Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

dalyvaujant pareiškėjos UAB „Kesandra Group“ atstovui advokato padėjėjui E. Ž., UAB „Kesandra Group“ vadovui A. S.,

2023 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje mišriu būdu (tiesiogiai ir naudojant elektroninių ryšių technologijas) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kesandra Group“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Kesandra Group“ (toliau – ir UAB „Kesandra Group“, pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimą (toliau – ir Nutarimas) teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J24-851/2022.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimo teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J24-851/2022 (minėta, toliau - ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjai UAB „Kesandra Group” paskirta 22 000 Eur ekonominė sankcija.

Iš ginčijamo Nutarimo turinio nustatyta, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (minėta, toliau – ir AAĮ) 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu nutarė pareiškėjai skirti 22 000 Eur galutinę ekonominę sankciją už pažeidimus, numatytus AAĮ 81 straipsnio 5 dalyje ir AAĮ 85 straipsnio 2 dalyje.

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2021 m. gruodžio mėnesį atliko UAB „Kesandra Group“, adresu (duomenys neskelbtini), planinį patikrinimą. 2021 m. gruodžio 21 d. surašytas Patikrinimo aktas Nr. (13.2)-PA-7940). Planinis patikrinimas atliktas siekiant nustatyti, kaip laikomasi Bendrovei išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. (11.2)-33-98/2014 (minėta, toliau - TIPK leidimas) numatyti reikalavimai ir sąlygos.

UAB „Kesandra Group“ veiklos pobūdis - eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (minėta, toliau - ir ENTP) demontavimo veikla ir pakartotinai tinkamų panaudoti detalių ir dalių pardavimas. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad pareiškėja turi TIPK leidimą, kuriame nurodyta, kad veiklą leidžiama vykdyti 0,3030 ha ploto žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 833,58 m² ploto pastate - sandėlyje (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) TIPK leidime numatytos ir paženklintos ENTP tvarkymo zonos: priėmimo ir laikymo, išmontavimo, tinkamų naudoti mazgų ir detalių laikymo, juodojo metalo laužo ir kitų antrinių žaliavų sandėliavimo, spalvotojo metalo laužo laikymo, naudotų padangų laikymo, pavojingų atliekų laikymo, personalo zonos. Leidžiamos naudoti atliekos, atliekos kodas 16 01 04* ENTP R12, R13 būdu, didžiausias leidžiamas naudoti kiekis - 350 t/m.

2015 m. gegužės 22 d. pareiškėja yra užsiregistravusi Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre (toliau – ir ATVR) kodas REOBJ0015073, kaip ENTP, atliekos kodas 16 01 04* tvarkytoja, tvarkymo kodas R12, R13. ENTP apskaita vedama vieningoje GPAIS. Patikrinimo metu nustatyta, kad ENTP nėra tvarkomos vadovaujantis parengtu ir 2014 m. balandžio 18 d. suderintu su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu, Reglamentu, kuriame nurodytas didžiausias vienu metu leidžiamas saugoti atliekų kiekis - 100 t. GPAIS suvestinėje 2021 m. III ketvirčio duomenimis nurodoma, kad laikoma 95,278 t ENTP. Patikrinimo metu suskaičiavus ENTP, buvo užfiksuota 959 ENTP, iš kurių nedemontuotos arba dalinai demontuotos pavojingos sudedamosios dalys (hidrauliniai amortizatoriai, arba oro pagalvės, arba pavarų dėžės, arba varikliai, arba aušinimo ir stabdžių skysčiai ir kt.). Įvertinus Bendrovės 2021 metų atliekų tvarkymo ataskaitoje priimtų ENTP nurodytą vidutinį svorį 240 priimtų ENTP, bendras svoris 308,83 t, vidutinis ENTP svoris 1,286792 t (Paskaičiuota: 959*1,286792=1234.03 t). Tai 11,3 kartų viršija Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 3 priedo reikalavimais parengto ir suderinto Reglamente nurodytą didžiausią vienu metu leidžiamą saugoti atliekų kiekį - 100 t.

Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad ENTP demontavimo veikla, pažeidžiant TIPK leidimo sąlygas, vykdoma ir gretimuose UAB „Kesandra Group“ direktoriui A. S. priklausančiuose sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (0,9284 ha). Ši teritorija aptverta bendra apie 2 m. aukščio skardine tvora ant smėlio - žvyro dangos. Pagal Bendrovei išduotą TIPK leidimą ūkinei veiklai vykdyti, turi būti įrengtos šios ENTP tvarkymo zonos: ENTP priėmimo ir laikymo; ENTP išmontavimo zona; ENTP tinkamų naudoti mazgų ir detalių laikymo zona; juodojo metalo laužo ir kitų antrinių žaliavų sandėliavimo zona; spalvotojo metalo laužo laikymo zona; naudotų padangų laikymo zona; pavojingų atliekų laikymo zona; personalo zonos; nepavojingų atliekų laikymo zona. Patikrinimo metu nustatyta, kad šalia pastato esančioje teritorijoje (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri padengta kieta danga, laikomi išmontuotų transporto priemonių varikliai, važiuoklės dalys.

Apžiūros metu prie pastato atviroje aikštelėje rasta 6 vienetai metalinių ir plastikinių talpų (statinių), kurių vieneto tūris 200 litrų, talpose laikoma kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva (atliekos kodas 13 02 08*). Apžiūros metu nustatyta, kad dvi talpos užpildytos visiškai, viena talpa 60 % ir trys talpos po 30 %. Vizualiai apskaičiuota, kad talpose yra apie 640 litrų kitos variklių ir greičių dėžių alyvos (atliekos kodas 13 02 08*), talpos nepažymėtos ženklinimu, kaip tai numato Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priede nustatyti reikalavimai. Vienos statinės viršus yra pažeistas, statinė neapsaugota nuo tiesioginių atmosferos kritulių. Patikrinus atliekų apskaitą GPAIS sistemoje nustatyta, kad 2021 m. III ketvirčio (2021 m. spalio 25 d.) atliekų tvarkymo apskaitos suvestinėje atliekų kodas 13 02 08* (kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva) likutis yra 0,125 t. Tai sudarytų 515 litrų neapskaitytų atliekų: kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva, atliekos kodas 13 02 08*. Patikrinimo akte nurodyta, kad pareiškėjos ENTP veikloje susidarančios pavojingos atliekos turi būti rūšiuojamos ir laikomos atskiroje zonoje Nr. 6 (Leidimo sąlygose 42 p. Kiti priedai 1. papunktis „ENTP atliekų tvarkymo zonų išdėstymo planas“). Tačiau patikrinimo metu rastos talpos su kita variklio, pavarų dėžės ir tepaline alyva, atliekos kodas 13 02 08*, kurios laikomos atviroje aikštelėje, o ne TIPK leidimo sąlygose nurodytoje zonoje. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Bendrovės ENTP demontavimo 2, 4, 5, 6, 7 ir 8 zonos neatitinka TIPK leidime nustatytos zonų išdėstymo schemos, esančios Leidimo sąlygų 1 priede bei neatitinka Reglamento reikalavimų. ENTP nukenksminimas ir demontavimas vykdomas ne tik pastate. Nustatyta, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepadengtame kieta danga demontuojamos ENTP, po transporto priemonėmis užfiksuota išbėgusių tepalų ant grunto. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 patvirtintų „Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių“ 18 p., 19 p. reikalavimai.

Patikrinimo metu nustatyta, kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, TIPK leidimo Nr. (11.2)-33-98/2014, Reglamento 4.1 p., 4.4 p., Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano 4 punkto, Atliekų tvarkymo taisyklių“ 86 punkto, 3 priedo ir 4 priedo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintų „Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių“ 17, 18, 19 punktų reikalavimus.

2022 m. gegužės 12 d. UAB „Kesandra Group“ surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas (minėta, toliau - ir Protokolas) už pažeidimą, numatytą AAĮ 85 straipsnio 5 dalį už pavojingųjų atliekų kiekio laikino laikymo, surinkimo, vežimo ir (ar) apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis. Protokole nurodyta, kad atsakomybė už viršytą didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti pavojingų atliekų - kodui 16 02 04* kiekį, o taip pat už pavojingų atliekų - kodu 13 02 08* laikymą, pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, numatyta AAĮ 85 straipsnio 5 dalyje.

AAĮ 85 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingųjų atliekų kiekio laikino laikymo, surinkimo, vežimo ir (ar) apdorojimą, pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis.

Skundžiamame Nutarime padaryta išvada, kad pareiškėja, vykdydama atliekų naudojimo veiklą kodu R12, R13 1134,03 t pavojingų atliekų (kodu 16 02 04*) apdorojo neturint tam teisės, todėl už šį pažeidimą turi būti taikoma atsakomybė pagal AAĮ 81 straipsnio 5 dalį, kuriame numatyta atsakomybė už pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojama 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis. Įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėja patikrinimo metu 1134,03 t pavojingų atliekų (16 02 04*) laikė viršijant didžiausią leidžiamą laikyti atliekų kiekį, kai Reglamente didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis yra 100 t, t. y. 1134,03 pavojingų atliekų apdorojo neturint tam teisės.

Pareiškėjai surašytame Protokole klaidingai inkriminuotas AAĮ 85 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas. Pareiškėjos kaltė, padarius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, įrodyta 2022 m. gegužės 12 d. protokolu Nr. J24-851/2022, 2021 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktu Nr. (13.2)-PA-7940, TIPK leidimu ir kita rašytine teisės aktų pažeidimo bylos Nr. J24-851 medžiaga, tačiau protokole suklysta nurodant straipsnius, kuriuose nustatyta atsakomybė už padarytus pažeidimus, todėl Protokole nurodyti pažeidimai iš AAĮ 85 straipsnio 5 dalies perkvalifikuoti į AAĮ 81 straipsnio 5 dalį ir 85 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, kad pareiškėja skunde neginčija padarytų pažeidimų inkriminavimo pagal AAĮ 85 straipsnio 5 dalyje ar pažeidimų perkvalifikavimo į AAĮ 81 straipsnio 5 dalį ir 85 straipsnio 2 dalį. Taigi, dėl padarytų pažeidimų teisinio kvalifikavimo ginčo šioje administracinėje byloje nėra.

2022 m. rugsėjo 8 d. Departamento Nutarimu perkvalifikavus inkriminuotas veikas pagal AAĮ 81 straipsnio 5 dalį ir 85 straipsnio 2 dalį, pareiškėjai paskirta subendrinta 22 000 Eur ekonominė sankcija.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius iš esmės neteisingai išsprendė bylą, netinkamai ištyrė bei įvertino bylos surinktus visus įrodymus.

Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Atliekų laikymo vietos turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus (ATĮ 8 straipsnio 2 dalis).

Nesutiktina su tokia pareiškėjos pozicija, kadangi patikrinimo metu buvo suskaičiuotos ENTP atliekos ir bendras jų svoris, kurios priimamos atliekų naudojimo veiklai R13, tai yra R1- R12 veikloms naudoti skirtų atliekų laikymui, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo (Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo III skyriaus 5 punkto 2 lentelė). Patikrinimo metu suskaičiuotos ENTP atliekos, kurios buvo laikomos iki jų demontavimo. Automobilių kėbulų ar jų dalių, taip pat kitų medžiagų ir detalių, skirtų naudojimui ar pardavimui svoris negali būti vertinamas, kol ENTP nėra demontuota ir minėtos dalys nėra atskirtos bei paruoštos naudoti ar parduoti.

Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjos skundo argumentus, susijusius su duomenų fiksavimu, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnis).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. K. paaiškino, kad kartu su vyresniąja specialiste A. Z. atliko UAB „Kesandra Group“ patikrinimą, kurio metu skaičiavo Bendrovės teritorijoje ir už jos ribų esančias ENTP. Žodinį nurodymą atlikti užduotį davė Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas K. Š.. ENTP skaičiavo dvi dienas, nes buvo didžiulis kiekis, kai kur ENTP sukrautos dviem aukštais. Atvykus į teritoriją, vartai buvo atidaryti, teritorijoje vaikščiojo įmonės darbuotojas, tačiau skaičiavime jis nedalyvavo, jo dokumentų pateikti neprašė. Dalis ENTP buvo visiškai išardyta, kita dalis nebuvo išardyta. VIN kodų nebuvo ant didžiosios dalies ENTP, žino, kad VIN kodai yra ant transporto priemonės kėbulo. Užlipti ant aukštai sukrautų ENTP nebuvo galimybės. ENTP nefotografavo, nes nebuvo prasmės tai daryti dėl didelio jų kiekio. Dirbo pas atsakovą apie 3 mėnesius, tai buvo paskutinis jo atliekamas patikrinimas.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. D. paaiškino, kad UAB „Kesandra Group“ patikrinimą atliko kartu su viršininku K. Š., patikrinime dalyvavo ir Bendrovės direktorius, pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas atsisakė dalyvauti atliekant patikrinimą. Pažeidimai buvo daugiau nei akivaizdūs. Kur turėjo būti laikomos atliekos, ten buvo tik tuščia tara. Bendrovės direktorius sutiko, kad statinėse buvo naudota alyva, dėl nieko neprieštaravo. ENTP buvo ardomos lauke, ne tam skirtoje patalpoje. Ant žvyro, žolės buvo pripilta tepalų. Išardytos ENTP laikomos gretimuose sklypuose. Sklypo teritorija išbetonuota, o už sklypo ribų ENTP laikomos ant grunto. Leidimas yra išduotas vykdyti veiklą tik ant betonuotos teritorijos dangos. ENTP skaičiavimuose jis nedalyvavo. Bendrovės direktorius ant Patikrinimo akto pasirašyti atsisakė, aktas jam išsiųstas elektroniniu paštu.

Patikrinimo metu fiziškai suskaičiuotos Bendrovės teritorijoje ir už jos ribų esančios ENTP. Iš viso rasta ir suskaičiuota 959 vnt. ENTP. Skaičiuojant ir apžiūrint kiekvieną ENTP buvo nustatyta, kuriose jų nedemontuotos, arba dalinai demontuotos pavojingos sudedamosios dalys (hidrauliniai amortizatoriai, arba oro pagalvės, arba pavarų dėžės, arba varikliai, arba aušinimo ir stabdžių skysčiai ir kt.) ir tai pažymėta skaičiavimo aktuose. Iš ENTP skaičiavimo aktų matyti, kad kiekviename skaičiavimo akto lape yra antraštė, joje nurodyta pareiškėjos pavadinimas bei adresas, kur vykdoma pareiškėjos veikla. Kiekvieną skaičiavimo lapą pasirašė pareigūnas, atlikęs skaičiavimą, t. y. G. K. arba A. Z., nurodyta skaičiavimo atlikimo data. Iš nurodytų datų yra aišku, jog skaičiavimai buvo atliekami dvi dienas, t. y. 2021 m. gruodžio 3 d. ir 2021 m. gruodžio 6 d. Akivaizdu, kad skaičiavimai buvo atliekami pareiškėjos veiklos teritorijoje. Pareiškėja skunde nurodė, kad atliekant ENTP skaičiavimą, pareiškėjos atstovas nedalyvavo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. K. paaiškino, kad atvykus į teritoriją, kurioje vykdoma pareiškėjos veikla, buvo pareiškėjos darbuotojas, tačiau ENTP skaičiavime jis nedalyvavo. Taip pat nurodė, kad pareiškėja buvo informuota apie planinio patikrinimo atlikimą, tačiau atsakovui nežinoma, kodėl pareiškėjos atstovas patikrinime nedalyvavo.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad ENTP svoris gali būti tikslinamas atsižvelgiant į priimamos ENTP komplektaciją, kadangi dažnai ENTP pristatomos ne pilnos komplektacijos, be didelę paklausą rinkoje turinčių detalių. ENTP apdorojimo metu susidarančių atliekų apytikslis kiekis nustatomas pagal vidutinį atliekų svorį, talpas ar konteinerius kuriuose bus laikomos atliekos ir daro prielaidą, jog išardyto/apardyto ENTP kėbulo svoris, priklausomai nuo ENTP ir demontavimo lygio gali sverti nuo 150 kg iki 250 kg.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vieno ENTP svorio vidurkis buvo paskaičiuotas įvertinus Bendrovės 2021 metų atliekų tvarkymo ataskaitoje GPAIS pateiktus duomenis priimtų ENTP, kurioje nurodyta, jog priimta 240 ENTP, o jų bendras svoris 308,83 t, vidutinis ENTP svoris 1,286792 t. Bendrovė, vesdama apskaitą, ENTP svorį nustato pagal automobilio techninius duomenis. Atsižvelgiant į ENTP kiekį, kuris Bendrovės veiklavietėje buvo fiksuotas patikrinimo metu (959 vnt.) paskaičiuota, kad veiklavietėje patikrinimo metu laikoma ENTP atliekų (kodas 16 01 04*) 1234,03 t (959*1,286792=1234.03 t). Reglamente, nurodytas didžiausias vienu metu leidžiamas saugoti ENTP kiekis yra 100 t. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo nuomone, kad kitokiomis priemonėmis paskaičiuoti laikomų ENTP svoriui nebuvo galimybės (pvz., pasverti) būtent dėl didelio ENTP kiekio ir didelių gabaritų. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytojas G. K., ENTP buvo sukrautos net dviem aukštais, todėl fiziškai nebuvo įmanoma net prie jų prieiti. Pagal GPAIS 2021 III ketvirčio Bendrovės pateiktą suvestinę ENTP (atliekos kodu 16 01 04*) nurodytas likutis 95,278 t. Vesdama apskaitą Bendrovė ENTP svorį nustato apytiksliai pagal automobilio techninius duomenis. Todėl akivaizdu, jog realus ENTP kiekis ir svoris neatitinka GPAIS sistemoje pateiktų duomenų. Atkreiptinas dėmesys ir į atsakovo pastebėjimą, kad net jei atsakovo pareigūnai, suskaičiavę visas veiklavietėje užfiksuotas 959 vnt. ENTP, bendram svoriui apskaičiuoti būtų panaudoję minimalų pareiškėjos nurodytą ENTP svorį, t. y. 150 kg (ne vidutinį 1,286792 t), tai bendras svoris būtų 143,85 t. Kadangi Reglamente nurodytas didžiausias vienu metu leidžiamas saugoti ENTP kiekis yra 100 t, todėl 143,85 t vis tiek viršija leistiną svorį. Akivaizdu, jog nepriklausomai nuo to, koks vieno ENTP svoris naudojamas (ar GPAIS nurodytas vidutinis ENTP svoris, ar atstovo nurodytas minimalus išardyto/apardyto ENTP svoris), vis tiek kiekis bus didesnis nei 25 tonos. Kaip jau minėta, atsakomybė pagal AAĮ 81 straipsnio 5 dalį numatyta už pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojama 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad patikrinimo metu rastose 6 metalinėse talpose laikomas skystis, t. y. jo turinys ir kiekis buvo įvertintas vizualiai apžiūrint, neatlikus jokio skaičiavimo, matavimo ar svėrimo, o atsakovo pareigūnai, konstatuodami talpose esantį turinį bei kiekį, rėmėsi vizualiu skaičiavimo ir talpose esančio turinio įvertinimu. Pareiškėjos įsitikinimu, toks mato vienetas bei apskaičiavimo būdas nėra galimas, nėra reglamentuotas jokiu teisės aktu, yra visiškai netikslus ir neteisingas.

Laikinasis atliekų laikymas - pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų atliekų - ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį (ATĮ 2 straipsnio 45 punktas) Atliekų tvarkymo taisyklių 86 punkte nurodyta, kad pavojingųjų atliekų laikymo vieta turi būti aptverta ir apsaugota nuo pašalinių asmenų patekimo. Taip pat pavojingųjų atliekų laikymo vieta (išskyrus eksploatuoti netinkamas transporto priemones) turi būti įrengta su stogine, kad atliekos būtų apsaugotos nuo kritulių ir tiesioginių saulės spindulių, vėjo ir kitokio neigiamo aplinkos poveikio. Pagal 87 punktą - visi laikinai laikomų, surenkamų, vežamų ir laikomų pavojingųjų atliekų konteineriai ar pakuotės turi būti paženklinti. Pavojingųjų atliekų ženklinimo etiketės forma pateikta Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priede. 88 punkte numatyta, kad pavojingųjų atliekų ženklinimo etiketė ir joje pateikta informacija turi būti aiškiai matoma, atspari aplinkos poveikiui.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. D. paaiškino, kad atliekant patikrinimą dalyvavo ir Bendrovės direktorius A. S., kuris taip pat dalyvavo ir apžiūrint aukščiau paminėtas talpas bei nustatant jose esačių atliekų turinį ir kiekį. Pats direktorius sutiko, jog talpose laikoma kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva (atliekos kodas 13 02 08*), o ne lietaus vanduo, taip pat sutiko su nustatytu talpų užpildymo kiekiu.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog 2022 m. liepos 22 d. vykusio posėdžio metu pareiškėja pateikė klausimus bylą nagrinėjančiam atsakovo atstovui, tačiau į klausimus nebuvo atsakyta, tokiu būdu pažeista pareiškėjos teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą bei galimybę pasirengti gynybai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, juridinio asmens padaryto pažeidimo byla Nr. J24-851/2022 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo nagrinėjama po pertraukos, kurią nuspręsta daryti 2022 liepos 22 d. nutarimu. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad klaidingai inkriminuotas AAĮ 85 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, t. y. protokole aprašyta inkriminuojama veika atitinka AAĮ 81 straipsnio 5 dalyje ir 85 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, 2022 m. liepos 22 d. buvo priimtas nutarimas daryti pertrauką, taip sudarant galimybę Bendrovės atstovui tinkamai pasiruošti gynybai. Su Bendrovės atstovu suderinta nauja bylos nagrinėjimo data - 2022 m. rugsėjo 8 d. 10.00 val. Kadangi iki bylos nagrinėjimo posėdžio nebuvo gauta jokių Bendrovės ar jos atstovo prašymų nenagrinėti bylos jiems nedalyvaujant, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjos tvirtinimas, jog negavus atsakymų į pateiktus klausimus buvo pažeista Bendrovės teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą ir galimybę pasirengti gynybai yra nepagrįstas. Patikrinimas buvo baigtas ir patikrinimo aktas surašytas 2021 m. gruodžio 21 d. (Nr.(13.2)-PA-7940), Protokolas surašytas 2022 m. gegužės 12 d., po to 2022 m. birželio 2 d. ir 2022 m. birželio 22 d. Bendrovės atstovo prašymu bylos nagrinėjimai buvo atidėti, ir tik 2022 m. liepos 22 d. byla pradėta nagrinėti. Kaip jau minėta, buvo priimtas nutarimas daryti bylos nagrinėjimo pertrauką, taip sudarant galimybę Bendrovės atstovui tinkamai pasiruošti gynybai.

Iš teismui pateikto 2022 m. sausio 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-jo skyriaus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad šiuo nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikaltimo požymių, tačiau nutarime nurodyta, jog už Patikrinimo akte nustatytus pažeidimus yra įtvirtinta administracinė atsakomybė. Todėl nepagrįstas pareiškėjos tvirtinimas, jog teisėsaugos institucijai atlikto tyrimo metu nenustačius, kad Bendrovė vykdo neteisėtą veiklą ar veiklą vykdo pažeisdama teisės aktus, Departamentas neteisėtai taiko administracinę atsakomybę.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir anksčiau vykdė ENTP demontavimo veiklą, pažeisdama Aplinkos apsaugos įstatymo reikalavimus (žr. Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-728-386/2020, Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-8009-386/2021). Be to, Klaipėdos rajono apylinkės teismas tenkino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento prevencinį ieškinį ir uždraudė UAB „Kesandra Group“ laikyti pavojingąsias atliekas A. S. priklausančiame 0,3030 ha ploto žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant Bendrovę visas saugomas pavojingąsias atliekas per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams ir pateikti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dokumentus, įrodančius atliekų sutvarkymą arba perdavimą atliekų tvarkytojams (žr. 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-587-729/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), pasisakydamas bylose dėl ekonominių sankcijų taikymo, ne kartą yra konstatavęs, jog nors jos tiesiogiai ir nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus, tačiau pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms. Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, jog įstatymo formuluotėmis ir vartojama sąvoka „baudžiami” („užtraukia baudą”) įstatymo leidėjas ekonominėms sankcijoms siekė suteikti represinį pobūdį, t. y. nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tuo pačiu įstatymų leidėjas siekia ir prevencinių tikslų tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme (žr., pvz., LVAT 2005-03-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, LVAT 2013-08-05 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 ir kt.).

AAĮ 51 straipsnyje nustatyta, kad skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, kuri numato, jog, skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra pakankamai motyvuotas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, įvertinti pažeidimą pagrindžiantys įrodymai. Procedūrinių pažeidimų priimant Nutarimą teisėjų kolegija nenustatė, apie bylos nagrinėjimą juridiniam asmeniui buvo pranešta. Nutarimas priimtas laikantis AAĮ 44-51 straipsniuose nustatytų procedūrinių reikalavimų, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Skirdamas baudą pareiškėjai Departamentas vadovavosi AAĮ 51 straipsnio 1 punktu, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą artimą minimaliai 22 000 Eur (AAĮ 81 straipsnio 5 dalyje numatyta minimali – 21 000 Eur, maksimali – 35 000 Eur).

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimo teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J24-851 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas sprendime jų neaptaria. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Kesandra Group“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.