Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. Č. ir jos atstovui adv. D. V., atsakovės Kuršėnų šeimos namų Globos centro atstovei J. M., Institucijos atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Č. ieškinį atsakovei Kuršėnų šeimos namų Globos centrui dėl nepilnamečio vaiko kilmės iš motinos nustatymo, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, veikiančiai per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau - ŠAVTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie įvykį buvo informuota Šiaulių AVPK bei Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos sky­rius. Įvykis policijoje registruotas ROIK (duomenys neskelbtini), pranešimą gavus apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini). Iš pačios policijos turimų duomenų buvo užfiksuota, jog 16.10 val. ieškovė buvo sugrįžusi pasi­imti dukros bei dėl minėto atvejo ji jau bendravo su vaiko teisių apsaugos specialistais.

Ieškovės iniciatyva vaiko teisių apsaugos specialistai pradėjo atvejo vadybą, tačiau vado­vaujantis galiojančiais teisės aktais, vaiko tiesioginis grąžinimas ieškovei nėra galimas, kadangi prie palikto gyvybės langelyje naujagimio nebuvo palikta jokių dokumentų.

Įvertinus faktą, kad ieškovės motinystės gali būti nustatyta ir patvirtinta tik teismo keliu yra teikiamas šis ieškinys.

Ieškinio motyvai.

LR CK 3.193 str. 3 d. nustato, kad kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie motiną arba kai motinystė nuginčyta, motinystę gali nustatyti teismas pagal moters, laikančios save vaiko motina, pilnamečio vaiko, vaiko tėvo, globėjo (rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieš­kinį. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyti kūdikio duomenys - L. Š. a. k. (duomenys neskelbtini), bet nėra duomenų apie kūdikio tėvus. Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškovę informavo, kad norėdama įrodyti savo motinystę privalo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vaiko kilmės iš motinos pusės nustatymo. Nors vaiko kilmė nenustatyta ir vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie vaiko tėvus, tačiau šios faktinės aplinkybės leidžia tvirtinti, jog ieškovė yra biologinė vaiko mama:

Pirma. Gimdymo dienai ir po jos, vienintelė ieškovė kaip gimdyvė esant objektyviems duo­menims, apie tai, kad jos gimdymas buvo priimtas VŠĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė šiai dienai yra be vaiko fiziškai ir kitų asmenų gimdžiusi šiuo periodu, jog būtų be vaikų nėra žinoma, kas pagrin­džia, jog vienintelis galimas asmuo, palikęs gyvybės langelyje vaiką yra ieškovė.

Antra. Ieškovė per palyginti neilgą laikotarpį dar tą pačią dieną kreipėsi į jos gimdymą pri­ėmusią įstaigą, dėl palikto vaiko jai perdavimo, kas būtų neįmanoma, jei nebūtų žinojusi apie jos pačios vaiko palikimą gyvybės langelyje (tokie atvejai konfidencialūs ir pašaliniams asmenims negali būti žinomi). Ši informacija oficialiai fiksuota tiek ligoninės dokumentacijoje, tiek ir policijos suves­tinėse, tiek ir buvo pateikta vaiko teisių apsaugos specialistams.

Trečia. VŠĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė saugomi visi duomenys apie tai, kad minėtu lai­kotarpiu ieškovė buvo stacionare ir iš jos buvo priimtas gimdymas bei vaiko palikimo gyvybės lan­gelyje laikas iš esmės artimas ir sutampa su paleidimo iš gydymo įstaigos diena ir laiku.

Todėl vien paminėtų faktinių duomenų pakanka pagrįsti ieškovės motinystę, tačiau, jeigu formaliu aspektu teismui dėl to būtų kokių nors abejonių ieškovė yra pasirengusi atlikti ir DNR eks­pertizę, nustatant jos neginčytiną biologinį ryšį su L. Š..

Šiuo metu vaikui nustatyta laikina globa Kuršėnų šeimos namų Globos centre (pas atsakovą), paskiriant budintį globėją, tačiau šie subjektai akivaizdu nėra vaiko tėvai. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konsti­tucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi. L. Š. gimimo įraše nėra duomenų nei apie tėvą, nei apie motiną. Ieš­kovė prašo nustatyti, kad ji yra L. Š. motina. Tarptautinės teisės normos orientuoja į ob­jektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinan­čiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, nes jis patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu buvo pradėtas konkretaus asmens. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsižvel­giant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė/motinystė gali būti nustatoma remian­tis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų šį faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Procesiniai klausimai.

Siekiant išspręsti kilusį ginčą dėl ieškovės motinystės, byloje bus prašoma skirti DNR ekspertizę, taip pat išreikalauti duomenis iš VŠĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė apie ieškovės gimdymą.

1. Nustatyti, kad ieškovė G. Č. (duomenys neskelbtini) yra vaiko L. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) motina, o L. Š. yra G. Č. dukra.

2. Įstaiga teikiančia išvadą byloje įtraukti LR Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3. Išreikalauti iš VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės duomenis apie ieškovei teiktas gimdymo paslaugas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) imtinai.

4. Esant įstatymo numatytiems pagrindams skirti G. Č. ir L. Š. DNR ekspertizę.

Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad nelaiko būtinu ir DNR ekspertizės skyrimo nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į joje esamus duomenis. Ieškovė atskirai pateikė teismui apžiūrai ir lankelį nuimtą nuo naujagimės rankos, kuris yra užsegamas gimdymo įstaigoje gimus kūdikiui.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu neprieštaravo ieškovės prašymui ir sutiko, kad teismas priimtų sprendimą savo nuožiūra. Atskirai nurodė, kad dėl kūdikio pavardės palieka spręsti teismui, kadangi į jų įstaigą naujagimė pateko turėdama vardą ir pavardę.

Institucija pateikė į bylą preliminarią išvadą nurodydama šiuos motyvus.

Ieškovės G. Č. šeima Skyriui nėra žinoma, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, šeimai atvejo vadyba, administracinio, baudžiamojo ar kt. poveikio priemonės nebuvo taikomos.

SPIS sistemos duomenimis, G. Č. su sugyventiniu T. Š. augina dvi nepilnametes dukteris: A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl motinystės nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.148 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi, tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Ieškovė G. Č. ieškinyje reiškia reikalavimą nustatyti faktą, kad ji yra vaiko L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), motina, o L. Š. yra G. Č. dukra.

L. Š.

, gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše duomenų apie mergaitės tėvus - nėra. Viešosios įstaigos Respublikinės ligoninės (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) min. Moters ir vaiko klinikos gyvybės langelyje rastas moteriškos lyties naujagimis, 3-4 parų amžiaus, 3635 g. svorio, patenkinamos būklės, duomenų, kad paliktas naujagimis yra G. Č. - nėra, naujagimis rastas be dokumentų.

Pažymėtina, jog tėvystę (motinystę) patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo (motinos). Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės (motinystės) nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė (motinystė) gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės (motinystės) faktą patvirtinančių duomenų.

Ieškovė ieškinyje reiškia reikalavimą nustatyti motinystę L. Š. bei paskirti DNR ekspertizę.

Skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas nustatyti L. Š. motinystę gali būti patenkintas tik atlikus DNR ekspertizę, nes į bylą pateikti ieškovės įrodymai šio fakto nepatvirtina. DNR ekspertizės išvados bus laikomas objektyviu įrodymu, kuriuo vadovaujantis bus patvirtinta arba paneigta aplinkybė, jog G. Č. yra/nėra L. Š. motina. Manome, kad ieškinio reikalavimas paskirti DNR ekspertizę - yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti tenkinamas.

Galutinę išvadą dėl ieškinio reikalavimo - pripažinti G. Č. L. Š. motina, o L. Š. G. Č. dukra, Skyrius pateiks po DNR ekspertizės išvados pateikimo ir įrodymų visumos ištyrimo.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pasilieka prie išvadoje pateiktos nuomonės, įkaitant ir DN ekspertizės skyrimą, tačiau sutiks su priimtu teismo sprendimu, atsižvelgiant į bylos duomenis.

Ieškinys tenkinamas visiškai, surašant sutrumpintus motyvus, nes atsakovė neprieštarauja dėl ieškovės pareikšto ieškinio (CPK 268 str. 5 d.).

Vaiko kilmės iš motinos nustatymas paprastai problemų nekelia. Vaiko motina laikoma jį pagimdžiusi moteris (lot. mater est quam gestation demonstrat). Jeigu vaikas gimsta medicinos įstaigoje, pastaroji išduoda nustatytos formos vaiko gimimo pažymėjimą, ku­riame nurodomi vaiką pagimdžiusios moters duomenys. Šis pažymėjimas registruojant vaiko gimimą pateikiamas civilinės metrikacijos įstaigai ir ši vaiko gimimo akte kaip vai­ko motiną įrašo moterį, nurodytą vaiko gimimo pažymėjime (CK 3.139 str. 1 d.).

Jeigu vaikas gimė ne medicinos įstaigoje (pvz., namie, traukinyje, lėktuve ir pan.), vaiko gimimo pažymėjimą išduoda medicinos įstaiga, tikrinusi vaiko ir motinos būklę po gimdymo. Ir šiuo atveju vaiko motina vaiko gimimo įraše nurodoma pagal vaiko gimimo pažymėjimą (CK 3.139 str. 2 d.). Be abejo, medicinos įstaiga tokį pažymėjimą gali išduoti tik tada, jeigu jai nekyla abejonių dėl to, kad vaiką pagimdė tikrai ta mo­teris.

Kai vaikas gimsta ne medicinos įstaigoje ir vaiko motinos būklė po gimdymo nėra patik­rinama, vaiko gimimo pažymėjimą išduoda gydytojų konsultacinė komisija Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši komisija kaip vaiko motiną pažymėjime nurodo moterį, dėl kurios jai nekyla abejonių, kad būtent ji pagimdė vaiką. Kilus abejonių, pažymėjime vaiko motina nenurodoma (CK 3.139 str. 3 d.).

Jeigu vaiko gimimo pažymėjime nėra duomenų apie vaiko motiną, pavyzdžiui, rasto naujagimio atveju, motinystė nustatoma teismo tvarka (CK 3.139 str. 4 d.). Kreiptis į teis­mą dėl motinystės nustatymo taip pat tenka, kai motinystė nuginčijama, pavyzdžiui, įrodoma buvus naujagimių sukeitimo ar vaiko pagrobimo atvejį. Ieškinį dėl motinystės nustatymo turi teisę pareikšti moteris, laikanti save vaiko motina, pilnametis vaikas, vai­ko tėvas, globėjas (rūpintojas), valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, taip pat pro­kuroras (CPK 49 str.).

VšĮ Šiaulių Respublikinė ligoninė teismui pateiktame pranešime nurodė, kad G. Č. , gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Šiaulių raj., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) min. atvyko į minėtos įstaigos Moters ir vaiko klinikos akušerijos skyrių ir tą pačia dieną (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) min. pagimdė 3 795 g. svorio, 55 cm. ūgio moteriškos lyties naujagimį. Gimdyvė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) min. su naujagime išrašyta namo. Ikiteisminio tyrimo įstaiga atlikusi tyrimą Institucijai pateiktame atsakyme irgi nurodė analogiškus duomenis apie ieškovę ir naujagimę. Šis ikiteisminio tyrimo įstaigos pateiktas oficialus rašytinis įrodymas, laikytinas turinčiu aukštesnė įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Taip pat ieškovės teismo posėdžio metu pateiktas apžiūrai nuo naujagimio rankos nuimtas lankelis su jos kaip gimdyvės pagimdžiusios kūdikį duomenimis irgi pripažintinas kaip turintis savyje ypatingų savybių ir padedantis nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 204 str.). Teismas vertindamas ieškovės į bylą pateiktus įrodymus pagal jų įrodomųjų savybių atsiradimo (susidarymo) aplinkybes, laiko, jog yra neginčijamai įrodyta, kad ieškovė yra naujagimės motina.

Todėl teismas atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, atmeta Institucijos išvadoje ir teismo posėdžio metu atstovės išsakyta nuomonę dėl DNR ekspertizės skyrimo nagrinėjamoje byloje. Nesant tarp šalių ginčo dėl motinystės, teismas nustato, kad G. Č. yra L. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), motina (CK 3.139 str. 3 d.).

Pastebėtina, kad nustačius vaiko kilmę, atsakovė neprieštaravo, jog naujagimei būtų palikta ir esama pavardė Š. (CK 3.167 str.).

Teismui patenkinus ieškinį iš atsakovės nepriteisiamos ieškovei jos patirtos išlaidos, kadangi tokie duomenys nėra į bylą pateikti. Tuo pačiu iš šalių į valstybės biudžetą nepriteistinos ir kitos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263 - 270 straipsniais, 375 - 378 straipsniais, 389, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.

1. Nustatyti, kad G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) motina, o pastaroji jos dukra.

2. Nustačius motinystę, palikti L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) turimą pavardę Š.

3. Nepriteisti iš šalių ir į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Įsiteisėjusį sprendimo nuorašą nusiųsti Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų motinystės nustatymą ir padarytų pakeitimus L. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše.