- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- e2A-1120-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02051-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Paliokas, Gintautas Koriaginas, Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Edvardo Palioko ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2850-986/2021 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. J. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. B. 6 303,29 Eur skolą, 418,30 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad pagal žodines paskolos sutartis 2014 m. – 2015 m. laikotarpiu paskolino atsakovui iš viso 6 303,29 Eur, pervesdamas minėtą pinigų sumą trimis bankiniais mokėjimų pavedimais į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą banke, t. y. 2014 m. balandžio 30 d. pervedė atsakovui 4 500 Lt (1 303,29 Eur); 2015 m. gegužės 2 d. – 3 000 Eur; 2015 m. gegužės 16 d. – 2 000 Eur, mokėjimo pavedimuose nurodydamas mokėjimo paskirtį – paskola. Paprašius atsakovo pinigus grąžinti, jis atsisakė tai padaryti. Skolinant atsakovui 4 500 Lt (1 303,29 Eur), mokėjimo pavedime buvo nurodyta, kad paskola suteikiama iki 2014 m. gegužės 10 d., todėl ieškovas nuo šios dienos (už 2343 dienas) turi teisę į 5 proc. metines palūkanas, sudarančias 418,30 Eur sumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 30 d. suteiktą 4 500 Lt (1 303,29 Eur) paskolą grąžino ieškovui grynaisiais pinigais Kaune, jo parduotuvėlėje. Dėl 3 000 Eur ir 2 000 Eur mokėjimo pavedimais pervestų pinigų atsakovas paaiškino, kad grąžinti jų neprivalo, kadangi ieškovas liko skolingas atsakovui už komercinės paskirties patalpų, kurias atsakovo įmonė nuomojosi iš ieškovo įmonės, pagerinimą; tarpininkavimo mokestį, kurį ieškovas buvo pažadėjęs sumokėti asmeniškai atsakovui už naujų nuomininkų suradimą ieškovo įmonės nuomojamoms patalpoms; darbo užmokestį, kurio ieškovas (jo įmonė) neišmokėjo atsakovui atleidžiant jį iš darbo po to, kai atsakovas prarado savo verslą ir įsidarbino ieškovo įmonėje apsaugos darbuotoju.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo ieškovui 6 303,29 Eur skolą, 418,30 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (6 721,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 059,23 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat 7,16 Eur pašto išlaidas valstybei.
5. Pasisakydamas dėl 4 500 Lt (1 303,29 Eur) paskolos, teismas nurodė, kad 2014 m. balandžio 30d. ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą, esančią banke Swedbank, AB, 4 500 Lt (1 303,29 Eur). Atsakovas pripažino, kad tokią sumą jis prašė ieškovo paskolinti, t. y. kad ši suma jam buvo suteikta kaip paskola, ir kad šią sumą jis gavo bankiniu pavedimu. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad 2014 m. gegužės 30 d. tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovo tvirtinimu, minėtą pinigų sumą ( 4 500 Lt paskolą) jis grąžino ieškovui. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas prašė apklausti byloje liudytoju Ž. M., kuris teisme paaiškino, kad R. B. (atsakovas) jam sakė, jog važiuoja į Kauną atiduoti pinigus, tačiau paties pinigų perdavimo fakto liudytojas nematė (laukė automobilyje). Remdamasis liudytojo paaiškinimais, teismas konstatavo, kad liudytojas nematė nei pačių pinigų, nei jų grąžinimo fakto, o jo parodymai susiję su paties atsakovo liudytojui nurodytomis aplinkybėmis. Be to, liudytojas Ž. M. patvirtino, kad jo santykiai su ieškovu yra „ne kokie“, ieškovas yra jį apgavęs, todėl tokius liudytojo paaiškinimus teismas įvertino kritiškai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėjo savo verslą, buvo susipažinęs su ieškovo pavedimo turiniu (žinojo, kad pinigai pervedami kaip paskola nustatytam laikotarpiui), todėl alogiška pripažino situaciją, kai atsakovas, bankiniu pavedimu gavęs paskolą bei savo veiksmais patvirtinęs paskolos teisinių santykių buvimą, ją būtų grąžinęs be jokio pakvitavimo ar nedalyvaujant tretiesiems asmenims. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog grąžino ieškovui 4 500 Lt sumą, todėl ieškovo reikalavimą dėl šios sumos priteisimo pripažino pagrįstu. Anot teismo, atsakovas suprato, kad 4 500 Lt paskola turėjo būti grąžinta iki 2014 m. gegužės 10 d. Todėl už laiku neįvykdytą prievolę ieškovas nuo 2014 m. gegužės 10 d. iki kreipimosi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dienos (2020 m. spalio 15 d.) įgijo teisę reikalauti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų nuo paskolos sumos (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Kadangi tarp šių datų yra 2350 dienos, o ieškovas prašė priteisti palūkanas už mažesnį laikotarpį (2343 dienas), todėl teismas pripažino ieškovo reikalavimą dėl 418,30 Eur palūkanų priteisimo (1303,29 Eur / 365 * 2343 * 5 proc.) taip pat pagrįstu.
7. Pasisakydamas dėl 5000 Eur paskolos suteikimo, teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovas į atsakovo banko sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB, 2015 m. gegužės 2 d. pervedė 3 000 Eur, o 2015 m. gegužės 16 d. – dar 2 000 Eur, mokėjimų paskirtyse nurodydamas „PASKOLA“. Atsakovas teisme patvirtino, kad šias lėšas jis gavo ir priėmė, su pavedimų turiniu susipažino. Atsakovas savo nesutikimą su šia ieškinio dalimi grindė dviem pagrindais: 1) kad gauti pinigai nebuvo paskola, nes šalys susitarė vystyti bendrą verslą; 2) atsakovo gauta 5 000 Eur suma turi būti įskaityta į ieškovo mokėtinas sumas atsakovui, t. y. už atsakovo atliktą išnuomotų jo įmonei ieškovo įmonės patalpų pagerinimą; nesumokėtus atostoginius ir kitas darbo išmokas; atlygį už surastus nuomininkus ieškovo įmonės patalpoms).
8. Teismas nurodė, kad sutartis dėl bendro verslo privalėjo būti rašytinės formos, o sutarties formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia (CK 6.969 straipsnio 3, 4 dalis). Atsakovas tokios sutarties (jungtinės veiklos sutarties) ir kitų jos sudarymą patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kiti atsakovo argumentai, susiję su neišmokėtomis darbo išmokomis ir tarpininkavimo mokesčiu už surastus ieškovo patalpų nuomininkus, anot teismo, yra išimtinai susiję su UAB „Svela Real Estate“, o ne su byloje dalyvaujančiu asmeniu – ieškovu A. J., todėl nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko ir teismas dėl jų plačiau nepasisakė (nevertino). Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir kitą atsakovo argumentą, kad perrašant buvusią patalpų nuomos sutartį ieškovas, kaip fizinis asmuo, pažadėjo atsakovui atlyginti 30 proc. patalpų pagerinimo išlaidų (apie 6 800 Eur), dėl ko ši suma, atsakovo nuomone, turėtų būti įskaityta į jo skolą ieškovui. Teismas nurodė, kad šiems savo atsikirtimams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), o atsakovas šio fakto nepripažino (teismo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta buvusį elektroninį susirašinėjimą su R. B., tačiau nesuprato, apie ką šiose lentelėse eina kalba ir matydamas, kad su žmogumi visiškai neina susikalbėti, kreipėsi į teismą).
9. Teismas nurodė, kad netgi tuo atveju, jeigu ir pasitvirtintų atsakovo teiginiai, kad sutarties (patalpų nuomos) šalys – du juridiniai asmenys – prieš atsakovui „prarandant“ įmonę pakeitė savo buvusį susitarimą taip, kad išvengti iš susitarimo kylančių turtinių teisių ir pareigų (apmokėti/gauti patalpų pagerinimo išlaidas), atsakovas (su rašytine sutartimi nesusijęs asmuo), iš tokio elgesio negali tikėtis naudos ir jo pažeistos teisės negali būti ginamos. Atsakovui pervestų pinigų mokėjimo paskirties laukelyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad mokėjimo paskirtis yra „paskola“, todėl į šią aplinkybę turi būti atsižvelgta vertinant, ar iš tiesų tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.
10. Teismo vertinimu, atsakovas, būdamas protingas ir apdairus asmuo, gavęs dideles pinigų sumas, kurių paskirtis įvardyta kaip paskola, ir šias lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtino paskolos sutarties sudarymo faktą, o tuo pačiu ir įsipareigojimą grąžinti paskolą. Atsakovas, nesutikdamas su nurodyta lėšų paskirtimi, turėjo visas galimybes grąžinti visas ar dalį gautų lėšų bankiniu pavedimu (ar grynais), tačiau to nepadarė. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovui dvejais mokėjimo pavedimais pervesta 5 000 Eur suma kyla iš paskolos teisinių santykių (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), o atsakovas neįrodė, kad iš ieškovo gautos sumos turėtų būti vertinamos kitaip. Ieškovui pareikalavus, paskola jam turi būti grąžinta per 30 dienų (CK 6.873 straipsnio 2 dalis), atsakovui apie tokį ieškovo reikalavimą buvo žinoma (teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad A. J. iš jo reikalavo pinigų, tai patvirtina ir byloje esantis el. susirašinėjimas). Todėl teismas pripažino ieškovo reikalavimą dėl 5 000 Eur grąžinimo pagrįstu ir įrodytu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. kovo 1 d. sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovas pripažįsta, kad 2014 m. balandžio 30 d. gavo iš ieškovo 4500 Lt kaip paskolą, tačiau šią sumą jis išgrynino ir perskolino savo draugui Ž. M., kuris 2014 m. gegužės 14 d. minėtą pinigų sumą grąžino apeliantui grynaisiais. Atsakovas šiuos pinigus įnešė į banko sąskaitą ir ruošėsi pervesti ieškovui, tačiau pastarąjį informavus, kad apeliantas ketina važiuoti į Kauną, ieškovas paprašė grąžinti (atvežti) pinigus grynais. Todėl apeliantas šią sumą dar kartą išgrynino ir atidavė ieškovui į rankas jo parduotuvėlės Kaune patalpose. Atsakovo bankinės operacijos matosi sąskaitos išraše.
11.2. Grąžinant minėtą pinigų sumą apeliantui nekilo mintis paimti iš ieškovo tai patvirtinantį raštelį, nes šalis siejo draugiški santykiai. Pinigų grąžinimo faktą apeliantas pažymėjo pas save exel lentelėje („čekiukai.išlaidos“, skiltis „Arūno pavedimai man“), kuri vėliau buvo pateikta ieškovui ir su juo ne kartą aptarta žodžiu. Lentelės skiltyje „Arūno pavedimai man“, yra pažymėta „atsiskaityta grynais Kaune, pas Arūną“, ieškovui šis turinys buvo žinomas ir ieškovas jo neneigia. Be to, apie 4500 Lt neva negrąžintą skolą iki ieškinio iškėlimo dienos ieškovas niekuomet neužsiminė ir grąžinti jos nereikalavo.
11.3. Apelianto liudytojas Ž. M. teisme sakė tik tiesą, t. y. jis nematė paties pinigų atidavimo fakto, nes laukė apelianto automobilyje, todėl nenurodė teismui sugalvotų ir su apeliantu suderintų aplinkybių, o teisme paliudijo tik tai, kad žinojo, jog apeliantas atidavė ieškovui pinigus grynaisiais.
11.4. Apeliantas, būdamas nuo 2008 m. kitos įmonės direktoriumi ir akcininku, išsinuomojo iš ieškovo įmonės UAB „Svela Real Estate“ ofiso ir sandėliavimo patalpas. Išsinuomotas patalpas, gavęs ieškovo sutikimą, jis pertvarkė, panaudodamas tam savo įmonės ir dalį asmeninių lėšų. Pagal sutartį nuomininkui išsikeliant į kitą vietą, ieškovo įmonė turėjo grąžinti visas patalpų pagerinimui skirtas lėšas. Šią aplinkybę patvirtina prie skundo pridedama patalpų nuomos sutartis. 2014 m. apeliantas prarado savo firmą. Rugpjūčio mėnesį ieškovas paprašė perrašyti patalpų nuomos sutartį, ją pakeičiant nauja, kurioje jau neliko nuomotojo įsipareigojimo grąžinti nuomininkui patalpų renovavimo išlaidas. Ieškovas žodžiu pažadėjo apeliantui sugrąžinti 30 proc. (apie 6800 Eur) nuo visos patalpų renovavimui (pagerinimui) išleistos sumos. Maždaug tokią sumą (6 800 Eur) ir sudarė apelianto asmeninės lėšos, skirtos įvairiems patalpų pertvarkymo darbams. Kadangi šalis tuo metu siejo draugiški santykiai, apeliantas sutiko sutartį perrašyti. Naujai suformuluotos sutartys apeliantui el. paštu buvo atsiųstos 2014 m. rugpjūčio 11 d. Tai patvirtina pateikti įrodymai. Tokiu būdu šalys pirmiausiai susitarė dėl kompensacijos, o po to perrašė sutartis.
11.5. Kilus ginčui dėl žodinės sutarties vykdymo, situacija iš esmės pasikeitė. Ieškovas, kuriam žodiniai sutarties pakeitimai tapo nenaudingi, ginčo metu juos paprasčiausiai pamiršo ir kaip savo reikalavimų pagrindą nurodė vienintelį argumentą – bankinį pinigų pervedimo faktą. Iki minėtų sutarčių perrašymo šalys veikė kaip juridiniai asmenys, bet ieškovo duotas žodinis pasižadėjimas dėl kompensacijos už patalpų pagerinimą buvo kaip fizinio asmens duotas fiziniam asmeniui.
11.6. Teismas sprendime vertino tik bankinių pervedimų (2000 Eur ir 3000 Eur) faktą, tačiau toks bylos sprendimas formaliai būtų teisėtas, tačiau nebūtų teisingas, o ieškovui tai tapo puikia priemone piktnaudžiauti teise.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. J. prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė savo reikalavimus bei atitinkamai paneigė atsakovo nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu, atsakovas savo atsikirtimus grindė tik formaliais, jokiais įrodymais nepagrįstais argumentais, dėl ko yra pagrindas pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atsakovo nurodytas aplinkybes.
12.2. Byloje buvo nustatyti paskolos teisiniai santykiai, pinigų perdavimo ir jų priėmimo faktas, kurių ir pats atsakovas neginčijo. Atsakovas tvirtino, kad ieškovui 4 500 Lt suma buvo grąžinta grynais pinigais ieškovo parduotuvės patalpose, esančiose Kauno mieste. Šioms faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti atsakovo prašymu liudytoju buvo apklaustas Ž. M., kuris paaiškino, kad atsakovas jam sakė, jog į Kauną važiuojama atiduoti pinigus, tačiau paties pinigų perdavimo ieškovui fakto jis nematė (laukė automobilyje). Taigi liudytojas nematė nei pačių pinigų, nei jų perdavimo fakto, o jo parodymai iš esmės susiję su paties atsakovo jam nurodytomis aplinkybėmis.
Šalies argumentai
12.3. Nors atsakovas pripažįsta iš ieškovo gavęs 2 000 Eur ir 3 000 Eur, tačiau pirmosios instancijos teisme atsakovas bandė įrodinėti kitas tariamas aplinkybes, nei nurodyta apeliaciniame skunde. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nurodė, jog ieškovo pervesti 5 000 Eur buvo skirti verslo (nenurodoma kokio) pradžiai pagal bendrą šalių susitarimą. Vėliau atsakovas nurodė, jog šie pinigai buvo sudengti už nesumokėtus atostoginius, priedus pagal darbo sutartį ir atlygį už surastus teritorijos nuomininkus. Dar vėliau atsakovas nurodė, jog šie pinigai buvo sudengti už patalpų pagerinimo išlaidas nuomos santykiuose tarp UAB „Svela Holding“ ir UAB „Xinmeng Baltic“, kas yra visiškai nesusiję su šia byla. Apeliaciniame skunde atsakovas jau nurodo, jog 5 000 Eur paskola buvo sudengta tik už patalpų pagerinimus santykiuose tarp UAB „Svela Holding“ ir UAB „Xinmeng Baltic“, nebenurodant tariamo bendro verslo siekimo ar nesumokėtų atostoginių ar komisinių už surastus nuomininkas. Ši atsakovo pozicija rodo akivaizdų jo pasimetimą savo paties argumentuose ir nesudaro jokio pagrįsto pagrindo keisti priimtą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.
14. Byloje kilo ginčas dėl galimo paskolos teisinių santykių modifikavimo ir įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo bei aiškinimo.
15. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
16. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
17. Byloje iškilo ginčas dėl 4 500 Lt (1 303,29 Eur) paskolos grąžinimo. Apeliantas teigia, kad šią, t. y. pirmąją, paskolą grąžino visiškai, tačiau paskolos grąžinimo fakto nepripažino ieškovas. Taigi, pagal prieš tai nurodytą teismų praktiką, nesant ginčo dėl paskolos suteikimo, aplinkybę, jog paskola grąžinta, privalo įrodyti paskolos gavėjas, šiuo atveju – apeliantas (CPK 178 straipsnis).
18. Minėta, kad paskolos grąžinimo faktą atsakovas įrodinėjo liudytojo Ž. M. paaiškinimais, tačiau, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šio liudytojo parodymai neturi įrodomosios reikšmės, nes liudytojas nematė pas atsakovą nei pačių pinigų (4 500 Lt), nei jų grąžinimo fakto, o teismui tvirtino aplinkybes, kurios jam tapo žinomos iš paties atsakovo, t. y. bylos baigtimi suinteresuoto asmens (CPK 177 straipsnio 1 dalis).
19. Kita vertus, aptariamam kontekste, priešingai nei teigia apeliantas, yra svarbios paskolos grąžinimą patvirtinančios įstatyminės priemonės (pakvitavimas), kaip tiesioginis įrodymas. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką arba dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą (2 dalis). Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime, kad negali šio dokumento grąžinti, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą (3 dalis).
20. Taigi, pakvitavimas yra įstatyminė priemonė, kurios atsakovas galėjo reikalauti iš ieškovo paskolos grąžinimo faktui patvirtinti. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas veikė savo rizika, todėl turi prisiimti visas iš to kylančias neigiamas pasekmes. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas bei apdairus ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad ginčijamą pinigų sumą grąžino ieškovui (CPK 178 straipsnis).
21. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas 5 000 Eur paskolos grąžinimo faktui patvirtinti turėjo taikyti materialinės teisės normas, reglamentuojančias įskaitymą.
22. Pagal CK 6.130 straipsni 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui patvirtinti būtinas bent vienos prievolės šalies pareiškimas (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 2 dalis).
23. Vadovaujantis paminėtu teisiniu įskaitymo reguliavimu ir bendromis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, apeliantas nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti, kad: 1) šalis (ieškovą ir atsakovą) siejo priešpriešiniai vienarūšiai prievoliniai santykiai; 2) atsakovas pranešė ieškovui apie įskaitymą.
24. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas (su tuo sutiko ir pats apeliantas), kad patalpų nuomos prievoliniai santykiai, iš kurių savo atsikirtimą į ieškinį kildina apeliantas, siejo ne šio ginčo šalis, bet jų vadovaujamus juridinius asmenis, t. y. ieškovo įmonę UAB „Svela Holding“ ir atsakovo buvusią įmonę UAB „Xinmeng Baltic“, todėl nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja pirmoji įskaitymo taikymo sąlyga. Antra, atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad ieškovui pranešė apie įskaitymą, todėl konstatuotina, kad neįrodė ir antrosios įskaitymo egzistavimo sąlygos. Trečia, apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė ir neįrodė, kad ieškovo įmonės patalpų pagerinimai buvo atlikti už asmenines atsakovo lėšas ir kad panaudotų asmeninių lėšų dydis atitinka apeliantui suteiktos paskolos dydį (5 000 Eur). Be to, kaip teisingai nurodoma ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovo pozicija nagrinėjamu klausimu viso proceso metu buvo nenuosekli ir prieštaringa, tai yra, viena vertus, jis teigė, kad pinigus grąžino ieškovui pagerindamas jo (ieškovo įmonės) turtą. Kita vertus, įrodinėjo, kad ieškovas jam liko skolingas su darbo santykiais susijusias išmokas ir tarpininkavimo mokestį už klientų suradimą ieškovo įmonės nuomojamoms patalpoms. Tačiau nei vienu iš paminėtų atvejų nepateikė teismams tai patvirtinančių įrodymų.
25. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad į bylą nebuvo pateikta rašytinių įrodymų ar/ir kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo įrodinėjamas paskolos grąžinimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus laikydamasis CPK reikalavimų, todėl apelianto argumentai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).
26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
27. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 500 Eur (DOK -16723). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, ieškovui iš atsakovo priteistina 500 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų teisinės pagalbos išlaidų, kurios neviršija 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
29. Paduodant apeliacinį skundą, atsakovui 2021 m. balandžio 8 d. teismo nutartimi buvo atidėtas 151 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki gautinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Apeliacinį skundą atmetus, šis mokestis valstybės naudai priteistinas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 151 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį už apeliacinį skundą (mokestį sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.