- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- e2-2850-986/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02051-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas (pirm.)
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- R. B.
- Advokatai
- Matas Lasauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas A. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. B. 6 303,29 Eur skolą, 418,30 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis 2014 m. balandžio 30 d. sudarė žodinę paskolos sutartį, kuria susitarė, jog atsakovui R. B. perves 4 500 Lt (1 303,29 Eur) į jo banko sąskaitą. 2015 m. gegužės 2 d. jis su atsakovu sudarė dar vieną žodinę paskolos sutartį, kuria susitarė, jog atsakovui perves 5 000 Eur į atsakovo banko sąskaitą dviem bankiniais pavedimais – 2015 m. gegužės 2 d. perves 3 000 Eur, o 2015 m. gegužės 16 d. perves 2 000 Eur. Taip pat susitarta, jog visos paskolos sutartys bus patvirtintos ieškovo atliktais bankiniais pavedimais. Atsakovui viso pervesta 6 303,29 Eur suma. Pervedimų dokumentuose buvo nurodyta, jog pinigai atsakovui pervedami kaip paskola. Paprašius atsakovo visus šiuos pinigus grąžinti, atsakovas atsisakė tai padaryti. Kadangi atsakovui pervedant 4500 Lt (1303,29 Eur) sumą buvo nurodyta, jog paskola teikiama iki 2014 m. gegužės 10 d., nuo šios dienos ieškovas turi teisę į 5 proc. metines palūkanas – 418,30 Eur sumą (už 2343 dienas).
Šalies argumentai
Ieškovas A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. B., būdamas kitos įmonės direktoriumi, pas juos nuomojosi patalpas. Su atsakovo bendravo draugiškai. Po R. B. kilusių problemų su įmone, R. B. paprašė jo pagalbos, po ko jis buvo priimtas dirbti sargu. Paskolos buvo duotos įmonės įsteigimui, dėl A. B. finansinių problemų, jis jam tiesiog padėjo. Vėliau skambino R. B., prašė grąžinti skolą, tačiau A. B. tai padaryti vilkino. Pinigai nebuvo grąžinti. Reikalai, susiję su įmonėmis, nėra šios bylos dalykas. 4 500 Lt jam parduotuvėje nebuvo grąžinti. Paskolų suteikimo metu santykiai su R. B. buvo geri, jis labai prašė paskolinti pinigų, todėl jam padėjo – įdarbino, paskui suteikė tris paskolas, nes R. B. norėjo daryti verslą. Kai pradėjo reikalauti paskolintų pinigų, R. B. išėjo iš darbo, gavosi „trintis“. Negali įvardinti, kokiam tikslui atsakovas skolinosi pinigus. Datą pavedime, iki kada turi būti grąžinti pinigai nurodė, kad ateityje nebūtų problemų. Pirmą paskolą R. B. turėjo grąžinti iki gegužės 10 d. Palūkanos nebuvo numatytos, nes buvo galvojama, kad per pusę metų, metus, pinigai bus grąžinti. Tokie patys santykiai buvo ir su antra, ir su trečia paskola, pinigų asmeniškai prašė, „verkė“ R. B. Pripažįsta buvusį elektroninį susirašinėjimą su R. B. Nesuprato, apie ką „ekselinėse“ lentelėse eina kalba, matė, kad su žmogumi visiškai neina susikalbėti, dėl to ir kreipėsi į teismą. 5 000 Eur sumą susirašinėjime nurodė, nes tie pinigai buvo pervesti iš Austrijos banko. 4 500 Lt suma pervesta iš kito banko, dėl to buvo rašomi kiti laiškai. Jis 5 000 Eur prašė pervesti į Austrijos banką. Logikos nusiimti pinigus, juos vežti į Kauną, kai galima buvo grąžinti bankiniu pavedimu, nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 30 d. 4 500 Lt (1303,29 Eur) pervedimo fakto neginčija, tačiau šiuos pinigus A. J. jau yra grąžinęs į rankas Kaune, jam priklausančios parduotuvėlės patalpose. Dėl šios sumos A. J. niekada nereiškė pretenzijų, nes pinigai jam buvo grąžinti laiku. Dėl 3 000 Eur ir 2 000 Eur pavedimų nurodė, kad po žodinių aptarimų su A. J., pastarajam išsiųsta visų išlaidų ir mokėjimų lentelė, ir atrodė, kad visi neaiškumai buvo išsiaiškinti. Nuo 2014 rudens A. J. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino kaip apsaugos darbuotojas. Su A. J. buvo sutartas priedas (300 Lt / 87 Eur), kurio tik dalis buvo išmokėta, liko neišmokėta 1 529 Eur suma. Taip pat liko neišmokėti atostoginiai, 1 680 Eur suma. Be to nuo 2008 m., būdamas kitos įmonės direktoriumi ir akcininku, išsinuomojo iš A. J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ofiso ir sandėliavimo patalpas, kurias pertvarkė panaudodamas savo įmonės ir dalį asmeninių lėšų ir kurias A. J. įmonė turėjo grąžinti. 2014 m. prieš prarandant savo įmonę, paprašius A. J. nuomos sutartis perrašyta, joje nebeliko renovavimo išlaidų grąžinimo punkto. A. J. davė žodinį pasižadėjimą jam asmeniškai sugrąžinti 30% (apie 6 800 Eur) nuo visos renovavimui išleistos sumos. Taip pat nurodė, kad nuo 2014 m., dirbant A. J. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jam buvo pažadėtas 30% atlygis nuo nuomos sumos už naujai atvestus nuomotojus į „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini). Vienerių metų pajamos už nuomą buvo ne mažesnės nei 20 000 Eur, todėl 30% sudaro ne mažiau nei 6 000 Eur. Taigi ne jis yra skolingas A. J., bet atvirkščiai, tačiau jis pats jam nekelia jokių pretenzijų.
Atsakovas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. jis prarado savo firmą. Dar būnant akcininku ir direktoriumi, A. J. paprašė perrašyti tarp įmonių 2008 m. pasirašytą sutartį, kurioje buvo numatytas patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimas. Sutarė, kad 30 proc. nuo šios sumos jam bus grąžinta asmeniškai. Naujos sutartys A. J. įmonei eliminavo pinigų grąžinimą, taigi daugiau nei 22 000 Eur buvo „padovanota“. Tai buvo du juridiniai asmenys, tačiau buvo fizinio asmens duotas pažadas kitam fiziniam asmeniui. Taigi jis A. J. pervestą 5 000 Eur sumą traktavo kaip užskaitą už pagerinimus (teismo posėdžio 01.04 val.). Ekselinėje lentelėje buvo įvardinta, kad 4 500 Lt buvo grąžinta. Taigi jis A. J. neskolingas, priešingai jam yra skolingas A. J. Be to buvo nesumokėti atostoginiai ir kitos sumos. Pripažįsta, kad gavo pinigus, 5 000 Eur ieškovui negrąžino. Rašytinių įrodymų, kad 4500 Lt paskola grąžinta, nėra. Prašė paskolinti pinigus. 4 500 Lt prašė paskolinti, tie pinigai buvo perskolinti Ž. M.. Dėl 5 000 Eur buvo jo ir A. susitarimas, jie abu planavo daryti bendrą verslą. Kada tai nepavyko, A. J. pradėjo reikalauti pinigų, o jis pastarąjam priminė apie jų susitarimą grąžinti jam dalį išlaidų už pagerinimus. Pinigus priėmė, su pavedimu turiniu susipažino, jos įvardintos kaip paskolos ir vienoje nurodytas jų grąžinimo terminas. Ši informacija jam buvo žinoma. Tarp jų santykiai buvo puikūs, į šias smulkmenas jis nekreipė dėmesio, tuo metu apie tai net nepagalvojo. Dėl 5 000 Eur buvo jų bendras susitarimas. Turi aukštąjį išsilavinimą, anksčiau dirbo istorijos mokytoju. Sutiko, kad atsikirtimai susiję ir jis kalba apie juridinius asmenis, tačiau tai yra susiję su žodiniu A. J. įsipareigojimu jam, kaip fiziniam asmeniui (teismo posėdžio 37–39 min.). A. J. paprašė 4 500 Lt atiduoti grynais (teismo posėdžio 55 min.).
Liudytojas Ž. M. nurodė, kad jo santykiai su A. J. ne kokie, pastarasis jį yra apgavęs. R. B. yra jo draugas, buvęs darbdavys. R. jam sakė, kad tarp jo ir A. įvyko konfliktas, jie aiškinosi dėl pinigų. Jis su R. važiavo į Kauną. R. nunešė kažkokius daiktus, o jis R. laukė automobilyje. R. grįžęs pasakė, kad visi reikalai baigti. Kaune reikalus sprendė R., jis važiavo į Kauną fotografuoti. R. buvo išėjęs 15-20 min. Kiek jis suprato, R. važiavo A. atiduoti pinigus, nes grįžęs pasakė, kad pinigai atiduoti, kam jie atiduoti, neįvardino. Iš A. J. pinigus pasiskolino R. B., o vėliau jie buvo perskolinti jam. Jam pinigai buvo reikalingi kelioms dienoms. R. B. jam sakė, kad į Kauną važiuojama atiduoti pinigus, pinigų perdavimo fakto A. J. nematė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Įstatymas taip pat numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos sutartis viršija 600 Eur (iki 2015 m. sausio 1 d. 2 000 Lt) – CK 6.871 straipsnio 1 dalis. Žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).
Dėl 4 500 Lt (1303,29 Eur) paskolos.
Kartu su teismo įsakymu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas A. J. į atsakovo R. B. sąskaitą, esančią Swedbank, AB, 2014 m. balandžio 30 d. pervedė 4 500 Lt (1 303,29 Eur). Atsakovas pripažįsta, kad jis prašė ieškovo paskolinti jam 4 500 Lt sumą, t. y. kad ši suma jam buvo suteikta kaip paskola, bei kad jis šią sumą gavo bankiniu pavedimu. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas pripažįsta faktą, kad 4 500 Lt jam buvo suteikta kaip paskola, laikytina, kad tarp šalių 2014 m. gegužės 30 d. susiklostė paskolos teisiniai santykiai, t. y. ieškovas atsakovui suteikė 4500 Lt (1 303,29 Eur) paskolą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 177 straipsnio 1, 2 dalys, 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis, CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas R. B. tvirtina, kad ieškovui 4 500 Lt suma buvo grąžinta grynais pinigais A. J. parduotuvės patalpose, esančiose Kauno mieste. Šioms faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti A. J. prašymu buvo apklaustas Ž. M., kuris parodė, kad R. B. jam sakė, kad į Kauną važiuojama atiduoti pinigus, tačiau paties pinigų perdavimo fakto A. J. jis nematė (laukė automobilyje). Taigi liudytojas nematė nei pačių pinigų, nei jų grąžinimo fakto, iš esmės jo parodymai susiję su paties atsakovo jam nurodytomis aplinkybėmis. Antra vertus liudytojas Ž. M. nurodė, kad jo santykiai su ieškovu yra „ne kokie“, jis jo buvo apgautas, todėl jo parodymai vertintini kritiškai. Atsakovas nurodė, kad jis turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėjo savo verslą, pripažino, kad buvo susipažinęs su pavedimo turiniu (žinojo, kad pinigai pervedami kaip paskola nustatytam laikotarpiui). Taigi visiškai neapaiškinima, kad atsakovas, protingas ir apdairus asmuo, bankiniu pavedimu gavęs paskolą ir savo veiksmais patvirtinęs paskolos teisinių santykių buvimą, atsižvelgus į paskolos dydį ją būtų grąžinęs be jokio pakvitavimo ar nedalyvaujant tretiesiems asmenims. Atsižvelgus į tai laikytina, kad atsakovas neįrodė, kad yra ieškovui grąžinęs 4 500 Lt sumą, todėl iš ieškovui iš atsakovo priteistina 1 303,29 Eur (4 500 Lt / 3,4528) negrąžinta paskola. Nors pavedime ir nėra nurodyta, iki kada tiksliai turėjo būti grąžinama paskola, tačiau atsižvelgus į pinigų pervedimo datą (2014 m. balandžio 30 d.), R. B. pripažinimą, kad paskola buvo trumpalaikė (nurodoma tiek prieštaravime dėl teismo įsakymo išdavimo, tiek ir atsiliepime į ieškinį), ieškovo R. B. paaiškinimus ir liudytojo Ž. M. parodymus (kad pinigai Ž. M. buvo perskolinti kelioms dienoms), bei tai, kad atsakovas buvo susipažinęs su pavedimo turiniu, spręstina, kad atsakovas suprato, kad jam suteikta 4 500 Lt paskola turėjo būti grąžinta iki 2014 m. gegužės 10 d. Atsižvelgus į tai iš atsakovo už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 10 d. iki kreipimosi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dienos (2020 m. spalio 15 d.) ieškovas turi teisę reikalauti 5 proc. metinių palūkanų nuo paskolos sumos (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Kadangi tarp šių datų yra 2350 dienos, o ieškovas prašo palūkanas priteisti už mažesnį laikotarpį (2343 dienas), todėl atsakovo reikalavimas dėl 418,30 Eur palūkanų priteisimo (1303,29 Eur / 365 * 2343 * 5 proc.) tenkintinas visiškai.
Dėl atsakovui pervestų 2 000 ir 3 000 Eur sumų kvalifikavimo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai (pavedimų kopijos), pateiktos su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo patvirtina, kad ieškovas A. J. į atsakovo R. B. sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB, 2015 m. gegužės 2 d. pervedė 3 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „PASKOLA“; 2015 m. gegužės 16 d. pervedė 2 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje taip pat nurodant „PASKOLA“. Atsakovas patvirtino, kad jis lėšas gavo ir priėmė, su pavedimų turiniu susipažino – informacija apie tai, kad sumos įvardintos kaip paskolos, jam buvo žinoma. Taigi atsakovas pripažįsta iš ieškovo gavęs nurodytas sumas, tačiau gautos 5 000 Eur sumos jis nepripažįsta kaip paskolos, nes:
1) tarp jo ir A. J. buvo susitarimas daryti bendrą verslą.
2) atsakovui jis nieko neskolingas, nes į ieškovo prašomą priteisti 5 000 Eur sumą turėtų būti įskaitytos sumos, kurias ieškovas yra skolingas jam. Atsakovas šiam atsikirtimui pagrįsti teikė paaiškinimus ir paskaičiavimus. Teismo posėdžio metu savo atsikirtimus grindė tarp jo ir A. J. įmonių perrašyta sutartimi, nurodydamas, kad jam ieškovas pažadėjo 30 proc. patalpų pagerinimo išlaidų grąžinti asmeniškai. Nurodė, kad nors tai buvo susitarimas tarp fizinių asmenų, tačiau tuo pačiu fizinio asmens duotas pažadas kitam fiziniam asmeniui, dėl ko jis A. J. pervestą 5 000 Eur sumą traktuoja kaip užskaitą už pagerinimus (teismo posėdžio 01.04 val.). Be to ieškinyje nurodė, kad jam buvo nesumokėti atostoginiai, priedai ir atlygis už surastus teritorijos nuomininkus.
Taigi atsakovas nesutinta su ieškiniu šioje dalyje dviem pagrindais – vienas atsikirtimo pagrindas yra tas, kad gauti pinigai nebuvo paskola (lėšos iš A. J. gautos iš susitarimo daryti bendrą verslą), kitas – kad gauta 5 000 Eur suma turi būti įskaityta į ieškovo jam mokėtinas sumas (patalpų pagerinimai, nesumokėti atostoginiai, priedai ir atlygis už surastus teritorijos nuomininkus). Pasisakant dėl pirmojo atsakovo atkirtimo, atsakovas nurodo, kad tarp jo ir ieškovo buvo susitarimas daryti bendrą verslą, t. y. jis pripažįsta, kad veiklos tikslas susijęs su pelno siekimu. Taigi tokia sutartis privalėjo būti sudaryta rašytine forma, o sutarties formos reikalavimų nesilaikymas tokią sutartį darytų negaliojančia (CK 6.969 straipsnio 3, 4 dalis). Atsakovas rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties nepateikė. Be to atsakovas teigdamas, kad pinigai gauti kitokiu (jo nurodomu) pagrindu turėjo pareigą savo teiginius įrodyti, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pasisakant dėl kito atsakovo atsikirtimo pagrindo (kad iš ieškovo gauta 5 000 Eur suma turėtų būti įskaityta į jam iš ieškovo priklausančias sumas) svarbu tai, kad šie atsikirtimai (nesumokėti atostoginiai, priedai ir atlygis už surastus teritorijos nuomininkus) yra išimtinai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne su byloje dalyvaujančiu asmeniu – ieškovu A. J., todėl nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teismas dėl jų nepasisako (nevertina). Atsakovo argumentai, kad perrašant buvusią sutartį ieškovas, kaip fizinis asmuo, pažadėjo 30 proc. patalpų pagerinimo išlaidų (apie 6 800 Eur) grąžinti jam asmeniškai, todėl ši suma turėtų būti įskaityta į jo skolą A. J., taip pat atmestini, nes atsakovas šiems savo atsikirtimams pagrįsti nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), o atsakovas šio fakto nepripažino (teismo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta buvusį elektroninį susirašinėjimą su R. B., tačiau nesuprato, apie ką šiose lentelėse eina kalba ir matydamas, kad su žmogumi visiškai neina susikalbėti, kreipėsi į teismą). Kita vertus, pažeista teisė ginama tam, kad būtų apginti sąžiningų asmenų teisėti interesai. Tuo tarpu asmuo iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos ir iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Taigi jeigu net ir pasitvirtintų atsakovo teiginiai, kad sutarties šalys – du juridiniai asmenys prieš pat atsakovui „prarandant“ įmonę pakeitė savo buvusį susitarimą taip kad išvengti iš susitarimo kylančių turtinių teisių ir pareigų (apmokėti/gauti patalpų pagerinimo išlaidas), atsakovas (su rašytine sutartimi nesusijęs asmuo) iš tokio elgesio negali tikėtis naudos ir jo pažeistos teisės negali būti ginamos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad mokėjimo paskirties laukelyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad mokėjimo paskirtis yra paskola, todėl į šią aplinkybę turi būti atsižvelgta vertinant, ar iš tiesų tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartyje Nr. e3K-3-21-378/2018 (28 punktas) išaiškinta, kad tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas. Kaip jau minėta, atsakovas turi įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, pripažino, kad praeityje turėjo savo verslą, buvo susipažinęs su pavedimų turiniu (matė, kad pavedimų paskirtyje nurodoma lėšų paskirtis yra paskola). Taigi atsakovas, būdamas protingas ir apdairus asmuo, gavęs dideles pinigų sumas, kurių paskirtis įvardyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas (jis to neneigia), savo veiksmais patvirtino paskolos sutarties sudarymo faktą, o tuo pačiu ir įsipareigojimą grąžinti paskolą. Be to atsakovas neginčija, kad gavęs ieškovo jam pervestus pinigus, priėmė ir jais disponavo savo nuožiūra, t. y. veikė kaip savininkas, kas papildomai patvirtina paskolos sutarties faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-290/2011). Atsakovas nesutikdamas su nurodyta lėšų paskirtimi, turėjo visas galimybes grąžinti visas ar dalį gautų lėšų bankiniu pavedimu (ar grynais), tačiau to nepadarė. Atsižvelgus į tai laikytina, kad ieškovas įrodė, kad atsakovui dvejais mokėjimo pavedimais pervesta 5 000 Eur suma kyla iš paskolos teisinių santykių (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), o atsakovas nenuginčijo, kad iš atsakovo gautos sumos turėtų būti vertinamos kitaip. Paskola, ieškovui pareikalavus, per 30 dienų turi būti grąžinta (CK 6.873 straipsnio 2 dalis); atsakovui apie tokį ieškovo reikalavimą buvo žinoma (teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad A. J. iš jo reikalavo pinigų, tai patvirtina ir byloje esantis el. susirašinėjimas). Atsižvelgus į išdėstytą, ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 5 000 Eur paskolos suma.
Bylinėjimosi išlaidos.
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, iš kitos šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, teikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jį apmokėjo 38 Eur (35 Eur + 3 Eur) žyminiu mokesčiu, taip pat patyrė 8,23 Eur išlaidas už procesinių dokumentų priedų (mokėjimo pavedimų) vertimą į lietuvių kalbą. Atsakovui pateikus prieštaravimus, ieškovas pateikė ieškinį, už kurį primokėjo 113 Eur žyminį mokestį. Taigi ieškovas iš viso patyrė 159,23 Eur išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio sumokėjimu ir vertimais iš užsienio į lietuvių kalbą. Ieškovas taip pat patyrė 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 200 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo surašymą, 150,00 Eur už atstovavimą 2020 m. gruodžio 29 d. parengiamajame teismo posėdyje, 150,00 Eur už atstovavimą 2021 m. sausio 25 d. parengiamajame teismo posėdyje, 50 Eur už susipažinimą su atsakovo pateiktais dokumentais, 200 Eur už prašymo ir rašytinių paaiškinimų rengimą ir 150 Eur už atstovavimą 2021 m. vasario 17 d. teismo posėdyje. Šios ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgus į išdėstytą, ieškovo reikalavimus patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, 1 059,23 Eur (159,23 Eur + 900 Eur) suma.
Valstybei iš atsakovo priteistina 7,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 6 303,29 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų trijų eurų 29 ct) skolą, 418,30 Eur (keturių šimtų aštuoniolikos eurų 30 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (6721,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 059,23 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt devynis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 7,16 Eur (septynis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.