- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-330-198/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pran.), Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- A. J. P.
- Trečiasis asmuo
- R. P., Šakių rajono 2-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 34.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-330-198/2015
Loreta Masevičiūtė Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01106-2012-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 34.4.1.,
34.4.7.1., 34.4.8., 116.1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. P. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-829/2014 pagal ieškovo J. P. patikslintą ieškinį dėl pareiškimo, kuriuo buvo panaikintas 2006-03-31 sudarytas testamentas, pripažinimo negaliojančiu, pareikštą atsakovui A. J. P., tretieji asmenys - R. P. ir Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarė Z. D.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. P. patikslintu ieškinį prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2011-09-20 pareiškimą, kuriuo buvo panaikintas 2006-03-31 sudarytas testamentas. Ieškovas nurodė, kad apie 2005 metus mama pradėjo galvoti apie testamentą. Tada mama pasakė, kad jis gerai tvarkosi, turės ją laidoti ir turtą padalino taip: jam užrašė namą, o broliui – ūkinius pastatus. Pradėjo namą remontuoti, apšiltino, pakeitė stogą. Nebuvo jokios šnekos, kad kažkas gali keistis. Brolis ūkiniame laikė balandžius. Yra lauko virtuvėlė, garažas, dar dvi patalpos. Mamos sveikata blogėjo. Vėliau sunkiai susirgo ir jis. Mamos namuose apsigyveno ieškovo draugė A. K. ir jie abu rūpinosi mama. 2011-09-16 rytą jo draugė nuėjo mamos pakviesti pusryčių, tačiau mama iš lovos nesikėlė. 2011-09-16 rytą su ja nesusikalbėjo. Mamai gydytoją iškvietė jo draugė A. K.. Šeimos gydytoja atvyko greitai – nuo 8 iki 9 val. Gydytoja E. T. apžiūrėjo mamą. Pirmiausia jos kalbėjosi vienos, paskui jam gydytoja pasakė, kad reikia psichiatro konsultacijos. Buvo iškviestas gydytojas R. K., kuris atvažiavo apie 10 val. Gydytojas rekomendavo mamai gulėti. Taip pat siūlė važiuoti į ligoninę. Kadangi mama nenorėjo važiuoti į ligoninę, ją vežti atsisakė. Gydytojas pasakė, kad jei pablogės sveikata per tris dienas, tada reikės važiuoti į ligoninę. Mama neturėjo geros atminties, buvo prasta klausa, turėjo problemų dėl širdies, sąnarių. 2011-09-20 dėl sveikatos problemų mama pati vaikščioti negalėjo. 2011-09-20 ją pasiėmė atvažiavusi anūkė A. K.. Mama nepasakojo kur ji tą dieną buvo. Grįžo gal po pusvalandžio. Mamai nebuvo nustatytas neįgalumas. Specialūs poreikiai nustatyti dėl sunkaus vaikščiojimo. Brolis (atsakovas) mamos slaugyti ir prižiūrėti nepadėjo. Panaikinti testamentą nebuvo jos tikroji valia. Savarankiškai iš namų dėl sveikatos būklės mama niekur išvykti negalėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo J. P. 3 500 Lt (nuo 2015-01-01 1013,67 €) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui A. J. P. bei 100 Lt (nuo 2015-01-01 28 €) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas. Teismas nenustatė, kad A. P. buvo tokios būsenos, jog nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Todėl sprendė, kad pripažinti negaliojančiu 2011-09-20 pareiškimą, kuriuo buvo panaikintas 2006-03-31 sudarytas testamentas, teisinio pagrindo nėra. Teismo vertinimu, 2014-04-07 ekspertizės išvada yra nepakankama nustatyti, kad A. P. 2011-09-20 pareiškimo apie 2006-03-31 sudaryto testamento panaikinimą pasirašymo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės akto išvados neišsamios, neišplaukia iš tyrimo eigos. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akte akivaizdžiai trūksta išvadų apie priežastinį ryšį tarp A. P. ligų ir jai nustatytos diagnozės (neveiksnumo). Liudytojais apklaustų gydytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu buvo abstraktūs, kas nesustiprino ekspertės padarytos išvados teisingumo. Teismas nurodė, kad tiriamojoje ekspertizės dalyje privalo būti aiškiai pagrindžiama, kada konkrečiai liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios palikėja prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus. Teismas nurodė, kad byloje apklaustas ne vienas liudytojas tvirtino, kad palikėja gebėjo bendrauti buitine kalba, orientavosi aplinkoje, todėl galėjo išreikšti savo tikrąją valią. Esant prieštaringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurio patikrinti objektyvių galimybių nėra, nes palikėja yra mirusi, teismas vertino visas su byla susijusias faktines aplinkybes, kurios gali padėti susidaryti pagrįstą išvadą apie palikėjos gyvenimo sąlygas ir būdą, santykius su įpėdiniais, kuriems paliktas turtas, ir įpėdiniais, ginčijančiais testamento panaikinimą, galimus palikėjos argumentus dėl turto palikimo. Teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad po testamento panaikinimo – 2011-09-20 A. P. turėjo visas galimybes pakeisti savo valią, nes mirė tik po metų, tačiau to nepadarė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone teismas netinkamai taikė LR CK 1.89 str. nuostatas. Teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas aplinkybes bei ekspertizės aktą, taip pažeisdamas LR CPK XIII skyriaus nuostatas. Teismas, laikydamasis pozicijos, jog negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės galėjo įtakoti tik psichinė liga, kurios šiuo atveju teismas, vadovaudamasis medicininiais dokumentais, neva tai nenustatė, yra prieštaraujanti formuojamai vieningai teismų praktikai. Teismas nevertino tų aplinkybių, jog kyla pagrįstas klausimas, ar iš tiesų palikėjo vidinė valia sutapo su išorine jos valia. 2006-03-31 palikėjos sudarytas testamentas turėjo loginį pagrindą bei paaiškinimą, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino. Kaip ir nevertino tos aplinkybės, kad tarp ieškovo ir atsakovo, jo brolio, jau buvo nusistovėję turto naudojimo santykiai pagal mirusiosios surašytą testamentą. Apeliantas mano, kad pareiškimas surašytas atsakovui galimai pasinaudojus situacija, jog po ištikusio insulto palikėja negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Todėl teismas privalėjo vertinti atsakovo sąžiningumą, ar toks mirusiosios pareiškimas nebuvo jo noras užvaldyti turtą, kurį iš esmės jau buvo pagerinęs apeliantas. Taigi, neištyręs įrodymų, susijusių su pareiškimo sudarymo pagrįstumu ne tik netinkamai taikė CK 1.89 str. nuostatas, tačiau ir nukrypo nuo LAT formuojamos vieningos praktikos. Teigia, jog buvo ir palikėjos valios įforminimo trūkumų pasirašant ginčo pareiškimą, nes notarės biure pareiškimo vienas iš egzempliorių netgi apskritai nebuvo pasirašytas palikėjos, tačiau teismas nepagrįstai šios aplinkybės nevertino reikšminga. Apelianto nuomone ekspertė išvada pagrįstai nustatė, jog pareiškimo sudarymo dieną palikėja negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2011-09-16 buvo gydytojų įrašai apie tai, kad palikėjos sveikatos būklė yra gana sudėtinga, jai buvo diagnozuotas insultas. Esant tokiai diagnozei nėra jokių abejonių, jog asmuo, praėjus kelioms dienoms, tikrai negali atlikti tokių svarbių juridinių veiksmų, kaip sandorių sudarymas. Be to, 2011-09-23 palikėjai diagnozuoti pažintinių funkcijų sutrikimai bei kraujagyslinė demensija. Nesuprantamas ir kitas teismo argumentas dėl palikėjos galimybės vaikščioti. Palikėja UAB „Dermavita“ niekada nesilankė. Be to, nėra aišku, kuo koreliuoja galimybė paeiti ir būsena, kai asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės. Pažymėjo, jog palikėjos išreikšta valia būti negalėjo ir dėl to, nes ginčijamu pareiškimu ji suteikė teisę paveldėti dalį turto ir mirusio apelianto brolio, R. P. sūnui R. P., su kuriuo palikėja ilgą laiką nebendravo. Teismas padarė klaidingas išvadas vertindamas notarės pateiktus paaiškinimus, nes jie prieštarauja 2011-09-26 byloje pateiktai medicininei išvadai bei ekspertizės aktui. Teismas nevertino, kad atsakovas J. P. pats būdamas silpnos sveikatos ( turėdamas neįgalumą) neturėjo galimybės prižiūrėti motinos, todėl apie jos sveikatos būklę nieko objektyviai pasakyti negalėjo. Pats gyveno pas liudytoją Simokaitienę. Teismas nevertino liudytojos A. K., K. G. parodymų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą tretysis asmuo notarė Z. D. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad A. P. pateikdama pareiškimą dėl testamento panaikinimo ir jo pasirašymo metu 2011-09-20 buvo visiškai veiksni, sąmoninga ir sugebėjo adekvačiai, apgalvotai bei protingai išreikšti savo valią. A. P. patikino notarę, kad niekada nesilankė pas psichiatrą, kad neserga jokiomis ligomis. Be to, A. P. nurodė rimtą priežastį, dėl kurios ryžosi naikinti testamentą. Ieškovas nepateikė patikimų įrodymų ir savo pretenzijų tinkamai nepagrindė. Ieškovas remiasi tik dviem įrodymais – pomirtinės psichiatrinės ekspertizės aktu ir liudytojo R. K. parodymais, kiti ieškovo įrodymai neinformatyvūs, kelia nepasitikėjimą ir abejonių. Medicinos įstaigų dokumentai neįskaitomi, matosi lapų numeravimo taisymai, o forma neatitinka SAM instrukcijoms. Nurodo, kad pomirtinė psichiatrinė ekspertizė atlikta ne pagal taisykles, neturint būtinų duomenų, ir ji negali būti pripažinta tinkamu įrodymu. Teigia, kad CK 1.89 str. norma šiuo atveju netaikytina, nes kreiptis dėl sandorio negaliojimo gali tik pats jį sudaręs fizinis asmuo, bet ne jo įpėdiniai.
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas A. J. P. ir tretysis asmuo R. P. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančia teise ir ši teisė buvo taikyta teismo nustatytiems faktams, kurie nustatyti įstatymo numatytais įrodymais, teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis, įrodymus tinkamai įvertinus. Ieškovas nepateikė duomenų, kurie įrodytų, kad testamento panaikinimas prieštaravo palikėjos valiai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas. Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Sutikdamas su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis vertinant įrodymus, taikant teisės normas, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo motyvų.
Nagrinėjamu atveju 2011-09-20 pareiškimas, kuriuo buvo panaikintas 2006-03-31 testamentas, ginčijamas dėl A. P. valios nebuvimo, jos negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, taip pat dėl to, kad pasirašytas buvo netinkamai.
Ginčijant palikėjos valią Lietuvos Respublikos CK 1. 89 str. pagrindu, ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad testamento panaikinimo metu jo mama A. P. buvo tokios būsenos, kuri neleido jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Savo argumentams įrodyti ieškovas teismo prašė paskirti pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2014-04-07 ekspertizės išvada yra nepakankama nustatyti, kad A. P. 2011-09-20 pareiškimo dėl testamento panaikinimo surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės akto išvados neišsamios, neišplaukia iš tyrimo eigos. Teismas darė išvadą, kad ekspertizės akte akivaizdžiai trūksta išvadų apie priežastinį ryšį tarp A. P. ligų ir jai nustatytos diagnozės (neveiksnumo). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas prie šių išvadų priėjo įvertinęs ekspertizės išvados turinį, liudytojais apklaustų gydytojų paaiškinimus, kitų liudytojų paaiškinimus. Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktą ekspertizės aktą. Tokiems skundo argumentams nėra pagrindo pritarti.
Teismų praktikoje jau yra susiformavusi nuostata, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Net ir teismo paskirtos ekspertizės aktas yra tik viena iš įrodymų rūšių. Pagal CPK 218 straipsnį, teismo eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad liudytojais apklaustų gydytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu buvo abstraktūs, kas nesustiprino ekspertės padarytos išvados teisingumo. Be to, apklausta ekspertė paaiškino, kad duoti kategoriškai išvadai duomenų nepakako. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą nagrinėjo ir analizavo pateikto ekspertizės akto reikšmingumą ginčo baigčiai. Nepagrįsti skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą bei įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Vien aplinkybė, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė apeliantui nepalankias išvadas, negali būti pagrindu konstatuoti tokių procesinių teisės normų taikymo pažeidimą ir abejoti byloje priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-409/2008, 2009-05-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-218/2009). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ekspertizės aktų išvados grindžiamos tik paskutiniais prieš ir po testamento panaikinimo padarytais medicininiais įrašais apie palikėjos būklę. Ekspertizės akte padarytos išvados yra nepagrįstos jokiais tyrimais. Tačiau byloje buvo apklaustas ne vienas liudytojas, tvirtinęs, kad palikėja gebėjo bendrauti buitine kalba, orientavosi aplinkoje, todėl galėjo išreikšti ir savo tikrąją valią dėl testamento turinio. Todėl esant prieštaringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurio patikrinti objektyvių galimybių nėra, nes palikėja A. P. yra mirusi, pirmosios instancijos teismas įvertino visas su byla susijusias faktines aplinkybes, kurios padėjo susidaryti pagrįstą išvadą apie jos gyvenimo sąlygas ir būdą, santykius su įpėdiniais, galimus palikėjos argumentus dėl turto palikimo. Pirmos instancijos teismas įvertino visus šalių pateiktus įrodymus vadovaudamasis CPK 185 straipsnio nuostatomis. Nustatyta, kad A. P. tiek su ieškovu, tiek su atsakovu santykiai buvo geri, nei vienas sūnus mamos nebuvo labiau vertinamas ar mylimas. Po ginčijamo pareiškimo surašymo, t.y. 2011-09-26, A. P. lankėsi pas odos gydytoją, skundėsi odos išbėrimu. Be to, pažymėtina, kad po ginčijamo pareiškimo surašymo palikėja mirė praėjus vieneriems metams ir turėjo laiko savo valią pakeisti, tačiau to nepadarė. Ieškovas nepateikė duomenų, kurie įrodytų, kad sudarytas testamento panaikinimas prieštarautų palikėjos valiai. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevertino tų aplinkybių, jog kyla pagrįstas klausimas, ar iš tiesų palikėjos vidinė valia sutapo su išorine jos valia. Apelianto skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo nurodytų faktų, kad ieškovas gyveno su palikėja, pagerino paveldimą turtą bei kad tarp atsakovo ir ieškovo buvo nusistovėję turto naudojimo santykiai, taip pat kad nevertintas atsakovo sąžiningumas siekiant užvaldyti paveldimą turtą, pagrindo kitokiai kolegijos išvadai, nei padarė pirmos instancijos teismas, neteikia. Apeliantų nurodytų faktų išsamaus aptarimo nebuvimas savaime nesuponuoja vertinimo, jog teismas neatsižvelgė į šių duomenų turinį visumos įrodymų kontekste.
Nepagrįsti apelianto argumentai, kad aplinkybė, jog vienas ginčijamo pareiškimo egzempliorius nebuvo pasirašytas palikėjos, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tai laikytina pareiškėjos valios įforminimo trūkumu. Pas notarę testamento panaikinimo pareiškimas pasirašytas palikėjos ( b.l. 14, 1 t.). Ant antro pareiškimo egzemplioriaus A. P. savo ranka yra parašiusi savo vardą ir pavardę. Palikėjos parašo bei jo tikrumo testamento panaikinimo pareiškime niekas neginčijo. Be to, pareiškime nenurodyta, kad pareiškimas surašytas yra dviem egzemplioriais. Pareiškime nurodyta, kad pareiškimas garsiai perskaitytas notarės, kad pareiškėja pareiškė, kad ji visiškai suprato teisines pasekmes ir sąmoningai jų nori. Byloje esančiais notarės paaiškinimais nustatyta, kad notarė įsitikino A. P. veiksnumu ir kad ginčijamas pareiškimas pasirašytas notarės akivaizdoje. Netikėti notarės paaiškinimais, kad A. P. testamento panaikinimo metu aplinkoje orientavosi, mintis dėstė rišliai, aiškiai ir logiškai, kad notarei nekilo jokių abejonių dėl A. P. veiksnumo, pagrindo nėra. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2, 31 str.).
Apeliantas nurodo, jog teismas laikydamasis pozicijos, jog negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės galėjo įtakoti tik psichinė liga, kurios šiuo atveju teismas, vadovaudamasis medicininiais dokumentais, nenustatė, yra prieštaraujanti vieningai teismų praktikai. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, kadangi būtent liga, kuri neva tai trukdė velionei orientuotis, ir buvo grindžiamas ieškinys. Šiuo aspektu teismo išvados yra pagrįstos, kadangi bylos nagrinėjimas apspręstas ieškinio faktinio pagrindo, kurį suformuoja ieškovas. Apeliantas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Nagrinėjamoje byloje nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės, nei apelianto nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Todėl apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys negali būti laikomos precedentu šioje byloje.
A. P. valia kaip reiškinys yra labai sudėtinga ir individuali, ją gali sąlygoti, suformuoti ir netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti, kaip ir apskritai asmens – testatoriaus – atminimą. Pažymėtina, kad šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai. Šiuo atveju apeliantas turėjo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, t. y. tokias aplinkybes, kurios būtų pagrindas pripažinti negaliojančiu 2011-09-20 pareiškimą, kuriuo buvo panaikintas 2006-03-31 testamentas (CPK 178 str.).Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių, nei jas nustatė Šakių rajono apylinkės teismas, todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymais pagristai atmetė ieškovo ieškinį. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto priteistinos atsakovo A. J. P. apeliacinėje instancijoje turėtos išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas A. J. P. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 350 € ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, todėl iš apelianto atsakovo naudai priteistina 350 € advokato pagalbai apmokėti
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 € ( tris šimtus penkiasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidas.