Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transmiva“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 7 549,24 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 3–5).

Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose (1 t., b. l. 134–135, 136–137) remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis (2017 m. gruodžio 7 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 2017 m. gruodžio 7 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017), pažymi, kad atsakovei nepakanka reikšti abejonė dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus. Atsakovei taip pat nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, jam tenka ir pareiga pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą. Ieškovas detalizuoja žalos sumą ir nurodo, kad už transporto priemonės SAAB 9-3 CABRIOLET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalą bei su transporto priemonės žala susijusius nuostolius buvo išmokėta 6 564,56 Eur dydžio išmoka ir 984,68 Eur žalos administravimo mokestis. 6 564,56 Eur išmokos dydį sudaro: transporto priemonės remonto vertė – 4 600,21 Eur; pakaitinio automobilio nuoma remonto laikotarpiu – 577,15 Eur; Transporto priemonės techninės ekspertizės mokestis – 785,76 Eur; teisininkų kontoros, atstovavusios nukentėjusį asmenį žalos atlyginimo procese pagal Vokietijos teisę, mokestis bei išlaidos – 571,44 Eur; vienkartinis mokestis – 30,00 Eur. Vadovaujantis Vokietijos teismų praktika, pvz., Vokietijos Aukščiausiojo Civilinio Teismo (BGfl) sprendimu BGH, 06.11.1973-VI ZR 1/73, trečioji šalis pagal Vokietijos Civilinio kodekso (vok. BGR) 249 straipsnį, gali reikalauti kompensacijos už visas dėl eismo įvykio patirtas išlaidas, t.y. transporto priemonės remonto išlaidas, prekinės vertės netekimo išlaidas, techninės ekspertizės išlaidas, teisines išlaidas, pakaitinio automobilio nuomos išlaidas/prastovos išlaidas, ir kitas išlaidas, atsiradusias dėl aplinkybių, sukėlusių žalą.

Ieškovas ir atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. Ieškovas prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. Vokietijoje dėl VASYL IVANOV, vairavusio transporto priemonę DAF FT XF105.460T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. VASYL IVANOV vairuojama transporto priemonė DAF FT XF105.460T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdama eismo juostas susidūrė ir apgadino lengvąjį automobilį SAAB 9-3 CABRIOLET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas išmokėjo išmoką Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui pagal 2018 m. sausio 5 d. pateiktą reikalavimą atlyginti 7 540,24 Eur dydžio sumą dėl eismo įvykio metu padarytos žalos transporto priemonės SAAB 9-3 CABRIOLET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojui. Žalos dydį sudaro: transporto priemonės SAAB 9-3 CABRIOLET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto vertė pagal Autolackiererei Streng GmbH 2017 m. rugsėjo 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. 173295 (4 600,21 Eur); pakaitinio automobilio nuoma remonto laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. (8 dienoms) pagal Autolackiererei Streng GmbH 2017 m. rugsėjo 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. 173296 (577,15 Eur); Transporto priemonės techninės ekspertizės mokestis pagal Hiller & Zikeli 2017 m. rugsėjo 21 d. sąskaitą faktūrą Nr. HH32A-0917 (785,76 Eur); teisininkų kontoros, atstovavusios nukentėjusį trečiąjį asmenį žalos atlyginimo procese pagal Vokietijos teisę, mokestis bei išlaidos pagal teisininkų kontoros Jacobs & Kollegen 2017 m. spalio 18 d. raštą byloje Nr. 2529/17 MA04 (571,44 Eur); vienkartinis mokestis pagal Vokietijos teisę ir praktiką už bylos vedimą, bylos duomenų rinkimą (30,00 Eur).

Transporto priemonė DAF FT XF105.460T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio dieną atsakovė UAB „Transmiva“ buvo transporto priemonės DAF FT XF105.460T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja pagal lizingo sutartį, atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą (1 t., b. l. 6).

Vadovaujantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išmoka mokama esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Lietuvos draudikų biuras, išmokėjęs išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).

Nustačius, jog atsakovė UAB „Transmiva“ tinkamai neįvykdė pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, ji turi grąžinti ieškovui dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Atsakovė šiam reikalavimui prieštaravo ir nurodė, kad sutinka su 4 600,21 Eur transporto priemonės remonto išlaidomis, tačiau nesutinka su likusią žalos suma.

Išplėstinė kasacinio teismo teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad Lietuvos draudikų biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 51 punktas).

TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras išmoką eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl galimai atsakingo už eismo įvykį asmens civilinei atsakomybei ir pareigai atlyginti žalą (žalos atlyginimui) taikytinos teisės, yra pažymėta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniai santykiai reglamentuoti TPVCAPDĮ, kuris yra lex specialis (specialusis įstatymas) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) atžvilgiu (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis). Taigi, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnio 5 dalyje, kuriose reglamentuota Lietuvos draudikų biuro pareiga išmokėti išmoką dėl neapdrausta transporto priemone, kurios registruota buveinė yra Lietuvoje, kitoje valstybėje padarytos žalos nukentėjusiems asmenims, įtvirtintos ir specialiosios kolizinės normos. Minėtos TPVCAPDĮ nuostatos, pirma, nurodo, kad galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, nagrinėjamoje byloje – Vokietijos teisę. Šios taisyklės atitinka 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma tos šalies teisė, kurioje atsirado žala. Antra, šios taisyklės taip pat suponuoja, kad esant ginčui dėl to, ar pagrįstai nukentėjusiems asmenims išmokėtos išmokos, būtent Lietuvos draudikų biurui tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus.

Lietuvos draudikų biuras, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovės, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. 16 punkte nurodytų sąlygų egzistavimą. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieškinio pagrindą.

Tokio pobūdžio bylose Lietuvos draudikų biuras turi pateikti aiškius duomenis, kokius neteisėtus veiksmus atliko transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu, nurodyti, pagal kuriuos teisės aktus tokie veiksmai laikytini neteisėtais (eismo įvykio vietos kelių eismo taisyklės, kt.) ir juos pateikti, taip pat pateikti eismo įvykio vietos valstybės tarnybų dokumentus, patvirtinančius pažeidimą (jei tokių esama), kitus su eismo įvykio fiksavimu susijusius duomenis (schemas, iš karto po eismo įvykio užfiksuotus eismo įvykio dalyvių liudijimus, kt.), dėl eismo įvykio padarytą žalą ir jos dydį pagrindžiančius dokumentus ir kt. – kitaip tariant, įrodymus, pagrindžiančius eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio. Kokius konkrečius dokumentus ar duomenis siekdamas savo atgręžtinio reikalavimo patenkinimo turi pateikti biuras, priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių. Lietuvos draudikų biuras neprivalo teikti duomenų ir įrodymų dėl tų aplinkybių, dėl kurių byloje ginčo tarp šalių nėra.

Eismo įvykio metu nukentėjęs tretysis asmuo W. M. patyrė turtinę žalą dėl apgadintos transporto priemonės SAAB 9-3 CABRIOLET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sudaro turtinei žalai atlyginti skirta 6 564,56 Eur dydžio draudimo išmoka dydžio išmoka ir 984,68 Eur žalos administravimo mokestis. Išmoką pagrindžiantys dokumentai byloje yra šie: Vokietijos biuro „Grune Karte e. V.“ reikalavimas atlyginti 6 564,56 Eur žalos atlyginimo išmoką ir 984,68 Eur administravimo mokestį (1 t., b. l. 10); kompensacijos detalizavimas Vokietijos biurui „Grune Karte e. V.“ (1 t., b. l. 12); BECS Europos žalų administravimo biuro 7 549,24 Eur žalos atlyginimo reikalavimas (1 t., b. l. 16), BECS Europos žalų administravimo biuro 6 564,56 Eur žalos detalizavimas (1 t., b. l. 20), mokėjimo nurodymas (1 t., b. l. 22), žalos sureguliavimo apžvalga (1 t., b. l. 30), sąskaita už remontą (1 t., b. l. 32–35), sąskaita už automobilio nuoma apgadintos transporto priemonės remonto laikotarpiu (1 t., b. l. 38), sąskaita už teisines paslaugas (1 t., b. l. 40), duomenys apie atliktą ekspertizę eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės žalai nustatyti (1 t., b. l. 44–74), Biurų tarybos sprendimas dėl administravimo mokesčio laikinam reikalavimui dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 93).

Vadovaujantis Vokietijos teismų praktika, trečioji šalis pagal Vokietijos Civilinio kodekso (vok. BGR) 249 straipsnį gali reikalauti kompensacijos už visas dėl eismo įvykio patirtas išlaidas, t.y. transporto priemonės remonto išlaidas, prekinės vertės netekimo išlaidas, techninės ekspertizės išlaidas, teisines išlaidas, pakaitinio automobilio nuomos išlaidas/prastovos išlaidas, ir kitas išlaidas, atsiradusios dėl aplinkybių, sukėlusių žalą. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas pateikė Vokietijos Aukščiausiojo Civilinio teismo (BGfl) sprendimą BGH, 06.11.1973-VI ZR 1/73 (1 t., b. l. 180). Techninės išlaidos yra susijusios su apgadinto turto žalos vertinimu, nuostoliu nustatymu, techninės ekspertizės rengimu. Techninės išlaidos apima eksperto honorarą ir jei atsiranda, išlaidas (kelionės į apžiūros vietą išlaidos, nuotraukų darymo išlaidos, „telekomunikacijų išlaidos, duomenų tikrinimo ir tyrimo išlaidos. Iš rašytinių duomenų apie atliktą ekspertizę eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės žalai nustatyti (1 t., b. l. 44–74), matyti, kad ekspertizės išlaidos sudaro 785,76 Eur. Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos priklauso nuo remonto dienų trukmės, įskaitant automobilio techninės apžiūros trukmę, pasiruošimą remontui ir pan., taip pat savaitgalio/nedarbo dienas. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė sąskaitą už automobilio nuomą apgadintos transporto priemonės remonto laikotarpiu (1 t., b. l. 38). Vienkartinis 30,00 Eur kur mokestis už bylos vedimą yra kompensuojamas remiantis Vokietijos teismu praktika (Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimas Nr. VI ZR 37/11, 1 t., b. l. 154–158). Pagal Vokietijos žalų administravimo praktiką, eismo įvykyje žalą patyręs asmuo turi teisę kreiptis į teisininkus, kurie jį atstovautų žalos atlyginimo procese. Teisininkų kontoros atstovavimo honoraras ir išlaidos yra kompensuojamos atsakingo už žalą asmens/ draudiko. Teisininkų kontora Jacobs & Kollegen atstovavo nukentėjusį W. M. dėl eismo įvykio metu patirtos žalos. Iš viso nukentėjęs W. M. patyrė 571,44 Eur dydžio teisinių išlaidų. Byloje yra pateikti šie dokumentai teisininkų kontoros mokesčiui ir išlaidoms pagrįsti: teisininku kontoros Jacobs & Kollegen 2017 m. spalio 18 d. raštas byloje Nr. 2529/17 MA04, Vokietijos Advokatų honorarų įstatymas (1 t., b. l. 40, 145–152).

Nacionalinis draudikų biuras, kuris atsakingas dėl nedrausto vairuotojo padarytos žalos, remdamasis Biurų tarybos patvirtintomis nacionalinių draudikų biurų Bendradarbiavimo nuostatomis, privalo kompensuoti ne tik eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro (šiuo atveju Vokietijos biuro) patirtas išlaidas dėl išmokėtų draudimo išmokų, bet ir atlyginti eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro žalos administravimo išlaidas. Administravimo mokesčio suma, patvirtinta Biurų Tarybos, yra 15 proc. nuo bendros išmokėtos sumos, skirtos nukentėjusio (-ių) asmens (-ų) turto ir asmens žalai ir su žala susijusiems nuostoliams atlyginti. W. M. žalai atlyginti buvo skirta 6 564,56 Eur dydžio draudimo išmoka, todėl žalos administravimo mokestis yra 984,68 Eur (2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimas (2003/564/EB), 1 t., 95–105, 2004 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimas (2004/332/EC), 1 t., b. l. 106).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-393-313/2017). Taigi, ieškovui pateikus įrodymus dėl atsakovės atsakomybės pagal Vokietijos teisę, atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimais, turėjo pateikti teismui įrodymus pagal Vokietijos teisę, kurie paneigtų ieškovo įrodymus, tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė.

Apibendrinant konstatuotina, jog ieškovas įrodė atsakovės būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, pateikė išsamius duomenis apie žalos atlyginimą pagal Vokietijos teisę, Vokietijos teisinį reglamentavimą, susijusį su žalos administravimu, paskaičiavimu bei atlyginimu, todėl įgijo teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas prašo priteisti 226 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 115), 330,87 Eur už vertimo paslaugas (1 t., b. l. 111, 112). Kadangi 556,87 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos byloje esančiai įrodymais, ieškovo prašymas tenkintinas, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 556,87 Eur suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 4,41 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus ieškinį iš atsakovės valstybei priteistina 4,41 Eur suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transmiva“, įmonės kodas 302209539, 7 549,24 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 24 ct) nuostolius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7 549,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 556,87 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės „Transmiva“, įmonės kodas 302209539, 4,41 Eur (keturių eurų 41 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.