Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės, Lino Šiukštos,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 153 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. Ž. skirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiajai R. S. iš A. Ž. priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, šių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant E. K..

Taip pat iš A. Ž. priteista 1 040 Eur E. K. turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

3. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas nuteistojo teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei argumentus, nurodytus ginčijamame nuosprendyje, apeliaciniame skunde ir išsakytus proceso dalyvių teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, teismo nuosprendžio išvados atitinka bylos aplinkybes, o nustatyti A. Ž. veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Teismas taip pat tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimus bei skyrė nuteistajam pagrįstą ir teisingą bausmę.

12. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje, atlikus pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos (nukentėjusiosios, liudytojų, nuteistojo parodymų) analizę, taip pat stebint nukentėjusiąją ir taikant pusiau struktūruoto pokalbio metodą, vertinant nukentėjusiosios psichikos būklę, nurodoma, kad nukentėjusioji paklausta ar žino, kokiu tikslu atvyko į ekspertizę, teigia, jog „papasakoti kas buvo“, „tiesą sužinot“. Paprašyta papasakoti apie tai, dėl ko atvyko, ji nurodo nenorinti, kadangi pasakoti nelabai patinka, ir pastebimai įsitempia. Apibendrinant nukentėjusiosios psichikos būklės tyrimą nurodoma, kad R. S. į emociškai jautresnes temas nesileidžia. Kalbinama bylai reikšmingomis temomis ji reaguoja erzuliu, kalba nenoriai, įsitempia, tačiau nurodo pagrindines faktines aplinkybes. Emocinės reakcijos atitinka pokalbio temą ir situaciją. Taip pat atliekant nukentėjusios psichologinį įvertinimą, naudojant stebėjimo, pusiau struktūruoto pokalbio, psichologinio įvertinimo metodikas bei bylos analizę, nurodoma, kad nukentėjusiosios gebėjimai pakankami, galimybės duoti parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes nesutrikdytos. Nukentėjusioji apklausų metu nurodytas reikšmingas aplinkybes pakartojo ir ekspertizės metu. Su ja bendravusioms ekspertėms nurodė apie įvykius su tėvo pusbroliu, patirtus prieš 7–8 metus, apie kuriuos jai nemalonu pasakoti. Ji nurodė, kad patyrė „išprievartavimą“, pakartojo, jog tai buvo 4–5 kartus, ne viską atsimena, skausmo nebuvo, A. Ž. tai vaidino žaidimu. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje nurodoma, kad objektyvių duomenų, jog R. S. iki byloje tiriamo įvykio ar jo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta. Iš medicininių dokumentų žinoma, kad jai 2012 m. diagnozuotas kalbos išraiškos sutrikimas, reiškėsi emociniai sunkumai, apsunkinti bendravimo įgūdžiai. 2015 m. pastebėti ir miego sutrikimai, visa tai galėtų būti vertinama kaip kiti emocijų sutrikimai vaikystėje. Ekspertizės metu atlikus psichologinį įvertinimą nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, padidinto įtaigumo, padidinto polinkio fantazuoti ar kt., dėl kurių nukentėjusioji negalėtų būti liudytoja byloje. Ji galėjo suprasti konkrečias faktines tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Nors tiriamoji visiškai negalėjo suvokti nuteistojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, dėl ko visiškai negalėjo šiems veiksmams priešintis, tačiau šių žinių neturėjimas netrukdė suprasti ir įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Nukentėjusioji realistiškai nurodo, kad tik pradėjusi suprasti nuteistojo jos atžvilgiu atliktų veiksmų pobūdį, ji prisimena bylai reikšmingas aplinkybes, kol galiausiai emocijų proveržio metu apie tai pasisakė mamai. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji nuosekliai pakartoja savo parodymus ekspertizės metu, stebimas temos apie lytiškumą vengimas bei jautrumas į byloje tiriamų įvykių temą, daroma išvada, kad duodama parodymus nukentėjusioji remiasi asmenine patirtimi. Nustatyta, jog šiuo metu R. S. psichikos sveikatos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su nusikalstama veika, nekonstatuojamas, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (t. 2, b. l.94–105).

13. Taigi, nukentėjusioji, bendraudama ir su ekspertizę atlikusiomis ekspertėmis, nurodė tapačias aplinkybes dėl A. Ž. seksualinių veiksmų, o tai, atsižvelgus ir į ekspertizės akto išvadas, leidžia nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip nuoseklius ir patikimus. Be to, ekspertizės išvados paaiškina ir nuteistojo skunde keltas abejones dėl to, kad nukentėjusioji taip gerai atsiminė prieš 7–8 metus vykusius įvykius – tokie veiksmai nukentėjusiajai nebuvo įprasti, tuo metu ji negalėjo jų vertinti kaip netinkamų dėl mažametystės, ir tik jai augant, atsiradus suvokimui apie lytinius santykius, nuteistojo veiksmus nukentėjusioji galėjo susieti su netinkamu elgesiu ir juos atsiminė. Duodama paaiškinimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ekspertė A. Š. taip pat nurodė, kad nukentėjusiosios emocinė būsena ir reakcijos atitinka jos pasakojamų aplinkybių sukeliamą emocinį atsaką. Vaikai užmiršta apie tokius įvykius, tačiau prisimena tada, kai netikėtai pamato kažkur kaltinamąjį ir kai jau pradeda įgyti žinių apie lytinius santykius. Šie momentai padeda prisiminti, ką, galimai, buvo patyrusi anksčiau. Nors nukentėjusioji šiuos įvykius ir prisiminė, bet dėl uždaro būdo niekam apie juos nepasakojo. Ji labai uždaras žmogus, nelinkusi pasakoti, labai pasižymi nelankstumu. Ji slopina neigiamus išgyvenimus ir niekam nesipasakoja. Frustracijų jos amžiuje ir kaip asmenybė ji patiria daug, jautrus žmogus, bet viską užrakina savyje, o neigiami jausmai išsiveržia konfliktų metu, kas atsitiko ir šiuo atveju. Ji neturėjo minčių pasipasakoti apie šias patirtis, o tai, jog konflikto su mama metu ji pasipasakojo, rodo, kad ji nešiojasi skausmą dėl šių įvykių ir juos tarsi išspjauna. Neigiamos emocijos, skausmas kažkokiu būdu turi prasiveržti ir tinkamos tam sąlygos buvo konfliktas. Būtent jis išprovokavo atsiverti mamai. Prasiveržimą iššaukė visas konfliktas, mamos žodžiuose ji galėjo išgirsti daug priekaištų, jaučiamo spaudimo, kurio ji neatlaikė, ir tada prasiveržė emocijos, patirtys, neplanuotai, greičiau išprovokuotai. Nėra duomenų apie tai, kad jos pasakojimas būtų kerštas mamai dėl mamos kišimosi, kad būtų intensyviai galvojusi apie konkrečius įvykius, apie kerštą mamai. Labai tikėtina, kad taip ir galėjo būti, įvertinus jai būdingus ypatumus, jos uždarumą ir tai, jog neturėjo planų atsiverti ir papasakoti kam nors apie šiuos įvykius (t. 3, b. l. 99–103).

14. Pats nuteistasis A. Ž., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nors ir patvirtino prižiūrėjęs nukentėjusiąją D. S. namuose jai esant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tačiau neigė atlikęs nukentėjusiosios nurodytus seksualinio pobūdžio veiksmus. Jis nurodė, kad nėra mergaitės maudęs, niekada nėra matęs jos nuogos, jos lytinių organų nėra lietęs ar laižęs. Jie tik žaisdavo, kutendavosi per rūbus, nes mėgdavo padūkti, bet tikrai nedarė tokių dalykų, kuriais yra kaltinamas. Nėra lietęs nukentėjusiosios sėdmenų, kūno, užkišęs rankų už jos kelnaičių. Nežino, kodėl mergaitė nurodo tokias aplinkybes, tokių dalykų tikrai nėra daręs. Neturi paaiškinimo, kodėl mergaitė gali taip šnekėti, gal ne taip suprato, ji prašydavo užsidėti ją ant pečių, panešioti (t. 3, b. l. 76–82). Taigi, nuteistasis, nors ir neigdamas jam inkriminuotus seksualinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, visgi pripažino buvus su ja fizinį kontaktą, kurį jis įvardijo kaip „žaidimą“, „dūkimą“, nešiojimą ant pečių. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertinio tyrimo metu R. S. taip pat nurodė, jog A. Ž. atliktus su ja veiksmus vaidino žaidimu.

15. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarti įrodymų šaltiniai, t. y. nukentėjusiosios R. S. parodymai, taip pat liudytojų E. K., D. S., I. M. parodymai, teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvados bei ekspertės A. Š. paaiškinimai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, sudarydami vientisą įrodymų gandinę. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis būtent šiais įrodymų šaltiniais, o ne jiems prieštaraujančiais kaltę neigiančio nuteistojo A. Ž. parodymais, tinkamai įvertino bylos įrodymų visumą ir padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad nustatyti nuteistojo veiksmai atitinka BK 150 straipsnio 4 dalyje bei 153 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius.

16. Pagal BK 150 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, o pagal šio straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam kas 1 dalyje nurodytus veiksmus atliko mažamečiui asmeniui. Kitoks fizinio sąlyčio būdas apima vyro ar moters lytinių organų dirginimą, lietimą, kito žmogaus kūno lietimą lytiniu organu, pirštų ar kitokių daiktų kišimą į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2013, Nr. 2K-315/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Ž. tenkino lytinę aistrą su mažamete R. S. prieš jos valią fizinio sąlyčio būdu, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės. Byloje įrodyta, kad nuteistasis žinojo, jog aptariamų veiksmų atlikimo metu nukentėjusioji buvo mažametė. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme jis patvirtino, kad prižiūrėdavo nukentėjusiąją jos tėvui D. S. nesant namuose, tuomet ji ėjo į (duomenys neskelbtini) klasę (t. 3, b. l. 76–82). Šia jos būkle nuteistasis pasinaudojo. Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistasis ne mažiau nei du atskirus kartus kambaryje, lovoje gulinčiai nukentėjusiajai numovęs kelnes ir kelnaites, laižė jos lytinius organus ir taip fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą – seksualiai prievartavo mažametę R. S.. Šie nuteistojo atlikti veiksmai atitinka šiame straipsnyje numatytą kitokio fizinio sąlyčio požymį, kadangi nuteistasis atliko intymius veiksmus – savo liežuviu dirgino nukentėjusiosios lytinius organus, šiuos veiksmus atliko ne mažiau nei du kartus, prieš tai mergaitę paguldė į lovą, pats numovė jai kelnes ir kelnaites, taigi nurodytus veiksmus atliko palankioje lytinės aistros tenkinimui aplinkoje. Atsižvelgusi į nurodytą teisėjų kolegija sprendžia, kad šie nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnio 4 dalį.

17. Nuteistasis taip pat pripažintas kaltu padaręs BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. BK 153 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio asmens seksualinį neliečiamumą, kuris suprantamas kaip vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Būtent neleistinas poveikis mažamečio normaliam vystymuisi rodo tvirkinimo nusikalstamos veikos pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, pagal kuriuos mažamečio tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat jo akivaizdoje lytiškai santykiaujant su kitais asmenimis ar kitu būdu tenkinant lytinę aistrą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, Nr. 2K-205/2013, Nr. 2K-252/2013). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis ne mažiau nei du kartus užkišęs ranką už nukentėjusiosios kelnių ir kelnaičių lietė ranka jos sėdmenis. Kaip jau minėta, kaltinamasis žinojo, jog nukentėjusioji yra mažametė. Nurodyti veiksmai atitinka tvirkinimo veiksmus, kadangi mažamečio sėdmenų lietimas (glostymas), ranką užkišant už nukentėjusios kelnaičių, be to, šiuos veiksmus atliekant intymioje aplinkoje, šiuo atveju lovoje, atitinka kasacinio teismo praktikoje formuojamą tvirkinamųjų veiksmų apibrėžimą, jie gali sukelti mažamečio per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą. Taigi, nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinio ieškinio

18. Apeliaciniame skunde nesutinkama su priteista turtine žala. A. Ž. nurodo, kad nukentėjusiajai R. S. psichikos sveikatos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su nusikalstamomis veikomis, nėra konstatuotas, todėl nėra pagrindo iš nuteistojo A. Ž. priteisti turtinę žalą už R. S. apsilankymus pas psichologę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimas išspręstas teisingai.

19. Ginčijamu nuosprendžiu iš nuteistojo A. Ž. buvo priteista atlyginti 1 040 Eur dydžio turtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nagrinėjamu atveju 2024 m. gegužės 15 d. pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad po neteisėtų nuteistojo veiksmų nuo 2016 m. R. S. elgesys pasikeitė, ji tapo uždara, vengė berniukų, prasidėjo problemos mokykloje, pakito jos nuomonė lytiškumo klausimais. Dėl to nuo 2022 m. nukentėjusioji pradėjo lankyti psichologo konsultacijas. Kaip E. K. paaiškino R. S. konsultavusi psichologė, destruktyvų R. S. elgesį lėmė giliai savyje slėptos, laikytos nuoskaudos ir anksčiau patirti neigiami išgyvenimai. Prie ieškinio pridėti ir banko išrašai, patvirtinantys apmokėjimus už psichologo konsultacijas, viso 1 040 Eur sumai (t. 3, b. l. 90–97). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad patirta turtinė žala yra reali, pagrįsta ir priteistina iš nuteistojo.

20. Nors, kaip pažymima ir apeliaciniame skunde, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje nurodoma, kad nukentėjusioji su įvairiomis emocinėmis, psichologinėmis, raidos sutrikimo problemomis susiduria nuo pat 2012 m. (dar iki nusikalstamų veiksmų), be to, R. S. psichikos sveikatos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su nusikalstamomis veikomis, nėra konstatuotas, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiosios psichologinei būsenai neigiamą įtaką padarė ir nusikalstami nuteistojo veiksmai. Pirmosios instancijos teisme ekspertė A. Š. paaiškino, kad nukentėjusioji neturėjo minčių pasipasakoti apie šias patirtis, o tai, jog konflikto su mama metu ji nurodė apie patirtą seksualinę prievartą, rodo, kad ji nešiojosi savyje skausmą dėl šių įvykių (t. 3, b. l. 99–103). Būtent šiuos įvykius konflikto su mama metu R. S. nurodė kaip lėmusius ir jos „sunkią vaikystę“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neigiamos R. S. emocijos tiek mamos, tiek eksperčių buvo stebimos kalbant būtent lytiškumo tema. Kaip nurodė liudytoja E. K., nukentėjusioji pradėjo vengti vyrų, netgi nesilankydavo pamokose, kurias vesdavo mokytojai vyrai. Pati nukentėjusioji atliekamos ekspertizės metu bendraudama su psichologe supratimą apie patirtą prievartą siejo ir su atsiradusia vyresnių vyrų baime (t. 2, b. l. 103). Taigi, nors nukentėjusiosios neigiamai psichologinei būklei galėjo daryti įtaką tiek raidos sutrikimai, tėvų skyrybos, vaikų tarpusavio bendravimas mokykloje bei kitos aplinkybės, paminėti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tokiai būsenai atsirasti reikšmingą įtaką padarė neteisėti A. Ž. veiksmai. Todėl nukentėjusiosios mamos E. K. patirtos išlaidos psichologo konsultacijoms, kuriomis buvo siekiama pagerinti nukentėjusiosios emocinę ir psichologinę būseną, pagrįstai vertintos kaip turtinė žala, atsiradusi dėl byloje nustatytų nusikalstamų A. Ž. veiksmų. Priteistas žalos dydis yra pagrįstas byloje pateiktais mokėjimus patvirtinančiais dokumentais, taip pat atitinka protingumo kriterijų. Iš aptarto darytina išvada, kad apygardos teismas byloje pareikšto civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo išsprendė teisingai.

21. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė argumentų dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio, tačiau prašant jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, teisėjų kolegija pasisakys ir dėl priteistos neturtinės žalos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kiekvienu nusikaltimu asmeniui padaroma didesnė ar mažesnė neturtinė žala. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyti nuteistojo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai išgąstį bei dvasinius išgyvenimus. Byloje esantys įrodymai (teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvada, ekspertės paaiškinimai, liudytojų E. K., I. M., pačios nukentėjusiosios parodymai) patvirtina, kad R. S. dėl nusikalstamų veiksmų patyrė emocinius išgyvenimus, gėdą, tapo uždara, susidūrė su lytiškumo problemomis, baime bendrauti su vyrais. Kaip jau minėta, ekspertinio tyrimo metu pati nukentėjusioji patirtą prievartą siejo su atsiradusia vyresnių vyrų baime (t. 2, b. l. 103). Nustatyti A. Ž. nusikalstami veiksmai turėjo neigiamos įtakos nukentėjusiosios psichologinei būsenai, dėl kurios jai iki šiol reikalinga psichologinė pagalba. Šių duomenų visuma patvirtina nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Priteista 3 000 Eur dydžio neturtinė žala atitinka byloje nustatytų tyčinių nusikalstamų veiksmų pobūdį, mastą ir kilusius padarinius, neviršija teismų praktikoje priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2013, Nr. 2K-191-697/2018, Nr. 2K-36-489/2020). Ši suma atitinka ir bylos duomenis apie nuteistojo turtinę padėtį. A. Ž. dirba valytoju, gauna nedideles darbines pajamas, neturi jokio nekilnojamojo turto (t. 3, b. l. 71, 74, 146). Priteistas žalos dydis atitinka ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Įvertinusi visumą šių duomenų, teisėjų kolegija sprendžia, jog keisti priteistą neturtinės žalos sumą nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės

22. Nuteistojo A. Ž. apeliaciniame skunde neprašoma keisti ar sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad buvo prašoma peržiūrėti bylą iš esmės siekiant išteisinimo, teisėjų kolegija pasisako ir šiuo klausimu. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, įvertino visumą padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių ir A. Ž. charakterizuojančių aplinkybių. Nuteistasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 153 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), ir vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 150 straipsnio 4 dalis, 11 straipsnio 6 dalis). Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle dėl mažametystės. Nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. Ž. anksčiau teistas du kartus, teistumai išnykę, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytojo pareigose (t. 2, b. l. 141–149; t. 3, b. l. 74). Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių pagrindu sprendė, jog nuteistajam skirtinos atitinkamai minimali (BK 150 straipsnio 4 dalis) bei artima minimaliai (BK 153 straipsnio 1 dalis) laisvės atėmimo bausmės. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas šiuo atveju nenustatyta, tokių argumentų nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, t. y. jas apimant, nes padaryti apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai. Įvertinus aptartas aplinkybes, pagrindo išvadai, kad A. Ž. skirta aiškiai per griežta bausmė, nėra. Ji atitinka byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir yra proporcinga.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

24. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. Ž. buvo patirtos 162,09 Eur dydžio išlaidos (t. 3, b. l. 150–153). Baudžiamojoje byloje nuteistajam A. Ž. gynėjas paskirtas teismo iniciatyva, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris atmestas. Skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. skirta laisvės atėmimo bausmė, priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jokio nekilnojamojo turto jis neturi. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytojo pareigose, gaunamos darbinės pajamos nėra didelės (t. 3, b. l. 71, 74, 146). Remdamasi nuteistojo turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes apibūdinančių duomenų visuma, teisėjų kolegija iš A. Ž. antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisia (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. Ž. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepriteisti.