- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- eAS-1163-1047/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04440-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Asmens
- Advokatai
- Vaitiekus Novikevičius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2025 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. AG1-164/09-2025, atsakovo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2025 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. STS-2866 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl dalyvumo lygio nustatymo.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir nustatė, kad pareiškėjo vardu skundą teismui pateikė advokatas Vaitiekus Novikevičius, tačiau atstovavimo sutartis nepasirašyta paties advokato. Teismas sprendė, kad atstovavimo sutartis yra negaliojanti, skundą pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (advokatas Vaitiekus Novikevičius).
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė žyminio mokesčio kvito arba motyvuoto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatant terminą pašalinti skundo trūkumus.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi turi būti nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jei pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumų nepašalina, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas (ABTĮ 33 str. 1 d.). Pareiškėjas teigia, jog procesiniai dokumentai buvo pateikti per elektroninę teismų informacinę sistemą Liteko, todėl laikytini tinkamai pateiktais ir pasirašytais. Trūkumai susiję tik su priedais – atstovavimo sutartimi ir žyminio mokesčio dokumentais, šie trūkumai gali būti pašalinami, o jų šalinimui teismas privalėjo nustatyti terminą.
Pareiškėjo nuomone, skundžiama teismo nutartimi pažeisti proceso ekonomiškumo, proporcingumo principai, konstitucinė pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. R. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintas jų teises ir laisves. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Kaip bendrasis teisės principas, teisė į veiksmingą teisminę gynybą įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei dar kartą patvirtinta 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Veiksmingumo reikalavimas išreiškia bendrąją teismų pareigą užtikrinti realią pažeistų žmogaus teisių teisminę gynybą. Šis reikalavimas galioja ir apibrėžiant teisminės gynybos procesines taisykles. Pažeistų asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų gynybai kiltų grėsmė, jeigu teisminio proceso taisyklės neproporcingai ribotų asmens teisę kreiptis į teismą ir (ar) numatytų šios teisės įgyvendinimui pernelyg sudėtingas taisykles. Atsižvelgus į tai, administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota teisminės pažeistų teisių teisminės gynybos prioriteto, prieinamumo ir universalumo principų svarba. Kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. sausio 21 d. sprendimo Golder prieš Jungtinę Karalystę, 34–36 par., Series A, Nr. 18) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-552/2022).
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra neatsiejama nuo asmens pareigos tai padaryti pagal įstatymų nustatytas taisykles, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas; prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Akcentuotina, kad įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti advokatai (ABTĮ 47 str. 4 d. 1 p.). Pagal ABTĮ 47 straipsnio 6 dalį, advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovui nepateikus įgaliojimo vesti teisme bylą, teismas, sprendžiantis skundo ar prašymo priėmimo klausimą, turėtų nustatyti terminą trūkumams pašalinti tais atvejais, kai galima spręsti, jog atstovas skundo padavimo metu turėjo atitinkamus įgaliojimus, tačiau nepateikė juos patvirtinančių dokumentų (žr., pvz., 2008 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS248-181/2008), o tais atvejais, kai iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų aiškiai matyti, kad skundą kito asmens vardu padavusiam asmeniui atitinkami įgaliojimai nebuvo suteikti, skundą turėtų būti atsisakoma priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-411/2009; 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-570/2010; 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-309-552/2020).
Byloje nustatyta, jog pareiškėjo vardu skundą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2025 m. rugpjūčio 11 d. padavė ir pasirašė advokatas Vaitiekus Novikevičius. Byloje kartu su skundu buvo pateikta atstovavimo sutartis, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atstovavimo sutartis nebuvo tinkamai pasirašyta, t. y. joje buvo pareiškėjo, bet nebuvo paties advokato parašo.
Įvertinusi tai, kad iš atstovavimo sutarties yra aiški paties pareiškėjo valia kreiptis teisminės gynybos naudojantis advokato paslaugomis (skųsti atsakovo 2025 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. STS-2866 ir reikšti kitus su tuo susijusius reikalavimus), teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.), juo labiau, kad pareiškėjo atskirąjį skundą, paduotą kartu su tinkamai pasirašyta atstovavimo sutartimi pirmosios instancijos teismas priėmė ir tokiu būdu patvirtino pareiškėjo atstovo įgaliojimus. Pažymėtina, jog tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-64-261/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-548-556/2017; 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-309-552/2020).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino minėto skundo trūkumo pobūdžio, masto bei galimybės jį pašalinti. Dėl skundžiamos teismo nutarties susidariusioje situacijoje pareiškėjas, siekdamas apginti galbūt pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, iš esmės turėtų inicijuoti naują procesą dėl skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo, kuris apimtų ir klausimą dėl praleisto termino skundui paduoti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pažeidė realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, taip pat ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtintą pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises.
Iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, jog teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų. Kadangi dėl šio trūkumo nebuvo atsisakyta priimti skundą, todėl teisėjų kolegija jo nenagrinėja ir dėl jo nepasisako, tik pažymi, jog kai nustatoma, kad pareiškėjo skundas nepasirašytas arba netinkamai pasirašytas, taip pat nesant byloje duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-232-822/2022; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022; 2022 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-340-968/2022).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. R. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.