Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Andiva“, atstovaujamos bankroto (nemokumo) administratorės L. L., atstovui advokato padėjėjui S. J. (S. J.), atsakovui R. P. ir jo atstovui advokatui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Andiva“ ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas S. J. paaiškino, kad bendrovė nuo 2016 m. pradžios buvo nemoki, įmonės vadovas turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo arba siekti išsaugoti kuo didesne apimti įmonės turtą – pinigines lėšas, įmonės atsargas, t. y. dyzelinio kuro likučius, durpių briketus. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo privalėjo šį turtą perduoti bankroto administratorei, tačiau šių pareigų neįvykdė, todėl atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą, kurią sudaro 13372 Eur įmonės atsargos, 14249 Eur iš atskaitingo asmens R. P. gautinos sumos, 185 Eur piniginių lėšų įmonės kasoje, iš viso 27806 Eur. Įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų ir administravimo išlaidoms atlyginti skirtų lėšų bendra suma yra 25857 Eur. Ši suma mažesnė nei bankroto administratorei neperduoto įmonės turto vertė, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra sumažintas iki 25857 Eur. Įmonei esant nemokiai atsakovo sprendimas vežtis pinigines lėšas transporto priemonėje į užsienį įsigyti kitą transporto priemonę buvo nepagrįstas. Transporto priemonės gaisro faktas yra užfiksuotas, tačiau duomenų, kad įmonės piniginės lėšos buvo užsienyje kilusio gaisro metu sudegusioje transporto priemonėje nėra. Durpių briketus įmonė įsigijo iki 2015 m. ir jų apimtis nepasikeitė. Dyzelinio kuro likučiai nuolat kito 2016 m. pabaigoje sudarė daugiau nei 2000 Eur sumą, o 2018 m. pabaigoje iškėlus įmonei bankroto bylą 11000 Eur sumą. Duomenų, kad per 2 metus įmonėje susidarė dyzelinio kuro trūkumas, kurio atsakovas negalėjo nurašyti ar užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose, nėra.

Liudytojas E. S. parodė, kad pažįsta atsakovą kaip UAB „Andiva“ direktorių. Durpių briketai buvo įmonės teritorijoje Pelėdnagių kaime, tačiau dėl dažnų jų vagysčių, direktoriaus prašymu durpių briketai buvo pervežti į aikštelę prie liudytojo namo. Vėliau jie buvo išvežti atgal, buvo kūrenami įmonės reikmėms. Liudytojas UAB „Andiva“ dirbo vadybininku apie 2 metus, gal 2014-2016 m.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Andiva“ buvo įsteigta 2000 m., gegužės 15 d. Atsakovas R. P. nuo 2007 m. sausio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d. buvo paskirtas UAB „Andiva“ direktoriumi. Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2333-657/2018 buvo iškelta bankroto byla UAB „Andiva“ ir bankroto (nemokumo) administratore paskirta L. L.. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi patvirtinti patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai 21526,86 Eur. 2019 m. sausio 3 d. tarp atsakovo R. P. ir bankroto administratorės L. L. pasirašytu dokumentų perdavimo aktu, atsakovas perdavė bankroto administratorei 212 vnt. UAB „Andiva“ dokumentų. Antstolio A. Š. 2018 m. rugpjūčio 14 d. išieškojimo negalimumo aktais vykdomieji dokumentai dėl 12070,53 Eur skolos ir 6891,95 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Andiva“ gražinti išieškotojai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Pagal bankroto (nemokumo) administratorės L. L. ataskaitą UAB „Andiva“ balanso 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis įmonės trumpalaikis turtas sudarė 28769,69 Eur, iš kurios atsargos – 13371,70 Eur, pirkėjų skolos – 964,46 Eur, iš atskaitingo asmens R. P. gautinos sumos – 14248,50 Eur, kasos likutis – 185,03 Eur. Pagal UAB „Andiva“ 2017 m. kovo 31 d. balansą finansinės atskaitomybės laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. trumpalaikis turtas (atsargos) ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 4822 Eur. Pagal UAB „Andiva“ 2018 m. kovo 30 d. sudarytą balansą finansinės atskaitomybės laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. trumpalaikis turtas (atsargos) ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 8702 Eur. UAB „Andiva“ Didžiosios knygos likučių ataskaitoje 2016 m. sausio 1-31 d. durpių briketų kiekis buvo 48,12 tonos ir jų savikaina 2741,40 Eur, dyzelinio kuro kiekis 8930,7 litro ir jo savikaina 9430,31 Eur. UAB „Andiva“ Didžiosios knygos likučių ataskaitoje 2016 m. gruodžio 1-31 d. durpių briketų kiekis buvo 46,5 tonos ir jų savikaina 2592,14 Eur, dyzelinio kuro kiekis 1404,983 litro ir jo savikaina 2164,52 Eur. UAB „Andiva“ Didžiosios knygos likučių ataskaitoje 2017 m. gruodžio 1-31 d. durpių briketų kiekis buvo 43,5 tonos ir jų savikaina 2421,23 Eur, dyzelinio kuro kiekis 7134,592 litro ir jo savikaina 6280,42 Eur. UAB „Andiva“ Didžiosios knygos likučių ataskaitoje periodu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. nurodomas dyzelinio kuro kiekis 10494,892 litro ir jo savikaina 8543,89 Eur. UAB „Andiva“ Didžiojoje knygoje periodu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 31 d. užfiksuotas trumpalaikis turtas atsargos už 13371,70 Eur, iš atskaitingų asmenų gautinos sumos 14948,50 Eur, pinigai kasoje 189,68 Eur. UAB „Andiva“ Didžiojoje knygoje periodu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. užfiksuotas trumpalaikis turtas atsargos už 13371,70 Eur, iš atskaitingų asmenų gautinos sumos 14248,50 Eur, pinigai kasoje 185,03 Eur. Pagal UAB „Andiva“ apyvartos žiniaraščius nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. atskaitingam asmeniui R. P. išmokėta 16261,43 Eur, iš kurių komandiruotės išlaidoms padengti buvo panaudota 1312,93 Eur nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d., 700 Eur panaudota 2018 m. gruodžio 16 d., o iš atskaitingo asmens R. P. gautinų lėšų galutinis likutis 14248,50 Eur. Nelaimingo atsitikimo ataskaitoje nurodoma, kad Juva savivaldybėje 2018 m. rugsėjo 27 d. įvyko transporto priemonės – sunkvežimio gaisras, transporto priemonės numeriai sunaikinti. Užsidegimo priežastis nurodoma „nuo variklio skyriaus gedimo važiuojant, tiksliau negalima įvertinti dėl kalbos barjero ir visiško transporto priemonės sunaikinimo“.

Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas, būdamas UAB „Andiva“ vadovu, iškėlus įmonei bankroto bylą neperdavė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytą turtą, neužtikrino, kad nurodytas turtas būtų išsaugotas.

Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

Pareiga įmonės valdymo organams perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) (galiojusio bankroto bylos iškėlimo UAB „Andiva“ metu) 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus) ir 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų bei turto neperdavimą gali atsirasti ne tik pagal nurodytas ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 1 punkto nuostatas, bet ir bendraisiais pagrindais. Pastaroji pareiga taip pat kildintina ir iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, iš specialiųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ABĮ), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) nuostatų.

Bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta ABĮ: bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas); už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 6 punktas).

Pareigą rūpintis finansine atskaitomybe taip pat detalizuoja kiti įstatymai, reglamentuojantys finansinę juridinių asmenų atskaitomybę. BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.

Taigi vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 6 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis), bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Kadangi šios pareigos kyla iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (pvz., atvejai dėl civilinės deliktinės atsakomybės vadovui taikymo už įstatymuose nustatytų pareigų nevykdymą: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).

Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2333-657/2018, kuria UAB „Andiva“ iškelta bankroto byla, UAB „Andiva“ valdymo organai buvo įpareigoti nė vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Byloje ieškovės pateikta UAB „Andiva“ Didžioji knyga, patvirtina, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., UAB „Andiva“ turėjo trumpalaikio turto atsargų už 13371,70 Eur, iš atskaitingo asmens R. P. gautinų sumų – 14248,50 Eur, pinigus kasoje – 185,03 Eur. Taip pat pagal bankroto administratorės L. L. ataskaitą UAB „Andiva“ balanso 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis įmonės trumpalaikis turtas sudarė 28769,69 Eur, iš kurios atsargos – 13371,70 Eur, pirkėjų skolos – 964,46 Eur, iš atskaitingo asmens R. P. gautinos sumos – 14248,50 Eur, kasos likutis – 185,03 Eur. Ginčo tarp šalių, kad turto atsargas sudarė durpių briketai ir dyzelinis kuras nebuvo.

Atsakovas turto, nurodyto UAB „Andiva“ finansinės atskaitomybės dokumentuose, faktinį nebuvimą grindė savo paaiškinimais, kad 13371,70 Eur atsargos, kurias sudarė dyzelinis kuras ir durpių briketai, buvo sunaudoti įmonės reikmėms, 185,03 Eur kasos likutis panaudotas įsigyjant CMR draudimą, sumokant kelių naudotojo mokestį, o iš UAB „Andiva“ paimtos lėšos grynaisiais pinigais sudegė kartu su transporto priemones, gaisro Suomijoje metu. Taip pat atsakovas nurodė, kad finansinės atskaitomybės dokumentuose galėjo būti padaryta klaida, nurodyta turtą apskaitant, nes įmonėje faktiškai tokio turto nebuvo.

Atsakovo paaiškinimai dėl buhalterinėje apskaitos metu finansinės atskaitomybės dokumentuose padarytų klaidų, nėra pagrįsti jokiais į bylą pateiktais įrodymais, todėl atmesti (CPK 177, 178 straipsniai). Atsakovas būdamas įmonės vadovu pagal pirmiau nurodytas ABĮ ir ĮBĮ nuostatas buvo atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, todėl jis privalėjo užtikrinti, kad buhalterinės apskaitos dokumentų turinys atitiktų realią įmonės turto padėtį, visos įmonės ūkinės operacijos būtų tinkamai apskaitomos. Šios pareigos atsakovas tinkamai nevykdė.

Atsakovo paaiškinimai, kad dyzelinis kuras faktiškai buvo sunaudotas įmonės transporto priemonėse, tačiau negalėjo būti nurašomas dėl to, kad viršijo teisės aktuose nustatytą maksimalią galimą transporto priemonei dyzelinio kuro normą, nėra pagrįstas jokiais dokumentais, todėl tokie paaiškinimai vertinti kritiškai. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies komentaro 6.7. punkte nurodoma, kad įmonių buhalterinėje apskaitoje fiksuojamos ūkinės operacijos, tarp jų ir susijusios su degalus (kurą) ir elektrą naudojančių priemonių panaudojimu, turi būti pagrįstos dokumentais, iš kurių būtų galima spręsti, kad degalai (kuras) ir elektra sunaudoti vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Degalų (kuro) ir elektros sunaudojimo normas įmonė patvirtina atsižvelgdama į degalus (kurą) ir elektrą naudojančios priemonės gamintojo nurodytus techninius duomenis. Įmonė, atsižvelgdama į veiklos pobūdį ir darbo sąlygas, gali ir pati nusistatyti kitą metodiką (pvz. automobiliui atlikti bandomuosius važiavimus), kuri leistų patikimai įvertinti ir nustatyti faktiškai sunaudojamą degalų (kuro) ir elektros kiekį, įmonės veikloje naudojamai priemonei. Visais atvejais kuro sunaudojimo normos turi būti techniškai pagrįstos. Atsižvelgdama į veiklos pobūdį ir kitas darbo sąlygas, įmonė pati nusistato, kokiais dokumentais, patvirtintais atsakingų asmenų parašais, turi būti įforminamas degalų (kuro) ir elektros bei kitų su degalus (kurą) ir elektrą naudojančių priemonių eksploatavimu susijusių medžiagų sunaudojimas, pvz., gali būti naudojami degalų (kuro) ir elektros nurašymo aktai, degalų (kuro) ir elektros sunaudojimo ataskaitos ir pan. Atsakovas nepateikė nei bankroto administratorei, nei bylą nagrinėjančiam teismui, dyzelinio kuro normų taikytų įmonės naudojamoms transporto priemonėms, dyzelinio kuro sunaudoto įmonės transporto priemonėse nurašymo aktų, todėl teismas sprendžia, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose į atsargas įtrauktas dyzelinis kuras turėjo būti ir atsakovas, įmonei iškėlus bankroto bylą, turėjo faktiškai jį perduoti bankroto administratorei, tačiau to nepadarė.

Atsakovas paaiškinimai ir liudytojo parodymai dėl į turto atsargas įtrauktų durpių briketų sunaudojimo įmonėms reikmėms juos sukūrenant patalpų šildymui buvo abstraktūs. Atsakovas taipogi paaiškino, kad dalį durpių briketų pardavė. UAB „Andiva“ Didžiosios knygos likučių ataskaitoje 2016 m. pradžioje užfiksuotas durpių briketų kiekis buvo 48,12 tonos, 2016 m. pabaigoje – 46,5 tonos, 2017 m. pabaigoje – 43,5 tonos. Šie įmonės ūkinių operacijų duomenys iš dalies patvirtina, atsakovo paaiškinimus ir liudytojo parodymus dėl durpių briketų dalies sunaudojimo kūrenant, tačiau įvertinus tai, kad apskaitomas durpių briketų kiekis sumažėdavo tik 2-3 tonomis per metus, spęstina, kad vien per 2018 metus negalėjo būti sukūrentas didelis kiekis 43,5 tonos durpių briketų. Be to, dėl durpių briketų sukūrenimo patalpų šildymui ar jų pardavimo, nepatvirtina jokie įmonės ūkines operacijas įforminantys dokumentai, kurie privalėjo būti sudaryti ir išsaugoti, atsakovui tinkamai įforminant įmonės ūkines operacijas. Byloje duomenų, kad durpių briketai tapo beverčiu turtu dėl ilgalaikio laikymo, jų savybių pasikeitimo ir negalimumo naudoti pagal paskirtį, nėra.

Atsakovo paaiškinimai dėl įmonės kasoje buvusių 185,03 Eur panaudojimo įsigyjant CMR draudimą, sumokant kelių naudotojo mokestį, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 177, 178 straipsniai). Atsakovas nurodė, kad minėtus duomenis pateikė bankroto (nemokumo) administratorei. Tuo atveju, jeigu bankroto administratorė tokių duomenų į bylą nepateikė, atsakovas siekdamas įrodyti įmonės kasoje buvusių 185,03 Eur panaudojimą įmonės reikmėms galėjo kreiptis į bankroto administratore (nemokumo) ir šiuos duomenis pateikti, o jų negaunant prašyti teismo išreikalauti šiuos duomenis ar išduoti teismo liudijimą tokiems duomenims gauti (CPK 199 straipsnis).

Atsakovas patvirtino, kad įmonės pinigines lėšas buvo pasiėmęs ir vežėsi grynaisiais pinigais transporto priemonėje ketindamas Suomijoje įsigyti kitą ekonomiškesnę transporto priemonę. Pagal ieškovės pateiktas byloje UAB „Andiva“ apyvartos žiniaraščius, avansines apyskaitas bei įrašus Didžiojoje knygoje 2018 m. pabaigoje nustatyta iš atskaitingo asmens R. P. gautina suma – 14248,50 Eur. Atsakovas nurodė, kad šios piniginės lėšos sudegė kilus gaisrui atsakovo vairuojamoje transporto priemonėje Suomijoje. Byloje pateikta 2018 m. rugsėjo 27 d. Nelaimingo atsitikimo ataskaita, patvirtina gaisro ir visiško transporto priemonės sudegimo faktą Juva savivaldybėje (Suomijoje). Įrodymų, kurie patvirtintų pinigų buvimo faktą sudegusioje transporto priemonėje ir atsakovo paaiškinimus, nėra, todėl negalima daryti neabejotinos išvados dėl grynųjų pinigų sudegimo fakto.

Kita vertus, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui (CK 2.87 straipsnio 1–2 dalys). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Subjektas, kuriam dėl netinkamo valdymo turi būti atlyginama žala, kai nustatomi neteisėti bendrovės valdymo organo nario veiksmai, yra pati bendrovė.

Teismo vertinimu atsakovo sprendimas pasiimti gana didelę įmonės grynųjų pinigų sumą ir ją vežtis kartu komandiruotėje neatitinka rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio reikalavimo, nes atsakovas priimdamas sprendimą vežtis grynuosius pinigus turėjo įvertinti galima įmonei priklausančių lėšų praradimo riziką dėl gaisro, vagystės ir pan. Atsakovo teiginiai, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais perkant transporto priemones užsienyje yra įprastas ar vienintelis įmanomas atsiskaitymo už įsigyjamą turtą būdas, niekuo nepagrįstas. Priešingai atsakovas galėjo pasirinkti saugesnį atsiskaitymo būdą, pvz. pavedimu, taip išvengdamas grynųjų pinigų praradimo rizikos. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo sprendimas nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. paimtomis įmonės lėšomis įsigyti kitą transporto priemonę veiklos vystymui nėra protingas, sąžiningas, nes įmonė turėjo nepadengtų įsiskolinimų. Antstolio A. Š. 2018 m. rugpjūčio 14 d. išniekojimo negalimumo aktais konstatuotas 18962,48 Eur skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai išieškojimo negalimumas įmonei neturint nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų kredito įstaigose.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovas būdamas UAB „Andiva“ vadovu netinkamai organizavo įmonės apskaitą, turto išsaugojimą, neperdavė bankroto administratorei įmonės turto per teismo nustatytą terminą, todėl atlikto neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Nustačius, kad atsakovas būdamas UAB „Andiva“ vadovu pažeidė fiduciarines ir įstatyme nustatytas pareigas, būtina įvertinti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

Pagal bankroto (nemokumo) administratorės nurodomą UAB „Andiva“ balansą 2018 m. gruodžio 31 d. ir pateiktus Didžiosios knygos duomenis 2018 m. gruodžio 31 d. įmonės trumpalaikis turtas: atsargos sudarė 13371,70 Eur, iš atskaitingų asmenų gautinos sumos sudarė 14248,50 Eur, pinigai kasoje sudarė 185,03 Eur, iš viso 27805,23 Eur. Nesant byloje įrodymų neginčijamai patvirtinančių teisėtą šio turto nebuvimą, konstatuotinas įmonės turtinis praradimas dėl atsakovo neperduoto bankroto (nemokumo) administratorei įmonės turto kas laikytina įmonei padaryta žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu atsakovas būtų perdavęs bankroto (nemokumo) administratorei įmonės turtą, bankroto (nemokumo) administratorė galėtų realizuoti įmonės turtą ir patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, padengti įmonės bankroto administravimo išlaidas. Dėl šių priežasčių nustatytinas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovei (įmonei) padarytos žalos (CK 6.247 straipsnio 1 dalis).

Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė kaip jau minėta preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Atsakovas įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė savo kaltės prezumpcijos (CPK 177, 178 straipsniai).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės įrodė ieškinį tinkamais ir pakankamais įrodymais (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl jis tenkintinas ir iš atsakovo priteisiamas ieškovei 25857,00 Eur žalos (nuostolių) atlyginimas pagal ieškovės suformuluotą ieškinio reikalavimą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už pareikštą ieškinį dėl 25857,00 Eur sumos priteisimo valstybei turėjo būti sumokėtas 582,00 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinį patenkinus visiškai 582,00 Eur žyminis mokestis priteisiamas valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Andiva“, juridinio asmens kodas 158996112, 25857,00 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 00 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (25857,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 582,00 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.