- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-04
- Bylos Nr.
- eAS-64-261/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00533-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- L. M., R. M.
- Atsakovas
- Panevėžio rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Snieguolė Jurskytė, Snieguolė Jurskytė-Ignatavičienė
- Kategorijos
- 43.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.5.8kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. M. ir R. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. M. ir R. M. skundą atsakovui Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai L. M. ir R. M. (toliau – ir pareiškėjai), atstovaujami advokato padėjėjos Snieguolės Jurskytės-Ignatavičienės, 2016 m. spalio 31 d. elektroninėmis ryšių priemonėmis kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. (8.9)-SD1-2417 ir įpareigoti atsakovą per teisės aktais nustatytus terminus priimti sprendimą dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio L. M. ir R. M., paskirties pakeitimo į kitą paskirtį, naudojimo būdą – vienbučių dvibučių gyvenamųjų namų statyba.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 24 straipsnio 3, 4 dalimis, 47 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37-1 straipsnio 3 dalimi, 2012 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-332 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 7 punktu, bei LITEKO VEP posistemio duomenimis nustatė, kad Panevėžio apygardos administraciniam teismui L. M. ir R. M. vardu skundą padavė advokato padėjėja Snieguolė Jurskytė-Ignatavičienė.
Taip pat, remdamasis ABTĮ 48 straipsnio 2 dalimi, bei prie skundo pridėtos 2016 m. rugpjūčio 12 d. atstovavimo sutarties nuostatomis, kad advokato padėjėjai S. Jurskytei-Ignatavičienei suteikta teisė paruošti pareiškimo, ieškinio, kitų procesinių dokumentų projektus, reikšti prašymus teismui, atstovauti pirmosios institucijos teismo posėdžiuose, susipažinti su dokumentais byloje, daryti jų kopijas, išrašus, turėti kitas šalies teises ir pareigas ir kt., teismas pažymėjo, jog sutartyje nėra suteikta teisė paduoti teismui skundą. Todėl advokato padėjėja S. Jurskytė-Ignatavičienė neturi įgalinimų pareiškėjų vardu paduoti skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Esant šioms aplinkybėms, padaryta išvada, kad skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo, todėl skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu.
III.
Pareiškėjai L. M. ir R. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. atstovavimo sutartyje, be pirmosios instancijos teismo nutartyje išvardintų teisių bei nurodytų „ir kt.“, matyti esant išvardintoms teisėms, ir ta, kad atstovė turi teisę daryti kliento vardu pareiškimus su teise pasirašyti. Tokiu būdu, šalys realiai apibrėžė, kad atstovei atliekant vienokius ar kitokius veiksmus, išvardintus pavedimo pradžioje, susijusius su veiksmais vienoje ar kitoje įmonėje, ar įstaigoje, ar institucijoje, ar teisme, ar santykiuose su fiziniais asmenimis, ji turi teisę atlikti bet kokius kitus veiksmus, reikalingus atlikti pavedimą, o klientų vardu ir kalbėti žodžiu, ir pasirašyti dokumentus.
Pažymi, jog atstovavimo sutartyje pavedimo turinio pradžioje nurodoma, kad atstovei pavedama paruošti procesinių dokumentų projektus. Tokiu būdu, buvo sutarta, kad procesinis dokumentas prieš pateikiant teismui yra supažindinamas ir suderinamas su klientu (elektroninėmis ryšio priemonėmis). Klientai paskutinius keletą metų gyvena ne Lietuvoje, ir čia grįžta epizodiškai. Jų nuolatinė darbo vieta yra Norvegijoje (tai patvirtina darbo sutartys). Todėl, sudarydami 2016 m. rugpjūčio 12 d. atstovavimo sutartį ir Teisinių paslaugų sutartį Nr. 20/2016, šalys aiškiai suvokė, kad jie patys fiziškai pasirašyti ir teikti dokumentų negalės, jiems reikalingas atstovas, galintis tai daryti jų vardu, ir to siekė.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipia dėmesį į tai, kad prie atskirojo skundo pateikė 2016 m. rugpjūčio 12 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 20/2016, iš kurios, iš tiesų, išsamiau ir matyti tarp šalių sutarto pavedimo pobūdis, apimtis ir turinys. Pasirašytoje Teisinių paslaugų sutartyje, be kita ko, buvo aptartos šalių teisės ir pareigos, atsiskaitymo už paslaugas kaina, sąlygos, kt. Dėl šios priežasties Teisinių paslaugų sutartis įprastai nebuvo teikiama tretiesiems asmenims ir teismui. 2016 m. rugpjūčio 12 d. atstovavimo sutartyje pavedimo pobūdis nurodytas viską apibendrinus į vieną sakinį, taip pat gale pažymint, kad apmokėjimas vyksta būtent pagal 2016 m. rugpjūčio 12 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 20/2016.
Prašo įvertinti tai, kad skundo-pareiškimo pateikimas Panevėžio apygardos administraciniam teismui, jį paduodant klientų L. ir R. M. įgaliotam atstovui, realiai atitinka pareiškėjų tikrąją valią. Dėl atstovės pasirinkto lingvistinio informacijos apdorojimo ir teisminės praktinės patirties stokos, kilo šis neaiškumas – sutraukus 2016 m. rugpjūčio 12 d. Teisinių paslaugų sutarties Nr. 20/2016 atstovo įgaliojimų apimtį nusakančius žodžius 2016 m. rugpjūčio 12 d. Atstovavimo sutartyje kilo dviprasmiškumas ir abejonė dėl pavedimo turinio ir atstovo teisių apimties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų ir jų atstovės advokato padėjėjos Snieguolės Jurskytės-Ignatavičienės sudarytą 2016 m. rugpjūčio 12 d. atstovavimo sutartį, nusprendė, jog joje nėra numatyta atstovės teisė paduoti teismui skundą pareiškėjų vardu, todėl skundą atsisakė priimti kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.
Pareiškėjai, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog tarp 2016 m. rugpjūčio 12 d. atstovavimo sutartyje nurodytų teisių yra ir ta, kad atstovė turi teisę daryti kliento vardu pareiškimus su teise pasirašyti. Be to, kartu su atskiruoju skundu pateiktoje 2016 m. rugpjūčio 12 d. Teisinių paslaugų sutartyje Nr. 20/2016 išsamiau aptartos atstovės teisės, tarp kurių ir teisė pasirašyti ir pateikti skundus visų instancijų teismuose. Minėta 2016 m. rugpjūčio 12 d. atstovavimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. rugpjūčio 12 d. Teisinių paslaugų sutarties Nr. 20/2016 pagrindu, kaip tam tikra santrauka, todėl joje galėjo neatsispindėti visa atstovės teisių apimtis. Tokiu būdu, pareiškėjų teigimu, skundo-pareiškimo pateikimas pirmosios instancijos teismui, jį paduodant klientų L. ir R. M. įgaliotam atstovui, realiai atitinka pareiškėjų tikrąją valią.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atskirojo skundo argumentus, prie skundo bei atskirojo skundo pridėtus dokumentus, vadovaudamasi ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 24 straipsnio 3, 4 dalių, 47 straipsnio 1, 4, 6 dalių nuostatomis, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad skundą teismui pareiškėjų vardu padavė tokios teisės neturintis asmuo. Nors pirmosios instancijos teismui ir buvo pateikta 2016 m. rugpjūčio 12 d. atstovavimo sutartis, kurioje nevisiškai tinkamai apibrėžta pareiškėjų atstovės teisių apimtis, tačiau atskiruoju skundu, jame pateiktais argumentais bei prie jo pridėtais dokumentais (ypač 2016 m. rugpjūčio 12 d. Teisinių paslaugų sutartimi Nr. 20/2016) pareiškėjai patvirtino savo valią būti atstovaujamiems atstovės advokato padėjėjos S. Jurskytės-Ignatavičienės, kuriai, be kita ko, suteikė ir teisę jų vardu pasirašyti bei pateikti skundą administraciniam teismui.
Be to, pabrėžtina, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad jei suinteresuoto asmens (pareiškėjo) vardu prašymą (skundą) pateikė tinkamų įgaliojimų neturintis asmuo (atstovas), proceso iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui negali būti varžoma teisė į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas prašymo (skundo) trūkumų šalinimo institutas. Kitaip tariant, teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomus duomenis apie suteiktus įgalinimus, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-709/2012; 2016 m. sausio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-143/2016; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-174-261/2016). Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog prie skundo pridėta atstovavimo sutartis nevisiškai tinkamai apibrėžia pareiškėjų atstovės įgaliojimus, turėjo ne atsisakyti priimti pareiškėjų skundą, tačiau pasiūlyti ištaisyti skundo trūkumus, pateikiant tinkamą atstovavimo sutartį. Juo labiau, kad pareiškėjų atskirąjį skundą, paduotą kartu su 2016 m. rugpjūčio 12 d. Teisinių paslaugų sutartimi Nr. 20/2016, pirmosios instancijos teismas priėmė ir tokiu būdu patvirtino pareiškėjų atstovės įgaliojimus.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjų L. M. ir R. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.