Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad gimus vaikui vieną mėnesį jis praleido namuose. Tada nuėjo pas darbdavį, pasakė, kad pereina į administratorius, kad būtų didesnis atlyginimas. Laikui bėgant santykiai tarp jo ir sugyventinės atšalo. Vasarą viskas buvo gerai. Surado projektą, kur M. galėtų studijuoti. M. įstojo, pradėjo studijuoti. Artėjant žiemai, gimdymui, sustojo M. studijos, gimė vaikas. Spalio 4 d. buvo įvykis, kai M. neįsileido jo į namus. O po kelių dienų jam M. parašė klausdama, ar jis gali iki gruodžio 16 d. išsikelti iš namų, nes jis sirguliuoja.

Nuo pat vaiko gimimo jo darbo grafikas buvo nuo 15 val. iki 00.00 ar 1 val. Kol susitvarko, suskaičiuoja pinigus, užpildo knygą, tai grįžta 2 ar 3 val. namo. Neskaitant to, nesvarbu kada jis grįžtų namo, vis tiek yra žadinamas 7 val. ryto, čia po vaiko gimimo. Jam sakydavo, kad turi 7 val. keltis, nes tada ir vaikas keliasi. Būdavo nesvarbu, kad jis nori miego. Jis sutiko su tuo vadovavimu. Džiaugėsi, kad gali nuo 7 val. iki darbo pabūti su vaiku. Būdavo pastovus vadovavimas iš M. pusės: „kada grįši?“, „paskambink“, „kodėl tu man neskambini“, „kodėl vaikui nepasakai labos nakties“, kad darbas netinka ar gyvenimo vieta netinka. Taip būdavo nuo 15 iki 19 val., kai pas jį renkasi klientai, kai yra rezervacijos. Todėl visada atsakydavo apie 21 val. Apie jo darbą, tai pvz. buvo 56 kariškių maitinimas, su jais visas meniu buvo suderintas prieš laiką. Jis būna darbe 15 val., kiti renkasi 16 val. Jis į darbą išvyksta 14 val. ar 14.30 val. Atvyksta į darbą, susirenka visas rezervacijas, paskirsto, kur kas darbuosis, sulaukia darbuotojų, papildomai išsivalomi stalai, jis pasitinka svečius ir nukreipia į tam tikras zonas, kur jie turi sėdėti. Darbo metu padeda tiek darbuotojams, tiek barui. Darbo pabaiga tokia, kad jis fiksuoja darbuotoj valandas ir jis uždaro visą restoraną. Jei yra pratęsiama, tai automatiškai darbuotojai užtrunka ilgiau darbe. Kartais į darbą atvažiuodavo tiekėjai, kurie darydavo mokymus, pasakodavo apie alų, kurį siūlydavo jiems, kaip produktą, kurį parduotų. Tai alkoholio paragaudavo darbe, bet tik tiek, kad pajausti skonį. Namo važiuodavo su taksi, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. O M. pagrindiniai priekaištai buvo tokie, kad jis grįždavo per vėlai, tad neįleisdavo į namus. Ji norėdavo, kad jis su vaiku būtų vakarais, o ne rytais. M. atrodydavo, kad jis namo grįžta išgėręs. Jis iš to pačio baro, kur dirbdavo, pasiimdavo nealkoholinio alaus, kurį išgerdavo grįžęs ramiai lauke, aprimdavo, atsipalaiduodavo ir tada eidavo namo. Su M. kartu nemiegodavo, nes M. buvo nusprendusi, kad miegos su vaiku. Jis miegodavo atskirame kambaryje. Jam jo vaiko mama yra svarbi.

Po to buvo įvykis, kai jo neįleido į namus lapkričio 7 d. Parašė naktį M. mamai, kad jo neįsileidžia į namus. Jei M. palieka raktą duryse, tai jis negali užeiti į namus. M. mama atrašė „bus tau pamoka“.

Jis siūlė M., kad gali užsirašyti pas psichologą. Sakė, kad ir jis užsirašys. M. užsirašė, bet vėliau buvo sausio 10 d. įvykis. Buvo susitarę, kad ji išleidžia jį pas tėtį. Tėtis nebegalėjo tą dieną susitikti, nes pasikeitė planai, tai jis susitiko su draugu, atsigėrė alaus. Susitiko pas draugą namuose. Apie 23 val. pradėjo kviesti taksi ir apie vidurnaktį buvo namie. Buvo lengvai išgėręs. Buvo 10 mėnesių negėręs, tai nepadaugino. Išgėrė 3 skardines alaus. Užėjo į tualetą, nuėjo atsigėrti vandens ir nuėjo miegoti. Vienu momentu buvo pažadintas M. šaukimo, kad knarkia. Jis paėmė ją už rankos ir pasakė „nustok šaukti, vaikas miega“. Tada ją paleido. M. pradėjo šaukti, kad jis ją muša ir nubėgo į tualetą. Tada M. išėjo iš tualeto įsijungusi garsiakalbį ir sako savo mamai, kad jis ją muša. M. mama sakė, kad kviestų policiją. Jis irgi pasakė, kad jei jis ją muša, tai tegul kviečia policiją. Atvažiavo policija ir toliau viskas matosi įrašuose.

Kiek atsimena, jis gulėjo veidu į sofą, kad neknarktų. Galbūt sukdamasis su alkūne užkliudė M. galvą, bet neturėjo tokios intencijos.

Namuose yra stalviršis su kampu, kur yra praėjimas. Tai vaizdo įraše matosi kampas. Namuose šalia televizoriaus yra spintelė, kuri yra tame pačiame ūgyje kaip M. mėlynė. Tos mėlynės pas M. atsirasdavo dėl epilepsijos priepuolių. Jis mano, kad M. buvo apsidaužiusi savo šoną į stalo kampą. Po vieno savo priepuolio M. vengė su juo matytis, nes buvo įsikandusi liežuvį ir susimušusi veidą. Taip ji jam pasakojo ir parodė nuotrauką. Pas M. iš viso buvo trys priepuoliai. Santariškėse buvo priepuolis, kai M. buvo susižalojusi. Dar vienas M. priepuolis buvo namuose, kai ji pajautė, kad bus priepuolis. Jie kalbėjosi, ką daryti ir kaip elgtis, kad jam jos nelaikyti už rankų, dėl to, kad nesusidaužytų veido. Praėjo paskutinis priepuolis, jis paskambino jos mamai, atvažiavo greitoji pagalba. Jis dirbdavo kiekvieną dieną, tai priepuoliai M. galėjo įvykti ir jis apie juos nežinojo.

Nukentėjusioji M. B. apklausiama teisme parodė, kad su kaltinamuoju draugavo apie 2,5 metų. Buvo sugyventiniai. Įvykio metu taip pat buvo sugyventiniai. Kai kaltinamasis ją sumušė, jie išsiskyrė. Ji paskambino policijai ir išvyko gyventi pas mamą. Su kaltinamuoju turi bendrą vaiką.

Iki įvykio jos su D. L. santykiai buvo atšalę. Kaltinamasis dirbdavo vakarais, grįždavo naktimis. Santykiai atšalo maždaug po gimdymo. Jų bendravimas buvo sunkus, santykiai buvo konfliktiški. Smurtas šeimoje buvo ne tik įvykio dieną, jis buvo ir anksčiau. Smurtas taip pat buvo ir nėštumo metu. Kiekvienas rytas su kaltinamuoju prasidėdavo ne nuo gražaus bendravimo. Nebuvo gražaus bendravimo, viskas būdavo įtampoje. Vaikas buvo mažas ir ji naktimis būdavo su vaiku, neišsimiegodavo. Tuo metu D. grįždavo naktimis ir jam irgi reikėdavo išsimiegoti, nes vėliau į darbą. Nebuvo sklandaus bendravimo, kaip išlaikyti santykį ir dirbti kartu. Labai dažnai po darbo D. grįždavo išgėręs arba po darbo išeidavo kažkur sakydamas, kad eina išgerti, o vykdavo į kazino. Sakydavo, kad ten geria sidrą. Kai D. grįždavo išgėręs, jos nežadindavo. Konfliktai vykdavo dienos metu. D. ne visada būdavo būdinga sukelti konfliktą. Jeigu jam laisva diena, tai norėdavosi, kad jis vaiką prižiūrėtų. D. išgėrinėjimai būdavo ir anksčiau. Ji su juo susipažino, kai jis jau išgerdavo. Būdavo sunku, kai žmogus išgeria. Sunku buvo ir po gimdymo. Ji neišsimiegodavo ir rytais atsikėlusi D. paprašydavo, kad gal jis gali jai duoti bent valandėlę pamiegoti. D. sakydavo, kad jam reikia tą valandą pamiegoti. Ji darbas baigdavosi 1 val., bet jis grįždavo 3-4 val. Tai D. buvo sunku keltis rytais, kai ir vaikas keliasi apie 7 val.

Prisimena įvykio naktį. Pamena, kad tą dieną D. buvo laisva diena ir jis norėjo eiti pas draugus atsipalaiduoti, išgerti ir sakė, kad ji jo nežadintų. O ji ryte norėjo atsikelti ir važiuoti į universitetą. Jai nepavyko nuvykti. D. tą dieną apie 20 val. išėjo pas draugus. Grįžo vėlai. Atsirakino buto duris. Jie nesusitiko, nes ji buvo su vaiku kitame kambaryje (butas trijų kambarių). Ji girdėjo kaip D. grįžęs namo virtuvėje nuolat čiaudėjo, bet kaip jis grįžo namo, ji negirdėjo, nes miegojo. Išgirdo kaip D. čiaudi ir pagalvojo, kad negi vėl susirgs visi. Ji atėjo į virtuvę ir matė D. stovintį prie kriauklės. Prie kriauklės jis nuolat čiaudėjo. Ji jam pasiūlė užsidengti, kad nečiaudėtų ir pasiūlė pagalvę, kad užsidengtų nuo čiaudėjimo. Negali pasakyti, kodėl jam siūlė čiaudėti į pagalvę. Jos balso tonas nebuvo garsus, nes nenorėjo prikelti vaiko. Ji tyliai atėjo ir pasiūlė tą pagalvę. Tada D. pasakė, kad eis atsigulti ir tuo metu jis atsigulė tiesiai ant nugaros. D. knarkdavo naktimis. Ji paprašė jo, kad jis atsigultų ant šono, nes nuo knarkimo ji visada atsibusdavo. Gavosi taip, kad D. neišgirdo ir ji pasakė, kad gali jam padėti ir palietė D. ties petimi, lyg norėdama jį šiek tiek perversti. D. palietė abejomis rankomis. D. tuo metu žiūrėjo į ją ir suprato ką daro. Kai ji lietė D., tai žiūrėjo tiesiai į jį. D. staigiai sukosi ir trenkė dešiniu kumščiu jai į akį. Judesys buvo staigus. D. besisėsdamas stojosi ir trenkė dešine ranka jai į dešinę akį. Viskas buvo staigiai. D, sėdosi, kad jai trenkė. Jis žiūrėjo į ją, žinodamas ką daro. Buvo akių kontaktas, kai jai trenkė. Ji krito tiesiai link televizoriaus. Krito toliau nuo D. Pradėjo verkti ir sakyti, kad jai skauda. D. kažką jai pasakė ar eiti gulti, ar eiti miegoti, turėdamas omenyje, kad ji eitų pas vaiką. Buvo jo žodžiai „neverk“. Jai toje akyje sužaižaravo, baisiai skaudėjo. Ji priėjo prie jo ir pasakė: „ką tu man padarei?“. Priėjo prie D. ir palietė jį, o jis vėl jai smogė. Gal D. susinervino, kad ji vėl jį palietė. Jis paėmė jai už kaklo, spyrė į dešinį klubą ir tada vėl smogė į tą pačią akį. Viskas vyko vienu metu. Ji negalėjo nustoti verkti. Buvo labai sunku. Ji pasakė, kad skambins policijai. Ji griuvo tiesiai į televizorių. Televizorius buvo ant spintelės ir televizorius šiek tiek sudrebėjo. Ji nubėgo į tualetą pasižiūrėti į save. Jai buvo baisu, nors tai ne pirmas kartas, bet anksčiau niekada nebuvo trenkęs į veidą. Ji paskambino mamai, papasakojo, kas įvyko ir mama pasakė, kad ji skambintų policijai. Ji (nukentėjusioji) paskambino policijai. Policija atvyko labai greitai, gal per 5 minutes. Policija atvyko ir sakė, kad viską įrašinėja kūno kamera. Ji šiek tiek išsigando. Įleido policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai ją su D. išsivedė į du skirtingus kambarius ir pradėjo apklausinėti. Pamena, kad D. pradėjo gerti daug vandens ir išsitraukė kažkokį lagaminą daiktams susikrauti. D. prie policijos pareigūnų sakė, kad jis ją paduos į teismą. Kai atvažiavo pareigūnai, jai pasidarė ramiau. Vienas policininkas ją nufotografavo. Pareigūnai klausinėjo jos, ar tai pirmas kartas, ji atsakė, kad tai ne pirmas kartas, kai smurtauja. Policijos pareigūnai jos klausinėjo, ar ji nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji atsakė teigiamai, nors nesuprato ką tai reiškia. Bet vėliau, kai skambino tyrėja, suprato kas vyksta. Taigi per šį įvykį D. jai du kartus kumščiu smogė į dešinę akį. Buvo mėlynė. Mėlynė buvo ilgiau nei 14 dienų. Šis D. sumušimas sutrukdė jai pateikti prašymą dėl studijų.

Mano, kad alkoholis prisidėjo prie D. elgesio. Kai pirmą kartą ji patyrė smurtą, tai ji tuo metu buvo 5 mėnesį nėščia. D. ją stūmė koridoriuje ir ji atsitrenkė į sieną, kuri yra prie tualeto durų. O kai vaikui buvo 3-4 mėnesiai, tai D. spyrė jai į kojas. Smurtas būdavo įvairus. Būdavo kivirčų iki to, kad D. ją pastumdavo. Veiksmai kildavo iš niekur, iš menkiausių pokalbių. Apie ankstesnį smurtą nepranešė pareigūnams, bet pranešė per šį įvykį. Apie ankstesnius smurto atvejus pasakojo mamai. Mama matė jos mėlynes ir klausė iš kur jos, tai ji pasipasakodavo. Mėlynės buvo ant kojų. Apie D. keliamą smurtą žinojo ir sesė ir draugės. Ji nesikreipė į medikus dėl smurto. Mama nuo 2023 m. vasaros žinojo apie smurtą. Draugės M. ir A. apie smurtą sužinojo, kai ji joms apie tai papasakojo. Mama kartu su ja buvo apklausos metu, bet nežino, kodėl mama nepatvirtino tyrėjai apie smurtą.

Teisme pagarsinus dalį nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 1, b. l. 51-53): „„<...> nežinau ar suprato savo veiksmus ar iš miegų sukosi ir kumščiu trenkė į dešinę akį <...>.“. Nukentėjusioji parodė, kad ji tyrėjai sakė, kad pirmo smūgio metu gal D. nesuprato ką darė, nes jis atsigulė, sakė, kad eina atsigulti. Tyrėjai sakė, kad gal nesuprato. Bet po kiek laiko ji pagalvojo, ar jis išties nesuprato, nes jis gi žiūrėjo į ją ir nemiegojo, buvo atsimerkęs, tad suvokė ką daro. Ji pasilieka prie to, kad D. suprato, ką darė.

Nukentėjusioji į klausimą: „Jūs apklausos metu parodėte, kad sausio 10 d. apie 01.50 val. būdama savo kambaryje išgirdote svetainėje savo sugyventinį L. garsiai čiaudint, todėl atėjusi prašėte tyliau. 2024 m. vasario 9 d. jūs papildomos apklausos metu nurodėte, kad sausio 10 d. apie 01.00 val. D. garsiai ir dažnai čiaudėjo, pagalvojote, kad jis užsikrėtė, o apie 01.50 val. išgirdote, kad D. pradėjo knarkti, todėl nuėjusi į svetainę, kur jis miegojo, palietėte jį ir paprašėte, kad pasiverstų ant šono. Tai klausimas susijęs su tuo, jis miegojo, kai jūs atėjote paprašyti jo pasiversti, nes kai žmogus knarkia, tai jis miega?“ atsakė, kad D. čiaudėjo ir sakė, kad eis atsigulti. Ji jo taip pat prašė, kad jis neknarktų. Mano, kad aplinkybes geriau prisiminė po įvykio, bet pamena, kad D. knarkdavo ir būdavo atsimerkęs. Jis visaip knarkdavo. Labai gerai atsimena, kad jis žiūrėjo į ją. D. nebuvo mieguistas. D. tikrai žiūrėjo į ją, kai smūgiavo.

Teisme parodžius nuotrauką (t. 1, b. l. 15), nukentėjusioji nurodė, kad čia ta sofa. D. galva buvo sofos gale, kitoje pusėje nei durys. D. galva jam gulint ant nugaros jai buvo iš dešinės pusės. D. ant sofos gulėjo tiesiai. Ji buvo šiek tiek pasilenkusi, nes sofa žema. Ji abiem rankomis lietė D. kairįjį petį. Gaunasi, kad ji stovėjo ties D. pečių ir alkūnės linija, bet jis negulėjo visiškai tiesiai, pečiai buvo šiek tiek link lango. Lietė D. petį, kuris buvo arčiau lovos krašto, t. y. kairį petį. Neatsimena, ar buvo pasilenkusi ties D. veidu, kai lietė jo petį. Jos veidas nebuvo virš D. veidu. Kai ji buvo pas tyrėją, ji tyrėjai sakė, kad kai D. buvo atsigulęs, ji pabandė D. padėti pasisukti ir D. lyg sukosi ir tada staigiai besisukdamas į ją dešiniu kumščiu trenkė jai į akį. Ji tada buvo prieš D. Ji nebuvo palinkusi prie sofos, nebuvo visiškai ties D. galva. Tai buvo staigus momentas, kai D. trenkė jai į dešinę akį. Kai D. jai trenkė į akį, ji verkė ir po kiek laiko vėl priėjo prie jo verkdama. Kai priėjo prie D., jai skaudėjo, ji laikė ranką prie akies. Neatsimena, kokioje pozicijoje ji buvo. D. lyg gulėjo. Ji palietė D. už kairio peties ir D. staigiai griebė jai už kaklo kaire ranka (sprendžia iš įbrėžimų). Kakle buvo nagų žymės. Griebimą už kaklo prisimena ir jį jautė. Po to buvo spyris (neatsimena, kuria koja spyrė) ir tada vėl dešine ranka trenkė jai į dešinę akį. Viskas vyko vienu kartu. Paėmimas už gerklės, spyris į klubą ir smūgis į akį buvo vienu metu ir staigiai. Nebuvo paeiliui. Tai buvo greitai, vienu metu. Tai buvo žaibiška. Ji griuvo atbulomis. Atsitrenkė į televizorių atbula, galva, užpakaliu, tai mėlynė negalėjo atsirasti dėl kritimo į televizorių. Prieš visą tai, D. lyg gulėjo.

To sugriebimo už kaklo ji nematė, nes jai pagrinde skaudėjo akį. Ryte ji buvo su chalatu, nes buvo užmigusi su chalatu. Ryte pamatė, kad yra mėlynė ant dešinio klubo priekinėje dalyje ir akyje. O ryte skambino sesei per „Messenger“ ir sesė paklausė, kas jai yra ant kaklo dešinėje apatinėje dalyje. Ji (nukentėjusioji) pasižiūrėjo į veidrodį ir ten buvo dvi nagų žymės.

Kai policijos pareigūnai buvo atvykę įvykio metu, tai ją apklausė ir užsirašė parodymus. Paklausė, ar ji jaučia skausmą ir jeigu jaučia, tai kur. Vienas policijos pareigūnas kitam pasakė: „pažiūrėk į jos veidą“. Ją apklausiantis pareigūnas nufotografavo jos veidą.

Apie gyvenimą atskirai buvo pamiršusi. Ji iniciavo pagyvenimą atskirai. Santykiai buvo sunkūs, ypatingai santykių gale, t. y. gruodį. Ji pagalvojo, kad reikia pertraukos. Dar D. sakė, kad kur jam išeiti gyventi. D. išėjo gyventi pas draugą dvi savaites. Ji su vaiku liko bute. Kai tas dvi savaites gyveno atskirai, tai skambindavo jam į darbą ir po darbo. D. sakė, kad jei būna atskirai, tai turi būti atskirai ir, kad ji neskambintų. Ji skambinėjo, bet jis ne visada atsiliepė. Negali pasakyti, kada D. grįžo atgal. Naujus metus šventė su D. kartu. Per Kalėdas D. buvo grįžęs. Buvo vakaras, sėdėjo vaiko kambaryje ir prisimena momentą, kad sako: „mes jauni, jeigu ką, tai dar abu kažką kitą rasim“. Davė suprasti, kad jeigu kas, tai nereikia bijoti išsiskyrimo. Kai kalbėjosi tuo metu D. buvo ramus. Tai nebuvo kažkoks įvykis, po kurio D. išsikraustė pas draugą. Tiesiog buvo per daug sunku, buvo nuolatinis stresas. Ji nieko nepadarė, kad D. persikeltų pas draugą. Tiesiog buvo nuolatinis nesusikalbėjimas. Nebuvo, kad ji neįsileido D. į namus, dėl ko jis išsikraustė pas draugą. Abu kalbėjosi, kad reikia daryti pertrauką. Prisimena, kaip D. dėjosi daiktus ir išsikraustė. D. grįždavo naktimis, apie 3-4 val. tai ji sakydavo, kad jis eitų ten, kur būna. Tada jis dirbo visai kitame bare. Ji sakydavo, kad eitų ten, kur būna. Tada gal ir buvo tas momentas, kai pasakė: „kur būni, ten ir eik, neįleisiu tavęs“. Bet tai nebuvo tas momentas, kada ji jo neįsileido. Buvo pokalbis. D. sutiko su ja, kad reikia pabūti atskirai. D. skambino savo draugui. Vėliau ji parašė jo draugui ar D. gali pabūti su juo. Draugas atrašė, kad priims D. Tas draugas D., bet ji jį pažįsta, ne kartą buvo pas jį namuose.

D. brolis yra labiau užsidaręs, tad su juo buvo pažįstami. Jos santykis su D. broliu normalūs, bet ryšis nebuvo glaudus. D. mama sakė, kad nori, jog D. brolis būtų jų vaiko krikšto tėtis, bet iš D. brolio negirdėjo tokio noro.

Teikė ieškinį dėl vaiko išlaikymo. Po viso įvykio įsivedė į „Google“ alimentai, kokią jai pirmą įmonę išmetė, tai tam ir paskambino. Pasakė, kad jai reikia prisiteisti vaiko išlaikymą. Jos paklausė, ar reikia alimentų ir ar reikia įsiskolinimų. Ji nežino, kas tai ir jai nepaaiškino. Todėl pasakė, kad reikia abiejų. Jai niekas nepaaiškino, kas tai yra. Ji dokumento/ieškinio nerašė, o tik pasirašė. Dokumentą kaip ir perskaitė, bet nebuvo įsigilinusi. Jai išvis taip greitai viską parašė per vieną dieną ir atsiuntė. Vėliau pakeitė advokatą, nes neturėjo pinigų mokėti už atstovavimą teisme. Jai paskyrė VGTPT advokatą. Dokumentus pati pridėjo per EPP. Advokatas ją atstovavo teisme ir viskas. Vėliau D. sakė, kad suklydo, jai niekas nepaaiškino ką reiškia įsiskolinimas. D. prisidėjo prie vaiko išlaikymo, buvo kartu. Tiesiog ieškinį parašė kokį parašė, o vėliau jo atsisakė. Pati VGTPT advokatė jai pasakė, kad ji negaus tų pinigų.

Teisme persiklausius BPC skambučio garso įrašą ir peržiūrėjus pareigūnų kūno kamera darytą vaizdo įrašą, nukentėjusioji parodė, kad prisiminė, kad kai iškvietė policijos pareigūnus, tai D. iškart atsigulė, o prieš tai buvo atsisėdęs.

Jai buvo trys epilepsijos priepuoliai, apie kuriuos kalbėjo D. Epilepsijos metu jai būna sužalojimai, ji nukrenta, įsikanda į lūpą. D. dėl jos epilepsijos priepuolių pasakė teisingai. Yra priepuolio metu nusibrozdinusi veidą. Ji pajaučia, kai jai įvyksta priepuolis. Toks jausmas lyg temsta, pradeda akyse mirguliuoti. Jai būna ir stiprioji epilepsija, tada kai putos iš burnos bėga. Tačiau šioje byloje sužalojimai tikrai nebuvo patirti priepuolio metu. Vasarą laikėsi vairuotojo teises ir, kai laikėsi, tai buvo sąlyga, kad epilepsijos priepuolių neturėjo būti metus laiko. Buvo jos neurologės išrašas, kad metus jai nebuvo epilepsijos. Išrašą gavo vasaros pradžioje 2024 m., o tai reiškia, kad jai nebuvo epilepsijos priepuolių.

Kai nesilaukė, tai kartu su D. vartodavo nealkoholinio alaus. Kai anksčiau D. gerdavo, ji skaičiuodavo dienas, kada jis gėrė, o kada negėrė. Sakė savo mamai, kad per visą mėnesį D. negėrė 4 ar 5 dienas. D. po darbo grįždavo išgėręs. Parsinešdavo namo alaus. Namo grįždavo įvairiai apsvaigęs. Jai D. darbo pobūdis buvo aiškus. Žinojo apie jo darbą, darbo grafiką. Grįžimai namo buvo įvairūs. D. nepasitikdavo, kai jis grįždavo namo. Žinodavo, kad grįžta namo girtas, nes girdėdavo, kada jis grįžta. Kartais jį pasitikdavo, o kartais ne. Ji paklodavo jam sofą, laukdavo, klausydavo, kada grįš. Jei išgirsdavo jį bute, tai ateidavo. Ji jausdavo, kad D. grįždavo išgėręs. Ji alkoholio ir cigarečių kvapą užuosdavo.

Liudytojas Ž. A. apklausiamas teisme parodė, kad gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kad vyras muša moterį. Atvažiavo į įvykį. Kiek pamena, moteris buvo su mėlyne. Matė mėlynę ant moters, bet nepamena, kurioje vietoje. Vyras buvo miegamajame, bet nepamena ar jis miegojo, ar ne. Kitame kambaryje buvo miegantis vaikas. Jis (liudytojas) labiau bendravo su vyru. Kaltinamasis elgėsi ramiai. Kaltinamajam pasakė, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir, kad teks su jais važiuoti. Kaltinamasis apsirengė, nesipriešino, viską vykdė. Neprisimena ar tikrino kaltinamojo blaivumą. Kaltinamasis atrodė šiek tiek išgėręs. Nelabai atsimena, bet elgėsi normaliai. Šiek tiek bendravo ir su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji verkė, buvo išsigandusi.

Liudytoja R. B. (nukentėjusiosios mama) apklausiama teisme parodė, kad iki įvykio santykiai su kaltinamuoju buvo normalūs, bet vėliau pastebėdavo, kad jis meluoja. Tarpusavyje su kaltinamuoju nekonfliktavo. Apie šį įvykį sužinojo iš dukros (nukentėjusiosios). Dukra jai paskambino apie 2 val. ir pasakė, kad D. mušasi. Ji dukrai pasakė, kad kviestų policiją. Vėliau, po 5 minučių ji paskambino dukrai. Girdėjo kaip D. sako: „policija, policija“. Tai ji (liudytoja) palaukė ir po 5 minučių vėl paskambino, klausė ar dukra iškvietė policiją. dukra atsakė, kad iškvietė policijos pareigūnus ir, kad jau pareigūnai atvažiavo. Ji (liudytoja) visą naktį negalėjo užmigti. Vėliau dar rašė žinutę, nes ilgai atsakymo nebuvo. M. atrašė, kad jau miega. Ryte dukra rodė, kad yra sumušta. Rodė sumušimus per vaizdo skambutį. Dukra sakė, kad D. ją sumušė, spyrė. Dukra sakė, kad mušė į akį. M. sakė, kad konfliktas prasidėjo dėl to, kad D. pradėjo knarkti ir ji (nukentėjusioji) paprašė jo, kad pasisuktų. Viską smulkiau papasakojo 15 dieną, kai ji (liudytoja) atvažiavo dukrą paleisti į ekspertizę. M. pasakojo, kad D. grįžęs namo čiaudėjo ir M. pergyveno, kad nesusirgtų vaikas. D. nuėjo atsigulti ir pradėjo knarkti. M. atėjo jam pasakyti, kad jis pasisuktų. Tada D. puolė ir dukrą sumušė. Vėliau dukra verkė ir jam sakė, ką jis padarė. O D. dar labiau supykęs spyrė. M. rodė, kad ji atsimušė link televizoriaus. M. rodė sužalojimus. Sužalojimai buvo ant dešinės akies. Taip pat rodė mėlynę ant klubo. Mėlynė matėsi dvi savaites. Ji klausė dukros, ar jos regėjimas nesuprastėjo, o dukra atsakė, kad viskas gerai. Ji (liudytoja) galvojo, kad regėjimas gali būti pakitęs. M. po įvykio skaudėjo, ji jautėsi prastai, verkė, akį labai skaudėjo. M. nebuvo pas okulistą nuėjusi. M. jautėsi prastai dėl to, kas įvyko ir neliko gyventi bute su D. Jie jau prieš savaitę ar dvi iki įvykio buvo nusprendę atskirai pagyventi. Galbūt jos dukra buvo tokio sprendimo iniciatorė. Po šio įvykio ji (liudytoja) pasakė, kad jie turi gyventi atskirai. Jos (liudytojos) kitos dukros vyras kategoriškai pasakė, kad važiuoja paimti M. M. augina vaiką, neturi iš ko išlaikyti to buto, nes gauna apie 500 Eur, tad buvo nuspręsta, kad dukra grįžta gyventi pas ją. Po šio įvykio M. ėjo pas psichologus, jai (nukentėjusiajai) skambino psichologai. M. su jais bendravo nuotoliu. M. pakankamai uždara.

Dar vasarą matė ant M. mėlynes, bet bijojo klausti. Mėlynes ant M. kūno matė daugiau nei du kartus. Dukra pati pasakė, kad D. ją mušė. Nežino, kaip D. reagavo į tai, kad reikės su M. pagyventi atskirai, bet jis nelabai domėjosi dukra. Tačiau jeigu dukra jam paskambindavo ir paprašydavo kažką atnešti, tai atnešdavo. Ji nekalbėjo su D. apie galimą smurtą prieš jos dukrą. Neišdrįso. Gal ji senesnių pažiūrų ir jai norėjosi, kad jie gyventų kartu. Iš pradžių labai džiaugėsi dėl jų, kad jie susipažino. Viskas atrodė gražu. D. prie jos yra gėręs alkoholį. Pavartojęs alkoholio prie jos, D. elgėsi gerai.

Prie jos dukra su D. konfliktavo. Buvo įvykis, kad M. sakė, kad jis grįžtų iš darbo laiku. tada jis susinervino, pradėjo rėkti ir sako: „ar aš negaliu išeiti?“. Tada M. sako: „Mama, matai kaip mes gyvenam?“. Jai (liudytojai) buvo nejauku. Tada, gal jau buvo gimęs vaikas. Kai D. nėjo į darbą, tai viskas buvo gerai, o kai pradėjo eiti į darbą, grįždavo vėlai, mėgdavo eiti su draugais ir buvo blogai. Ji (liudytoja) sakydavo jiems, kad pabandytų gyventi, vaikas gims ir viskas pasikeis, kad ką galėjo daryti, to daryti nebegalės.

M. serga epilepsija. Mėlynių nuo epilepsijos nebūna. Gali būti nebent nubrozdinimai. M. vieną kartą turėjo veide nubrozdinimą. Kai epilepsijos priepuolio metu žmogus nukrenta, tai tokios mėlynės, kad apimtų akį – tikrai nebūna. M. epilepsija pasireiškė nuo 4 metų. Priepuoliai retai būdavo, kartą per metus. Daugiausia priepuoliai būdavo du kartus per metus. Daugiausia priepuolių buvo, kai keitė vaistus mokykloje. Tai tada per savaitę būdavo trys epilepsijos priepuoliai. Kai M. laukėsi, epilepsijos priepuolių nebuvo. Vieną kartą buvo priepuolis, kai M. buvo su D., bet ne D. akivaizdoje. O po gimdymo vieną kartą priepuolis buvo prie D. Tai tada D. jai paskambino ir pasakė, kad M. epilepsijos priepuolis. M. dažniausiai jaučia prasidedantį epilepsijos priepuolį. Nebuvo įvykio, kad M. nuo priepuolio būrų susižalojusi. Vieną kartą susižalojo, bet tada tikrai dar nebuvo kartu su D. Ji M. sakydavo, kad atsakingai gertų vaistus nuo epilepsijos. D. taip pat sakydavo, kad žiūrėtų, kad M. gertų vaistus.

Kai D. išėjo atskirai pagyventi dvi savaites, tai tada jis nesirūpino vaiku. Tai buvo prieš Kalėdas arba po naujųjų metų. Jie atskirai gyveno dvi savaites. M. liko su vaiku, o jis išėjo. D. nesirūpino vaiku, nes M. sakė, kad jai neskambina, nesirūpina. Taip pat būdavo, kai ji pasiimdavo M. su vaiku pas save, tai D. neskambindavo, neklausdavo kaip vaikas.

Ji žinojo, kokį darbą dirba D. Jis dirbo (duomenys neskelbtini). Dirbdavo iki vakaro, iki 00 val. Ji taip galvoja, gal jai M. taip sakė. D. mėgdavo išeiti su draugais. M. sakydavo, kad jis išeina ir grįžta vėlai. Vieną kartą D. jai (liudytojai) rašė, kad grįžta namo, o buvo apie 3 val. ar 3.30 val. Prieš tą įvykį ji pas juos namuose buvo porą kartų. Vieną kartą miegojo dvi naktis, tai žino, kad D. buvo grįžęs su alkoholio kvapu. Jis grįždavo iš darbo. D. jai sakė, kad mėgsta su draugais eiti į miestą. Ji pasakė, kad negalima taip eiti, tai jis labai sureagavo, rėkė ir sakė: „tai, ką, aš negaliu išeiti, pabūti su draugais?“.

Ji parodymus davė prie dukros, vienoje patalpoje, tuo pat metu. Neatsimena, ar tyrėja jos klausė apie smurto atvejus prieš M. Ko klausė, tą ir atsakė. Ryte po įvykio paskambino savo kitai dukrai ir pasakė, kad skambintų M., nes D. sumušė M. Nežino, ar M. sesuo iki įvykio žinojo apie smurtą.

Liudytoja D. L.-B. apklausiama teisme parodė, kad ji yra D. L. mama. Su M. susipažino 2021 m. rudenį, nes jos sūnus dirbto, tai su M. susitiko autobusų stotyje. Kartais atvykdavo į (duomenys neskelbtini). Pasivaikščiodavo su M. Buvo normalus bendravimas. D. dirbo „A.“. Pradžioje D. buvo (duomenys neskelbtini), vėliau dirbo D. planavo, kad po vaiko gimimo pasipirš M. Šiemet per krikštynas, M. mamai pasakė (liudytoja), kad tai būtų buvusi pasipiršimo diena. D. sakė, kad M. mergaitei duos B. pavardę. Tai jiems buvo keista. Sakė sūnui, kad tai nenormalu, negerai, reikia tėvo pavardės. M. nenorėjo duoti D. pavardės dėl nesuprantamų priežasčių. D. augino dukrą, daug kalbėjosi su M. Ryte atsikeldavo, vykdavo priešpietinis pasivaikščiojimas, tada grįždavo, pamaitindavo ir išeidavo į darbą. Butas jų mažas, dviejų kambarių, susidarydavo drėgmė ir jie ieškojo naujo buto. Išsikėlė į (duomenys neskelbtini) g., būdavo, kad ji (liudytoja) nuvažiuodavo. D. ir M. santykiai griūti pradėjo po vaiko gimimo. Ji (liudytoja) mano, kad dėl nepasipiršimo. Žino apie nagrinėjamus įvykius. Įvykio naktį jai paskambino D. D. sakė, kad jis miegojo ir jam M. iškvietė policiją, o jis nieko nedarė. Vėliau dar kartą paskambino, sakė, kad kalbėjo su policininku viename kambaryje.

Ji su M. bendravo. Jai M. atrodo ramus žmogus. M. jai nemeluodavo, kalbėdavo apie buitį, vaiką. Gruodžio 12 d., kai M. su D. gyveno atskirai, jai paskambino M. Kalbėjo 45 minutes. M. sakė, kad nebemyli D., su juo negyvens, prisiteis alimentus. Ji (liudytoja) M. sakė, kad vaikui reikia tėčio ir mamos, kad bus sunku vienai auginti vaiką. Prašė M., kad gyventų kartu su D. D. jai (liudytojai) sakė, kad M. neįsileido jo į namus, nes buvo su temperatūra ir M. sakė, kad miegotų kažkur kitur, kad neapkrėstų vaiko. Vėliau jie susiėjo. Atsiuntė jai nuotrauką, kaip valgo Kučių vakarienę. Ji lankė M. su D. per Kalėdas ir gruodžio 30 d. Jiems, kaip tėvams, norisi, kad viskas būtų gerai, bet matėsi, kad gruodžio mėnesį nėra viskas gerai, matėsi santykių šaltumas. Buvo visi susėdę prie stalo, bet nebuvo toks bendravimas kaip anksčiau. Jos manymu, tai jos sūnus norėjo ateities, bendro gyvenimo ir šeimos.

Po šių įvykių, į (duomenys neskelbtini) atvyko sausio 14 d., pasiūlyti savo pagalbą M. Tada M. parodė ant klubo 2 cm juodą juostelę. Taip pat matė raudonumą ant akies. Daugiau nieko nepastebėjo. D. jai (liudytojai) sakė, kad miegojo ant dešinio šono, ant odinės sofos-lovos. D. visada miega ant dešinio šono. D. sakė, kad M. serga epilepsija, sako, kad mušti žmogų yra žema. D. yra ramaus būdo, mokėsi mokykloje, buvo įstojęs į universitetą. D. sakė, kad galėjo besikeldamas, besisukdamas, miegodamas užgauti M. Įvykio naktį, kai jai paskambino D., jis buvo blaivus.

D. neturi jokių priklausomybių. Prie jos nevartoja daug alkoholio. D. negerdavo kiekvieną dieną. Pas D. namuose nėra alkoholio. M. nėra jai užsiminusi, kad D. smurtauja prieš ją. Kai D. norėjo užregistruoti mergaitę dėl darželio, tai tada M. jį apdraskė. Yra nuotrauka.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2024-01-10 protokolo duomenimis, M. B. nurodė, kad 2024-01-10 apie 1.50 val., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis D. L. du kartus kumščiu sudavė jai į veidą, į dešinę akį, ir spyrė jai į dešinį šoną, dėl šių jos sugyventinio D. L. veiksmų pajuto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1-4).

BIRT ataskaitų žiūryklėje, BPC skambučio garso įraše ir jo 2024-02-26 apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji 2024-01-10 2.07 val. pranešė apie įvykį, kad vyras smurtauja. Puola muštis. Vyras neblaivus, greitosios pagalbos nereikia. Yra mažamečių (t. 1, b. l. 30-35, 72-73).

Iš 2024-01-10 įvykio apžiūros ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta (t. 1, b. l. 7, 13-17).

2024-03-29 tarnybiniame pranešime dėl nukentėjusiosios sužalojimo ir nuotraukoje užfiksuota, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01270-24, susisiekta su nukentėjusiąja dėl sužalojimo ties dešiniu klubu. M. B. patikslino, kad sužalojimas padarytas pilvo dešinėje pusėje kiek aukščiau klubo (t. 1, b. l. 38). Fotonuotraukoje užfiksuota žalsvos spalvos mėlynė ant kūno (t. 1, b. l. 40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-01-16 specialisto išvadoje Nr. G 185/2024(01) nurodyta, kad:

1. M. B. padaryta pogleivio kraujosruva dešinės akies obuolyje, poodinės kraujosruvos veide ir pilve, kietais bukais daiktais, nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, kurie būdingi smūgių sudavimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku (2024-01-10) ir aplinkybėmis. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą;

2. Identifikuoti, kokiu daiktu buvo padaryti sužalojimai, negalima. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, tiriamajai nustatyti sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, padaromiems nugriuvus, nukritus;

3. M. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti jai bet kokioje padėtyje, kai neuždengtos sužalotos sritys, galimai sudavus smūgius į veidą ir įspyrus į pilvą (t. 1, b. l. 78-79).

Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 kvito bei jo patikros sertifikato Nr. 1985241 duomenimis, D. L. 2024-01-10 3.53 val. nustatytas 0,92 promilių neblaivumas. Patikros metu alkotesteris buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (t. 1, b. l. 91-92).

2024-07-02 E025. Ambulatorinio apsilankymo apraše nurodyta, kad pacientės (nukentėjusiosios) teigimu, žymesnių nusiskundimų dėl epilepsijos šiuo metu neturi. Paskutinis patirtas epilepsijos priepuolis – 2023 m. balandį, praėjus beveik 2 mėnesiams po gimdymo, t. y. 2023 m. kovą (t. 2, b. l. 43-44).

Iš byloje pateiktų dviejų vaizdo įrašų, padarytų pareigūnų, atvykusių į iškvietimą, kūno kameromis matyti, kad:

1. vaizdo įraše „export-chbfa(1).mp4“ užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Duris atidaro nukentėjusioji, kuri nurodo, kad vyras smurtauja. Matosi ant lovos gulintis ant šono kaltinamasis. Kaltinamasis atsikelia, rengiasi. Kaltinamasis sako tyliau, nes vaikas yra. Pareigūnas nueina su kaltinamuoju į kitą kambarį kalbėtis. Kaltinamasis pasakoja, kad su sugyventine buvo susitaręs, kad jis eis susitikti su savo tėčiu, tačiau pas tėtį pasikeitė planai ir jis nuvažiavo pas draugą, pas kurį ramiai pasisėdėjo. Namo grįžo apie 24 val. ir nuėjo namo. Su sugyventine nebendravo. Užmigo, pradėjo knarkt, jai nepatiko, atėjo ir sako keltis ir tada prasidėjo, kad jis kažką daro. Sugyventinė sakė keltis. Buvo tik žodinis konfliktas. Ji paskambino mamai, kad jis ją muša. Nurodo, kad pats pasakė jai kviesti policiją ir nuėjo miegoti. Anksčiau nebuvo kviesta policija. Kartu gyvena beveik tris metus. Turi vieną vaiką. Anksčiau smurto nebuvo. Kaltinamasis nurodo, kad pykstasi dėl buitinių dalykų kokius tris kartus per savaitę, bet kalbasi. Nežino dėl ko šiandien kilo konfliktas;

2. vaizdo įraše „export-ua8ta.mp4“ užfiksuota kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, filmuojama kito pareigūno kūno kamera. Pareigūnas liko su nukentėjusiąja (kaltinamasis su kitu pareigūnu išėjo į kitą kambarį). Nukentėjusioji pasakoja, kad sugyventinis grįžo iš draugo išgėręs. Ji su vaiku buvo kambaryje, o sugyventinis liko svetainėje. sugyventinis pradėjo knarkti ir ji jo paprašė, kad jis apsisukti, kad galėtų miegoti, o sugyventinis tiesiog davė į akį. Nurodo, kad jis gal netyčia pataikė, kai sukosi. Sugyventinis pasakė, kad jis jos nemušė, o ji priėjo prie jo ir sakė, kodėl jis taip elgiasi, tada jis atsisėdo ir spyrė jai ir vėl sudavė į tą pačią akį. Šypsodamasi sako, kad jai skaudėjo (vaizdo įrašai įrašyti kompaktinėje laikmenoje. Laikmena įdėta į voką, kuris prikabintas prie bylos 1 tomo viršelio.

Iš byloje pateikto susirašinėjimo matyti, kad nukentėjusioji padarė nuotraukas, kuriose matosi akies sužalojimas. Matosi, kad ant dešinės akies vokų yra mėlynė bei ant dešinės akies obuolio yra raudona dėmė (kraujosruva). Šias nuotraukas nukentėjusioji siuntė sausio 10 d. 7.16 val.; 7.50 val. (t. 1, b. l. 60-61).

Byloje pateiktas nukentėjusiosios ir kaltinamojo susirašinėjimo nuotraukos, kuriuose užfiksuotas kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendravimas nuo 2023-11-07 iki 2024-01-01. Iš susirašinėjimų matyti, kad bendraujama dėl darbo, dėl kaltinamojo grįžimo namo vėlai. Matyti, kad 2023-10-04 2.03 val. kaltinamasis rašo nukentėjusiajai, kad ji įleistų jį namo, o nukentėjusioji atsako „ne“. Po to 2023-10-04 15.15 val. kaltinamasis nukentėjusiajai rašo, kad įleistų namo drabužių paimt, o nukentėjusioji atsakė, kad palauktų, nes migdo. Kaltinamasis rašo, kad atrakintų duris, nes jam į darbą reikia. Nuo 2023-11-26 susirašinėja dėl kaltinamojo susitikimo su dukra (t. 2, b. l. 1-21).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčine kaltės forma – tiesiogine arba netiesiogine tyčia, todėl norint inkriminuoti šią nusikalstamą veiką, reikia nustatyti, jog asmuo tyčia panaudojo fizinį smurtą bei tokiais savo veiksmais siekė sukelti fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdyti sveikatą kitam asmeniui (nukentėjusiajam). Taip pat reikia nustatyti, kad smurtas panaudotas prieš (nagrinėjamu atveju) šeimos narį.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad įvykio metu kaltinamasis D. L. ir nukentėjusioji M. B. vedė bendrą ūkį, gyveno bendrą šeiminį gyvenimą, t. y. buvo šeimos nariai, tačiau jų santykiai buvo įtempti, šeimoje buvo kalbama apie gyvenimą skyrium, kaltinamojo išsikraustymą iš namų, tai vyko nukentėjusiosios iniciatyva, pora augino bendrą neseniai gimusį vaiką. Taip pat nėra ginčijama, kad D. L. grįžo namo iš susitikimo su draugu 2024-01-10. Tikslus laikas nenustatytas, D. L. nurodė, kad grįžo 23.45 val., pasak D. L. buvo išgėręs apie tris butelius alaus, jam po įvykio nustatytas 0,92 promilių neblaivumas. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad M. B. norėdama, kad D. L. neknarktų, pasiverstų ant šono, buvo priėjusi prie jo gulinčio ir dviem rankom lietė jį ties petimi, kad D. L. sukosi. D. L. pirmo smūgio iš esmės neginčija, nurodo, kad galėjo pataikyti netyčia versdamasis. Kaltinamasis neneigė, kad nukentėjusioji nubėgo į vonią (nukentėjusioji nurodė nubėgusi į vonią apžiūrėti akies) ir skambino mamai bei policijai, pranešdama apie patirtą smurtą. Po to jau įvykio aplinkybės aiškinamos iš esmės skirtingai.

Aplinkybių, kad M. B. galėtų bijoti D. L. elgesio prieš įvykį nenustatyta, tai atspindi ir D. L. pateiktas susirašinėjimas su M. B. ir jos mama, iš kur matyti, kad M. B. drąsiai bendrauja ir reikalauja vienokio ar kitokio elgesio iš D. L., apie galimą smurto panaudojimą praeityje. Baimę dėl D. L. elgesio patvirtinančių duomenų nepateikta. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad D. L. būtų smurtavęs prieš M. B. praeityje. Tad teismas, nagrinėdamas šią bylą, neatsižvelgia į nukentėjusiosios parodymus apie galimą smurtą prieš ją praeityje.

Vertindamas nukentėjusiosios ir jos mamos, kaltinamojo ir jo mamos parodymus, teismas taip pat atsižvelgia į Kasacinio teismo suformuluotas tam tikras nukentėjusiojo, liudytojų šeimos narių parodymų patikimumo vertinimo gaires, kurios susijusios su parodymų pakankamu konkrečioje byloje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo parodymai baudžiamajame procese yra tokios pačios įrodomosios vertės kaip ir kiti bylos įrodymai, tačiau tais atvejais, kai nuosprendis grindžiamas iš esmės vienu įrodymų šaltiniu, būtina jį kruopščiai patikrinti patikimumo aspektu, išaiškinant nukentėjusiojo santykius su kaltinamuoju, nukentėjusiojo galimybes suvokti aplinką, jo charakterį – ar linkęs apkalbėti, meluoti, hiperbolizuoti tikrovę ir pan. (LAT 2017 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 2K-147-697/2017). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad vien aplinkybė, kad liudytojai yra nukentėjusiojo giminaičiai, liudytojų parodymų kritiško vertinimo savaime nelemia (LAT 2017 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 2K-147-697/2017). Be to, nei viena iš mamų smurto nematė ir žino tik tiek, kiek papasakojo jų vaikai.

Kaltinime nurodyta, kad D. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,92 promilių girtumas), du kartus kumščiu sudavė M. B. į veidą, tuo padarydamas pogleivio kraujosruvą dešinės akies obuolyje, poodinę kraujosruvą veide ir įspyrė nukentėjusiajai, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą pilve.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-01-16 specialisto išvados Nr. G 185/2024(01) matyti, kad rengiant išvadą buvo apžiūrėta M. B. 2024-01-16, praėjus 10 dienų po įvykio. Apžiūros metu aprašytos dvi kraujosruvos: 1) dešinės akies vokuose, pereinanti į smilkinį ar žandą — 6x7 cm; 2) pilvo dešinėje pusėje 2 cm aukščiau dešinio klubakaulio priekinio viršutinio dyglio, lygiagrečiais klubakaulio skiauteriai — 8x4 cm. Taip pat aprašyta kraujosruva dešinės akies obuolyje, ties vidiniu akies kampu — 0,8x0,6 cm pogleivio kraujosruva. Nurodyta, kad kitur sužalojimai neigiami. Specialistas J. P. padarė išvadą, kad M. B. padaryta pogleivio kraujosruva dešinės akies obuolyje, poodinės kraujosruvos veide ir pilve, kietais bukais daiktais, nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, kurie būdingi smūgių sudavimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku (2024-01-10) ir aplinkybėmis. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Identifikuoti, kokiu daiktu buvo padaryti sužalojimai, negalima. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, tiriamajai nustatyti sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, padaromiems nugriuvus, nukritus. M. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti jai bet kokioje padėtyje, kai neuždengtos sužalotos sritys, galimai sudavus smūgius į veidą ir įspyrus į pilvą.

Taigi, specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui, kritimui, jie padaryti kietais bukais daiktais (gali būti plaštaka, kumščiu ir kitais bukais daiktais), mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, kurie būdingi smūgių sudavimui. Todėl atmetama kaip nepagrįsta kaltinamojo versija, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti ištikta epilepsijos priepuolio. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad trauminiai poveikių skaičius, tai nėra smūgių skaičius ir jie gali skirtis nuo smūgių skaičiaus.

Kaltinamasis D. L. viso proceso metu kaltę neigė. Atvykusiems pareigūnams į įvykio vietą nurodė, kad grįžo iš draugo apie 23.45 val. Pas draugą išgėrė gal porą butelių alaus. Grįžęs nuėjo miegoti, po galimai 30 min. jį pažadino nukentėjusioji, nes jai nepatiko, kad jis knarkia. Jis nieko nedarė, buvo kalbama tik žodžiu, jis atsigulė, o nukentėjusioji paskambino mamai ir pasakė, kad jis ją muša. Jis pasakė, kad jei jis ją muša, tegu kviečia policiją ir atsigulė miegoti. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atėjusią M. B., kuri jo prašė neknarkti ir rėkė ant jo, suėmė už abiejų rankų, paguldė į lovą, rankas suglaudė prie jos krūtinės ir pasakė nustoti staugti, tada ji nuėjo į vonią ir paskambino mamai, sakė, kad jis ją muša. Jos mama atsakė kviesti policiją, o jis pasakė, kad jei jau jis ją muša, tegu kviečia policiją.

Teisme parodė, kad buvo su draugu, gėrė alų, apie 23 val. pradėjo kviesti taksi ir apie vidurnaktį buvo namie. Buvo lengvai išgėręs. Buvo 10 mėnesių negėręs, tai nepadaugino. Išgėrė 3 skardines alaus. Užėjo į tualetą, nuėjo atsigėriau vandens ir nuėjo miegoti. Vienu momentu buvo pažadintas M. šaukimo, kad knarkia. Jis paėmė ją už rankos ir pasakė „nustok šaukti, vaikas miega“. Tada ją paleido. M. pradėjo šaukti, kad jis ją muša ir nubėgo į tualetą. Tada M. išėjo iš tualeto įsijungusi garsiakalbį ir sako savo mamai, kad jis ją muša. M. mama sakė, kad kviestų policiją. Jis irgi pasakė, kad jei jis ją muša, tai tegul kviečia policiją. Atvažiavo policija ir toliau viskas matosi įrašuose. Kiek atsimena, jis gulėjo veidu į sofą, kad neknarktų. Galbūt sukdamasis su alkūne užkliudė M. galvą, bet neturėjo tokios intencijos. Namuose yra stalviršis su kampu, kur yra praėjimas. Tai vaizdo įraše matosi kampas. Namuose šalia televizoriaus yra spintelė, kuri yra tame pačiame ūgyje kaip M. mėlynė. Tos mėlynės pas M. atsirasdavo. Jis mano, kad M. buvo apsidaužiusi savo šoną į stalo kampą epilepsijos priepuolių metu.

Gynėja nurodė, kad nukentėjusiosios parodymai prieštaringi ir negalima jais vadovautis, kad ji yra suinteresuota gauti iš kaltinamojo papildomų lėšų pragyvenimui, tai rodo, kad ji norėjo prisiteisti išlaikymo įsiskolinimą iš kaltinamojo, ieškinyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo nurodydama, kad D. L. jau kurį laiką neteikė vaikui išieškojimo, nors kaltinamasis išlaikė šeimą ir vaiką. Tačiau teismas šiuos gynėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Sutiktina, kad proceso metu tam tikrose detalėse, pasakojant įvykio aplinkybes, nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklūs. Tačiau teisme nukentėjusioji paaiškino dalies parodymų neatitikimų priežastį, o dėl dalies nurodė negalinti paaiškinti, nes ji iki teisiamojo posėdžio stengėsi prisiminti kuo detaliau įvykio aplinkybes, iš karto po įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Be to, nukentėjusiosios parodymai, dėl smūgių sudavimo kiekio ir eiliškumo, išliko nuoseklūs viso proceso metu. Kartu pažymėtina, kad kiekvieno asmens galimybės tinkamai atkartoti bylai reikšmingus faktus tiesiogiai priklauso nuo asmens intelektinio išsivystymo lygio, emocinės būklės ir patiriamo streso apklausos metu, praėjusio laiko. Be to, neesminiai asmenų parodymų neatitikimai ir prieštaravimai paprastai nėra pagrindas paneigti tokių parodymų bylai reikšmingą turinį.