- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- 1-99-1059/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32021-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Kaltinamasis
- S. G.
- Nukentėjusysis
- E. P.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
pagal pakeistą kaltinimą kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
1. S. G. 2023 rugpjūčio 22 d. apie 07.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) poliklinikos (duomenys neskelbtini) kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) procedūrų metu, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: (duomenys neskelbtini) procedūrų metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį E. P. į dešinį petį ir toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, rankomis stipriai pastūmė nukentėjusiąją ties krūtine, po ko E. P. atsitrenkė į sieną, tokiu būdu nukentėjusiajai padaryta: dešinio žasto viduriniame trečdalyje poodinė 6x5 cm dydžio kraujosruva ir patinimas nugaros dešinės pusės viršuje, - nežymus sveikatos sutrikdymas.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
2. Kaltinamasis S. G. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad įvykio dieną atėjo išsitirti (duomenys neskelbtini). Buvo daug žmonių, atsisėdo, bet laukė labai neilgai, daugiausiai 2 min. Jį pakvietė, todėl užėjo į kabinetą ir atsisėdo, nebuvo jokių pykčių. Jis seselei pasakė, kad jam tereikia tik vieno tyrimo. Ji paklausė jo, kokia gydytojos, kuri siunčia tyrimui, pavardė, jis atsakė, kad nežino ir kad gydytoja dirba (duomenys neskelbtini) kabinete. Slaugė atsakė, kad nieko nežino ir darys du tyrimus. Bandė atsistoti ir kliudė slaugę, o ji griebė jam už rankos ir pradėjo rėkti – „mane muša, mane muša, mane muša“ – jis buvo šoke, išėjo iš kabineto, o ji išbėgo paskui jau skambindama policijai. Jis nematė, kada ji susisiekė su policija. Nutarė, kad tas telefonas jau buvo įjungtas prieš tai, kai ji pradėjo šaukti, kad ją muša, jog policija girdėtų. Ji taip garsiai rėkė, kad net baisu darėsi. Jam einant pro duris, ji prasiveržė priešais jį, šaukė į telefoną – „policija, jis bėga, ką daryti?“ Rėkė ir rėkė, jis laiptais lipo pamažu, jam viską skauda, o ji vis rėkė, lakstė aplink jį rėkdama iki pat kiemo, tada kieme lakstė, rėkė. Jam dar iki dabar rankos dreba, ji jam tiek siaubo įvarė, kad jis vos galo negavo, o dabar dar ir pinigų iš jo nori. Šiandienos jo parodymai yra tiksliausi, nes policija buvo iškreipusi jo parodymus, jis sakė, kad gal brūkštelėjo su pirštu stodamasis, negi čia nusikaltimas, tikrai nesmūgiavo jai. Jis tik kliudė slaugės petį, bet pats nepamena, tik daro tokią prielaidą. Neskaitė surašytų parodymų, tik pasirašė, pasitikėjo pareigūnais pasirašė po protokolu, kad parodymai teisingi, bet tik todėl, kad jam taip buvo pasidarę bloga, norėjo, kuo greičiau dingti iš ten. Slaugė jį pradėjo daužyti. Jis buvo užsiėmęs ranką, kad (duomenys neskelbtini) nebėgtų, stojosi, o kai stojosi, tada pačiupo ranką ir pradėjo daužyti ranką ir rėkti, kad muša. Nepažįsta nukentėjusiosios, neįsižiūrėjo į ją ir net nežino ar ta pati. Vaikšto jau 6 metus (duomenys neskelbtini) tirtis. Dėl jos tokių parodymų gali pasakyti, kad arba ji išsigando, kad pasakė, jog nueis pas vedėją, arba jai reikėjo pinigų. Kabinete, kuriame buvo (duomenys neskelbtini), ji sėdėjo pirma, nežino ar buvo dar kas nors kabinete, nekreipė dėmesio, negalvojo, kad taip susiklostys. Net nekreipė dėmesio į slaugę, o po to, kai buvo po pusės mėnesio nuėjęs podagros tyrimo, jį pasidarė pas šeimos gydytoją. Jam šeimos gydytojas pasakė, kad, visgi, buvo padarytas vienas tyrimas, o ne du ir būtent tas, kurio reikėjo. Vadinasi, slaugė jį visą laiką, sakydama, kad darys du tyrimus, provokavo, kad jis panaudotų fizinę jėgą. Jis jos tikrai nemušė, nieko jai nedarė, tai ji pasičiupo ranką ir pradėjo daužyti jį. Kai jis atsistojo, ji iš karto paėmė telefoną ir pradėjo rėkti „policija, jis bėga“. Nieko jis nestūmė ir nieko nedavė, gal tik netyčia brūkštelėjo, kadangi ranką laikė stodamasis, neturėjo priežasties jos mušti. Ji dirba savo darbą, tegul dirba. Nebuvo jokių necenzūrinių žodžių, nesikeikė, nebuvo dėl ko, gal kartais ji iš tikrųjų nežinojo, ką daryti, kai nepasakė gydytojos pavardės. Ji nesakė, kad kviečia policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai buvo atvažiavę, kai jis išvažiavo. Pats nematė, kad rinktų numerį, ji tik pasiėmė telefoną ir iš karto šaukė „policija“, telefonas jau buvo įjungtas prieš rėkimą. Mano, kad tai buvo išankstinis sumanymas. Nelaukė jis policijos, išvažiavo, jam buvo šokas, nesuprato, kas vyksta, nieko negalėjo galvoti. Policija pas jį į namus atvažiavo ir visą laiką šaipėsi, paklausė, ko jie juokiasi, jie paklausė ar buvo, pasakė, kad buvo, sakė „ai nieko nėra, viskas gerai“ ir išvažiavo. Tas įvykis buvo rudenį, galėjo būti rugpjūčio mėn. 22 d. rytą, laikas kaltinamajame akte nurodytas teisingai. Nebūna jam emocijų protrūkio, jam tiesiog būna bloga visą laiką. Lankosi pas psichologus. Jis nebėgo, ėjo, nes jo viena koja trumpesnė ir skauda, negali bėgti, nepamena, kokiu greičiu ėjo. Išėjęs iš kabineto, nuėjo į lauką, ji bėgiojo iš paskos laiptais žemyn ir aukštyn bei rėkė, o jis pamažu ėjo. Išvažiavo su mašina, vairavo pats. Gulėjo ligoninėje, jį išvežė greitoji pagalba, žmona iškvietė ją, jam bloga buvo, galvojo, kad sustos širdis, kad mirs. Ligoninėje jam pagerėjo nuo vaistų. (duomenys neskelbtini) kabinete, kai įvyko įvykis, viskas buvo normalu, niekas jo nesuerzino. Ji visą laką sėdėjo, nesupranta, kaip ji galėjo susižaloti nugarą.
3. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu buvo pagarsinti kaltinamojo S. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis buvo nurodęs, jog kaltę pripažįsta iš dalies. 2023-08-22 apie 7 val. 30 min. nuvyko į (duomenys neskelbtini) polikliniką priduoti (duomenys neskelbtini) tyrimams. Stovėjo eilėje į (duomenys neskelbtini) kabinetą, buvo daug žmonių. Pamena kaip viena slaugė pakvietė jį į (duomenys neskelbtini) kabinetą paimti (duomenys neskelbtini). Padavė slaugei taloną, kuriame buvo nurodyta atvykimo data. Slaugė pasižiūrėjusi į kompiuterį jam pasakė, kad darys visus (duomenys neskelbtini) tyrimus, kurie yra užrašyti, jis atsakė, kad tik vieno tyrimo jam reikia. Tuomet slaugė priėjusi prie jo paėmė (duomenys neskelbtini) ir pasakė – „vis tiek aš už visus darau“. Jis po (duomenys neskelbtini) paėmimo jausdamas skausmą dešinėje rankoje ištiesė ją ir kliudė netoliese sėdėjusios slaugės petį. Dėl smūgio sudavimo į dešinį slaugės petį jis prisipažįsta, bet dėl stūmimo neprisipažįsta, nes po smūgio į jos petį, ji iš karto pradėjo šaukti – „policija, iškviesiu telefonu policiją“. Kai ji pradėjo šaukti, jis atsistojo nuo kėdės ir išėjo iš kabineto, ir daugiau jokio kontakto tarp jo ir slaugės nebuvo. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi, jai fizinio skausmo tikrai nenorėjo sukelti (b. l. 93-96).
4. Nukentėjusioji E. P. parodė, kad viskas vyko ankstyvą rytą, žmonių, už (duomenys neskelbtini) kabineto durų buvo daug. Ji išgirdo už durų asmenį, kalbantį pakeltu tonu. Įstaigos vadovai buvo minėję, kad reikia tų konfliktinių situacijų išvengti, bandyti žmones aptarnauti kuo greičiau, kad nekiltų konfliktai. Atidarius duris, stovėjo S. G., kuris jau buvo nepatenkintas ir burnojosi, kodėl jo niekas nepriėmė, nors iki jo priėmimo laiko dar buvo likę 15 min. Ji pasisodino kaltinamąjį (duomenys neskelbtini) kabinete, kad nekiltų konfliktas. Paprašė kaltinamojo asmens dokumento. Jis dokumentą sviedė ant stalo, buvo nepatenkintas dėl laukimo. Ji prašė gražiai pateikti savo asmens dokumentą. Suvedusi jo asmens duomenis pamatė, jog pateikti dviejų gydytojų užsakymai – gydytojos reumatologės ir kardiologės, todėl paklausė S. G., kokios gydytojos (duomenys neskelbtini) imti, tačiau jis atsakė - „iš kur man, „blet“, žinoti, juk tavo darbas, tu ir turi žinoti“. Ji kaltinamajam pasakė, kad jis žinoti, kokio tyrimo yra siunčiamas, nes tai yra paciento pareiga, tačiau pasakė, kad paims abiejų gydytojų užrašytus tyrimus, kad nekiltų nesusipratimas ir konfliktas. S. G. ir toliau replikavo pakeltu tonu, su ironija, su pasipiktinimu, savotišku sarkazmu. Ji įėjo į sveikatos duomenų bazę, pasižiūrėjo, kuris tyrimas paskirtas paskutinis, todėl paėmė tą tyrimą, nes matė, kad negalima su žmogumi susikalbėti, jis pyksta, tik pati nesuprato dėl ko. Paėmus (duomenys neskelbtini), atidavė jam dokumentą, užklijavo ranką, palinkėjo geros dienos ir tada pajuto smūgį į dešinės pusės rankos žastą. Smūgis buvo skausmingas. Ji atsistojo gintis, tada jis ją pastūmė į sieną. Atsitrenkusi į sieną, ji pradėjo rėkti, kad niekur neitų, nes kvies policiją. Ji rėkė, nes labai išsigando, gyvenime nėra patyrusi tokio pažeminimo. Kai ji jam pasakė, kad kviečia policiją, išgirdo iš jo necenzūrinius žodžius ir jis bėgte nubėgo žemyn laiptais. Ji sekė jam iš paskos, bet jis įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Policija atvyko, nufotografavo įvykio vietą, nuvažiavo pas jį, po to sugrįžo pas ją. Pareigūnai pareiškė, kad jis labai gailisi dėl savo padarytų veiksmų ir labai atsiprašo. Ji jaučiasi labai pažeminta, jaučia didžiulį emocinį ir dvasinį sugniuždymą, savotišką baimę, nėra patyrusi tokio įvykio per tiek darbo metų. Iš tiesų net neįsivaizduoja, kodėl jis jai trenkė. Kai įėjo į kabinetą, jis jau buvo supykęs, nes nepasitenkinimas kilo dar prieš įeinant, todėl jį priėmė iš karto, bandė užkirsti konfliktui kelią. S. G. pradėjo labiausiai pykti, kai paklausė, kurios gydytojos tyrimą daryti. Stūmimas buvo po smūgio, kai ji atsistojo, gal jos gynyba įsijungė, ji atsistojo ir pajuto smūgį į sieną. Pasakė, kad policiją kvies, kai sudavė smūgį į petį. Nesitikėjo, kad po pirmo smūgio, jis dar stums ją į sieną. Kabinete su ja dar buvo J. K., nepastebėjo, kas dar buvo, nes jai buvo šokas. Paaiškino, jog reumatologas skiria vaistus šlapimo rūgščiai mažinti, kai skirtas gydymas, o (duomenys neskelbtini) tyrimas skiriamas tik vėliau jau pavartojus vaistų. Kardiologas paskiria (duomenys neskelbtini) tyrimus, kuriuos reikia atlikti būtent tą pačią dieną dėl širdies nepakankamumo. Pacientas turi žinoti, kurio gydytojo siuntimas yra, jeigu jis vartoja vaistus nuo šlapimo rūgšties, tai jis (duomenys neskelbtini) priduoda po dviejų savaičių, o kardiologas, kadangi nepakankamumą reikia išsiaiškinti tą pačią dieną, priduoda tą pačią dieną. Dėl to ir klausė paciento, kokios gydytojos tyrimus daryti. Jis žino pas kokius gydytojus lankosi ir jie jam išaiškina, kokius tyrimus daryti, duoda talonėlius. Tyrimai buvo du skirtingi. Pareiškė civilinį ieškinį, mano, kad ir ta suma neatitiks jos skausmų ir vargų, bet tai yra minimali suma, kuri ją tenkintų ir jai padėtų atsigauti po tokio pažeminimo ir patirto šoko, jaučiasi labai įskaudinta. Jautė didelį peties skausmą, sunkiai galėjo 2 savaites ranką valdyti, turėjo į darbą nešti specialius rūbus, nes buvo didelė mėlynė. Šį pacientą matė pirmą kartą. Po to įvykio girdėjo tik kalbas, kad jis, nuėjęs ir pas kitas gydytojas konfliktuoja. Siena už jos nugaros buvo netoli, gal per metrą, ji buvo lygi. Jis ją sugriebė už pečių ir stūmė į sieną. Buvo patinęs nugaros raumuo, iš streso negali pasakyti, kodėl dešinė pusė labiau skaudėjo.
5. Liudytoja F. G. parodė, kad S. G. yra jos sutuoktinis. Iš jo pasakojimo suprato, kad jis atvyko atlikti (duomenys neskelbtini) tyrimų. Reikėjo atlikti vieną tyrimą nors buvo du siuntimai. Jis prašė, kad vieną tyrimą padarytų, o slaugytoja pasakė, kad darys du tyrimus ir taip specialiai erzino jos sutuoktinį. Buvo paimtas (duomenys neskelbtini) vyrui, dūrio vieta užklijuota. Jis išeidamas išgirdo slaugės balsą, kad ji kvies policiją. Slaugė visą laiką ėjo jam iš paskos ir šaukė kalbėdama su policija, ką daryti. Tai sukėlė vyrui didelį stresą ir jis visada iki dabar tai atsimena. Konfliktas kilo dėl tyrimų atlikimo, kad neva slaugė negali atlikti vieno tyrimo, o iš tikrųjų ji suprato, kad reikia daryti tik vieną tyrimą, žinojo, koks tyrimas bus atliekamas. Slaugė tyrimą padarė, o visą laiką kalbėjo, kad darys du tyrimus. Jos sutuoktinis nėra agresyvus, niekada nėra taip pasielgęs, jis yra dėmesingas, visada atsiprašo, jei ir nekaltas būna. Tyrėja patarė neiti pas slaugytoją. Poliklinikai yra žinomas paciento adresas ir jo duomenys, nereikėjo slaugei rėkti ir vytis jos sutuoktinį visą kelią. Nežino, kodėl sutuoktinis nepalaukė policijos. Jam jau keletą metų diagnozuota depresija, kuri ypač sustiprėjo po minėto įvykio. Sutuoktinis buvo gydomas ligoninėje dėl depresijos, buvo ligos paūmėjimas. Vaistus nuo depresijos vartoja. Sutuoktinis po įvykio grįžo susijaudinęs. Nežino ar sutuoktinis nukentėjusiosios atsiprašė, nežino, ar nori atsiprašyti. Ji su S. G. gyvena dviese.
6. Liudytoja J. K. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. 7.30 val. atėjo S. G. į (duomenys neskelbtini) polikliniką, (duomenys neskelbtini), priduoti (duomenys neskelbtini). Į kabinetą jis įėjo jau suirzęs. Neužfiksavo, ką jis sakė, bet „blet“ tai tikrai minėjo. Slaugė paprašė pateikti asmens dokumentą, tai jam nepatiko ir jis nebuvo patenkintas. Kadangi ji sėdėjo priešais, bet turėjo pacientę, negalėjo visko užfiksuoti. Slaugytoja tada jo paklausė, kokio gydytojo tyrimą atlikti, nes turėjo du gydytojų siuntimus. Pacientas pradėjo pakeltu balsu sakyti, kad reikia rūgšties tyrimo, slaugė dar kartą paklausė, kurio gydytojo tyrimus daryti, jis negalėjo įvardinti gydytojo ir buvo labai suirzęs. Slaugė jį kamantinėjo, kokį tyrimą atlikti, tai jis, su balso pakėlimu, dar kartą išrėkė, kad rūgšties tyrimas ir jo tas nedomina, nes jis ligonis ir neprivalo niekam nieko užsakinėti. Tada slaugytoja dar kartą griežtai pasakė, kad neims (duomenys neskelbtini), jeigu nepasakys, kokio gydytojo imti, nes yra 2 užsakymai (duomenys neskelbtini) tyrimui. Jis tada suirzęs, spontaniškai šėrė iš kumščio į ranką. Tada slaugytoja atsistojo ir pasakė, kad išsikvies policiją, tuomet jis stvėrė abiem rankom jai už pečių ir trenkė ją į sieną. Ir tada, S. G. numesdamas intervencinę pagalvėlę išbėgo pro duris. E. P. sakė jam palaukti, paaiškino, kad kviečia policiją, tačiau jis tik dar labiau įsižeidė, gal tai ir išprovokavo tą tokį pagalvėlės numetimą, paėmimą už pečių ir stūmimą į sieną. Negali tiksliai pasakyti ar buvo paimtas (duomenys neskelbtini). Yra keli gydytojai, kurie siunčia ir joms reikia žinoti, koks gydytojas nurodė paimti (duomenys neskelbtini) būtent tai datai. Buvo matyti du (duomenys neskelbtini) tyrimai, kardiologo ir reumatologo, tai ji ir klausė, kurio gydytojo tyrimą daryti. E. P. sėdėjo smūgio sudavimo į ranką metu. S. G. trenkė į dešinę viršutinę žasto dalį.
7. Liudytoja G. P. parodė, kad pirminis pranešimas buvo, jog (duomenys neskelbtini) kabinete buvo trenkta darbuotojai. Atvykus į įvykio vietą ir pradėjus aiškintis aplinkybes, moteris teigė, kad įvykus žodiniam konfliktui, vyriškis jai trenkė. Sakė nukentėjusioji, kad sudavė jai į ranką, dešinį petį. Ten buvusi kita darbuotoja aiškino, kad nematė įvykio, nukentėjusioji atsisakė rašyti pareiškimą, paprašė pabendrauti su kita puse. Kitas ekipažas nuvyko iki vyriškio, kuris galimai pasišalino iš įvykio vietos. Su juo bendravo kolegos. Kolegos pabendravę su vyriškiu, teigė, kad jis apie situaciją žino ir dėl to gailisi, ji moteriai paskambino telefonu ir pasakė, kad kiti pareigūnai, pabendravę su vyriškiu perdavė informaciją, kad jis dėl įvykio gailisi. Kadangi nebuvo parašytas pareiškimas jie to įvykio netyrė. Įvykis galbūt įvyko vasarą. Buvo nuvykę į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) polikliniką, atvykę nuėjo lyg ir į (duomenys neskelbtini) aukštą. Bendravo su nukentėjusiąja, ji pareiškimą rašyti atsisakė. Jie įvykio vietoje buvo su kolega. Bendravo su kitais kolegomis, kurie padėjo surasti automobilį. Bendravo su nukentėjusiosios kolege, kuri paties įvykio nematė. Buvo įvykio vietoje su kūno kameromis. Dėl kitos veikos požymių, tuo metu klausimų nekilo, kadangi nebuvo daugiau liudytojų, veiksmas orientuotas į nukentėjusiąją. Matė vieną darbuotoją be nukentėjusiosios kabinete, kiek pamena, ji sakė, kad nematė įvykio.
8. Liudytoja I. G. parodė, kad buvo rytas (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Matė kilusį konfliktą, buvo tame pačiame kabinete, sėdėjo nugaromis vienas į kitą. Susiginčijo slaugė ir pacientas dėl to, kokį tyrimą atlikti, nes, kaip ji suprato, pas pacientą buvo iš kelių gydytojų siuntimai. Pacientas nežinojo, kokį tyrimą atlikti ir liepė žiūrėti į kompiuterį, slaugė sakė, kad yra kelių gydytojų siuntimai ir klausė pas kurį gydytoją buvo. Pacientas atsakė, kad nežino ir išsirutuliojo konfliktas, dar minėjo gydytojų pavardes, bet jų nebepamena. Pacientas turbūt supyko, kad iš jo (duomenys neskelbtini) neima, kiek matė, tai jis numetė nuo stalo daiktus – krito pagalvėlė ant grindų, dar pasimosikavo rankomis, bet ji nematė paties smūgio. Slaugė pasiėmė telefoną, pradėjo šaukti, kad kvies policiją, o jis išėjo iš kabineto. Kad pacientas būtų prilietęs seselę, ji nematė, matė tik kad nuo stalo krito daiktai ir jis rankomis mosikavo, bet nematė smūgio ar stūmimo. Jie sėdėjo nugaromis vienas į kitą, bet ji šonu pasisukusi matė, po to jau atsistojo išeiti. Tuo metu besimosikuodamas rankomis išeidinėjo ir kaltinamasis. Buvo kabinete dar viena slaugė. Iš viso kabinete jie buvo keturiese. Slaugė, kaip suprato, dėl to įvykio, kad kaltinamasis numėtė daiktus, agresyviai elgėsi, iškvietė policiją. Mano, kad kaltinamasis elgėsi agresyviai. Neužfiksavo jo veido, bet jis buvo pensinio amžiaus. Kai daiktai krito nuo stalo, jis kėlėsi. Slaugė, kiek pamena, visą laiką sėdėjo. Neužfiksavo keiksmažodžių konflikto metu. Ji bijojo, kad konflikto metu ir pati nenukentėtų. Kaltinamasis iš pradžių daiktus numetė, o paskui mosikavo rankomis išeidamas. Ji kaltinamojo nepažįsta, nežino jo manierų, jis jai svetimas žmogus. Nematė smūgio. Jos nuomone, slaugė turi imti visus tyrimus, kurie yra nurodyti. Tyrimai yra užsakyti ir nėra skirtumo kokį imti, nes pacientai visokie ateina. Kai pacientas atėjo į kabinetą, jo paklausė, kokį tyrimą imti, jis į kabinetą įėjo pirmas, koridoriuje buvo daug žmonių.
9. Teisiamajame posėdyje proceso dalyviams sutinkant buvo išvardinta rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas remiasi grįsdamas savo išvadas: pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-4), pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 5-6), E. P. protokolas – pareiškimas (b. l. 7-14), įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis (b. l. 17-24), tarnybinis pranešimas dėl vaizdo stebėjimo kamerų (b. l. 25-26), specialisto išvada Nr. 758/2023 (05) (b. l. 49), Respublikinio priklausomybių centro pateikta informacija (b. l. 61), (duomenys neskelbtini) pateikta informacija (b. l. 62), S. G. sveikatos istorija (t. 1, b. l. 63-64), specialisto išvada 97TPK-154/2023 (b. l. 71).
III. Motyvai dėl surinktų įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
10. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Bylos duomenų pripažinimo įrodymais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą – tai išimtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies, 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Taip pat pabrėžiama, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti.
11. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-9-594/2023). Įžūlūs veiksmai pagal teismų praktiką gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-52/2012, 2K-407/2013, 2K-445/2013, 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-239-697/2022, 2K-164-387/2022, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023). BK 284 straipsnyje nurodyto nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).
12. BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.).
13. Kaltinamasis S. G. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad gal ir galėjo netyčia priliesti, tačiau nukentėjusioji buvo iš anksto suplanavusi jį apkaltinti, vykdė provokaciją prieš jį.
14. Kaltinamojo veika yra įrodyta nukentėjusiosios E. P. parodymais, kuriuose nurodomas aplinkybes apie jai sukeltą fizinį skausmą ir sužalojimus visiškai patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 758/2023(05), liudytojų J. K., G. P., I. G. parodymai bei iš dalies paties kaltinamojo parodymai.
15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 758/2023(05) nurodyta, jog E. P., pranešė, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. apie 07.30 val. (duomenys neskelbtini) poliklinikos (duomenys neskelbtini) kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), poliklinikos pacientas S. G., konflikto metu dėl to, kad jam reikėjo laukti eilėje registracijai dėl (duomenys neskelbtini) tyrimų, kumščiu sudavė vieną smūgį jai į dešinį petį ir rankomis ties krūtine stipriai pastūmė, po ko ji atsitrenkė į sieną ir užsigavo nugarą. Minėtais veiksmais E. P. buvo sukeltas fizinis skausmas. E. P. nustatyta dešinio, žasto viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje 6x5 cm. dydžio ovalios formos melsvai violetinės spalvos poodinė kraujosruva. Nugaros dešinės pusės viršutinėje dalyje čiuopiant skausmingumas, minkštieji audiniai šioje srityje kiek patinę, judesiai dešinio peties sąnaryje kiek riboti dėl skausmo. Poodinė kraujosruva dešiniame žaste, nugaros dešinės pusės ir dešinio peties minkštųjų audinių sumušimas E. P. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugpjūčio 22 d. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 49).
16. Atsižvelgiant į specialisto išvadoje nurodomas aplinkybes, darytina išvada, kad sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti jos nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasėkoje, kas atitinka nukentėjusiosios ir liudytojos J. K. parodymus. Aplinkybę, kad kaltinamasis E. P. tik kliudė, t. y. netyčia brūkštelėjo ranka stodamasis, paneigia tai, kad nukentėjusiajai padaryti du sužalojimai skirtingose kūno vietose, t. y. žaste ir nugaroje.
17. Iš policijos pareigūno R. B. kūno kameros vaizdo įrašo (b. l. 163) matyti, jog policijos pareigūnams nuvykus pas S. G. jis patvirtino stūmęs į petį (duomenys neskelbtini) iš jo ėmusią E. P.. Nurodė, nesusilaikęs ir dėl to gailisi, sakė galintis nukentėjusiosios atsiprašyti. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam duodant skirtingus parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 93-96), kuriuose kaltinamasis buvo kaltę pripažinęs iš dalies dėl smūgio sudavimo į slaugės dešinį petį, tačiau neigęs stūmimą. Taigi, kaltinamojo kaltę šiuo atveju iš dalies pagrindžia jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir policijos pareigūnams nurodytos aplinkybės, kurios užfiksuotos pateiktuose policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašuose.
18. Kaltinamasis konflikto metu ne tik panaudojo fizinį smurtą, bet vartojo ir necenzūrinius žodžius, elgėsi nepagarbiai, tai patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojos J. K. parodymai. Kaltinamojo veiksmai šokiravo ne tik nukentėjusiąją bet ir kitus asmenis, buvusius kabinete – kaip nurodė I. G. ji bijojo S. G., nerimavo, jog ir pati nepatirtų fizinio smurto. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka – gydymo įstaigos darbuotojų darbas, įvykio vietoje buvę žmonės patyrė išgąstį, buvo šokiruoti dėl įvykio buvo kviesta policija. Į įvykio vietą atėjo kiti gydymo įstaigos darbuotojai, kas matoma peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus iš nusikaltimo vietos.
19. Fizinis smurtas prieš gydymo įstaigos darbuotoją E. P. buvo panaudotas viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) poliklinikos (duomenys neskelbtini) kabinete, kur be kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo ir kita gydymo įstaigos darbuotoja bei dar viena pacientė.
20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, matant aplinkiniams. S. G. nukentėjusiosios E. P. nepažinojo, ji dirbo savo darbą – ėmė (duomenys neskelbtini) pagal gydytojų siuntimus iš S. G.. Įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto panaudojimu, S. G. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
21. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalį), taip pat į BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o būtent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
22. Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
23. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamasis veiką padarė viešoje vietoje ((duomenys neskelbtini)poliklinikoje), padarytas nesunkus nusikaltimas, kuriuo žala padaryta žmogaus sveikatai, sutrikdyta viešoji tvarka, gydymo įstaigos veikla. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis neteistas (b. l. 74-75), tačiau baustas administracine tvarka, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 76-79). Kaltinamasis – senatvės pensininkas, jam diagnozuota organinė depresija (b. l. 64), tačiau proceso metu buvo nustatyta, kad jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 71).
24. Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sukeltas pasekmes – nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis išvyko iš įvykio vietos, į tai, jog kaltinamasis neteistas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra, į jo garbų amžių, sveikatos būklę, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros savo dydžiu mažesnis už vidurkį, skiriant laisvės apribojimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, ši bausmės rūšis su skirtinu įpareigojimu užtikrins teisingumo principą ir labiausiai atitiks bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų, laikytųsi įstatymų.
V. Teismo motyvai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo
25. Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš S. G. 2000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo dienos. Nurodo, kad patyrė neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, nepatogumus, pažeminimą. Buvo šokiruota tokio S. G. elgesio. Jis jai sukėlė didelį išgąstį, baimės bei nesaugumo jausmą.
26. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pažeisdamas viešąją tvarką ir nežymiai sutrikdydamas E. P. sveikatą S. G. sukėlė jai fizinį skausmą, dėl kurio ilgalaikių neigiamų sveikatos padarinių nukentėjusioji nepatyrė. Nenustatyta, kad dėl įvykio jai būtų buvęs suteiktas nedarbingumas ar dėl kaltinamojo veiksmų jai būtų kilę ilgalaikiai trunkamieji reiškiniai jos kasdieniame gyvenime, t. y. apribotos jos galimybės atlikti įvairius buitinius darbus ir pan. Yra žinoma tik tiek, jog judesiai dešinio peties sąnaryje buvo kiek riboti dėl skausmo ir ji sunkiai galėjo 2 savaites ranką valdyti, turėjo į darbą nešti specialius rūbus, nes buvo didelė mėlynė, tačiau į darbą ėjo. Kaip ir minėta, kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, sveikatos gydymo įstaigoje. Dėl tokių S. G. veiksmų buvo sutrikdytas (duomenys neskelbtini) kabineto darbas, kadangi nukentėjusioji kvietė policiją, buvo išėjusi į lauką, kai kaltinamasis šalinosi iš įvykio vietos. Bylos aplinkybės patvirtina, jog tokiu savo elgesiu kaltinamasis šokiravo nukentėjusiąją. Sutiktina, kad nukentėjusioji turėjo išgyventi emocinę įtampą ir patyrė dvasinius išgyvenimus. Iš specialisto išvados matyti, kad E. P. nežymų sveikatos sutrikdymą patyrė dviejų bukų trauminių poveikių pasėkoje. Kraujosruva nukentėjusiajai išryškėjo žaste, nors ji ir nurodė, kad teko ją slėpti, tačiau ji nebuvo akivaizdžiai matomoje vietoje, tokioje kaip veidas, todėl spręstina, kad dėl kraujosruva žaste didelių nepatogumų nukentėjusiajai neturėjo sukelti.
27. Svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Išanalizavus šiuo metu aktualią teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose pagal BK 284 straipsnį, matyti, kad nukentėjusiesiems asmenims, kuriems nežymiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteistinas neturtinės žalos dydis svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-272-648/2015, 2K-170-699/2016, 2K-296-719/2020, 2K-34-303/2020, 2K-239-697/2022, 2K-70-942/2022 ir kt.). Pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse.
28. Teismas, atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką, įvertinęs nurodytas aplinkybes, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiosios prašomas priteisti 2000 Eur neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis, todėl turėtų būti mažintinas. Svarbu akcentuoti ir tai kad S. G. yra senatvės pensininkas, turi daug sveikatos problemų, serga organine depresija, todėl tokio dydžio neturtinės žalos priteisimas sukeltų jam didelę finansinę naštą, kuri teismo įsitikinimu nebūtų proporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos padariniams. Remiantis išdėstytu, teismas neturtinės žalos dydį mažina iki 700 Eur.
29. E. P. taip pat prašė iš kaltinamojo priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo dienos.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškinio reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad teismai gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Atsižvelgiant į tai, iš S. G. priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (700 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo dienos.
VI. Procesiniai klausimai
31. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
32. Byloje pateikti duomenys, kad E. P. buvo suteikta teisinių paslaugų už 300 Eur, t. y. tiek kainavo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje parengimas (b. l. 143-144). Prašomi priteisti 300 Eur už advokato paslaugas atitinka Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti, todėl yra priteistini iš S. G..
33. Kaltinamajam S. G. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (b. l. 105-108).
34. Daiktai, turintys reikšmės bylos išnagrinėjimui – DVD+R diskas, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti ten pat (b. l. 163).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi ir 6 dalimi, 308 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
Pripažinti S. G. kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, bausmės laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje
Tenkinti E. P. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti jos naudai iš S. G. 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio neturtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą (700 Eur) sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo dienos.
Priteisti iš S. G. 300 Eur (trijų šimtų eurų) išlaidas advokato paslaugoms atlyginti E. P. naudai.
S. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus – DVD+R diską, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti ten pat.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.