Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-3624-615/2019

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-06-20
Bylos Nr.: e2-3624-615/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00001-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Mindaugas Plučas
Ieškovas: viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės
Atsakovas: E. G.

Kategorijos

1.3.2.9.13Kiti darbo sutarties pasibaigimo (nutraukimo) pagrindai

Civilinė byla Nr. e2-3624-615/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00001-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.13.; 3.2.3.8; 3.2.3.12; 3.1.7.6; 3.1.7.8 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas,sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei,

dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovei advokatei E. K., atstovui G. M.,

atsakovui E. G., jo atstovui advokatui E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę darbo bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės patikslintą ieškinį atsakovui E. G. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: 1) (duomenys neskelbtini) VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus įsakymą Nr. P-612 „Dėl darbo sutarties su gydytoju (duomenys neskelbtini) E. G. nutraukimo“ (E. G. atleidimą iš darbo VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninėje) pripažinti teisėtu; 2) taikyti 2018 m. lapkričio 29 d. LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-6532 dalies, įvykdytos skubiai, atgręžimą; 3) tuo atveju, jei teismas spręstų, kad atsakovas E. G. iš darbo vis dėlto buvo atleistas neteisėtai, atsakovo E. G. naudai priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydį mažinti ne mažiau kaip per pusę bei atsakovo E. G. negrąžinti į darbą VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę; 4) ieškovės naudai iš atsakovo priteisti visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ir jos atstovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad:

1.1. Atsakovas pas ieškovę pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) sudarius darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ėjo gydytojo (duomenys neskelbtini) pareigas. Jis buvo supažindintas su ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus gydytojo (duomenys neskelbtini) pareigų instrukcija. Be kitų pareigų privalėjo aptarti su skyriaus vedėju naujai atvykusio paciento sveikatos būklę, teikti vedėjui informaciją apie kuruojamų pacientų sveikatos būklės dinamiką, kokybiškai ir pagrįstai pildyti medicininę dokumentaciją. Ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų 13, 44.1 punktai įtvirtina, kad skyriaus darbuotojai privalo vykdyti jų pareigybių aprašymuose, kituose normatyviniuose dokumentuose nustatytas funkcijas. Tačiau atsakovas nevykdė tam tikrų jam nustatytų darbo pareigų, dėl ko buvo teisėtai ir pagrįstai atleistas iš darbo ne už padarytus pakartotinius darbo pareigų pažeidimus, o už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus.

1.2. 2017 m. spalio mėnesį buvo atliktas ligoninės vidaus medicininio audito tyrimas dėl galimų atsakovo darbo pareigų pažeidimų, surašytas 2017 m. spalio 26 d. tyrimo aktas Nr. MA-24 su kuriuo atsakovas supažindintas pasirašytinai. Atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad atsakovas, įvykus įrangos gedimui jo atliekamos operacijos metu, neregistravo nepageidaujamo įvykio 2010 m. gegužės 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-401 nurodyta tvarka. Šio įrangos gedimo atsakovas nefiksavo ir operacijos protokole Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad atsakovas nevykdė 2016 m. liepos 13 d. ligoninės direktoriaus įsakymo Nr. K4-394 „Gydymo stacionare istorijos pildymo reikalavimai“, nepateikė skyriaus vedėjui klinikinės diagnozės ir gydymo plano. Nustačius šiuos pažeidimus, atsakovas 2018 m. sausio 19 d. buvo pareikalautas pasiaiškinti dėl galimų darbo pareigų pažeidimų. Atsakovas 2018 m. sausio 23 d. pateikė paaiškinimą, kuriuo patvirtino, kad iš tiesų, operuojant pacientą J. A. operacijos metu sugedo vandens padavimo sistema (vandens pompa) ir operacija nebetęsta. Ir nors, atsakovo vertinimu, nepageidaujamas įvykis neturėjo įtakos operacijos eigai, šis įvykis privalėjo būti registruotas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Tuo tarpu dėl pacientei I. M. atliktos pakartotinės pūliuojančio kryžkaulio srities pažeistų audinių rezekcijos atlikimo neaptarus su skyriaus vedėju, nepateikus jam tvirtinti klinikinės diagnozės ir gydymo plano, atsakovas paaiškinimų nepateikė. Tik nurodė, kad, anot jo, skyriuje yra ydinga ligos istorijų pildymo tvarka, kuri yra vienoda visoje ligoninėje, ligos istorijos pildomos, vadovaujantis ligos istorijų pildymo tvarka. Ligoninė, įvertinusi vidaus medicininio audito tyrimo išvadas, taip pat atsakovo pateiktus paaiškinimus, pripažino, kad atsakovas padarė darbo pareigų pažeidimus: neužregistravo nepageidaujamo įvykio dėl įrangos gedimo ir taip pažeidė Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-401, nepateikė skyriaus vedėjui tvirtinti klinikinės diagnozės ir gydymo plano, tuo pažeisdamas Ligos istorijos pildymo tvarką bei abiem atvejais pažeisdamas atsakovo pareigų instrukciją, kurioje nurodyta, kad jis privalo „kokybiškai ir pagrįstai pildyti medicininę dokumentaciją“. Dėl to 2018 m. sausio 29 d. Ligoninės direktoriaus įsakymu atsakovas buvo įspėtas, kad už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą gali būti atleistas iš darbo.

1.3. 2018 m. vasario 19 d. atsakovui tarnybiniu pranešimu nurodžius, kad neva jis bei kiti (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai yra bauginami skyriaus vedėjo G. M., kad atsakovas yra atvirai įžeidinėjamas ir žeminamas, iš jo buvo pareikalauta pateikti tokius teiginius pagrindžiančius įrodymus. Nors 2018 m. kovo 15 d. atsakovas pateikė paaiškinimus, jokių savo teiginius patvirtinančių/galinčių patvirtinti įrodymų, liudijimų atsakovas nenurodė ir nepateikė, išskyrus atsakovo trijų pacientų raštu užfiksuotą (duomenys neskelbtini) skyriaus, taip pat šio skyriaus vedėjo darbo vertinimą. Gavus atsakovo tarnybinį pranešimą, buvo atliktas medicinos etikos komisijos tyrimas dėl galimų (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo G. M. etikos pažeidimų, kuriuos nurodė atsakovas. Į medicinos etikos komisijos posėdį buvo pakviesti ir apklausti (duomenys neskelbtini) skyriaus gydytojai, tarp jų ir atsakovas. Atsakovo nurodyti pažeidimai nebuvo nustatyti, tačiau, priešingai, buvo nustatytas neetiškas paties atsakovo elgesys, žeminantis skyriaus kolegų bei vedėjo garbę ir orumą. 2018 m. vasario 27 d. Medicinos etikos komisija protokolu Nr. ME-5 konstatavo nenustačiusi atsakovo nurodytų skyriaus vedėjo G. M. etikos pažeidimų, rekomendavo keisti atsakovo darbo pobūdį, kad būtų sumažinta (duomenys neskelbtini) skyriuje tvyranti psichologinė įtampa. Atlikus išsamų tyrimą, 2018 m. kovo 21 d. Ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. P-184 buvo pripažinta, jog atsakovas pažeidė Ligoninės darbuotojų elgesio kodekso 19.3 punktą, kuriame įtvirtinta pareiga vengti apkalbų, šmeižto apie kolegas skleidimo, reputacijos menkinimo ir buvo įspėtas, kad už antrą tokį patį pažeidimą gali būti atleistas iš darbo. Ieškovė, reaguodama į susidariusią situaciją, vadovaudamasi Medicinos etikos komisijos rekomendacijomis, taip pat organizuodama darbą, siekdama efektyviai išnaudoti žmogiškuosius išteklius, nuo 2018 m. balandžio 1 d. pakeitė atsakovo darbo laiką iš rytinio (8 – 14 val.) į popietinį (14 – 20 val.). Apie tai laiku ir tinkamai informavo atsakovą. Atsakovas raštu išreiškė sutikimą su darbo laiko pakeitimu. Taip pat 2018 m. birželio 7 d. buvo pakeistas atsakovo pareigybės aprašymas, kuris, organizuojant Ligoninės bei skyriaus darbą, atsižvelgiant į gydytojų anesteziologų darbo laiką ir kitas svarbias aplinkybes, buvo pakoreguotas paliekant jam atlikti skubos tvarka paguldytų ligonių (duomenys neskelbtini) operacijas, taip pat kitas darbo funkcijas, kurias atsakovas atlikdavo ir anksčiau, tačiau nenumatant pareigos atsakovui atlikti planines operacijas. Kitos darbo funkcijos, pareigos, patvirtinus naują pareigybės aprašymą, atsakovui nesikeitė.

1.4. 2018 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus gydytojas J. T. tarnybiniu pranešimu informavo ieškovės vadovą, jog atsakovas, skyriaus vadovui jam paskyrus atlikti pacientės A. M. operaciją, atsisakė ją operuoti. Nepaisant to, kad pacientė jau buvo paruošta operacijai operacinėje, atsakovas jos neoperavo, nevykdydamas tiesioginio vadovo nurodymų. Atsakovas, pareikalautas pasiaiškinti dėl šios situacijos, 2018 m. balandžio 11 d. paaiškinimu nurodė, kad jis nesutiko su gydytojų konsiliumo nuomone dėl pasirinkto operacijos būdo, tai pasakęs ir pačiai pacientei (nepaisant konsiliumo sprendimo) bei įrašęs į pacientės ligos istoriją. Atsakovas už tiesioginio vadovo nurodymų nevykdymą 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu buvo įspėtas ligoninės direktoriaus įsakymu. Atsakovas neskundė nė vieno iš ligoninės direktoriaus įsakymų, kuriais buvo įspėtas dėl darbo pareigų pažeidimų, galimo atleidimo, padarius tokį patį darbo pareigų pažeidimą.

1.5. 2018 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniu pranešimu (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas G. M., taip pat skyriaus gydytojai J. T. bei J. K. informavo ligoninės vadovą, kad atsakovas nevykdo jo pareigybės aprašyme nurodytų pareigų – neaptaria ligonių su skyriaus vedėju ir netinkamai pildo medicininę dokumentaciją, darydamas ligos istorijose įrašus, kurie nenumatyti, negalimi pagal Ligos istorijų pildymo tvarką. 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsakovas buvo pareikalautas pasiaiškinti dėl galimų darbo pareigų pažeidimų. 2018 m. rugpjūčio 21 d. paaiškinimu atsakovas neneigė neaptariantis pacientų su skyriaus vedėju, nurodė tiesiog įdedantis ligos istorijas į „Naujai atvykusių ir sekamų pacientų“ segtuvą, o, surašęs pacientų gydymo ir tyrimo planus, jų tinkamai neaptaręs su skyriaus vedėju, tiesiog įdeda ligos istorijas į paties atsakovo užvestą segtuvą „Skyriaus vedėjo parašui“. Paaiškinime atsakovas taip pat patvirtino ligos istorijose darantis įrašus apie tai, kad skyriaus vedėjas nepasirašo jo paliktose ligos istorijose. Išsamiai ištyrus ir įvertinus atsakovo padarytus darbo pareigų pažeidimus, jų galimas pasekmes, mastą ir kitas aplinkybes, (duomenys neskelbtini) Ligoninės vadovo įsakymu Nr. P-612 „Dėl darbo sutarties su gydytoju (duomenys neskelbtini) E. G. nutraukimo“ atsakovas buvo atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus.

1.6. Ieškovės nuomone ji tinkamai įgyvendino visas atleidimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą procedūras. Tačiau DGK nusprendė, kad atsakovui nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus dėl 2018 m. rugpjūčio 28 d. komisijos tyrimo išvados Nr. DGR-65, 2018 m. rugpjūčio 28 d. Ligoninės vidaus medicininio audito tyrimo akto Nr. MA-21 bei juose nurodytų konkrečių darbo pareigų pažeidimų. Dėl to, anot DGK, ieškovas padarė esminius DK 58 straipsnio 4 dalies darbo sutarties nutraukimo procedūrų pažeidimus ir tai sudaro savarankišką pagrindą naikinti įsakymą dėl atleidimo. Ieškovė su tokia DGK išvada nesutinka ir mano, jog tinkamai įvykdė DK 58 straipsnio 4 dalies reikalavimus, sudarė atsakovui sąlygas pateikti paaiškinimus dėl padarytų darbo pareigų pažeidimų ir atsakovas juos pateikė. Atsakovo paaiškinimai buvo vertinti, į juos buvo atsižvelgta, priimant įsakymą dėl atleidimo. Nutraukiant darbo sutartį su atsakovu, buvo laikytasi visų Darbo kodekse nustatytų privalomų procedūrų. 2018 m. rugpjūčio 16 d. reikalavime pasiaiškinti buvo aiškiai įvardinti du tarnybiniame pranešime nurodyti atsakovo darbo pareigų pažeidimai ir pareikalauta pasiaiškinti dėl jų. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu pateikė paaiškinimus akivaizdžiai suprasdamas, dėl kokių pažeidimų, kokių situacijų aiškinasi. Pažeidimai buvo daromi nuolat, todėl atsakovui gerai žinomi ir suprantami. Nagrinėjant bylą DGK ir pats atsakovas paaiškino supratęs, apie kokius pažeidimus prašoma pasiaiškinti, jam buvo visiškai aiški faktinė situacija. DGK panaikino įsakymą dėl atleidimo iš dalies tuo pagrindu, kad atsakovui nebuvo leista susipažinti ir pateikti paaiškinimus dėl tyrimo išvados ir tyrimo akto. Ligoninė mano, jog tokias išvadas DGK darė neteisėtai ir nepagrįstai, neįsigilindama į faktinę situaciją, atsakovo padarytus darbo pareigų pažeidimus. Nepriklausomai nuo to, ar ligoninė atliko dar kokius tyrimus ar ne, vertino šias išvadas, ar ne, šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kad ieškovė nepažeidė DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos procedūros bei kad atsakovas iš tiesų padarė pažeidimus, už kuriuos buvo atleistas iš darbo. Tuo tarpu DGK visiškai formaliai ir neteisingai kvalifikavo ir vertino tyrimo išvadą, tyrimo aktą bei jų reikšmę atleidimo procese. Nepaisant ligoninėje vykusių tyrimų, atsakovui buvo sudarytos visos galimybės pasiaiškinti dėl nustatytų pažeidimų ir į jo paaiškinimus atsižvelgta, sprendžiant dėl teisinių pažeidimų padarymo pasekmių. Būtent 2018 m. rugpjūčio 16 d. reikalavime pasiaiškinti nurodyti darbo pareigų pažeidimai ir atsispindi (duomenys neskelbtini) įsakymo dėl atleidimo – 1.1. ir 1.2 punktuose. Tai, kad ligoninė papildomai atliko tyrimą, surašė tyrimo išvadą, tyrimo aktą, neturi jokios įtakos ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumui ar neteisėtumui. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo buvo pareikalauta pasiaiškinti dėl 1) ligonių neaptarimo su skyriaus vedėju ir 2) netinkamo medicininės dokumentacijos pildymo ir būtent šie pažeidimai atsispindi įsakyme dėl atleidimo, ligoninė pagrįstai nutraukė su atsakovu sudarytą darbo sutartį. O tai, kad, pareikalavus atsakovo pasiaiškinti, dar buvo parengta tyrimo išvada, tyrimo aktas, su kuriais nebuvo supažindintas atsakovas ir dėl jų nebuvo pareikalauta pasiaiškinti, neturi visiškai jokios įtakos pačiam atleidimui. Ieškovė atsakovą atleido iš darbo už tai, kad jis nevykdė pareigos aptarti ligonius su skyriaus vedėju, taip pat netinkamai pildė ligos istorijas (medicininę dokumentaciją). Tai, kad atsakovas padarė šiuos darbo pareigų pažeidimus, pripažino tiek DGK, tiek ir pats atsakovas.

1.7. Atsakovas DGK prašė ne tik jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, tačiau taip pat ir grąžinti jį į darbą ligoninėje. Tiek ginčą nagrinėjant DGK, tiek ir teisme ieškovė, vadovaudamasi DK 218 straipsnio 4 dalimi, prašo atsakovo negrąžinti į darbą. Bylą nagrinėjant DGK buvo nustatyta, kad ligoninės personalas nemato galimybės dirbti su atsakovu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus gydytojai yra raštu paprašę skyriaus vedėjo atsakovo neskirti asistentu per jų atliekamas (duomenys neskelbtini) operacijas. Tai taip pat yra užfiksuota ir 2018 m. vasario 27 d. Medicinos etikos komisijos posėdžio protokole. Ieškovė jau išmėgino, išsėmė visas priemones, kurios galėtų padėti išspręsti susidariusią situaciją, kad atsakovas galėtų grįžti į darbą ir dėl to nenukentėtų nei (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų darbas, mikroklimatas, taip pat ir teikiamų paslaugų kokybė. Nagrinėjant ginčą turi būti vertinama ar darbuotojui bus sudarytos palankios sąlygos grįžti į ankstesnes pareigas. Šiuo atveju DGK pats atsakovas įrodinėjo, kad dar iki jo atleidimo jam buvo sudaromos nepalankios sąlygos dirbti. Paties atsakovo iniciatyva DGK apklausti liudytojai, jo buvę pacientai, kurie liudijo apie tai, kad neva atsakovui ligoninėje yra sudaromos nepalankios darbo sąlygos, jis tariamai ignoruojamas skyriaus vedėjo, patvirtino aplinkybę, kad iš tiesų atsakovas negali būti grąžintas į darbą ligoninėje. (duomenys neskelbtini) skyriaus gydytojų darbas su atsakovu yra iš esmės neįmanomas arba, jei atsakovas būtų grąžintas į darbą, kiltų grėsmė šio skyriaus funkcionavimui, teikiamų paslaugų kokybei.

1.8. DGK iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisė atsakovo naudai 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. DGK sprendė, kad atsakovas neva buvo atleistas iš darbo diskredituojančiu pagrindu, kad patyrė psichologinį spaudimą, patyrė išgyvenimus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Ieškovė nesutinka su šiomis DGK išvadomis ir mano, jog, nepriklausomai nuo to, ar teismas spręstų, jog atsakovas iš darbo buvo atleistas teisėtai, ar ne, atsakovas nepatyrė jokių išskirtinių neigiamų išgyvenimų, todėl neturėtų būti tenkinamas prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovės nuomone atsakovas neįrodė patyręs reikšmingų dvasinių išgyvenimų, sutrikimų nei iki jo atleidimo, nei po atleidimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė patyręs kokių nors reikšmingų neigiamų išgyvenimų dėl jo atleidimo ar iki atleidimo, nėra pagrindo jo naudai priteisti neturtinės žalos.

1.9. DGK ginčijamu sprendimu priteisė maksimalią atsakovui pagal teisės aktus priklausančią kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, netenkindama ieškovės prašymo mažinti priteistinos kompensacijos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis“. Ieškovė yra viešoji įstaiga, kuri yra įsteigta Sveikatos apsaugos ministerijos viešiesiems visuomenės poreikiams tenkinti, sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Ieškovė yra finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, t. y. visų mokesčių mokėtojų pinigų. Atsakovas pas ieškovę dirbo mažiau nei šešerius metus, kai tuo tarpu jo darbo praktika yra virš 30 metų. Tai sudaro pagrindą mažinti atsakovo naudai priteistinos kompensacijos dydį. Be to, viešai skelbiamais ir ieškovei žinomais duomenimis, atsakovas gauna ženklias pajamas iš ūkininkavimo veiklos, yra stambus ūkininkas ir atitinkamai laiką, kurį nedirbo pas ieškovę, galėjo skirti ūkininkavimui ir uždirbti papildomų lėšų. Taip pat atsakovas, ieškovės žiniomis dirba ir kitose gydymo įstaigose. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl atsakovo naudai priteistino kompensacijos dydžio, jei, teismo vertinimu, atsakovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, reikšminga įvertinti ir atsakovo 2017 metais gautas pajamas, nes ši informacija padėtų teismui įvertinti, ar, mažinant priteistinos kompensacijos dydį, būtų užtikrinta ieškovės kaip viešojo juridinio asmens bei atsakovo interesų pusiausvyra. Jei teismas spręstų, kad vis dėlto atsakovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, atsakovo naudai priteistina kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką mažintina ne mažiau kaip per pusę. Kadangi ieškovė yra įvykdžiusi DGK sprendimo dalį dėl 2 978,88 Eur kompensacijos sumokėjimo atsakovui, prašo teismo išspręsti ir sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą.

2. Atsakovas į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad:

Atsiliepimas

2.1. Atsakovas nesutinka su ieškovės interpretacijomis dėl 2018 m. sausio 29 d. įspėjimo, kuriuo ieškovė įspėjo atsakovą, neva pastarasis pažeidžia darbo drausmę. Atsakovo nuomone registruoti nepageidaujamą įvykį nebuvo pagrindo. Ieškovės nurodytu atveju atsakovas, atlikdamas operaciją, nustatė, kad pacientui bus reikalinga atlikti pakartotinę operaciją dėl to, kad stuburo pažeidimai buvo didesni. Atsakovas operaciją baigė esamomis priemonėmis (lašelinės pagalba natūralaus spaudimo būdu), neveikiant vandens padavimo pompai. Šie atsakovo veiksmai užtikrino galimo neigiamo rezultato pacientui išvengimą. Atsakovas būtų užpildęs nepageidaujamą įvykį tuomet, jei nebūtų buvusios alternatyvios išeities iš situacijos ir dėl ko kiltų nepageidaujamas rezultatas pacientui. Tuo tarpu informaciją apie neveikiančią vandens padavimo pompą atsakovas pateikė ieškovės administracijai. Atsakovas pateikė paaiškinimus ir dėl jam pateikto kaltinimo nepateikiant skyriaus vedėjui G. M. klinikinės diagnozės ir gydymo plano. Atsakovas nurodė, jog vadovaujantis (duomenys neskelbtini) skyriaus suformuota praktika, vedėjas pasirašo ligos istorijoje tik baigus ligonio gydymą. Be to, atsakovas pateikė konstruktyvius pasiūlymus dėl ieškovės vidinių dokumentų tobulinimo bei atkreipė administracijos dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje vyrauja ydinga ligos istorijų pildymo praktika. Dėl 2018 m. kovo 21 d. įspėjimo atsakovui, atsakovo nuomone jo atžvilgiu buvo vykdomas mobingas , t. y. tikslinis ir sisteminis, ilgesnį laiką pasikartojantis ieškovės atstovų, pirmiausia – (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo elgesys, kurio tikslas buvo pažeminti atsakovą, sumažinti jo savivertę ir eliminuoti iš kolektyvo. Atsakovo nuomone be jokio pagrindo buvo pakeistas jo darbo laikas, o vėliau uždrausta vykdyti planines operacijas. Atsakovas bandė kovoti už savo teises, teikė tarnybinius pranešimus, prašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių iš jo atimama teisė operuoti pacientus. Tačiau akivaizdu, kad ieškovė siekė vienintelio tikslo – atsakovo atleidimo iš darbo ir todėl nesprendė problemų. Savo ruožtu atsakovas, įbaugintas ieškovės, tikėdamasis santykių normalizavimosi, nepagrįstų drausminių nuobaudų neskundė.

2.2. Sprendime DGK konstatavo, kad atsakovas nebuvo supažindintas su 2018 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniu pranešimu, kurio pagrindu ieškovės direktoriaus įsakymu “Dėl komisijos gydytojo (duomenys neskelbtini) E. G. galimiems darbo pareigų pažeidimams ištirti sudarymo” buvo sudaryta komisija ir šios komisijos 2018 m. rugpjūčio 29 d. tyrimo išvadomis Nr. DGR-65 bei 2018 m. rugpjūčio 28 d. Vidaus medicininio audito tyrimo akto Nr. MA-21 išvadomis. Atsakovas mano, kad DGK, įvertinusi turimus dokumentus ir šalių paaiškinimus, pagrįstai konstatavo, jog vadovaujantis Darbo kodekso 58 str. 4 d. nuostatomis ieškovė privalėjo nurodyti konkretų darbo pareigų pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti. DGK taip pat nurodė, kad atsakovui nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimą dėl konkrečių komisijos tyrimo išvadose ir tyrimo akte nurodytų aplinkybių. Atsakovo nuomone neteisėtai nutraukiant darbo sutartį ieškovė neabejotinai sąmoningai vengė pateikti atsakovui dokumentus, neva patvirtinančius jo padarytus pažeidimus ir tokiu būdu siekė apsunkinti jo galimybes gintis nuo nepagrįstų kaltinimų. Dėl kokių priežasčių ieškovė neteikė atsakovui dokumentų: tarnybinio pranešimo; komisijos tyrimo išvadų ir tyrimo akto, ieškovė nenurodė nei nagrinėjant ginčą DGK, nei ieškinyje. Ieškinyje nurodomi teiginiai, esą ieškovės atstovas (gydytojas M. V.) patvirtino, kad atsakovui buvo sudarytos sąlygos susipažinti su pacientų bylomis ir atsakovas tai padarė, yra neteisingi. Atsakovas M. V. nurodė, jog jis nematė tarnybinio pranešimo ir nežino, kuo konkrečiai yra kaltinamas. Atsakovas, atvykęs susipažinti su pacientų bylomis, net negalėjo pasidaryti atitinkamų dokumentų kopijų. Todėl akivaizdu, jog ieškovė, palaikydama (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją ir nenorėdama, kad informacija apie blogą psichologinę atmosferą pačiame skyriuje taptų žinoma trečiosioms šalims, kurpiamų drausminių nuobaudų pagalba tikėjosi priversti atsakovą nutraukti darbo santykius.

2.3. Ieškinyje teigiama, neva atsakovas pats pripažino padaręs pažeidimus, dėl kurių buvo atleistas. Anot ieškovės, pažeidimus neva konstatavo ir DGK, tik nepagrįstai vertino, kad nustatyti pažeidimai nevertintini kaip piktybiški. Šie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei bylą nagrinėjant DGK nepripažino, esą jis padarė darbo drausmės pažeidimus, dėl kurių buvo atleistas, kadangi tokių pažeidimų nepadarė. Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta motyvuojant, esą jis šiurkščiai pažeidė darbo drausmę 1) neaptardamas su (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju pacientų būklės, 2) netinkamai pildydamas medicininę dokumentaciją ir 3) nesilaikydamas ieškovės darbuotojų etikos kodekso nuostatų ir kolegiškumo, profesionalumo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo principų. Dėl pastarojo kaltinimo atsakovui net nebuvo nurodyta pasiaiškinti ir tik iš įsakymo, kuriuo buvo informuotas apie darbo santykių nutraukimą atsakovas sužinojo neva padaręs įsakyme išvardintus kodekso ir principų pažeidimus. Atsakovo teigimu įsakyme dėl jo atleidimo išvardinti jo neva padaryti pažeidimai, be kita ko, buvo sąlygoti priešiško (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo elgesio, kuris vengė pasirašyti atsakovo pildomas ligos istorijas ir kitais būdais pažeidinėjo jo teises, nebendravo su juo ir netgi ignoravo atsakovo gydomų pacientų interesus. Be to, ieškovės vadovaujantis personalas nesistengė spręsti atsakovo darbo vietoje susiklosčiusios situacijos ir netgi, suprasdamas galimą diskriminaciją, toleravo netinkamą skyriaus vedėjo elgesį inicijuojant ir keičiant atsakovo darbo laiko režimą ir pareigybės aprašymą. DGK taip pat aiškiai nurodyta, jog ji nelaiko, kad atsakovas padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė, atsakovo atžvilgiu taikiusi mobingą, keitusi atsakovo darbo sąlygas taip, kad pastarasis neteko objektyvios galimybės dalyvauti ligonių vizitacijose, aptarti gydymą ir atitinkamai užpildyti medicininę dokumentaciją, neigiamas savo neteisėto elgesio pasekmes siekia perkelti pačiam atsakovui. Ginčo nagrinėjimo metu DGK taip pat buvo nustatyta, kad ieškovė nesistengė išspręsti konfliktinės situacijos ir besąlygiškai palaikė (duomenys neskelbtini)skyriaus vedėjo poziciją, neteisėtai ir nepagrįstai keitė atsakovo darbo sąlygas, tokiu būdu siekdama priversti atsakovą išeiti iš darbo.

2.4. Atsakovas taip pat laiko nepagrįstais ieškovės teiginius, kad jis, neaptardamas pacientų būklės su skyriaus vedėju žodžiu, šiurkščiai pažeidė darbo drausmę ir dėl to pagrįstai buvo atleistas iš darbo. Atsakovo nuomone būtent (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas, nemėgęs atsakovo, sudarė tokias sąlygas, kad atsakovas neteko galimybės dalyvauti bendrose vizitacijose ir ligonių būklės patarimuose. Ieškovė, toleravusi nederamą ir neteisėtą (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo elgesį, net ir po to, kai nagrinėjant bylą buvo pateikti konkretūs asmenų liudijimai apie skyriaus vedėjo elgesį, nesuderinamą su jo pareigomis, toliau teigė, esą dėl susidariusios situacijos kaltas atsakovas. Pažymėjo, jog atsakovas neginčija ir niekuomet neginčijo, kad yra įprasta ligonių būklę aptarti žodžiu, dažniausiai bendrų vizitacijų, vykstančių ryte, metu. Tačiau skyriaus vedėjas „nenorėjo matyti atsakovo ir nematė”, t. y. ieškovė pakeitė atsakovo darbo grafiką pagal skyriaus vedėjo nurodymą ir tokiu būdu apribojo atsakovo galimybes ligonių būklę aptarti su skyriaus vedėju ir kitais kolegomis žodžiu. Kaip matyti iš ieškinio, atsakovas ir dirbdamas pakeistu grafiku, siekė bendrauti su skyriaus vedėju dėl pacientų, tačiau galimybės buvo itin ribotos. Skyriaus vedėjo pageidavimu, atsakovas dirbo nuo 14:00 val. ir nebeturėdavo objektyvių galimybių susitikti su skyriaus vedėju. Ieškovės vadovybei ši situacija buvo žinoma.

2.5. Atsakovo neva padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą dėl medicininės dokumentacijos pildymo, ieškovė grindžia tomis pat aplinkybėmis, kurias ir sudarė pati ieškovė atsakovo atžvilgiu taikydama psichologinį smurtą bei nepagrįstai keisdama darbo laiko grafiką ir pareiginius nuostatus, uždraudžiant atsakovui operuoti pacientus. Ieškinyje nurodoma, jog atsakovas neva netinkamai pildė medicininę dokumentaciją, todėl, kad išdrįso į paciento ligos istorijas įrašyti, kad skyriaus vedėjas nepasirašo paciento ligos istorijos. Aptarti paciento būklę žodžiu atsakovas galimybės neturėjo, todėl atitinkamai, siekdamas išspręsti susidariusią situaciją, jis skyriaus vedėjui informaciją apie pacientų būklę siekdavo pateikti raštu. Tačiau dėl to buvo apkaltintas netinkamai pildantis medicininę dokumentaciją.

2.6. Atsakovas sutinka, kad DGK sprendimas grąžinti atsakovą į darbą pas ieškovę yra pagrįstas ir teisėtas. Kaip nurodyta sprendime, ieškovės nurodytos aplinkybės, dėl kurių atsakovas neva negali būti grąžinamas į darbą, kurias ieškovė pakartojo ir ieškinyje, nelaikytinos kliūtimi atsakovą grąžinti į darbą. Atsakovo įsitikinimu, priešingas sprendimas, t .y. negrąžinant jo į darbą dėl to, kad to pageidauja skyriaus vedėjas ir vadovybė reikštų, kad viešojoje įstaigoje, finansuojamoje iš valstybės biudžeto, yra toleruojamas darbuotojų mobingas, psichologinis smurtas ir neteisėti veiksmai, o asmenys, atlikę tokius veiksmus yra nebaudžiami.

2.7. Ieškinyje visiškai nemotyvuotai teigiama, esą atsakovas, atleistas iš darbo pas ieškovę, nepatyrė jokių išskirtinių neigiamų išgyvenimų, todėl neturėtų būti tenkinamas prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsakovas tinkamai pagrindė savo reikalavimus dėl patirtos neturtinės žalos. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo nedarbingas, gydėsi širdies veiklos sutrikimus. Atsakovo įsitikinimu, aplinkybė, jog po neteisėto atleidimo iš darbo jis neatliko kokių nors ekstraordinarių veiksmų, kuriais būtų galėjęs pagrįsti, anot ieškovės, būtinus „išskirtinius neigiamus išgyvenimus”, nereiškia, kad jis nepatyrė ir toliau nepatiria itin didelių išgyvenimų. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini), turintis daugiau nei 30 metų darbo patirtį. Dirbant pas ieškovę iš jo visiškai nepagrįstai buvo atimta teisė operuoti pacientus, tokios galimybės jis neturi ir dabar, kadangi yra atleistas iš darbo. Šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis patyrė didelę neturtinę žalą, o sprendimas priteisti dalį prašytos sumos yra pagrįstas ir teisėtas.

Šalies argumentai

2.8. Ieškovė, prašydama teismo sumažinti iš ieškovės priteistą kompensaciją atsakovui ne mažiau kaip per pusę, vadovaujasi nepagrįstais motyvais. Atsakovas yra gydytojas, pagal savo profesiją dirbantis daugiau nei 30 metų. Atsakovas konsultuoja pacientus (duomenys neskelbtini), kur dirbo ir iki atleidimo iš darbo pas ieškovę. Minėtose darbovietėse atsakovas neturi galimybių operuoti pacientus, t. y. dirbti būtent (duomenys neskelbtini) darbą. Atsakovas mano, jog nėra jokio pagrindo mažinti jam priteistą kompensaciją, kadangi, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų ir atsiliepime pateiktų argumentų, ieškovė visą laiką toleravo neteisėtą ir neetišką skyriaus vedėjo elgesį. Atsakovui ieškant būdų apsiginti ir dėl skyriaus vedėjo veiksmų kreipusis į ieškovės vadovybę, atsakovas dar kartą buvo nubaustas drausmine nuobauda už neva kolegų apkalbinėjimą. Vėliau ieškovė vykdė skyriaus vedėjo pageidavimus, nukreiptus prieš atsakovą, t. y. nepagrįstai pakeitė jo darbo grafiką ir pareiginius nuostatus, atimdama teisę operuoti pacientus. Galų gale ieškovė, sudariusi tokias sąlygas, kad atsakovas, skyriaus vedėjui jį ignoruojant ir pakeitus darbo grafiką, nebeturėjo objektyvių galimybių su skyriaus vedėju aptarti pacientų būklę, skyrė atsakovui nepagrįstas drausmines nuobaudas ir atleido jį iš darbo. Atleidimo procedūra buvo vykdoma skubiai, vadovaujant ir dalyvaujant skyriaus vedėjui artimiems žmonėms, grubiai pažeidžiant atsakovo teises. Atsakovo nuomone DGK teisėtai ir pagrįstai iš ieškovės priteisė 9 264,45 Eur kompensaciją, o ta aplinkybė, kad ieškovė yra viešoji įstaiga, nelaikytina priežastimi mažinti priteistos sumos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

3. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas nuo 2012 m. birželio 29 d. dirbo pas ieškovę, ėjo gydytojo (duomenys neskelbtini) pareigas. Iš darbo VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje atsakovas buvo atleistas (duomenys neskelbtini) nutraukiant su juo darbo sutartį Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – už pakartotinius, tyčinius, šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Nesutikdamas su ieškovės priimtu įsakymu atsakovas kreipėsi į LR Darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją su prašymu jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi darbo ginčą, 2018 m. lapkričio 29 d. darbo byloje Nr. APS-111-19487/2018 priėmė sprendimą Nr. DGKS-6532, kuriuo iš dalies tenkino ieškovės prašymą. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.

Žemesnės instancijos teismas

4. Ieškovas darbo sutartį su atsakovu nutraukė Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – už pakartotinius, tyčinius, šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo gali būti taikomas tik esant pareigų, kurias numato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimui dėl darbuotojo kalto veikimo ar neveikimo (Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad apie darbo pareigų pažeidimo priskyrimą prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes. Atleidimo iš darbo bylose pareiga įrodyti atleidimo iš darbo teisėtumą tenka darbdaviui (Darbo kodekso 214 straipsnio 3 dalis). Darbdavys turi pateikti įrodymus ir teisinius argumentus, pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Darbo pareigų pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos iš minėtų sąlygų, drausminės atsakomybės taikyti negalima. Darbuotojui teisme ginčijant konstatuotą jo darbo pareigų pažeidimą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs Darbo kodekso 58 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus (pažeidimo sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo padarymo). Darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui bei skirti drausminę nuobaudą laikydamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010 ir kt.).

5. Ieškovas darbo sutartį su atsakovu Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu nutraukė dėl to, kad atsakovas, ieškovo teigimu, nevykdė gydytojui (duomenys neskelbtini) privalomos pareigos aptarti su skyriaus vedėju naujai, skubos tvarka atvykusio paciento sveikatos būklę, teikti vedėjui informaciją apie pacientų sveikatos būklės dinamiką, kas neigiamai įtakojo teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir kėlė grėsmę pacientų saugumui, sistemiškai nevykdė pareigos tinkamai pildyti medicininę dokumentaciją ir nevykdė pareigos laikytis Darbuotojų etikos kodekso, kolegiškumo, profesionalaus, konstruktyvaus bendradarbiavimo paciento gerovės labui principų. Civilinės darbo bylos medžiaga nustatyta ir šalys byloje neginčijo, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus, kuriame dirbo atsakovas, vedėjas G. M. 2018 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniu pranešimu, kurį pasirašė ir du kiti skyriaus gydytojai, kreipėsi į einantį pareigas ieškovo vadovą pranešdamas, jog atsakovas nevykdo gydytojo (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 7.7 punkte nurodytos pareigos aptarti su skyriaus vedėju naujai, skubos tvarka atvykusio paciento sveikatos būklę, teikti vedėjui informaciją apie pacientų sveikatos būklės dinamiką, t.y. nevykdo pareigos jo budėjimo metu į skyrių stacionarizuotus ligonius aptarti su skyriaus vedėju, neteikia vedėjui informacijos apie jų sveikatos būklės dinamiką, todėl sudėtinga užtikrinti, kad pacientams paslaugos būtų suteikiamos laiku, tinkamai, kokybiškai ir saugiai. Ieškovui 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo įteiktas pareikalavimas Nr. P13-29 pateikti paaiškinimą dėl galimo darbo pareigų pažeidimo pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalyje numatytą procedūrą. Šiuo pareikalavimu iš atsakovo buvo reikalaujama pateikti paaiškinimą dėl ieškovo nevykdomos pareigos aptarti su skyriaus vedėju naujai, skubos tvarka atvykusio paciento sveikatos būklę, teikti vedėjui informaciją apie pacientų sveikatos būklės dinamiką ir į ligos istorijas, kaip pvz. Nr. (duomenys neskelbtini), įrašomas pastabas dėl skyriaus vedėjo neatliekamų pareigų, t.y. įrašomų pastabų, kad skyriaus vedėjas nepasirašo ligos istorijose. Atsakovas savo 2018 m. rugpjūčio 21 d. paaiškinimu paaiškino, jog dalyvauti rytiniuose pacientų aptarimuose, kartu su kitais skyriaus ordinatoriais rytais vizituoti neaiškius ligonius, aptarti tyrimo ir gydymo planą, jis neturi galimybės, kadangi pagal skyriaus vadovo sudarytą darbo grafiką, atsakovas privalo dirbti darbo dienomis nuo 14:00 val. iki 20:00 val., o skyriaus vedėjas vengia bendravimo su atsakovu darbo metu, kartu nevizituoja skubios ir būtinosios pagalbos metu stacionarizuotų atsakovo kuruojamų ligonių. Taip pat nurodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. skyriaus vedėjas pradėjo tendencingai nepasirašinėti ieškovo kuruojamų ligonių ligos istorijose, todėl norėdamas apsiginti, pradėjo fiksuoti nepasirašymo faktus įrašais.

6. Ieškovo vadovas 2018 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-514 sudarė komisiją galimiems paminėtiems darbo pareigų pažeidimams ištirti, kuri 2018 m. rugpjūčio 29 d. pateikė tyrimo išvadas Nr. DGR-65, kuriose nurodė, jog atsakovas šiurkščiai ir sistemingai daug kartų yra pažeidęs darbo pareigas (jų nevykdęs arba vykdęs netinkamai). Ieškovo vadovas (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. P-612 pripažino, kad ieškovas: 1) nevykdė gydytojui (duomenys neskelbtini) privalomos pareigos aptarti su skyriaus vedėju naujai, skubos tvarka atvykusio paciento sveikatos būklę, teikti vedėjui informaciją apie pacientų sveikatos būklės dinamiką, kas neigiamai įtakojo teikiamą sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir kėlė grėsmę pacientų saugumui; 2) sistemiškai nevykdė pareigos tinkamai pildyti medicininę dokumentaciją; 3) nevykdė pareigos laikytis darbuotojų etikos kodekso, kolegiškumo, profesionalaus, konstruktyvaus bendradarbiavimo paciento gerovės labui principo. Ieškovo vadovas nurodytu (duomenys neskelbtini) įsakymu taip pat pripažino, kad atsakovas paminėtais veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 79:2000 „Gydytojas (duomenys neskelbtini). Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 32.3, 44, 45, 47 punktų reikalavimus, (duomenys neskelbtini) skyriaus gydytojo (duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų, patvirtintų 2018 m. birželio 7 d., reikalavimus, darbo tvarkos taisyklių 104 punkto reikalavimus, (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų 16, 21, 33 punktų reikalavimus bei Darbuotojų etikos kodekso reikalavimus. Ieškovo vadovas (duomenys neskelbtini) įsakyme nurodė, jog įsakyme nurodyti darbo pareigų pažeidimai pasireiškė tuo, kad atsakovas kuruojamų pacientų medicininiuose dokumentuose neįrašė informacijos apie ligonių sveikatos būklės, gydymo taktikos ir gydymo plano aptarimo su skyriaus vedėju ir sveikatos būklės gydymo plano aptarimo aprašymų, tačiau reikalavo skyriaus vedėjo parašo po atsakovo vienasmeniškai priimtais sprendimais dėl pacientų gydymo plano ir taktikos, o skyriaus vedėjui nesutikus pasirašyti, prieš tai neaptarus paciento sveikatos būklės, skyriaus vedėjo atsisakymą pasirašyti atžymėdavo atskiru įrašu ligos istorijoje, nevedė bendrų vizitacijų su skyriaus vedėju, nes pacientų medicininiuose dokumentuose nėra įrašų apie bendras vizitacijas, nebendravo ir nebendradarbiavo su skyriaus vedėju dėl pacientų gerovės, t.y. su skyriaus vedėju bendravo tik netiesiogiai (per įrašus pacientų istorijose), minimaliai kontaktavo su skyriuje dirbančiais gydytojais (duomenys neskelbtini), nesikonsultavo su kolegomis pacientų gydymo klausimais, gydymo planus vykdydamas be skyriaus vedėjo pritarimo, nesitardamas dėl operacijų būdo parinkimo, nepagrįstai kaltindamas skyriaus vedėją ir kolegas psichologiniu spaudimu, taip kurdamas įtampą skyriuje.

7. Tokiu būdu ieškovas darbo sutartį su atsakovu Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu nutraukė motyvuodamas tuo, kad atsakovas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę: 1) neaptardamas su skyriaus, kuriame dirbo, vedėju pacientų būklės; 2) netinkamai pildydamas medicininę dokumentaciją; 3) nesilaikydamas ieškovo darbuotojų etikos kodekso nuostatų ir kolegiškumo, profesionalumo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo principų. Pažymėtina, kad dėl ieškovo darbuotojų etikos kodekso nuostatų ir kolegiškumo, profesionalumo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo principų nesilaikymo atsakovui nebuvo nurodyta pasiaiškinti ir apie tai atsakovas sužinojo tik iš ieškovo vadovo įsakymo, kuriuo buvo informuotas apie darbo santykių nutraukimą.

8. Atsakovas, bylą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje ir teismo posėdžiuose, o taip pat ir į bylą pateiktais procesiniais dokumentais, nuosekliai nepripažino, kad jis padarė darbo drausmės pažeidimus, dėl kurių buvo atleistas iš darbo, nurodydamas, jog tokių pažeidimų nepadarė. Viso ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje ir teisme metu atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos, jog įsakyme išvardinti pažeidimai yra sąlygoti priešiško skyriaus vedėjo elgesio, kuris vengė pasirašyti atsakovo pildomas ligos istorijas, nebendravo su atsakovu ir ignoravo atsakovo gydomų pacientų interesus, o ieškovo vadovaujantis personalas nesistengė spręsti skyriuje susiklosčiusios situacijos ir toleravo netinkamą skyriaus vedėjo elgesį inicijuojant ir keičiant atsakovo darbo laiko režimą ir pareigybės aprašymą.

9. Įvertinęs civilinės darbo bylos medžiagą teismas sutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais (atsiliepimo 18-19 punktai), kad darbo ginčų komisija savo sprendime yra pagrįstai konstatavusi, jog nagrinėjamu atveju nelaikytina, kad atsakovas padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Civilinės darbo bylos medžiaga nustatyta, kad tarp atsakovo ir skyriaus, kuriame jis dirbo, vedėjo buvo susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai, ko neneigia ir pats ieškovas. Civilinės darbo bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad skyriaus, kuriame dirbo atsakovas, vedėjas nustatė atsakovui, su atsakovu nederinęs ir prieš atsakovo valią, atsakovo darbo grafiką darbo dienomis nuo 14:00 val. iki 20:00 val., nors skyriaus gydytojų rytiniai pasitarimai vykdavo nuo 7:45 val., o bendros skyriaus gydytojų vizitacijos pas ligonius vykdavo nuo 8:15 val.

10. Nagrinėjant bylas civilinio proceso tvarka yra taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-08-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 pažymėjo, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-03-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

11. Ieškovo prašymu darbo ginčų komisijos posėdyje bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų – pas ieškovą šiuo metu dirbančių ir nuo ieškovo tiesiogiai materialine bei tarnybine prasme priklausomų gydytojų – parodymai, kad skyriaus vedėjas su jais bendravo geranoriškai, savaime nei patvirtina nei paneigia aplinkybę, kad su atsakovu skyriaus vedėjas bendrauti vengė, kadangi skyriaus vedėjo elgesys su liudytojais bei liudytojų ir atsakovo tarpusavio bendravimo aplinkybės nėra tiesiogiai susiję su skyriaus vedėjo elgesiu atsakovo atžvilgiu, o liudytojams yra bei gali būti žinoma tiktai dalis atsakovo ir skyriaus vedėjo tarpusavio bendravimo aplinkybių. Aukščiau nurodytų byloje neginčijamai nustatytų aplinkybių, kad tarp atsakovo ir skyriaus, kuriame jis dirbo, vedėjo, buvo susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai, kad skyriaus, kuriame dirbo atsakovas, vedėjas nustatė atsakovui, su atsakovu nederinęs ir prieš atsakovo valią, atsakovo darbo grafiką darbo dienomis nuo 14:00 val. iki 20:00 val., nors skyriaus gydytojų rytiniai pasitarimai vykdavo nuo 7:45 val., o bendros skyriaus gydytojų vizitacijos pas ligonius vykdavo nuo 8:15 val., o po tokių savo veiksmų reiškė atsakovui priekaištus dėl nepakankamo ligonių gydymo aptarimo su skyriaus vadovu ir kolegomis, kontekste, teismas laiko pakankamai tikėtina buvus atsakovo nuosekliai viso proceso metu nurodomą aplinkybę, kad skyriaus vedėjas vengė bendravimo su atsakovu jo darbo metu, vengė kartu su atsakovu vizituoti skubios ir būtinosios pagalbos metu stacionarizuotus atsakovo kuruojamus ligonius, vengė pasirašinėti atsakovo kuruojamų ligonių ligos istorijose (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl pagal bylas nagrinėjant civilinio proceso tvarka taikomą įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, ši aplinkybė laikytina byloje nustatyta.

12. Civilinės darbo bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas visą informaciją apie atvykusį pacientą, jo sveikatos būklę, informaciją apie pacientų sveikatos būklės dinamiką, teikdavo skyriaus vedėjui raštu, šią informaciją įrašydamas į paciento ligos istoriją. O byloje nustačius aplinkybę, kad skyriaus vedėjas, nederinęs su atsakovu ir prieš atsakovo valią, nustatė atsakovui darbo grafiką darbo dienomis nuo 14:00 val. iki 20:00 val., nors skyriaus gydytojų rytiniai pasitarimai vykdavo nuo 7:45 val., o bendros skyriaus gydytojų vizitacijos pas ligonius vykdavo nuo 8:15 val. bei aplinkybę, jog skyriau vedėjas vengė bendravimo su atsakovu jo darbo metu, vengė kartu su atsakovu vizituoti skubios ir būtinosios pagalbos metu stacionarizuotus atsakovo kuruojamus ligonius, vengė pasirašinėti atsakovo kuruojamų ligonių ligos istorijose, pripažintina, kad būtent ieškovo ir jo skyriaus vedėjo veiksmai lėmė situaciją, jog atsakovas informaciją apie pacientų būklę buvo priverstas pateikti raštu. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių taip pat pripažintina, kad ieškovo nurodomą atsakovo netinkamą medicininės dokumentacijos pildymą, t.y. neįrašymą į ligos istorijas informacijos apie ligonių sveikatos būklę, gydymo taktikos ir gydymo plano aptarimo su skyriaus vedėju, nevedimo bendrų vizitacijų su skyriaus vedėju, tačiau reikalavimo skyriaus vedėjo parašo, o skyriaus vedėjui nesutikus pasirašyti, to pažymėjimu atskiru įrašu ligos istorijoje, taip pat lėmė būtent aukščiau nurodyti ieškovo ir jo skyriaus vedėjo veiksmai. Sistemingai įvertinęs visą aukščiau nurodytą bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstama, jog atsakovas padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, o ieškovo į bylą pateikti įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo priešingai išvadai (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovo reikalavimas, pripažinti jo atleidimą iš darbo viešojoje įstaigoje Respublikinė Panevėžio ligoninė neteisėtu, laikytinas pagrįstu.

13. Teismas taip pat pažymi, kad civilinės darbo bylos medžiaga patvirtina ir ieškovas byloje iš esmės neneigė, jog atsakovas dėl susiklosčiusios situacijos, t.y. dėl atsakovui nustatyto darbo grafiko taip, kad į atsakovo darbo laiką nepatektų skyriaus gydytojų rytinių pasitarimų ir bendrų skyriaus gydytojų vizitacijų pas ligonius laikas, ėmėsi priemonių ir rašė tarnybinius pranešimus. Tuo tarpu paties ieškovo prašymu teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Ž., kuris yra ieškovo vidaus medicininio audito skyriaus vedėjas, patvirtino, kad tuo atveju, jeigu skyriaus vedėjas vengtų aptarinėti ligonį su skyriaus gydytoju ir vengtų pasirašinėti ligos istorijose, skyriaus gydytojas privalo rašyti tarnybinį pranešimą. Tačiau jokių konkrečių veiksmų, pagal ieškovo tarnybinius pranešimus, kurie tinkamai išspręstų susiklosčiusę konfliktinę situaciją, ieškovas iš esmės nesiėmė.

14. Be to, civilinės darbo bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad atsakovas nebuvo supažindintas su 2018 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniu pranešimu, kurio pagrindu 2018 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu buvo sudaryta komisija ir sudarytos komisijos 2018 m. rugpjūčio 29 d. tyrimo išvadomis bei 2018m. rugpjūčio 28 d. Vidaus medicininio audito tyrimo akto Nr. MA-21 išvadomis, į kurias atsižvelgiant buvo priimtas ginčijamas ieškovo vadovo įsakymas, atsakovo nebuvo pareikalauta pateikti paaiškinimų dėl ginčijamo įsakymo 1.3 punkte nurodytų pažeidimų. Pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalį darbdavys, prieš priimant sprendimą nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, privalo pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo pareigų pažeidimo. Pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalį šią pareigą darbdavys privalo vykdyti visais atvejais ir jokių išimčių Darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalyje nenumatyta. Vykdydamas Darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą darbdavys savo rašte darbuotojui privalo nurodyti konkretų darbo pareigų pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui raštu pateikti. Nagrinėjamu atveju atsakovui nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimą dėl konkrečių komisijos tyrimo išvadose ir tyrimo akto Nr. MA-21 išvadose nustatytų aplinkybių, kuriais buvo pagrįstas ginčijamas įsakymas, kadangi paminėtose tyrimo išvadose nustatytos aplinkybės nebuvo nurodytos pareikalavime pateikti paaiškinimą. Todėl Darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalyje numatytos darbo sutarties nutraukimo procedūros esminiai pažeidimai sudaro dar vieną atskirą ir savarankišką pagrindą atsakovo reikalavimą, pripažinti jo atleidimą iš darbo viešojoje įstaigoje Respublikinė Panevėžio ligoninė neteisėtu, laikyti pagrįstu.

15. Pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą. Pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį tuo atveju, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Aukščiau nurodytu atveju yra laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (Darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalis).

16. Ieškovas prašo negražinti atsakovo į darbą nurodydamas, kad visi ieškovo (duomenys neskelbtini) skyriaus gydytojai raštu atsisakė operuoti ligonius kartu su atsakovu, be to skyriuje šiuo metu nėra laisvo (duomenys neskelbtini) etato, į kurį galėtų būti sugražintas atsakovas. Teismas su šiais ieškovo argumentais sutinka iš dalies. Civilinės darbo bylos medžiaga nustatyta, kad dėl kilusių konfliktinių santykių Respublikinės Panevėžio ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje tarp šio skyriaus vadovo ir atsakovo, taip pat iš dalies tarp atsakovo ir kitų skyriaus (duomenys neskelbtini), atsakovui dar dirbant pas ieškovą buvo apsunkintas savalaikis tinkamų, kokybiškų ir saugių gydymo sąlygų pacientams sudarymas. Iš darbo ginčų komisijos posėdžio metu apklaustų liudytojų – paminėtame skyriuje gydytų bei operuotų ligonių E. K., O. J., V. M., T. U. – parodymų matyti, kad skyriuje dirbant atsakovui buvusi įtampa ir nesutarimai neigiamai veikė ligonius, o kilę konfliktai galėjo atsiliepti jų tinkamam gydymui. Pats atsakovas savo baigiamojoje kalboje apibūdindamas ieškovą ir jo veiksmus vartojo terminus „gauja“, „mafija“, „pavyduoliai“. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl organizacinių priežasčių, taip pat dėl to, kad jo negražinti prašo darbdavys bei dėl to, kad atsakovą gražinus į pirmesnį darbą jam ne tik galėtų būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, bet dėl atsakovo gražinimo į pirmesnį darbą ir tebesitęsiant konfliktams tarp atsakovo, jo tiesioginio vadovo ir kitų skyriaus gydytojų, galėtų iškilti pavojus viešajam interesui – galėtų iškilti pavojus savalaikiam tinkamų, kokybiškų ir saugių gydymo sąlygų pacientams sudarymui bei pacientų teisėms. Juo labiau atsižvelgiant į specifinį atsakovo ir kitų konfliktiniuose santykiuose esančių asmenų darbo pobūdį – jų atliekamas (duomenys neskelbtini) operacijas. Dėl nurodytų aplinkybių gražinant atsakovą į buvusį darbą nebūtų pasiektas ir vienas iš pagrindinių CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų – atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, kadangi toks sprendimas sąlygotų naujus konfliktus ir naujus ginčus. Todėl ieškovo prašymas dėl atsakovo negražinimo į pirmesnį darbą tenkinamas, atsakovui priteisinat Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje numatytą kompensaciją.

17. Ieškovas taip pat prašo tuo atveju, jei teismas spręstų, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, atsakovo naudai priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydį mažinti ne mažiau kaip per pusę. Šis ieškovo prašymas netenkintinas kaip nepagrįstas. Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad atsakovo naudai priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydis turėtų būti mažinamas, nes ieškovas yra biudžetinė įstaiga. Kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką šiuo atveju yra atsakovo patirtos turinės žalos atlyginimo forma. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad padaryta žala turi būti atlyginama visiškai, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo pažeisti atsakovo teises ir neatlyginti atsakovui jo patirtos turtinės žalos dalies vien tik dėl to, kad ją padaręs juridinis asmuo yra biudžetinė įstaiga. Teismas atmeta ir ieškovo argumentus dėl to, kad kompensacija (turtinės žalos atlyginimas) turėtų būti sumažinta, nes atsakovas ūkininkauja. Aplinkybė, kad atsakovas ūkininkauja, negali sudaryti pagrindo nepriteisti atsakovui jo patirtos turtinės žalos dalies, juo labiau, kad civilinės darbo bylos medžiaga yra nustatyta, kad atsakovo ūkininkavimo veikla šiuo metu atsakovui yra nuostolinga.

18. Pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį, priėmus sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisiamas išmokėti vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą nustato Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas (toliau Aprašas), patvirtintas Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496. Apraše nurodyta, kad darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka paskaičiuotas atsakovo vidutinis dieninis darbo užmokestis sudaro 142,53 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovo naudai iš ieškovo išieškotina 28 933,59 Eur (203 d. d. x 142,53 Eur) už priverstinę pravaikštą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2018-08-29) iki sprendimo priėmimo dienos (2019-06-20) ir po 142,53 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2019-06-21 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį atsakovui taip pat priteistina kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Atsakovas pas ieškovą dirbo nuo 2012 m. birželio 29 d. Taigi kompensacija jam priteistina už tris mėnesius ir sudaro 8 936,64 Eur (2978,88 Eur vidutinis darbo užmokestis x 3 mėn.). Priteistinos sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių.

19. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovui nagrinėjamu atveju neturėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Nurodyti ieškovo argumentai yra nepagrįsti. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalis, Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis). Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis paprastai pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai. Darbdaviui, kaip darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių bei pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimų standartai, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti savo įgaliojimais. Tai ypač svarbu dėl to, kad asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą, bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra ypač jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus. Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad atsakovas iš darbo neteisėtai buvo atleistas darbuotoją diskredituojančiu pagrindu. Todėl teismui, kaip ir prieš tai ginčą nagrinėjusiai darbo ginčų komisijai, nekyla abejonių, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbdavio taikyto psichologinio spaudimo, siekiant nulemti atsakovo apsisprendimą, atsakovas patyrė išgyvenimus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pažymėtina, kad darbdavio veiklos neteisėtumo pripažinimas ir turtinės žalos atlyginimas šiuo atveju nėra pakankama satisfakcija, nes darbdavio neteisėti veiksmai truko ilgą laiko tarpą, prielaidas atsakovui netinkamai atlikti darbo funkcijas sudarė sistemingi ieškovo veiksmai, ieškovas ilgą laiką nešališkai nesprendė tarp atsakovo ir jo tiesioginio darbo vadovo kilusio konflikto, atleidimo iš darbo procedūra nebuvo objektyvi, nešališka ir pažeidė teisės aktų reikalavimus, o šiuo teismo sprendimu dėl sprendime aukščiau nurodytų aplinkybių atsakovas Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra gražinamas į pirmesnį darbą. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir ieškovo padarytų teisės pažeidimų mastą, pobūdį ir pasekmes, atsakovui iš ieškovo priteistinas 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis).

20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Įvertinęs tai, kad šiuo teismo sprendimu yra tenkinamas ieškovo reikalavimas negražinti atsakovo į buvusį darbą, tačiau atsakovui yra priteisiamos visos Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje nustatytos kompensacijos, taip pat atsakovo atleidimas iš darbo yra pripažįstamas neteisėtu ir atsakovui priteisimas didesnis neturtinės žalos atlyginimas, skaičiuodamas bylinėjimosi išlaidas teismas laiko, kad šiuo sprendimu yra tenkinama 1/10 ieškinio reikalavimų dalis (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Ieškovas byloje patyrė 4 343,90 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas į bylą pateikė 5 272,50 Eur bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, iš kurių 1 936 Eur susidarė ginčą sprendžiant Darbo ginčų komisijoje. Vadovaujantis DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos, todėl šalis negali tikėtis turėtų išlaidų šioms paslaugoms atlyginimo priteisimo iš antrosios šalies ir turi prisiimti pasekmes dėl ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje savo turėtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018 ir kt.). Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinos 434,39 Eur (4 343,90 Eur × 10 proc. = 434,39 Eur) bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui iš ieškovo priteistinos 3002,85 Eur (3336,50 × 90 proc. = 3002,85 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

21. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

22. Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus netenka galios Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės pasaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. DGKS-6532 (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovo E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti ieškovo viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės, įmonės kodas 191340120, (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P-612 „Dėl darbo sutarties su gydytoju (duomenys neskelbtini) E. G. nutraukimo“.

Negražinti ieškovo E. G. į buvusį darbą.

Laikyti, kad darbo sutartis tarp viešosios įstaigos Respublikinė Panevėžio ligoninė ir E. G. yra nutraukta šiuo Kauno apylinkės teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti iš ieškovo viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės, įmonės kodas 191340120, atsakovui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 28 933,59 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt tris eurus 59 ct) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2018-08-29) iki sprendimo priėmimo dienos (2019-06-20) ir po 142,53 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt du eurai 53 ct) už kiekvieną darbo dieną nuo 2019-06-21 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir 8 936,64 Eur (aštuonių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt šešių eurų 64 ct) kompensaciją. Priteistos sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių.

Priteisti iš ieškovo viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės, įmonės kodas 191340120, atsakovui E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės, įmonės kodas 191340120, atsakovui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 3002,85 Eur (trijų tūkstančių dviejų eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui viešajai įstaigai Respublikinė Panevėžio ligoninė, įmonės kodas 191340120, 434,39 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus netenka galios Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės pasaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. DGKS-6532.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Mindaugas Plučas