Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2S-443-124/2012

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-06-11
Bylos Nr.: 2S-443-124/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-01020-2012-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laisvė Aleknavičienė
Pareiškėjas: UAB „Navalda“

Kategorijos

129.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja L.Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2S-443-124/2012

Teisėjas K. Stulginskas Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01020-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija 129.1., 129.9.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 11 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Navalda“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo UAB „Navalda“ skundas dėl antstolės E. M. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Navalda“ antstolei E. M. pateikė skundą (vykd. b. 34–35 b. l.), prašydamas panaikinti antstolės E. M. 2012-03-27 patvarkymą Nr. S3b-13287. Pareiškėjas nurodė, kad minėtu patvarkymu antstolė sustabdė vykdymo veiksmus dėl 22 212,39 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojo UAB „Navalda“ naudai ir vykdomąjį raštą persiuntė Šiaulių apygardos teismui į BUAB „Arvelita“ bankroto bylą. Antstolės patvarkymas yra neteisėtas, nes BUAB „Arvelita“ esant nemokiam, skola turi būti išieškoma iš subsidiaraus skolininko A. V.. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-05-06 išdavė vykdomąjį raštą ir antstolė E. M. jį vykdė.

Antstolė E. M. patvarkymu dėl atsisakymo patenkinti skundą (2–3 b. l.) pareiškėjo UAB „Navalda“ skundo netenkino. Nurodė, kad BUAB „Arvelita“ bankroto administratorius UAB „Algsta“ įgaliotas asmuo A. S. pateikė prašymą antstolės kontorai, kuriuo prašė perduoti vykdomuosius dokumentus, pagal kuriuos vykdomas išieškojimas iš A. V., nurodydamas, kad visi dokumentai turi būti prijungti prie bankroto bylos, o UAB „Navalda“ 22 477,56 Lt kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi (4–5 b. l.) pareiškėjo UAB „Navalda“ skundą atmetė. Teismas nurodė, kad LR CK 2.104 str. 2 d. numatyta, kad, jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Jei naujos teisinės formos juridinio asmens dalyviu netampa pertvarkyto juridinio asmens dalyvis, tiek pertvarkymo metu, tiek vėliau jis neatleidžiamas nuo šioje dalyje nurodytos atsakomybės. Po IĮ „Arvelita“ pertvarkymo į UAB „Arvelita“, IĮ „Arvelita“ savininkas A. V., yra trejus metus subsidiariai atsakingas pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „Arvelita“ kreditorių kreditorinius reikalavimus, kuriame yra įtrauktas ir UAB „Navalda“ kreditorinis reikalavimas, todėl teismas konstatavo, kad išieškotojo teisės ir teisėti lūkesčiai nebus pažeisti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Navalda“ atskiruoju skundu (9–11 b. l.) prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-04-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti 2012-03-27 antstolės E. M. patvarkymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. 2011-03-02 Šiaulių apygardos teismas iškėlė UAB „Arvelita“ bankroto bylą, tuo pripažindamas UAB „Arvelita“ nemokiu, todėl remiantis LR CK 6.256 str. 4d., buvo kreiptasi į antstolę dėl skolos išieškojimo iš subsidiariai atsakingo skolininko. Antstolė buvo informuota, kad UAB „Arvelita“ yra nemoki, jai iškelta bankroto byla, todėl priteista skola turi būti išieškoma iš subsidiariai atsakingo asmens A. V.. Antstolė E. M. priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir vykdė išieškojimą iš subsidiariai atsakingo fizinio asmens A. V..

2. Šiaulių miesto apylinkės 2011-02-21 sprendime nurodyta, kad A. V. nėra naujai pertvarkomo UAB „Arvelita“, kuriai iškelta bankroto byla, dalyviu, t. y., vieninteliu akcininku yra G. M., kuris perėmė visas reorganizuojamo asmens teises ir pareigas. Skolos išieškojimo klausimą perdavus į juridinio asmens bankroto bylą, nebus galima išieškoti skolos iš fizinio asmens, arba toks skolos išieškojimas pasunkės, tokiu būdu iš esmės bus pažeisti išieškotojo interesai, bei atsiras žala dėl negalimumo išieškoti skolos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (14–16 b. l.) antstolė E. M. prašo atmesti UAB „Navalda“ skundą ir palikti galioti 2012 m. balandžio 24 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį. Atsiliepime nurodė, kad vadovaudamasis CPK 626 str. 1 d. 3 punktu, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. Vykdomoji byla nebuvo nutraukta, o tik sustabdytas vykdymas dėl skolos išieškojimo iš A. V., vykdomasis dokumentas persiųstas Šiaulių apygardos teismui ir vykdomoji byla užbaigta, kas visiškai neturi nieko bendro su pasekmėmis, kurios atsiranda nutraukus vykdomąją bylą. Bankroto procedūros eigoje administratoriui nustačius, jog bankrutavusi įmonė ar įmonės dalyvis neturi turto ir pajamų, iš kurių būtų galima padengti kreditorinius reikalavimus, ar kreditorinius reikalavimus įvykdžius nepilnai, o tik dalinai, vykdomasis dokumentas vėl galės būti pateiktas vykdyti antstoliui ir antstolis tęs išieškojimą iš subsidiaraus skolininko A. V..

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi byloje esančiais įrodymais, bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė aplinkybes, svarbias nagrinėjamam šalių ginčui išspręsti, neteisingai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismų praktikos nuostatas ir atmesdamas pareiškėjo skundą priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį.

Juridinio asmens pertvarkymu laikomas juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas (LR CK 2.104 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pertvarkymo atveju juridinis asmuo nesibaigia, o tik keičia teisinę formą. Keičiant teisinę formą gali keistis ir juridinio asmens teisinis statusas, todėl įstatymų leidėjas nustatė taisykles, kurios turi užtikrinti juridinio asmens kreditorių, dalyvių ir kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. individuali įmonė v. R. G. R., bylos Nr. 3K-3-414/2008).

Vadovaujantis LR CK 2.104 straipsnio 2 dalimi, tuomet, kai yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Jei naujos teisinės formos juridinio asmens dalyviu netampa pertvarkyto juridinio asmens dalyvis, tiek pertvarkymo metu, tiek vėliau jis neatleidžiamas nuo šioje dalyje nurodytos atsakomybės. Iš šios įstatymo normos matyti, kad pertvarkomo juridinio asmens dalyviai yra atsakingi subsidiariai. Subsidiarioji atsakomybė suprantama kaip papildoma atsakomybė kartu su kitu asmeniu. Minėta, kad, pertvarkant juridinį asmenį, kinta tik jo teisinė forma (nagrinėjamu atveju individuali įmonė pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę), o visos pertvarkomo juridinio asmens teisės ir pareigos išlieka, jas perima naujos teisinės formos juridinis asmuo. LR CK 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens dalyvis yra atsakingas ir už tas pertvarkomo juridinio asmens prievoles, kurios atsirado iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Taip įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja su juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre momentu. Teismas pažymi, kad pertvarkomas juridinis asmuo naujos teisinės formos asmens teisinį statusą įgyja nuo pertvarkyto asmens įregistravimo juridinių asmenų registre ir nuo šio momento laikomas pertvarkytu. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis UAB „Arvelita“ įregistruota nuo 2010-10-18 (vykd. b. 43 b. l.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo UAB „Navalda“ reikalavimo teisė yra kilusi iš IĮ „Arvelita“ 2010-01-12 pirkimo - pardavimo sutarties, kuri pertvarkyta į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – UAB „Arvelita“, įsipareigojimų. Minėtos sutarties pagrindu Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-02-21 sprendimu priteisė iš UAB “Arvelita“ 19 887,89 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas, 328 Lt žyminį mokestį ir 1996,50 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 4,60 Lt pašto išlaidas pareiškėjo UAB „Navalda“ naudai. UAB „Arvelita“ negalint pilnai ar iš dalies įvykdyti šių prievolių, šias sumas priteisė iš atsakovo A. V.. Vadovaujantis šiuo teismo sprendimu, pareiškėjui UAB „Navalda“ buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį antstolė E. M. priėmė vykdyti ir vykdė, išieškojimą buvo nukreipusi į A. V. darbo užmokestį (vykd. b. 31– 32 b. l.). Tačiau bankroto administratoriui pareikalavus vykdomąjį raštą grąžinti į bankroto bylą, buvo priimtas antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (v. b. 33 b. l.). Pažymėtina, kad IĮ „Arvelita“ iki jos pertvarkymo buvo neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (LR CK 2.50 straipsnio 4 dalis), jos dalyviai yra atsakingi už individualios įmonės prievoles. LR CK 2.45 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens dalyvis yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris, nors ir neišsaugojo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Valstybės įmonės Registrų centro duomenys patvirtina, kad IĮ „Arvelita“ pertvarkyta į UAB „Arvelita“, o A. V. yra pertvarkytos įmonės UAB „Arvelita“ akcininkas ir tai reiškia, kad jis yra tiek naujos teisinės formos juridinio asmens (UAB „Arvelita“), tiek pertvarkyto juridinio asmens (IĮ „Arvelita“) dalyvis (LR CK 2.45 straipsnis) (18 b. l.).

Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra akcesorinė. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrąją subsidiaraus skolininko atsakomybės taisyklę kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai, kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui. Įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga. Papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal kreditoriaus ieškinį subsidiariam skolininkui. Teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta pertvarkomo juridinio asmens dalyvių subsidiarioji trejų metų atsakomybė pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, suponuoja, kad toks dalyvis yra papildomas civilinės atsakomybės subjektas ir, kaip aukščiau minėta, tokio skolininko pareiga atsakyti atsiranda tik tada, kai prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c. b. Nr. 2A-1125/2012).

Aplinkybę, kad pareiškėjas UAB „Navalda“ pareiškė reikalavimą pagrindiniam skolininkui – UAB „Arvelita“ patvirtina tas faktas, jog UAB „Arvelita“ bankroto procese yra patvirtintas pareiškėjo 19 887,89 Lt finansinis reikalavimas. UAB „Arvelita“ negalėjimą įvykdyti prievolę pareiškėjui patvirtina tai, kad 2011-03-02 UAB „Arvelita“ yra iškelta bankroto byla, konstatuotas jos nemokumas. Įstatyme nėra tiesiogiai apibrėžta, kas laikytina juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės, kaip sąlyga juridinio asmens dalyvio subsidiariajai atsakomybei kilti. Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės pripažįstamos skirtingos faktinėmis aplinkybėmis situacijos, kai pagrindinis skolininkas – juridinis asmuo – neįvykdo prievolės kreditoriui dėl to, kad neturi reikalingų lėšų ar turto. Juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlyga, gali būti susijęs, tačiau nėra tapatinamas su juridinio asmens bankrotu ar likvidavimu. Taip 2009 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Čeltaura“ v. A. K. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pripažino pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolių patvirtina tai, kad UAB „Čeltaura“ yra iškelta bankroto byla; dėl juridinio asmens dalyvių subsidiariosios atsakomybės šiuo atveju buvo spręsta bankroto bylai tebevykstant. Iš Šiaulių apygardos teismo bankroto bylos Nr. B2-290-267/2012 matyti, kad UAB „Arvelita“ 2011-08-10 nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, todėl darytina išvada, kad bankrutavusi UAB „Arvelita“ negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, bet kuriuo metu gali būti priimtas sprendimas dėl jos pabaigos. BUAB „Arvelita“ nemokumą patvirtina ir bankroto byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad bendrovės įsipareigojimai kreditoriams viršija turimo turto vertę. Kadangi pagrindinis skolininkas BUAB „Arvelita“ prievolės neįvykdė, todėl A. V., kaip papildomam skolininkui, atsiranda pareiga subsidiariai atsakyti už pagrindinio skolininko prievolę. Iš vykdomojo rašto įrašų matyti, kad subsidiarus skolininkas A. V. yra dirbantis ir turintis galimybių vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pareiškėjui UAB „Navalda“. Išieškojus skolą iš subsidiaraus skolininko A. V., atitinkamai turėtų būti tikslinamas pareiškėjo UAB „Navalda“ kreditorinis reikalavimas bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, kad LR CK 2.104 straipsnio 2 dalyje numatytas trijų metų terminas pareikšti reikalavimą subsidiariniam skolininkui yra naikinamasis terminas, po kurio išieškoti skolą nebebus galimybės, antstolės patvarkymas pripažintinas neteisėtu, pažeidžiančiu pareiškėjo interesus, todėl naikintinas.

Lietuvos Apeliacinis ir Aukščiausiais teismas, formuodami teismų praktiką, taikant subsidiariąją atsakomybę, laikosi būtent tokios praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civ. b. Nr. 2A-1125/2012, Nr. 2A-101/2011, Nr. 2A-551/2009, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 3K-3-68/2010, Nr. 2A-101/2011, Nr. 3K-3-414/2008).

Išdėstytais motyvais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį. Atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės E. M. 2012-03-27 Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S3b-13287.

Teisėja Laisvė Aleknavičienė