- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- 1-595-882/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47533-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Kaltinamasis
- G. Č.
- Nukentėjusysis
- mažametės L
nukentėjusiosios mažametės L. Š. atstovei pagal įstatymą J. M., įgaliotam atstovui advokatui A. Z.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Č. smurtaudama nežymiai sužalojo mažametę dukrą L. Š., o būtent nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. 12.34 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia sudavė nukentėjusiajai L. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajai L. Š. padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešinės akies vokuose, dešinio smilkinio srityje, dešinio skruosto srityje, apatinio žandikaulio dešinio kampo projekcijoje, kaktos kairėje, kairio žando srityje, galvos plaukuotoje dalyje (išorinio pakauškaulio gumburo aukštyje), galvos plaukuotos dalies kairėje, kaklo užpakalinio paviršiaus kairėje, nugaros dešinėje ir vidurio linijos projekcijoje, abipus juosmens srityje, kairio kelio sąnario srityje, kairėje blauzdoje; intraodines kraujosruvas kairiame žaste, kairio sėdmens srityje; odos nubrozdinimą nugaros dešinėje.
Kaltinamoji G. Č. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad nelabai viską atsimena, nemažai laiko praėjo jau. Policijoje buvo apklausta, sakė teisybę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagarsino kaltinamosios G. Č. parodymus (2 tomas, b. l. 84-85, 90-93), kuriuose ji parodė, jog prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką. Savo trečiąją dukrelę L. Š. ji pagimdė (duomenys neskelbtini). (dokumentuose jos gimimo data yra suklysta) (duomenys neskelbtini). Po dviejų parų ją išleido su dukrele į namus ir ji dukrą paliko (duomenys neskelbtini). Ją tik išleido į namus iš ligoninės ir ji dukrą iš karto nunešė ir paliko (duomenys neskelbtini). Maždaug už valandos ji grįžo dukrelės pasiimti, bet jai jau jos neatidavė. Į namus jai dukrelę parsivežti leido ir ji ją parsivežė tik (duomenys neskelbtini). Namuose ji gyvena su savo sugyventiniu ir visų trijų dukrelių tėvu T. Š.. Jo namuose nebūna nuo pirmadienio iki penktadienio, nes jis dirba su „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 25 dieną, ryte, 8-9 val. L. pabudus vežimėlyje ir pradėjus verkti, ji jai iš delno per nugarą sudavė kokius tris kartus, tokiu būdu jai atsirado sužalojimai ant nugarytės. Daugiau jai niekur nesudavė. Antrą kartą smurtą prieš L. ji panaudojo gruodžio 3 dieną, po 11 val., L. gulint ant lovos ji nuėjo į virtuvę, kur norėjo pasidaryti kavos, bet L. pradėjo verkti, dėl ko ji supyko ir priėjusi jai sudavė per veidą ties ausytėmis iš delno daugiau negu vieną kartą, taip atsirado jai sužalojimas ties dešine ausyte. L. sužalojimai ant kairės kojos, kairio peties ir pakaušio atsirado 2020 m. lapkričio 27 dieną, kai L. jai iškrito iš gultuko, nes ji jos nebuvo prisegusi. Gultukas buvo padėtas ant žemės, ji krito ne iš aukštai. Ji palikusi L. gultuke nuėjo į virtuvę ir tuo meta dukra L. ir iškrito iš jo. Ji tikrai prieš L. nesmurtavo tą dieną. Sužalojimas ant kaktos ir ant skruosto prie akytės jai atsirado nuo to, kad ji įsibrėžė su nagiukais pati. Todėl ji jai nukirpo nagučius. Jos su T. gyvena gerai, jokių konfliktų tarp jų nebūna. Smurto jis prieš ją nevartoja. Ji negali paaiškinti, kodėl naudojo smurtą prieš L.. L. yra rami mergaitė, ji gerai išmiega per naktį. Jai tik kartais užeina tokie neramumai. Per visus jos išvardintus įvykius namuose be jos ir L. nieko nebuvo. L. buvo laukiamas vaikas. T. jai padeda prižiūrėti dukrelę, kai būna namuose. Su T. iki gimstant dukrelei buvo susipykę dėl to, kad ji jam nepasakė, kad laukiasi. Apie tai, kad laukiasi jis sužinojo tik apie 7 jos nėštumo mėnesį. Iš pradžių ji jam nesakė apie savo nėštumą todėl, kad jis nenorėjo daugiau vaikų. Sakė, kad užteks dviejų. Kai ji pagimdė L., T. buvo (duomenys neskelbtini). Iš ligoninės ji išėjo viena, L. paliko (duomenys neskelbtini), nes jai taip atrodė, kad jai bus geriau, jeigu ji ją ten paliks. Paskui ji persigalvojo. Nuotaikų kaitų jai nebūna. Viena pati ji namuose būdama neverkia, bet ją slegia tas buvimas namuose vienai pačiai, nes vaikų namuose nėra. Papildomai apklausta G. Č. kalta prisipažino ir parodė, kad laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. ji naudojo fizinį smurtą dukros L. Š. atžvilgiu. Negali nurodyti konkrečių datų, bei laiko kada mušė dukrą L., bei kiek kartų ir į kurias kūno vietas jai sudavė, nes neprisimena. Tik gali pasakyti tai, kad ją mušdavo savo bute, kambaryje, kai nieko nebūdavo namuose. Šeimos nariai ar pašaliniai asmenys to nematydavo. Neprisimena, kiek per tą laikotarpį kartų mušė dukrą L.. Dukra L. buvo rami, mažai verkdavo. Tiesiog kai jai L. sugrąžino, jai buvo sunku prie jos priprasti, atsirado daugiau pareigų, rūpesčių, mažiau laiko galėdavo skirti sau, todėl kai L. tapdavo nerami, susinervindavo ir ranka suduodavo jai. L. mušdavo tik ranka, kiek pamena, jai suduodavo į įvairias kūno vietas. Visų įvykio aplinkybių neprisimena, todėl detaliai įvykio aplinkybių papasakoti negali. Jai skaudu yra kalbėti apie tai. Pripažįsta, kad dėl jos veiksmų L. atsirado sužalojimai nurodyti įtarime. Alkoholio nevartoja, L. mušdavo būdama blaivi. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Norėtų susigrąžinti dukrą L.. Stengsis pasikeisti, pergyvena dėl to įvykio, lanko pozityvios tėvystės kursus. Ji niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo draudimo išmoką 260 eurų. Augina dar dvi mažametes dukras A. Š. ir V. Š., gauna už kiekvieną dukrą po 70 eurų išmoką. Šeimą išlaiko sugyventinis T. Š., jo alga apie 1000 eurų.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus papildomai parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, ji juos tvirtina. Papildomai parodė, kad sugyventinis smurto metu būdavo darbe, jis dirba (duomenys neskelbtini), nuo pirmadienio iki penktadienio būna išvykęs. Po L. gimdymo ne taip jautėsi, kaip po pirmųjų gimdymų - jautėsi prislėgta. Kai pagimdė, dukrą L. paliko (duomenys neskelbtini), paskui pasiėmė vėl po 4 mėnesių, (duomenys neskelbtini).. Dukra buvo neplanuotas vaikas. Sugyventinis apie jos naudojamą smurtą nežinojo. Parodė, jog smurtas prasidėjo ne iš karto. Po mušimo L. nenustodavo verkti, vis tiek verkdavo, tada ją nešiodavo ant rankų. Smurtauti pradėjo kažkur po savaitės laiko, kai parsivežė dukrą. Smurto metu ji būdavo blaivi. Konkrečių atvejų neatsimena, bet su kaltinimu sutinka. Dukros A. ir V. gyvena su ja. Prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nori susigrąžinti L., daro viską, ką gali, pasižada daugiau niekada gyvenime nesmurtauti. Su sugyventiniu T. Š. santykiai geri, gyvena kartu. Jis tokį jos elgesį vertina neigiamai. Su (duomenys neskelbtini) civiliniu ieškiniu sutinka, taip pat sutinka ir su Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu. Parodė, kad mėnesinės šeimos pajamos yra kažkur 1400 EUR. Butas nuomojamas, vasarą nuoma yra 50 EUR. Viena dukra 8 metų, kita 3 metų. Prieš gimdymą teigė nedirbusi, šeimą išlaiko sugyventinis. Kreipėsi i į psichologę, lankosi ir dabar, socialinė užrašė ją iš karto po šito įvykio. Iki įvykio nesikreipė, nes nemanė, kad reikėjo, nesuvokė to poreikio. Pozityvios tėvystės kursuose buvo mokoma, kaip elgtis su vaiku, kursai tęsėsi nuo vasario mėn. Šiuo metu su L. nebendrauja, yra neleidžiama. Savo elgesį vertina neigiamai.
Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas atliktas sutrumpintai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamosios G. Č. visiško prisipažinimo teisme jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardintais ir teismo įvertintais įrodymais:
Liudytojo T. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jis parodė, kad G. Č. yra jo sugyventinė. Kartu gyvena apie 7 metus, veda bendrą ūkį. Gyvenant kartu gimė trys vaikai, tai A. Š., V. Š., L. Š.. Su G. Č. ir dukromis gyvena nuomojamame bute. Sugyventinė G. augina vaikus, o jis išlaiko šeimą. Abu alkoholį vartoja saikingai. Su G. santykiai yra geri, sutaria gerai, retai pykstasi. Finansiškai nėra blogai, užtenka pinigų pragyvenimui. Dirba (duomenys neskelbtini). Retai būna namuose, grįžta tik savaitgaliais. G. Č. prie jo vaikų nėra mušusi, todėl jam sunku patikėti, kad G. mušė dukrą L.. Gali pasakyti tai, kad su G. planavo turėti du vaikus. Jis jai buvo sakęs, kad kol kas pakaks dviejų vaikų, kad trečio vaiko nenori. Kad ji laukiasi trečio vaikelio, jam nuo pat pradžių nesakė. Kai G. nėštumas pradėjo matytis, jis jos paklausė, ar ji nesilaukia. G. jam tik tada prisipažino, kad laukiasi, jau buvo apie 7 nėštumo mėnuo. Jis tada susinervino, stipriai dėl to susipyko, daug negražių žodžių jai prikalbėjo. Tą pačią dieną susitaikė, jos atsiprašė. Susipirko vaikui rūbelių, įvairių kitų daiktų. Abu laukė gimstančio vaikelio, sutarė, kad jį augins šeimoje. Kol G. laukėsi, nesipyko, sutarė gerai, jos bendra psichologinė būsena jam pasirodė gera. Būdamas darbe su ja dažnai susiskambindavo, atrodė viskas gerai. G. (duomenys neskelbtini) ligoninėje pagimdė dukrą L.. Jis tuo metu buvo darbe, buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Kai dukra gimė, tą pačia dieną jis dar su G. kalbėjosi telefonu, viskas buvo gerai, abejonių jos psichologinė būsena jam nekėlė. Kalbėjosi normaliai, daug pasakojo apie gimusią dukrelę. Po gimdymo G. kažkur ligoninėje pragulėjo dvi ar tris dienas. Prieš ją išleidžiant iš ligoninės tą pačią dieną jis su ja kalbėjo telefonu, sutarė, kad ją atvažiuos pasiimti jo brolis, bet ji pasakė, kad jo brolio reikės laukti ilgai, nes jis dirba, tada pasiūlė grįžti namo taksi automobiliu. G. nebuvo apsisprendusi kaip grįš namo, ji sakė pagalvos. Taip ir nesutarė, kaip ji grįš namo. Iš bendravimo jam atrodė, kad G. viskas gerai, jos nuotaika buvo gera. Kažkur po dviejų valandų jam paskambino G. ir pasakė verkdama, kad jai skauda širdį. Jos klausė gal kokius 5 kartus kas atsitiko, kol ji verkdama jam pasakė, kad jų kūdikį paliko prieš valandą laiko, (duomenys neskelbtini). Jis paklausė, kodėl taip pasielgė, bet ji jam neatsakė, tylėjo. Gal jai buvo pogimdyvinė depresija. Po kelių dienų grįžo namo, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), jiems ten leido pasimatyti su dukra. G. pati ėjo į (duomenys neskelbtini), į kitas įstaigas tvarkytis dokumentų dėl vaiko susigrąžinimo. G. verkė, gailėjosi, kad paliko kūdikį (duomenys neskelbtini). Kūdikį nebuvo taip paprastą susigrąžinti, įdėjo daug pastangų. Dukrą L. susigrąžino, kažkur prieš mėnesį laiko, tikslios datos neprisimena. Gerda su dukra L. elgėsi prie jo gražiai, ji džiaugėsi susigrąžinusi dukrą. Pas juos lankosi socialinė darbuotoja, kuri stebi, kaip sekasi auginti dukrą. Anksčiau jų šeima jokios socialinės tarnybos nesidomėjo. 2020 m. lapkričio 30 d. jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini), namo grįžo 2020 m. gruodžio 4 d. vakare. Prieš išvažiuojant į (duomenys neskelbtini) ant dukros L., veido, galvos, kitų kūno vietų jokių sužalojimų nepastebėjo. G. pati dukrai keisdavo sauskelnes, ją maudydavo, rengdavo, todėl ir nepastebėdavo, ar ant jos kūno yra kokių nors sužalojimų. Kiek pamena jam G. telefonu yra minėjusi, kad 2020 m. lapkričio 26 d.. dukra A. iš vežimėlio bandė paimti L. ir ją netyčia išmetė ant grindų, sakė L. verkė. G. neminėjo, ar L. susižalojo. Jis grįžęs iš darbo 2020 m. lapkričio 27 d. nepamena, ar ant L. veido, galvos, kūnelio buvo sužalojimai. Jam G. teigia, kad dukros L. nemušė. O jeigu ji ir mušė dukrą, tai negali paaiškinti jos tokio elgesio. L. yra rami mergaitė, gerai miega naktį, nėra ją sunku auginti. Kiek žino G. depresija neserga, jos nuotaikos kaitų nepastebėjo (1 tomas, b. l. 94-97).
Liudytojos E. E. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose ji parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) darbuotoja. Nuo 2020 m. liepos pabaigos, tikslios datos neprisimena, ji kaip socialinė darbuotoja pradėjo lankytis G. Č. šeimoje. Ji su draugu T. Š. tuo metu augino dvi mergaites, tai A. Š. ir V. Š.. Jai pasirodė, kad tai šeimai trūksta socialinių įgūdžių, kad G. Č. turi psichologinių problemų. G. Č. suteikdavo informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, socialinių įgūdžių palaikymo paslaugas. Iki tol G. Č. šeima jai nebuvo žinoma. 2020 m. liepos mėnesį, iš (duomenys neskelbtini) gavo informaciją, kad G. Č. (duomenys neskelbtini) paliko savo vaikutį, kurį tėvai nori susigrąžinti ir buvo toks poreikis inicijuoti atvejo vadybą ir sudaryti pagalbos planą šeimai. G. Č. noriai priėmė pagalbą. G. Č. psichologinė būsena jai kėlė įtarimų. Ji nesuvokė situacijos rimtumo, kad paliko savo (duomenys neskelbtini), jai atrodė, kad vaikutis bus lengvai grąžinamas į šeimą. Ji nemokėjo žodžiais įvardyti savo būsenos, ką jautė palikdama savo vaikutį (duomenys neskelbtini), nemokėjo paaiškinti, kodėl taip padarė. Vis sakydavo, kad nežino. G. Č. sugyventinis mažai prisideda prie vaikų priežiūros, nes jis dirba, grįžta tik savaitgaliais. Nuo 2020 m. liepos pabaigos, G. Č. šeimoje lankydavosi vieną kartą į savaitę, esant poreikiui du kartus. Kai 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sugrąžinta mergaitė L. Š. ((duomenys neskelbtini)) į šeimą, buvo numatyta, kad ji lankysis pas juos du-tris kartus į savaitę. Pradžioje jai pasirodė, kad G. Č. stengėsi tinkamai prižiūrėti dukrą L.. 2020 m. lapkričio 17 d. kartu su G. Č. nuvežė L. pas šeimos gydytoją skiepyti. Šeimos gydytoja apžiūrėjo mergaitę, viskas buvo gerai. 2020 m. lapkričio 18 d. lankėsi pas G. Č. namuose, mergaitė L. buvo linksma, švariai aprengta, buvo pamaitinta. Ant L. kūno jokių sužalojimų nepastebėjo. Tik jai nepatiko, kad G. leisdavo dukrai A. Š. nešioti L. ant rankų. Ji ne kartą ją buvo įspėjusi, kad negalimai A. duoti nešioti L., nes gali išmesti. Dar pas G. lankėsi 2020 m. lapkričio 23 d., L. miegojo užklota pledu, kaip ir viskas buvo gerai. Paskui dar lankėsi 2020 m. lapkričio 25 d. L. buvo žvali, linksma, ant jos veido, jokių sužalojimų nepastebėjo. Mergaitės nebuvo išrengusi, todėl nežino, ar ant jos kūno buvo kokie nors sužalojimai. 2020 m. gruodžio 3 d. 12.34 val. nuėjo pas G. Č. į namus. G. Č. laikė L. ant rankų, mergaitė buvo nusiverkusi, nes akys buvo paraudusios, bijojo jos, nors niekada nebijodavo. G. paklausė, kodėl mergaitė nusiminusi, bijo jos. Ji pasakė, kad nesenai pabudo, todėl ir verkė. Nuėjo į virtuvę abi pasikalbėti. Ji tada ant L. veido pastebėjo kraujosruvas tris ar keturias, jos buvo nedidelės, du įbrėžimus ties dešine akimi, viršuje ties akyte ir apačioje ties akyte, paakiai buvo pajuodę. Ji paklausė G. iš kur atsirado sužalojimai. G. rankos pradėjo drebėti. Ji jai teigė, kad L. pati nagučiais nusibraižė veidą, o veiduką L. galėjo pati su žaisliuku susižaloti, ar dukra A. žaisdama ją netyčia sužaloti. Ji mergaitės nenurenginėjo, nežiūrėjo, ar ant kitų kūno vietų yra sužalojimai. Tuo metu G. su L. buvo vienos namuose. Išėjo iš buto, iš karto paskambino atvejo vadybininkėms S. D. ir V. Ž. ir pasakė, kad ant mergaitės L. veido pastebėjo kraujosruvas, kad jos elgesys pasikeitęs. Jos nusprendė, kad reikia pranešti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rekomendavo kreiptis į (duomenys neskelbtini), kad apžiūrėtų mergaitę arba kviesti greitąją med. pagalbą. Kadangi šeimos gydytojos darbo laikas buvo pasibaigęs, tai atvejo vadybininkė iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji buvo įpareigota laukti greitosios med. pagalbos, medikams nupasakoti šeimos situaciją. Atvykus greitajai med. pagalbai ir medikei apžiūrėjus mergaitę L., medikė jai pasakė, kad reikia kviesti policiją, nes jai buvo akivaizdu, kad mergaitė patyrė fizinį smurtą. Jai medikė parodė ant mergaitės kūnelio kraujosruvas. Ant mergaitės nugaros, kairės kojos, prie dešinės ausies buvo kraujosruvos. Medikė iškvietė policiją. Medikė klausė G. Č., iš kur pas mergaitę atsirado sužalojimai, bet ji tylėjo. Atvykus policijos pareigūnams G. Č. su jais mažai kalbėjo, nebuvo atvira. Nors ji vis G. Č. klausinėjo, kas įvyko, bet G. Č. tylėjo. Atvykus (duomenys neskelbtini) darbuotojai G. Č. iš pradžių tylėjo ir jai nieko nepasakojo. Pareigūnei S. J. pabendravus su G. Č. dviese, pareigūnė S. J. vėliau joms pasakė, kad jai G. Č. prisipažino smurtavusi prieš savo dukrą L.. Tada (duomenys neskelbtini) G. J. pradėjo klausinėti G. Č. apie įvykio aplinkybes. G. sunkiai, bet prisipažino, kad smurtavo dukros L. atžvilgiu, kad mušė ranka. Detaliai įvykio aplinkybių nepasako. Mergaitė L. greitosios med. pagalbos automobiliu buvo išvežta į (duomenys neskelbtini). Ji telefonu informavo T. Š. apie susidariusią situaciją. Mano, kad G. Č. buvo per sunku auginti mergaitę, tai buvo neplanuotas vaikas ir mano, kad nelabai mama norėjo, kad jai būtų grąžinta mergaitė. Ji labiau patyrė spaudimą iš aplinkinių, kad reikia susigrąžinti mergaitę, todėl, kai susigrąžino mergaitę, jai nebebuvo laiko savo reikmėms, buvo vienai per sunku auginti, tai jai yra ji sakiusi (1 tomas, b. l. 100-103).
Liudytojos G. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose ji parodė, kad G. Č. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas nuo 2020 m. liepos 21 d.. Jai pagalba teikiama, dėl to, kad ji 2020 m. liepos 16 d. paliko savo dukrą L. Š. (duomenys neskelbtini), po to siekė ją susigrąžinti. G. Č. šeimai paskirtas atvejo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teikti socialines paslaugas. G. Č. stengėsi susigrąžinti dukrą, vykdė pagalbos plane nurodytus įpareigojimus, teismo sprendimu buvo pripažinta motinystė, todėl 2020 m. lapkričio 12 d. grąžinta L. Š. motinai G. Č.. Iki įvykio, tai yra 2020 m. gruodžio 3 d. G. Č. šeimoje nesilankė, joje lankėsi (duomenys neskelbtini). Iki įvykio jokių nusiskundimų nebuvo gavę. 2020 m. gruodžio 3 d. 14.25 val. policijos pareigūnė S. J. telefonu informavo (duomenys neskelbtini) patarėją E. P., kad galimai yra sumušta L. Š., ant kūdikio kūnelio matosi kraujosruvos, pažymėjo, kad medikai yra iškviesti. Gavo tarnybinę užduotį, kad ji su kolege M. P. turi nuvykti nagrinėti gautą pranešimą. Nuvyko maždaug per pusvalandį, namo kieme susitiko su pareigūnais, bei greitosios pagalbos darbuotojais. Mergaitę L. Š. ant rankų laikė policijos pareigūnė. Buvo priimtas sprendimas vykti kartu su L. Š. į ligoninę, L. Š. išsamiai medicininiai apžiūrai. Tokį sprendimą priėmė greitosios med. pagalbos medikė, kolegė buvo kaip lydintis asmuo. Kolegė M. P. kartu su L Š., greitosios med. pagalbos automobiliu buvo nuvežtos į (duomenys neskelbtini). Ji nuėjo pas G. Č. į butą. Ten buvo policijos pareigūnai, G. Č.. Buvo vėliau parvesta iš kaimynės G. Č. dukra A. Š.. G. Č. buvo sutrikusi, pasimetusi sėdėjo virtuvėje, ji neverkė. Ji prie policijos pareigūnų pradėjo bendrauti su G. Č.. G. Č. jai pripažino, kad smurtavo prieš dukrą L.. Ji nurodė, kad L. pradėjo mušti praeitą savaitę, pradėjo mušti su plaštaka per nugarytę lovoje, prieš tai ją apvertusi ant pilvo. Kai vaiką mušdavo vaikas verkdavo, kai labai įsiverkdavo palikdavo raudonas veidas, tada jau pakeldavo vaiką nuo lovos, kad apraminti, tada vaikas užmigdavo. Ant vaiko supyksta tada, kai ją pamaitinusi ramiai paguldo, nueina užsiimti savais reikalais, o L. pradeda verkti ir jai trukdo. Jai tada sukyla pyktis. Visą laiką vaiką mušdavo savo ranka. Su ranka iš viso yra mušusi vaiką per nugarą, per žandą arčiau ausies. G. Č. nepasakojo detaliai įvykio aplinkybių, tai yra kiek kartų buvo suduota L., į kurias tiksliai kūno vietas. Ji nenurodė tikslaus laiko, nuo kada pradėjo mušti L., būtent kuriomis dienomis mušė, kada paskutinį kartą mušė L.. Iš G. Č. pasakojimo suprato, kad ji L. mušė, ne vieną kartą, o kelis kartus, o gal ir daugiau. Jai G. Č. paminėjo, kad L. praeitą savaitę buvo iškritusi iš gultuko, nes ji L. nebuvo prisegusi. G. Č. neminėjo, kur tas gultukas buvo padėtas ar ant grindų, ar ant lovos, neminėjo iš kokio aukščio L. iškrito. Paminėjo, kad jos dukra A. nešioja L., sako, kad nenešiotų, bet A. neklauso. Praeitą savaitę A. išmetė L. ant žemės, kai ėmė iš vežimuko, ji tuo metu buvo virtuvėje, išgirdo trenksmą. Daugiau G. Č. apie įvykio aplinkybes nieko nepasakojo. Ji tą dieną L. Š. kūno neapžiūrinėjo, nes ji buvo suruošta vežti į gydymo įstaigą, prieš tai ją medikai jau buvo apžiūrėję. Kitame kambaryje ji su policijos pareigūne S. J. kalbėjosi su A.. A. buvo nekalbi, išsigandusi, ant jos kūno smurto žymių nepastebėjo, neišsakė, kad prieš ją būtų naudojamas smurtas. Ji paminėjo, kad sesę L. panešioja, bet jos išmetusi ar nuskriaudusi nėra. Ji kartu su G. Č. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kurį lanko V., tam, kad įsitikinti, ar V. nepatiria fizinio smurto. Darželio auklėtoja V. K., su kuria bendrauta individualiai nurodė, kad nepriežiūros ar smurto prieš vaiką požymių nėra pastebėjusi. Pakalbėjus su auklėtoja, auklėtoja išvedė V. Š. iš grupės į kitą patalpą, tam, kad galėtume pabendrauti. V. glaudėsi prie auklėtojos ir į užduotus klausimus neatsakinėjo. Kartu su policijos pareigūnais buvo nuspręsta G. Č. nesulaikyti, nes ji turėjo pasirūpinti savo dviem vaikais, kadangi vaikų tėvas buvo darbo reikalais išvykęs į užsienį. Po medikų apžiūros L. Š. išleista, ji buvo nuvežta pas budinčią globotoją E. I., kuri L. globojo prieš tai. 2020 m. gruodžio 4 d. L. Š. vežant pas teismo med. ekspertą, kelionės metu, bendravo su budinčia globotoja E. I., ji nurodė, kad vaikas pabuvęs tris savaites pas mamą, per tą laikotarpį pasikeitė į blogąją pusę: bijo reikšti emocijas, norėdama verkti L. pradeda stipriau mirksėti akytėmis, tapo apatiška, bijo parodyti, kad jau nori valgyti, gali išgulėti ilgą laiką nieko neprašydama, ko anksčiau nebūdavo (1 tomas, b. l. 106-109).
Liudytojos S. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose ji parodė, kad 2020 m. gruodžio 3 d. apie 14.05 val. buvo gauta informacija apie tai, kad greitoji medicinos pagalba, atvykusi į iškvietimą, aptiko sumuštą kūdikį, sumušta galvytė, po ausimi, nugara. Situacijos nežino, socialinė darbuotoja iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Namuose yra mama. Į įvykio vietą buvo išsiųstas Patrulių rinktinės ekipažas „(duomenys neskelbtini) ”. Atsižvelgiant į pranešimą bei supratusi, kad įvykis bus susijęs su galimu smurtu mažamečio atžvilgiu bei žinodama, kad nurodytu adresu gyvena G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuri turi kūdikį, kartu su tyrėju S. D. ir tyrėja I. T., tarnybiniu automobiliu nuvyko į įvykio vietą, kur bute buvo Patrulių rinktinės pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos darbuotoja, bei iš matymo žinoma G. Č.. Nori paminėti, kad iš policijos suvestinių bei vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų jai yra žinoma, kad G. Č. 2020 m. liepos mėnesį, (duomenys neskelbtini), paliko trijų dienų dukrą, buvo ją sugrįžusi pasiimti, tačiau mergaitė nebuvo jai grąžinta, dėl šito įvykio siuntė pranešimą vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams iškart po įvykio. Kiek jai buvo žinoma G. Č. dukra buvo grąžinta 2020 m. lapkričio 12 d.. Sužinojusi, kad ant mergaitės kūnelio yra kraujosruvų, nuėjo į kambarį, kur ant lovos miegamajame gulėjo L. Š.. Kitų vaikų namuose tuo metu nebuvo. Kartu su GMP darbuotoja apžiūrėjusi ant lovos gulinčią mergaitę - L. Š., ant jos kūno, tai yra nugarytės, kairės kojos, galvos srityje, ant veiduko matė kraujosruvas, kai kurių jų prieš tai nebuvo pastebėjusi ir GMP darbuotoja, kuri visas kraujosruvas pažymėjo atskiruose lapuose, o ji telefonu padarė nuotraukas, kad jose būtų užfiksuoti pastebėti sužalojimai. Po ko iškart paskambino (duomenys neskelbtini) ir paprašė, kad atvyktų nurodytu adresu. G. Č., buvo pasimetusi, sėdėjo ant lovos nuleidusi akis ir galvą, vis paimdama į rankas telefoną, kažkam rašė lyg ir žinutes mesengeriu, bandė skambinti, neverkė ir neatrodė susijaudinusi, galbūt būtų galima įvardinti, kaip pasimetusi ir nežinanti, ką sakyti bei daryti. Ji bendravo su ja, klausė, iš kur pas mergaitę atsirado sužalojimai. Iš pradžių ji nieko nepasakojo apie rastus sužalojimus. Su šeima dirbanti socialinė darbuotoja E. E. taip pat nelabai ką galėjo pasakyti apie tai, kas nutiko, nors ji iki joms atvykstant bendravo su G. Č.. Pokalbiu meta G. Č. pradėjo teigti, kad dukrą L. vis ima ant rankų ir nešioja vyresnioji jos dukra A. Š., kuri L. ima neatsargiai ir galimai išmetė. Vėliau teigė, kad mergaitė buvo iškritusi iš gultuko – vibro kėdutės, nes ji jos neprisegė. Sakydama tai G. vengė akių kontakto. Pasakė jai, jog akivaizdu, kad meluoja ir slepia. Tada nuėjusi pranešė Šiaulių AVPK budėtojui apie situaciją šeimoje dėl minėto įvykio, budėtojas prašė informuoti, kai bus aišku, ar bus pradedamas ikiteisminis tyrimas. Kadangi GMP darbuotoja pasakė, jog mergaitę veš į (duomenys neskelbtini) apžiūrai, prašė G. sudėti rūbus, duoti rūbelius aprengti mergaitę, tai ji vis paduodavo po vieną daiktą, reikėjo vis paraginti, jog reikia dar to ar kito daikto, daugiau rūbų, sauskelnių ir pan. Po kurio laiko vėl pabandė pakalbinti G. dėl situacijos, ji nelabai norėjo kalbėti, todėl tiesiog sėdėjo ant lovos ir tylėjo, kalbėjo apie tai, kad visada sunku auginti vaikus, ypatingai tris, kadangi pati turi tris pametinukus, tai kalbėjo apie savo vaikus, apie tai, kaip nieko nespėdavo ir pan., po ko pradėjo kalbėti ir G.. Ji pasakė, kad jai labai sunku, kad ji jaučiasi vieniša ir prisipažino mušusi savo dukrą L., kad mušė ją, tiek prieš savaitę, tiek tądien, kad dukrai suduodavo smūgius delnais. Paklausus, ar tik delnais, nes keistos kai kurios kraujosruvos, lyg atsiradusios žnybiant, G. Č. nesakė, kad būtų žnaibiusi mergaitę, teigė, kad praėjusią savaitę mušė dukrą suduodama smūgius į nugarą, šią savaitę mušė per veidą. Sakė, kad mušdavo tik delnais. Paklausus, kodėl taip elgėsi, ji negalėjo nurodyti konkrečios priežasties, nors sakė, kad mergaitė labai rami, nei verkia, nei zyzia, tačiau pokalbio metu buvo pasakyti žodžiai, jog jai labai sunku dabar, kad po tiek laiko namie yra kūdikis, kad jai grąžino L. jau paaugusią ir sunku priimti, nes lyg ir jos vaikas, lyg ir ne. Bendraujant su G. Č. jokio spaudimo jai nebuvo daroma, tiesiog vyko pokalbis, kurio metu ji pati geranoriškai prisipažino, kad smurtavo dukros L. atžvilgiu. Atvykus Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei G. J., jos kartu pasikalbėjo su G. dukra A. Š., kuri buvo parvesta iš kaimynės I. P.. Mergaitė pokalbio metu nurodė, kad paima kartais sesę ir ją panešioja, kai pasidaro jai sunku, ji sesę paguldo ant lovos, niekada nėra išmetusi sesės ar kitaip nuskriaudusi. A. Š. papasakojo, kad sesę mama migdo kitame kambaryje vežimėlyje, o pati su ja ir sese Vilte miega miegamajame kambaryje. A. sakė, kad sesė L. neverkia, gal tik kartą yra verkusi. Šio įvykio metu vaikų tėvo T. Š. namuose nebuvo. G. Č. teigė, kad jos sugyventinis T. Š. nuo pirmadienio iki penktadienio būna išvykęs darbo reikalais, o savaitgaliais grįžta namo. Atvykus VTAS specialistams L. Š. greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) apžiūrai, iš kur mergaitė buvo nuvežta pas laikinąją globotoją E. I.. Dėl šio įvykio G. Č. nebuvo sulaikyta, nes bendru sprendimu su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste G. J., buvo nuspręsta vaikus palikti su mama, o su G. Č. buvo sutarta, jog ji į apklausą pas tyrėją nuvyks nurodytu laiku (1 tomas, b. l. 112-116).
Liudytojos O. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose ji parodė, kad 2020 m. gruodžio 3 d. dirbo kartu su kolega Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiu patruliu M. Š.. Apie 14.00 val., bet tikslaus laiko neprisimena, iš Šiaulių apskrities budėtojo per radijo ryšio priemonę gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), galimai sumuštas kūdikis. Nuvykus minėtu adresu, bute buvo medikė, kuri parodė ant lovos gulintį kūdikį apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, ji teigė, kad ant kūdikio kūnelio yra smurto žymių. Apžiūrėjus kartu su medike kūdikio kūnelį, ant jo įvairiose kūno vietose matėsi kraujosruvos, ant veiduko, nugaros, kažkurios kojytės. Matėsi, kad kitos kraujosruvos pageltusios, atsiradusios galimai iš anksčiau. Bute buvo dar socialinė darbuotoja, jos vardo, pavardės neprisimena, ir kūdikio mama, kuri joms prisistatė kaip G. Č.. G. Č. buvo blaivi, jai alkotesteriu buvo patikrintas blaivumas. Ji teigė, kad turi dar dvi mažametes dukras, viena yra darželyje, o vyresnioji išėjusi pas kaimynę. G. Č. buvo susijaudinusi, sutrikusi, sunkiai reiškė mintis. G. Č. negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, ji nesakė, kad būtų mušusi savo dukrą, teigė, kad jos vyresnioji dukra prieš savaitę laiko nešiodama mažąją išmetė ant grindų, dėl to ant jos kūnelio galėjo atsirasti kraujosruvos. Minėjo, kad dažnai vyresnioji dukra nešioja mažąją, nors ji ir neleidžia to daryti. Butas buvo tvarkingas. G. Č. paminėjo, kad jos vyras yra tolimųjų reiso vairuotojas, kad šiuo metu jis darbo reikalais išvykęs, kad grįžta tik savaitgaliais į namus. G. Č. vaikų vardų, pavardžių neprisimena. Atvykus kitam policijos ekipažui ji su kolega išvažiavo (1 tomas, b. l. 119-121) .
2020 m. gruodžio 3 d. tarnybiniu pranešimu, kuriuo pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal gautą
pranešimą, kad G. Č. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) nenustatytu laiku, ne mažiau kaip du kartus, smurtavo kūdikio L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (1 tomas, b. l. 6-8).
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. gruodžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 tomas, b. l. 15-17, 18-26).
2020 m. gruodžio 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 tomas, b. l. 27-30).
2020 m. gruodžio 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl paaiškėjusių aplinkybių apie smurto faktą kūdikio atžvilgiu bei prie jo pridėtomis mažametės nukentėjusiosios nuotraukomis (1 tomas, b. l. 31-43).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad L. Š. padaryti sužalojimai: poodines kraujosruvos kaktos dešinėje, dešinės akies vokuose, dešinio smilkinio srityje, dešinio skruosto srityje, apatinio žandikaulio dešinio kampo projekcijoje, kaktos kairėje, kairio žando srityje, galvos plaukuotoje dalyje (išorinio pakauškaulio gumburo aukštyje), galvos plaukuotos dalies kairėje, kaklo užpakalinio paviršiaus kairėje, nugaros dešinėje ir vidurio linijos projekcijoje, abipus juosmens srityje, kairio kelio sąnario srityje, kairėje blauzdoje, intraodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairio sėdmens srityje, odos nubrozdinimas nugaros dešinėje. Poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, intraodinės kraujosruvos kairiame žaste ir kairio sėdmens srityje, odos nubrozdinimas nugaros dešinėje padaryti prieš apytikriai 3-5 paras iki apžiūros (duomenys neskelbtini) (2020-12-04). Poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, galvos plaukuotoje dalyje (išorinio pakauškaulio gumburo aukštyje), galvos plaukuotosios dalies kairėje, kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje padarytos prieš apytikriai 5-7 paras iki apžiūros (duomenys neskelbtini) (2020-12-04). Poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, dešinio skruosto srityje, apatinio žandikaulio dešiniojo kampo projekcijoje, kaktos kairėje, kairio žando srityje, kaklo užpakalinio paviršiaus kairėje, nugaros dešinėje ir vidurio linijos projekcijoje, abipus juosmens srityje, kairės blauzdos apatiniame trečdalyje padarytos prieš apytikriai 7-9 paras iki apžiūros (duomenys neskelbtini) (2020-12-04). Poodinė kraujosruva kairio kelio sąnario srityje padaryta prieš apytikriai 9-15 paras iki apžiūros (duomenys neskelbtini) (2020-12-04). L. Š. nustatyti sužalojimai padaryti 1-ame atsakyme aprašytoms kūno sritims kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 16 trauminių poveikių metu. L. Š. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Delnas, plaštaka, pirštai yra priskiriami kietiems bukiems daiktams, todėl neatmetama galimybė, kad L. Š. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti klausimuose nurodytomis aplinkybėmis. Pasisakyti, kieno konkrečiai rankomis (vaiko ar suaugusiojo) buvo padaryti L. Š. nustatyti sužalojimai, nėra galimybės. L. Š. nustatyti sužalojimai (kiekvieną jų vertinant atskirai), galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. L. Š. nustatyti sužalojimai, tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos istorija, L. Š. nediagnozuotos ligos, dėl kurių jai nustatyti sužalojimai galėtų atsirasti savaime. L. Š. nustatyti sužalojimai nėra būdingi kūdikio savęs paties žalojimuisi. L. Š. nustatyti sužalojimai nėra būdingi vienkartinei kritimo traumai (1 tomas, b. l. 57-59).
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. gruodžio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų atvykusių į įvykio vietą „(duomenys neskelbtini)“ kamerų filmuotos medžiagos apžiūra (1 tomas, b. l. 128-131).
2020 m. gruodžio 3 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktas, kuriame nurodoma, kad L. Š. laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 45-46).
Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 28 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. Š. nustatyta laikina globa, vaiko globėju paskirtas (duomenys neskelbtini), vaiko interesus baudžiamojoje byloje atstovaus (duomenys neskelbtini) vedėja J. M., L. Š. apgyvendinta pas budinčią globotoją E. I. (1 tomas, b. l. 71-77, 78-79).
Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija apie G. Č. šeimą (1 tomas, b. l. 134-200, 2 tomas, b. l. 1-28 ).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta informacija apie G. Č. šeimai teikiamas socialines paslaugas (2 tomas, b. l. 31-54).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamosios G. Č. paaiškinimai teisme, kuriuose ji savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino jai pareikštą kaltinimą ir su juo sutiko, pripažino, kad smurtaudama sužalojo mažametę dukrą L. Š., jos parodymus nuosekliai patvirtina visi kiti, aukščiau išvardinti liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas, įvertinęs išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog šie įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi, ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jos kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina ir įrodo, jog kaltinamoji G. Č. 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. 12.34 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, smurtaudama nežymiai sužalojo mažametę dukrą L. Š., o būtent, tyčia sudavė nukentėjusiajai L. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajai L. Š. padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešinės akies vokuose, dešinio smilkinio srityje, dešinio skruosto srityje, apatinio žandikaulio dešinio kampo projekcijoje, kaktos kairėje, kairio žando srityje, galvos plaukuotoje dalyje (išorinio pakauškaulio gumburo aukštyje), galvos plaukuotos dalies kairėje, kaklo užpakalinio paviršiaus kairėje, nugaros dešinėje ir vidurio linijos projekcijoje, abipus juosmens srityje, kairio kelio sąnario srityje, kairėje blauzdoje; intraodines kraujosruvas kairiame žaste, kairio sėdmens srityje; odos nubrozdinimą nugaros dešinėje, tokiu būdu ji padarė nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, inkriminuota veika kvalifikuota teisingai.
Skiriant bausmę kaltinamajai G. Č. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadijas, į kaltinamosios asmenybę.
Kaltinamoji padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskirtą nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamoji G. Č. nėra teista (2 tomas, b. l. 130), administracine tvarka bausta, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nesumokėjusi (2 tomas, b. l. 124-126), nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje (2 tomas, b. l. 122(duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai (3 tomas, b. l. 2), kartu su sugyventiniu šiuo metu augina dvi dukras (trečioji dukra – nukentėjusioji L. Š. šiuo metu (duomenys neskelbtini) priežiūroje). Kaltinamosios G. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šios padarytos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, tai, kad yra nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, augina mažametes dukras, bei išlaikant teisingumo ir protingumo kriterijų pusiausvyrą, atsižvelgiant į kaltinamosios finansinę padėtį, tai, kad jokių pajamų (išskyrus gaunamų išmokų už nepilnametes dukteris ir laikinos nedarbingumo išmokos) ji neturi, o šeimos pajamos nėra didelės, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajai paskyrus sankcijoje numatytą po baudos antrą pagal griežtumą bausmę - areštą (BK 49 straipsnis). Bausmės dydis nustatytinas mažesnis už bausmės vidurkį numatytą įstatyme (BK 49 straipsnio 3 dalis). Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Teismų praktikoje nustatyta, kad teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamoji nedirba, šiuo metu augina dvi mažametes dukteris. Teismas mano, kad dar galimas G. Č. mąstysenos ir elgesio pokytis, todėl sprendžia, jog G. Č. atžvilgiu dar galimas bausmės vykdymo atidėjimas, tai yra taikytinas BK 75 straipsnis, suteikiant jai galimybę taisytis ir parodyti iniciatyvą keisti savo elgesį. Teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo kaltinamajai G. Č. taikant intensyvią priežiūrą ir paskyrus atitinkamas pareigas, turinčias auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, t. y. įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus (BK 75 str. 1 d., 5 d. 7p., 8 p.).
Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) įgaliotoji atstovė J. M., atstovaudama mažametę nukentėjusiąją L. Š., pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog L. Š., augdama biologinėje šeimoje, ne tik nepatyrė šiltų prisilietimų, rūpesčio, bet prieš ją buvo smurtaujama, kas itin atsiliepia jos raidai. Vaiko streso sistema yra sujautrinta, mergaitė labai nerami, verkia, sutrikęs maitinimosi ir miego režimas, atpylinėja maistą, nuolat turi būti ant rankų. Stebimas emocijų skurdumas, prieraišumo stoka, bendras pasyvumas, apatija ir menkas domėjimasis aplinka. Pamačiusi svetimą žmogų mergaitė gali imti klykti, verkti iki pamėlynavimo, dusimo. Tiriant vaiko sveikatą, nebuvo nustatyta fizinės sveikatos sutrikimų. Miego, maitinimosi, emocijų sutrikimai yra psichosomatinio pobūdžio. Nuo pat vaiko gimimo nebuvo kuriamas saugaus prieraišumo ryšys, kas turi įtakos tolesnei vaiko raidai, trauminės patirtys (palikimas, smurtas, nepriežiūra) pažeidžia vaiko gebėjimą prisirišti, neigiama trauminė ankstyvoji patirtis biologinėje šeimoje tampa vėlesnių emocinių ir elgesio sunkumų priežastimi. (1 t., b. l. 84-85).
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismų praktikoje nustatyta, jog teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad mažametė nukentėjusioji L. Š. dėl kaltinamosios G. Č. jai padarytų sveikatos sužalojimų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, dėl biologinės mažametės L. Š. motinos panaudoto fizinio smurto patirti išgyvenimai itin atsiliepia mažametės nukentėjusiosios raidai. Mažametė L. Š. tapo nerami, sutriko maitinimosi ir miego režimas, emocinė pusiausvyra, nustatytas psichosomatinis sutrikimas. Įstatyminės atstovės teigimu, pamačiusi svetimą žmogų L. Š. gali imti klykti, verkti iki pamėlynavimo, dusimo. Trauminės patirtys (palikimas, smurtas, nepriežiūra) turi įtakos tolesnei mažametės raidai, tampa vėlesnių emocinių ir elgesio sunkumų priežastimi. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad mažametė nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, padaryta ilgalaikė žala nukentėjusiosios fizinei ar psichinei sveikatai.
Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamosios atliktų veiksmų intensyvumą, įvykio aplinkybes, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje (nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui), sprendžia, kad teisinga kompensacija už mažametės nukentėjusiosios L. Š. patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, liekamuosius reiškinius, kitus nepatogumus, šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 500 Eur, todėl šiuo atveju priteistina suma nelaikytina aiškiai per maža ar akivaizdžiai neteisinga kompensacija už patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir nukentėjusiajai priteistina iš kaltinamosios 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Teismo posėdyje gynėjas advokatas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamoji nedirba, pajamų neturi, prašė išdėstyti civiliniu ieškiniu priteistos žalos mokėjimą. Teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsniu, bei išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas išdėstyti civiliniu ieškiniu priteistos sumos mokėjimą. Faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad G. Č. galimybės iš karto atlyginti civiliniu ieškiniu priteistą piniginę sumą mažametei nukentėjusiajai L. Š. apsunkintos. Iš bylos duomenų matyti, jog G. Č. šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, augina du nepilnamečius vaikus (trečioji mažametė dukra L. Š. šiuo metu (duomenys neskelbtini) priežiūroje). Teismas vertina, jog G. Č. nėra finansiškai pajėgi nedelsiant sumokėti civiliniu ieškiniu priteistą sumą, jai tai būtų išties didelė ar nepakeliama finansinė našta. Teismo įsitikinimu, išdėsčius civiliniu ieškiniu priteistos sumos mokėjimą, teisėti civilinės ieškovės interesai nebus pažeisti, G. Č. geranoriškai sutinka su civiliniu ieškiniu, civilinis ieškovo atstovas teismo posėdyje prieštaravimų, kad civilinis ieškinys būtų išdėstytas, nepareiškė. Manytina, jog per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokant po 100 Eur per mėnesį, kaltinamoji turės realią galimybę atlyginti priteistą žalą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas iš kaltinamosios G. Č. civilinei ieškovei mažametei L. Š. civiliniu ieškiniu priteistos sumos, t. y. 500 Eur mokėjimą išdėsto, įpareigojant G. Č. atlyginti priteistą neturtinę žalą per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokant po 100 Eur per mėnesį.
Byloje yra pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 43,57 Eur dėl nukentėjusiosios mažametės L. Š. gydymo išlaidų atlyginimo (2 tomas, b. l. 64-66). Ieškinys yra realus ir pagrįstas byloje esančiais dokumentais, todėl jis tenkintinas ir priteistinas Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš kaltinamosios G. Č..
Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Taip pat šioje teisės normoje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius teismui pateikė 2021 m. gegužės 12 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog išlaidos už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai mažametei L. Š. sudaro 243,00 Eur.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas yra pagrįstas dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusiosios mažametės teises buvo būtina (atstovauti) ginti teisme, todėl atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, kaltinamosios amžių, turtinę padėtį, į tai, jog ji nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna tik išmokas už dvi nepilnametes dukteris ir laikiną nedarbingumo išmoką karantino laikotarpiu, patirtos išlaidos nepriteistinos.
BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t., todėl, teismo vertinimu, siekiant keisti G. Č., smurtavusios savo šeimos nario – mažametės dukros atžvilgiu, smurtinį elgesį, tikslinga jai skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas
nusprendžia:
G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir G. Č. skirti sumažintą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8 punktais, G. Č. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nustatant pareigą būti savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei įpareigoti G. Č. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, G. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatyti 6 (šešių) mėnesių jos įvykdymo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
G. Č. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
(duomenys neskelbtini) įgaliotosios atstovės J. M., atstovaujančios nukentėjusiąją mažametę L. Š., civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš G. Č. nukentėjusiajai mažametei L. Š. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojant G. Č. per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 100 Eur, atlyginti priteistą neturtinę žalą.
Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos 43,57 Eur (keturiasdešimt trijų eurų penkiasdešimt septynių centų) civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios mažametės L. Š. gydymo išlaidų atlyginimo ir priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš kaltinamosios G. Č..
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš G. Č. nepriteisti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– kompaktinį diską su „(duomenys neskelbtini)“ kameros įrašais, esantį voke, prisegtą prie bylos 2 tomo galinio
viršelio, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.