- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- e2-301-440/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00281-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Baltsta“
- Atsakovas
- A. M., T. K.
- Kategorijos
- 2.2.2.7Juridinio asmens organai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.9.1.1Paaiškinimai, pateikiami apklausos teisme metu
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Šiaulių grūdai“ teisių perėmėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltsta“ ieškinį atsakovams T. K., A. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau - AB) „Šiaulių grūdai“ atstovaujama bankroto administratoriaus G. T. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. M. 149.947,63 Eur skolą bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovės T. K. 27.779,70 Eur skolą bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 30 d. atsakovas A. M. ėjo ieškovės generalinio direktoriaus pareigas, be to nuo 2010 m. balandžio 30 d. buvo ieškovės valdybos narys. Laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. spalio 6 d. atsakovė T. K. ėjo ieškovės generalinio direktoriaus pareigas bei nuo 2010 m. balandžio 30 d. buvo ieškovės valdybos narė. Atsakovė, kaip atskaitingas asmuo, negrąžino ieškovės patikėtų atsakovei piniginių lėšų ir liko skolinga ieškovei 27.779,70 Eur. Atsakovas kaip atskaitingas asmuo, negrąžino ieškovės patikėtų atsakovui piniginių lėšų ir liko skolingas ieškovei 149.947,63 Eur . Ieškovės bankroto administratorius nustatė, kad atsakovui ieškovė mokėjimo pavedimais pervesdavo arba iš ieškovės kasos grynaisiais pinigais išmokėdavo pinigines lėšas. Šias pinigines lėšas atsakovas privalo panaudoti išimtinai ieškovės veiklos reikmėms ir pateikti ieškovės buhalterei tai patvirtinančius pirminius apskaitos dokumentus, o nepanaudotų piniginių lėšų likutį grąžinti ieškovei. 2016 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje atsakovo avansinės apyskaitos likutis buvo 149 947 63 Eur. Teismo nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 22 d. 2016 m. rugsėjo 22 d. ieškovės buhalterė atsakovo avansinėje apyskaitoje nurodė, jog daro sudengimą, tačiau atsakovas per 2016 m. rugsėjo mėnesį grynaisiais pinigais neįnešė į ieškovės kasą ar mokėjimo pavedimais per banką nepervedė ieškovei 149.947,63 Eur, nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie įrodytų, jog ši suma per 2016 m. rugsėjo mėnesį buvo panaudota ieškovės veiklos reikmėms.
2. 2016 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje atsakovės avansinės apyskaitos likutis buvo 28.130,69 Eur. 2016 m. rugsėjo 22 d., įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti ieškovei bankroto bylą ieškovės buhalterė atsakovės avansinėje apyskaitoje nurodė, jog daro sudengimą. Atsakovė per 2016 m. rugsėjo mėnesį grynaisiais pinigais įnešė į ieškovės kasą tik 350,99 Eur, o grynaisiais pinigais nesumokėjo ar mokėjimo pavedimais per banką nepervedė ieškovei 27.779,70 Eur. Atsakovė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie įrodytų, jog 27.779,70 Eur per 2016 m. rugsėjo mėnesį buvo panaudoti ieškovės veiklos reikmėms. Remiantis Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo ( toliau –ĮBĮ ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.
3. Ieškovės vertinimu atsakovas neginčija paties savo įsiskolinimo ieškovei fakto ir jį pripažįsta, tačiau teigia, kad jo įsiskolinimas buvo pagrįstai įskaitytas su UAB „Šiaulių duona plius ir kitų trečiųjų asmenų reikalavimais ieškovei. Ieškovė atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 6.130 straipsnio nuostatas dėl prievolės pabaigos įskaitymu. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibudintas pareikalavimo momentu. Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti.
4. Nurodė, kad administratorius neturi savo žinioje jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog tarp atsakovo, ieškovės, UAB „Šiaulių duona plius“ ir trečiųjų asmenų buvo sudaryti rašytiniai susitarimai dėl tarpusavio skolinių įsipareigojimų įskaitymo. Atsakovė, kuri ėjo ieškovės direktorės pareigas, taip pat nenurodė aplinkybės, jog buvo sudaryti kokie nors pranešimai dėl tarpusavio skolinių įsipareigojimų įskaitymo. Siekdamas įrodyti faktinę aplinkybę, jog atsakovo įsiskolinimas buvo įskaitytas, atsakovas privalo įrodyti, kad atsakovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę į UAB „Šiaulių duona plius“ ir kitus trečiuosius asmenis, o pastarieji - reikalavimo teises į atsakovą. Atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas nuo 2012 m. sausio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d. buvo vienintelis UAB „Šiaulių duona plius“ akcininkas, nuo 2015 m. lapkričio 25 d. vienintelis UAB „Šiaulių duona plius“ akcininkas yra atsakovo sūnus Ž. M., o atsakovas eina UAB „Šiaulių duona plius“ komercijos direktoriaus pareigas. Todėl mano, kad atsakovas turi visas galimybes pateikti įrodymus apie sudarytus rašytinius susitarimus dėl tarpusavio skolinių reikalavimų įskaitymo, jeigu tokie susitarimai iš tikrųjų būtų buvę sudaryti.
5. Ieškovės teisių perėmėjas uždarosios akcinės bendrovės ( toliau-UAB) „Baltsta“ atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad bankroto administratoriaus su ieškiniu, dubliku, paaiškinimais pateikti dokumentai, išrašai iš juridinių asmenų registro, T. K. ir A. M. avansinės apyskaitos su priedais, kasos knyga ir kita, patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl išmokėtų sumų atsakovams ir tai, kad atsakovai negrąžino ieškovės patikėtų atsakovams piniginių lėšų ir liko skolingi. Mano, kad atsakovai turėjo galimybes pateikti įrodymus, pirminius dokumentus, įrodymus apie sudarytus rašytinius susitarimus dėl tarpusavio skolinių reikalavimų įskaitymo, jeigu tokie susitarimai iš tikrųjų būtų buvę sudaryti. Šiuo atveju nei ieškovės bankroto administratorė, nei UAB „Šiaulių duona plius“ administratorė nepateikė tokių dokumentų, jų nepateikė ir patys atsakovai.
6. Nurodė, kad atsakovo R. M. argumentai dėl teisės išpirkti iš ieškovės UAB „ Baltsta“ skolą, nepagrįsti. 2019-07-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi BAB Šiaulių grūdai“ kreditorių sutikimu perleido ieškovės reikalavimus šioje civilinėje byloje. 2019 m. liepos 1 d. susitarimu šalys susitarė reikalavimo teisę perleisti už 100 Eur. Ši suma yra sumokėta. CK 6.427 straipsnis numato, kad teisė yra ginčo objektas, jeigu ją ginčija asmuo, pareikšdamas ieškinį. Atsakovai perleidimo sutarties, UAB „ Baltsta“ teisių neginčijo. Nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas sumokėjo 100 Eur UAB „ Baltsta“ išpirko šį reikalavimą. Atsakovas pateikė mokėjimo kvitą, kuriame nurodyta ne UAB „ Baltsta“ o jos vadovas I. Š., kaip fizinis asmuo. Perlaida gražinta atsakovui. Tai, kad ant reikalavimo perleidimo sutarties nėra UAB „ Baltsta“ antspaudo, ar tai, kad įmonė nenurodė atsiskaitomosios sąskaitos, ko gali ir neturėti, atstovui nėra žinoma, nedaro perleidimo sutarties negaliojančia. Be to nurodė, kad ieškovei perėmus iš bankroto administratorės reikalavimą nei vienas iš atsakovų nesikreipė su prašymais su pasiūlymais dėl taikos sutarties sudarymo. 2019-07-16 pripažinus, kad įmonės veikla pasibaigė, atstovo vertinimu neturi reikšmės kokie liko nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai nes bankroto administratorius reikalavimo teises pardavė dar iki minėto teismo sprendimo. Be to nepagrįsti atsakovės argumentai, kad likvidavus įmonę pasibaigė atsakovės prievolės. Taip pat nurodė, kad atsakovės T. K. argumentai, kad naujasis kreditorius neinformavo raštu apie reikalavimo perleidimą, nepagrįsti, nes ieškovė apie teisių perėmimą buvo informuota teismui pareiškus 2019-08-12 prašymą dėl ieškovės pakeitimo. Pačiame prašyme buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad prašymas bus įteiktas atsakovams kaip procesinis dokumentas, laikytina, kad jis kartu yra ir informavimas apie reikalavimo perleidimą.
Atsiliepimas
7. Atsakovas A. M. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad sužinojęs apie bankroto administratorės ieškinio reikalavimų teisių perleidimą ieškovei UAB „Baltsta“ bei tai, kad ieškovė sumokėjo 100 Eur, jis iš UAB „Baltsta“ vadovaudamasis CK 6.427 straipsniu išpirko reikalavimo teisę, pateikė pašto kvitą apie 100 Eur sumokėjimą ieškovei. Todėl prašo jį pakeisti ieškovu šioje byloje ir civilinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tai, kad pašto perlaida buvo gražinta neturi reikšmės nes ieškovė nenurodė atsiskaitomosios sąskaitos į kurią atsakovas galėtų pervesti minėtas lėšas, teismas turėtų sudaryti jam galimybę sumokėti lėšas ieškovei, kurias ji sumokėjo už teisių perleidimą bankroto administratorei.
8. Atsakovas nurodė, kad neneigia nurodytos ieškinio sumos, tačiau dėl jam nurodytų įsiskolinimų dar iki bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo buvo atliktas įskaitymas, skolų sudengimas su AB „ Šiaulių duona plius“ ir kitų trečiųjų asmenų reikalavimais ir jis nebėra skolingas įmonei. Atsakovo atliktas įskaitymas yra apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje ir tą galėtų paaiškinti buhalterė S. V.. Jis neturi įskaitymo dokumentų, bet tuo metu direktorė buvo T. K. su kuria santykiai buvo konfliktiški, todėl dokumentai galėjo dingti dėl jos kaltės. Be to ir jam namą pardavus antstolio proceso vykdymo metu pervežant daiktus, dalis daiktų ir dokumentų dingo, todėl jis neranda įskaitymą patvirtinančio dokumento. Mano, kad dokumentai turėjo būti nes nebūtų buvę pagrindo atlikti įskaitymo.
9. Atsakovė T. K. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma su buhalterinės apskaitos programa. Bankroto bylos iškėlimo dienai jokių nesudengtų skolų, ar negražintų pinigų iš atsakovės nebuvo. Tai gali patvirtinti įmonės buvusi buhalterė. Be to įvertinus tai, kad yra priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, civilinė byla turėtų būti nutraukta.
10. Liudytoja S. V. paaiškino, kad dirbo buhaltere AB „Šiaulių grūdai“ . 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje buvo atliktas galutinis balansas, kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto. Tarp A. M., AB „Šiaulių grūdai“, AB „Šiaulių duona plius“ buvo surašytas skolų sudengimo aktas. Dėl T. K. buvo atlikti buhalteriniai įrašai dėl sudengimo didžiojoje knygoje ir balanse nurodytas nulinis likutis atsiskaitytinų asmenų. Sudengimo akto dėl T. K. nebuvo, buvo žodinis nurodymas atlikti konkrečius įrašus. Ji atliko galutinius įrašus su vadovės žinia prieš perduodant bankroto administratoriui dokumentus. Ji sudariusi galutinį balansą, visus buhalterinės apskaitos dokumentus pagal apyrašus perdavė bankroto administratoriui. Kadangi dirbo excel programa, rankiniu būdu suvesdavo tai, kas buvo popieriniuose dokumentuose ir į kompiuterį. Visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos pirminiais apskaitos dokumentais, šiuo atveju T. K. nepateikė pirminių dokumentų. 2019 m. rugsėjo 22 d. data atliko įskaitymus, nes jau reikėjo perduoti dokumentus bankroto administratoriui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
11. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 22 d., iškėlė bankroto bylą akcinei bendrovei AB „Šiaulių grūdai“, bankroto administratoriumi paskyrė G. T.. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2019 m. liepos 16 d. nutartimi pripažinta, kad bankrutavusios akcinės bendrovės „Šiaulių grūdai“, juridinio asmens kodas 144084218, veikla pasibaigė. BAB „Šiaulių grūdai“ bankroto administratorių G. T. atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje. Nutartimi patvirtinti BAB „Šiaulių grūdai” likusieji nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai 3 033 030,02 Eur sumai. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 17 d. ( civilinė byla Nr. eB2-57-856/2019).
12. Teisme buvo gauti BAB „Šiaulių grūdai“ bankroto administratoriaus G. T. bei UAB „Baltsta“ atstovo prašymai dėl pradinės ieškovės BAB „Šiaulių grūdai“ pakeitimo į UAB „Baltsta“. Pateikta 2019 m. liepos 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis 19/07/01-1, 2019 m. liepos 1d. susitarimas prie 2019 m. liepos 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties, iš kurios matyti, kad reikalavimo teisė perleista už 100 Eur. Bei 2019 m. liepos 1d. kvitas Nr. SGR Nr. 0000009 dėl 100 Eur sumokėjimo BAB „Šiaulių grūdai“, kuris patvirtino susitarimo įvykdymą. 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovė BAB „ Šiaulių grūdai“ pakeista jos teisių perėmėja UAB „Baltsta“ ir į bylą ieškovė UAB „Baltsta“ , j.a.k. 302251869, adresu Panevėžio r.sav. Tiltagalių k. Žalioji g.21 įtraukta ieškove. Šalys apie perleidimo sutartį informuotos išsiunčiant procesinius dokumentus. Perleidimo sutartis nebuvo ginčijama.
13. Bylos duomenimis laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 30 d. atsakovas A. M. ėjo ieškovės „Šiaulių grūdai“ generalinio direktoriaus pareigas. Nuo 2010 m. balandžio 30 d. buvo ieškovės valdybos narys. Laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. spalio 6 d. atsakovė T. K. ėjo ieškovės generalinio direktoriaus pareigas bei nuo 2010 m. balandžio 30 d. buvo ieškovės valdybos narė.
14. Dėl įmonės vadovų civilinės atsakomybės teismo pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kuriose reglamentuojama uždarųjų akcinių bendrovių valdymo organų struktūra, numatyta, kad bendrovė turi turėti vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK ) 2.87 straipsnyje bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis) ir pan. Vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu, apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Teismo pažymėtina, kad atsakovų argumentai dėl galimai į bylą nepateiktų visų turinčių reikšmės bylos išnagrinėjimui, galimai neišlikusių dokumentų pagal A. M. niekuo nepagrįsti. Atsakovai turėjo galimybę susipažinti su bankroto administratoriaus žinioje esančiais dokumentais, galimybę teikti įrodymus paneigiančius ieškovės bankroto administratoriaus pateiktus duomenis bei nurodytus argumentus, tačiau iš esmės jokių įrodymų paneigiančių administratoriaus poziciją bei ieškovės teisių perėmėjos argumentus nepateikė. Pažymėtina, kad iškėlus bankroto bylą UAB „ Šiaulių duona plius“ dokumentų bankroto bylos duomenimis neperdavė bankroto administratoriui, taip pat nors ir buvo įpareigota teismui pateikti konkrečius dokumentus, jų nepateikė.
15. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje, atsakovė atsiliepime privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - atsikirtimų faktinį pagrindą. Pažymėtina, kad nepakanka nurodyti faktines aplinkybes, būtina pridėti ir įrodymus patvirtinančius faktines aplinkybes ( CPK 178 straipsnis ). Teismas išaiškino šalims įrodinėjimo pareigas, jų paskirstymo taisykles, nurodė dėl konkrečių įrodymų pateikimo, tačiau teismas neturi pareigos už šalis rinkti įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ). Teismas įpareigojo atsakovę T. K. pateikti teismui duomenis apie tai, kad perdavė ir kada perdavė UAB „Šiaulių grūdai“ įmonės dokumentus bankroto administratorei. Jei jų neperdavė teismui dokumentus apie AB „Šiaulių grūdai“ įsiskolinimus UAB „Šiaulių duona plius“ iki bankroto bylos iškėlimo 2016 m. rugpjūčio 8 d., bei nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo datai 2016 m. rugsėjo 22 d. Taip pat pateikti tarp AB „Šiaulių grūdai“ , UAB „Šiaulių duona plius“ bei A. M. ir, ar T. K. sudarytus skolų suderinimo, skolų įskaitymo, ar kitus sandorius bei pirminius dokumentus pagrindžiančius minėtų skolų sudengimus. Išdavė atsakovui A. M. teismo liudijimą dėl teisės susipažinti ir apskaitos dokumentų dėl BUAB „Šiaulių duona plius“ ieškovei parduotų prekių ir paslaugų, taip pat ieškovės atsiskaitymą su BUAB „Šiaulių duona plius“ už šias prekes ir paslaugas patvirtinančių dokumentų, gavimo. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad susipažino su dokumentais, pateikė teismui (2019-08-09) dokumentus motyvuodamas tuo, kad jie paneigia ieškovės argumentus. Atsakovė T. K. teismo įpareigojimų neįvykdė ir prašomų dokumentų nepateikė.
16. Teismo vertinimu ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė įrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumą į bylą pateiktais įrodymais, dokumentais, o atsakovai ieškovės nurodytų aplinkybių, pateiktų įrodymų nepaneigė. Apklausta liudytoja, teismo vertinimu tik nurodė, kokius konkrečiai veiksmus atliko prieš perduodant dokumentus bankroto administratoriui, tačiau jokių duomenų buvus pirminius dokumentus, kurių pagrindu būtų buvęs pagrindas atlikti konkrečius įskaitymus, nenurodė. Dėl T. K. nurodė, kad jai buvo duotas žodinis nurodymas, todėl ji konkrečius veiksmus prieš perduodant bankroto administratoriui dokumentus ir atliko, o, kad buvo suderinimo aktas, ar pirminiai dokumentai patvirtinantys įskaitymo pagrįstumą, jokiais byloje esančiais dokumentais nepatvirtinta. Be to pažymėtina, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas draudžia įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, tame tarpe ir atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Nors atsakovas A. M. teigė, kad turėjo būti dokumentai, nes kitu atveju negalėjo būti atliktas įskaitymas, taip pat nurodė aplinkybes dėl galimai prarastų dokumentų, tačiau pareigos įrodyti savo teiginius neįvykdė ( CPK 178 straipsnis). Teismas įvertinęs ieškovės į bylą su ieškiniu pateiktus dokumentus, su dubliku bei papildomai su paaiškinimais pateiktus išrašus iš registro, buhalterinės apskaitos dokumentus ( el. b.l. 1 t. b.l. 14-169, 2t. 5-185, 195-199), kasos knygos duomenis, išrašus iš banko sąskaitos, apyskaitas ir kt. ( 4 t. b.l. 3-316), atsakovų pateiktus duomenis bei nurodytus argumentus, visumą įrodymų sprendžia, kad ieškinys įrodytas ir pagrįstas. Įvertinus tai, kad iš esmės nekilo tarp šalių ginčo dėl pačios reikalaujamos sumos dydžio, įvertinus tai, kad byloje įskaitymų pagrįstumą nepatvirtina jokie pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškinys tenkintinas ir iš atsakovų priteistinos prašomos sumos.
17. CK 6.427 straipsnis numato, kad teisė yra ginčo objektas, jeigu ją ginčija asmuo, pareikšdamas ieškinį. Atsakovai perleidimo sutarties, UAB „ Baltsta“ teisių šioje byloje neginčijo. Atsakovas į bylą pateikė kvitą, tvirtindamas, kad išpirko iš ieškovės skolą. Teismo vertinimu R. M. argumentai dėl teisės išpirkti iš ieškovės UAB „Baltsta“ skolą, niekuo nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019m. liepos 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi BAB Šiaulių grūdai“ perleido ieškovės reikalavimus šioje civilinėje byloje. Susitarimas patvirtina, kad 2019 m. liepos 1 d. susitarimu šalys susitarė reikalavimo teisę perleisti už 100 Eur. Nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas sumokėjęs 100 Eur UAB „ Baltsta“ , bylos duomenys patvirtina, kad perlaida atsakovui gražinta, išpirko šį reikalavimą. Atsakovas teigia, kad pažeidžiamos jo teisės, nes ieškovė nenurodė banko sąskaitos. Tačiau pažymėtina, kad pats sumokėjimo faktas, jei toks ir būtų buvęs CK 6.427 straipsnio prasme nepatvirtina skolos išpirkimo fakto, todėl šiuo pagrindu atsakovo nėra teisinio pagrindo nei pakeisti ieškovu šioje byloje, nei civilinės bylos jo atžvilgiu nutraukti. Tai, kad ant reikalavimo perleidimo sutarties nėra UAB „Baltsta“ antspaudo, ar tai, kad įmonė nenurodė atsiskaitomosios sąskaitos, ko gali ir neturėti, nedaro perleidimo sutarties savaime negaliojančia, nors kaip minėta atsakovai ir neginčijo minėtos sutarties.
18. Atsakovė T. K. nurodė, kad 2019 m. liepos 16 d. pripažinus, kad įmonės veikla pasibaigė, todėl likvidavus įmonę pasibaigė atsakovės prievolės, argumentai nepagrįsti įvertinus bylos duomenis bei tai, kad bankroto administratorius konkrečius reikalavimus perleido teisių perėmėjai UAB „ Baltsta“. Nepagrįsti atsakovės T. K. argumentai, kad naujasis kreditorius neinformavo raštu apie reikalavimo perleidimą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai apie teisių perėmimą buvo informuoti ieškovei pareiškus 2019 m. rugpjūčio 12 d. prašymą dėl ieškovės pakeitimo. Kaip matyti pačiame prašyme nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad prašymas bus įteiktas atsakovams kaip procesinis dokumentas, ieškovė laiko, kad jis kartu yra ir informavimas apie reikalavimo perleidimą. Bylos duomenys patvirtina, kad su šiuo prašymu ir teismo nutartimi atsakovai susipažino.
Dėl procesinių palūkanų
19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Aiškindamas procesinių palūkanų institutą, Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant sutartinei ir deliktinei civilinei atsakomybei, todėl ieškovė turi teisę reikalauti procesinių palūkanų priteisimo ir nagrinėjamu atveju.
20. Preziumuojama, kad CK 6.210 straipsnyje numatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiui yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 straipsnis), todėl šių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas. Procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. spalio 24 d. teismui priėmus ieškinį dėl skolos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta.
22. Nors pareiškiant ieškinį ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), tačiau išnagrinėjus bylą iš esmės valstybei iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. iš atsakovo A. M. 2100 Eur žyminio mokesčio ir T. K. 625 Eur žyminio mokesčio. (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 145 straipsnio 2 dalimi, 150 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Baltsta“ , j.a.k. 302251869, adresu Panevėžio r.sav. Tiltagalių k. Žalioji g.21 iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 149.947,63 Eur ( šimtą keturiasdešimt devynis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 63 ct) skolą bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei UAB „Baltsta“ , j.a.k. 302251869, adresu Panevėžio r.sav. Tiltagalių k. Žalioji g.21 iš atsakovės T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27.779,70 Eur ( dvidešimt septynis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 70 ct) skolą bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2100 Eur ( du tūkstančius šimtą eurų ) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovės T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 625 Eur ( šešis šimtus dvidešimt penkis eurus ) žyminio mokesčio.
Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.
Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.