Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-08-13 · Civilinė byla Nr. 2S-949-730/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-13
Bylos Nr.
2S-949-730/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02695-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
S. K.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-949-730/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02695-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.4.5.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. V., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę V. V. su 2020 m. balandžio 7 d. skundu dėl antstolės 2020 m. kovo 30 d. patvarkymo Nr. 5R-545, kuriuo antstolė atsisakė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0162/11/01207 suėjus baudos išieškojimo senaties terminui. Nurodė, kad antstolės 2020 m. kovo 30 d. priimtas patvarkymas nėra juridiškai pagrįstas, be to, antstolė nepagrįstai pareiškėjo 2020 m. kovo 2 d. teiktą skundą laikė prašymu, nesilaikė skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos.

2. Antstolė V. V. 2020 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. 5R-748 pareiškėjo skundo netenkino ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi skundą persiuntė teismui. Nurodė, kad nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0162/11/01207 dėl vykdymo senaties termino suėjimo. Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas pažeistas nebuvo. Antstolė laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. kovo 9 d. periodiškai atliko vykdymo veiksmus, susijusius su skolos išieškojimu, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog dėl aplaidumo ar kitų priežasčių antstolė neatliko jokių veiksmų dėl pareiškėjui paskirtų baudų vykdymo. Per visą minėtą laikotarpį nėra dvejų metų tarpo, kai antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų. Pažymėjo, jog pareiškėjas apie jam paskirtą baudą žinojo, nustatytais terminais jos nesumokėjo, nepateikė antstolei prašymo dėl baudos mokėjimo grafiko ir terminų. Šios aplinkybės rodo, kad skolininkas sąmoningai vengė mokėti baudą, todėl nutarimo vykdymo senaties eiga sustojo.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka, ir prašo skundo netenkinti.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundo netenkinti. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0162/11/01207, pradėtą pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-73-325/2011 dėl 1303,29 EUR (4500 LT) baudos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojai Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato. 2020 m. kovo 8 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjo 2020 m. kovo 2 d. skundas, kuriuo skolininkas prašė taikyti senaties terminą baudos išieškojimui minėtoje vykdomojoje byloje. Antstolė pareiškėjo 2020 m. kovo 2 d. skundą laikė prašymu ir 2020 m. kovo 30 d. patvarkymu Nr. 5R-545 skolininko prašymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo suėjus vykdymo senaties terminui netenkino. Dėl šio antstolės patvarkymo pareiškėjas pateikė 2020 m. balandžio 7 d. skundą.

5.2. Pirmosios instancijos teismas dėl senaties termino taikymo nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, reikia nustatyti ir tai, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų ir įvertinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nutarimas dėl baudos pareiškėjui paskyrimo priimtas 2011 m. vasario 25 d., o antstolei pateiktas vykdyti 2011 m. gegužės 6 d., nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti termino, antstolė periodiškai atlikdavo vykdymo veiksmus, tai yra nėra dvejų metų tarpo, per kurį antstolė nebūtų atlikusi aktyvių vykdymo veiksmų išieškant baudą. Pažymėjo, kad pareiškėjas gera valia baudos nemokėjo, todėl baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo veiksmų, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą tuo pagrindu, kad pasibaigė išieškojimo senaties terminas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą spręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti ir taikyti įstatyme numatytą senaties terminą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į įstatyme nustatytus baudos išieškojimo terminus bei suformuluotą praktiką tokio pobūdžio bylose. Teigia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje.

6.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog apeliantas vengia sumokėti skolą. Teigia, kad skola nėra sumokėta dėl lėšų neturėjimo ir lėšų neturėjimas negali būti traktuojamas kaip vengimas sumokėti skolą. Nurodo, kad antstolė nuolat vykdė užklausas, todėl teismui turėjo būti aišku, kodėl skolos nebuvo sumokėtos.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje motyvuotai išdėstyta, kad vykdomosios bylos Nr. 0162/11/01207 senaties terminas nėra suėjęs ir jos nutraukti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netinkamai taikė teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos spręsdamas klausimą dėl senaties termino taikymo. Pažymi, jog teismas padarė neteisingas išvadas dėl skolos mokėjimo aplinkybių.

10. Atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus (nutarties 9 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas atmesti apelianto skundą dėl antstolio veiksmų tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą.

11. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

12. Pirmiausia byloje nustatyta tokia faktinė aplinkybė – antstolė V. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0162/11/01207, pradėtą pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-73-325/2011 dėl 1303,29 EUR baudos išieškojimo iš apelianto išieškotojai Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato. Kadangi iš teismui pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad administracinė nuobauda apeliantui paskirta ir vykdymo procesas pradėtas iki 2017 m. sausio 1 d., todėl ginčui nagrinėti taikytinos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) nuostatos (Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškinta, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, tai yra ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007).

14. Įvertinus aptartas teismų praktikos nuostatas, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą, ar nėra suėjęs administracinės nuobaudos išieškojimo vykdymo senaties terminas, turi būti nustatytos trys aplinkybių grupės: 1) ar nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams; 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, tai yra ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.

15. Atskiruoju skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdomieji dokumentai dėl apeliantui paskirtos baudos išieškojimo antstolei buvo pateikti vykdyti nepraleidus ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2011 m. vasario 25 d. priimtas nutarimas pateiktas antstolei vykdyti 2011 m. gegužės 6 d. (v. b. l. 1–2), todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trijų mėnesių terminas nėra praleistas.

16. Vykdomosios bylos Nr. 0162/11/01207 duomenys patvirtina, kad 2011 m. gegužės 6 d. priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, siekdama nustatyti apelianto turtinę padėtį, antstolė teikė užklausas, priėmė patvarkymus dėl skolininkui priklausančių lėšų arešto, kuris taikomas viso vykdymo proceso metu. Antstolės užklausos valstybės registrams buvo nuolat teikiamos ir 2011 m. gegužės 16 d. (v.b.l. 6), 2012 m. balandžio 1 d. (v.b.l. 26), 2014 m. sausio 1 d. (v.b.l. 37), 2015 m. sausio 6 d. (v.b.l. 59), 2016 m. sausio 5 d. ( v.b.l. 48), 2017 m. sausio 1 d. (v.b.l. 50), 2018 m. rugsėjo 27 d. (v.b.l. 54). Pažymėtina, kad užklausų teikimas dėl skolininko turtinės padėties nustatymo yra vienas iš vykdymo procese antstolio atliekamų vykdymo veiksmų, kuriuo yra siekiama sudaryti sąlygas operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad antstolė reguliariai atliko aptartus vykdymo veiksmus ir siekė nustatyti apelianto turtinę padėtį bei rasti turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Be to, antstolė ne tik teikė užklausas valstybės registrams, tačiau vykdymo proceso metu reguliariai atliko ir kitus vykdymo veiksmus, tai yra priėmė patvarkymus dėl apeliantui priklausančių piniginių lėšų arešto, vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad vykdomojoje byloje nenustatyta dvejų metų laikotarpio, per kurį dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nebūtų atlikta jokių vykdymo veiksmų dėl apeliantui paskirtų baudų išieškojimo. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdymo proceso metu antstolės atlikti vykdymo veiksmai buvo sistemingi ir reguliarūs, todėl vykdomųjų bylų vykdymo senaties terminas nėra suėjęs ir jų nutraukti nėra pagrindo.

17. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustačius nepateisinamo antstolės delsimo atlikti vykdymo veiksmus ir dėl to nesant pagrindo konstatuoti, jog yra suėjęs apeliantui paskirtų administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminas, faktinės aplinkybės dėl apelianto (ne)vengimo vykdyti jam paskirtas nuobaudas nagrinėjamoje byloje nebeturi teisinės reikšmės.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 9–17 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė