- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-21
- Bylos Nr.
- eAS-548-556/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01457-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija Panevėžio rajono Liberiškio žemės ūkio bendrovė, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Giedrius Mikalauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Panevėžio rajono Liberiškio žemės ūkio bendrovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio rajono Liberiškio žemės ūkio bendrovės skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl raštų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme elektroninių ryšių priemonėmis 2017 m. gegužės 4 d. gautas pareiškėjo Panevėžio rajono Liberiškio žemės ūkio bendrovės (toliau – ir pareiškėjas) skundas, pasirašytas advokato Giedriaus Mikalausko, kuriame prašoma: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, ir VMI) 2017 m. sausio 27 d. raštą dėl informacijos pateikimo Nr. (19.22-10) RAA-162; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo 31 d. raštą dėl atsakymo pateikimo Nr. (19.20-10) RAA-463.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Panevėžio rajono Liberiškio žemės ūkio bendrovės skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 8 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti žyminį mokestį pareiškėjui. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad teismo atsisakymas priimti skundą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu yra pašalintos aplinkybės, kliudžiusios jį priimti.
Šalies argumentai
Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 3 dalį, skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Pateikiant skundą (prašymą) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas) yra pasirašytas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 1, 6 punktus, įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti advokatai, kurių įgaliojimai patvirtinami su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. Pareiškėjo Panevėžio rajono Liberiškio žemės ūkio bendrovės skundą pasirašė ir elektroninių ryšių priemonėmis (per LITEKO Elektroninių paslaugų posistemę) teismui pateikė advokatas Giedrius Mikalauskas. Prie skundo teismui pateiktas išrašas iš susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo civilinėse bylose, iš kurio matyti, jog pareiškėjas ir advokatų kontora Mikalauskas, Gutauskas ir partneriai sudarė susitarimą atstovauti pareiškėją civilinėje byloje su VMI dėl akcizų mokesčių ir teikti visas su tuo susijusias paslaugas iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje, įskaitant ir vykdymo procesą. Iš pateikto išrašo iš susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo civilinėse bylose turinio akivaizdu, jog susitarimas tarp pareiškėjo ir paminėtos advokatų kontoros sudarytas tik dėl atstovavimo civilinėje byloje, kurioje kita proceso šalimi yra Valstybinė mokesčių inspekcija, ir kurioje keliamas ginčas dėl akcizų mokesčių. Susitarime nėra įtvirtinta, kad pareiškėjas būtų pavedęs advokatų kontorai jį atstovauti ne tik civilinėse bylose, kurias nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, bet ir administracinėse bylose, kurias nagrinėja specializuoti teismai, ar atstovauti pareiškėją bylose dėl Inspekcijos raštų panaikinimo (šiuo atveju skundžiami Inspekcijos raštai dėl informacijos pateikimo ir dėl atsakymo pateikimo). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju skundą pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjo 2017 m. gegužės 4 d. skundo priėmimo perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjas su jo atstovu advokatu Giedriumi Mikalausku sudarė susitarimą dėl atstovavimo administracinėje byloje, tačiau per klaidą, naudojantis klientų valdymo sistemoje automatine dokumentų užpildymo funkcija, buvo parinktas netinkamas (t. y. ne administracinėse, o civilinėse bylose naudojamas) šablonas išrašui iš susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo parengti. Būtent dėl šios priežasties susiklostė situacija, jog teismui buvo pateiktas išrašas iš esmės neatitinkantis tikrojo pareiškėjo, kaip kliento, ir atstovo susitarimo turinio. Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl atstovo advokato Giedriaus Mikalausko įgaliojimų vesti administracinę bylą, prie šio atskirojo skundo pateiktas pilnas susitarimas, iš kurio turinio matyti, kad pats susitarimas sudarytas administracinėje byloje.
2. ABTĮ aiškiai įtvirtina skundų su trūkumais (ne) priėmimo tvarką, t. y. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. ABTĮ 24 straipsnio 3 dalis nurodo, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Vadinasi, iš nurodyto ABTĮ teisinio reglamentavimo galima daryti pagrįstą išvadą, kad įgaliojimo ar kitokio dokumento, patvirtinančio atstovo įgaliojimus, nepridėjimas prie atstovo teismui paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti laikomas formaliu trūkumu dėl kurio, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjui privalo duoti terminą šiam trūkumui pašalinti. Šiuo konkrečiu nagrinėjimu atveju pareiškėjo atstovas pridėjo atstovimą patvirtinantį dokumentą (išrašą iš susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo), tačiau, kaip minėta, šis dokumentas buvo su technine klaida. Teismas nesilaikė ABTĮ jam įtvirtintų procedūrinių reikalavimų, dėl ko pareiškėjas duodamas pakartotinį skundą jau yra laikomas praleidęs terminą skundui paduoti.
3. Pagal LVAT šiuo klausimu formuojamą praktiką, atstovui nepateikus įgaliojimo vesti teisme bylą, teismas, sprendžiantis skundo ar prašymo priėmimo klausimą, turėtų nustatyti terminą trūkumams pašalinti tais atvejais, kai galima spręsti, jog atstovas skundo padavimo metu turėjo atitinkamus įgaliojimus, tačiau nepateikė juos patvirtinančių dokumentų (žr., pvz., 2008 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS248-181/2008), o tais atvejais, kai iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad skundą suinteresuoto asmens vardu padavusiam asmeniui atitinkami įgaliojimai nebuvo suteikti, skundą turėtų būti atsisakoma priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-570/2010; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-411/2009) (LVAT 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinė byla Nr. AS-77-822/2015). Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į išraše esančios techninės klaidos pobūdį (nurodytas pareiškėjo atstovavimas civilinėse bylose ginčams, kylantiems iš administracinių teisinių santykių, kas nėra logiška), pirmosios instancijos teismas turėjo ne atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, o duoti terminą šiam trūkumui pašalinti, t. y. įpareigoti pateikti tinkamą atstovavimą patvirtinantį dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.
Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą priimti atsisakė vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, t. y. dėl to, kad skundą pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Teismas nurodė, kad iš pateikto išrašo iš susitarimo dėl teisinių paslaugų matyti, kad pareiškėjas ir advokatų kontora Mikalauskas, Gutauskas ir partneriai sudarė susitarimą atstovauti pareiškėją civilinėje byloje su VMI dėl akcizų mokesčių ir teikti visas su tuo susijusias paslaugas iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje, įskaitant ir vykdymo procesą. Susitarime nėra įtvirtinta, kad pareiškėjas būtų pavedęs advokatų kontorai jį atstovauti ne tik civilinėse bylose, bet ir administracinėse bylose, ar atstovauti pareiškėją bylose dėl Inspekcijos raštų panaikinimo.
Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su tokia teismo pozicija, argumentuodamas tuo, jog šiuo konkrečiu nagrinėjimu atveju pareiškėjo atstovas pridėjo atstovavimą patvirtinantį dokumentą (išrašą iš susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo), tačiau šis dokumentas buvo su technine klaida. Pareiškėjo įsitikinimu, tikrinamu atveju, atsižvelgiant į išraše esančios techninės klaidos pobūdį (nurodytas pareiškėjo atstovavimas civilinėse bylose ginčams, kylantiems iš administracinių teisinių santykių, kas nėra logiška), pirmosios instancijos teismas turėjo ne atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, o duoti terminą šiam trūkumui pašalinti, t. y. įpareigoti pateikti tinkamą atstovavimą patvirtinantį dokumentą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, tais atvejais, kai galima spręsti, jog atstovas skundo padavimo metu turėjo atitinkamus įgaliojimus, tačiau nepateikė juos patvirtinančių dokumentų, nustatytinas terminas skundo trūkumams šalinti ABTĮ nustatyta tvarka (LVAT 2008 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS248-181/2008; 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-669-492/2016). Atsisakyti priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu galima tada, kai iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad skundą kito asmens vardu padavusiam asmeniui atitinkami įgaliojimai nebuvo suteikti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nebuvo akivaizdu, jog advokatas Giedrius Mikalauskas neturi teisės atstovauti pareiškėjo interesus teisme, todėl sutiktina su pareiškėjo argumentu, jog teismas turėjo pareigą nustatyti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Itin formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo priėmimą, neįvertinus iš to kylančių pasekmių, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas, nes asmens teisės turi būti ginamos realiai. Akcentuotina, kad pareiškėjas prie atskirojo skundo pridėjo pareiškėjo su advokatų kontora Mikalauskas, Gutauskas ir partneriai sudarytą susitarimą, iš kurio turinio matyti, jog pats susitarimas sudarytas atstovauti pareiškėją administracinėje byloje su VMI dėl akcizų mokesčių ir teikti visas su tuo susijusias paslaugas iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo administracinėje byloje.
Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl atskirasis skundas tenkintinas ir skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Panevėžio rajono Liberiškio žemės ūkio bendrovės atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.