- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-397-1053/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00092-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- N. M.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
- Kategorijos
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 1.2.12.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo N. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda; 260 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir N. M. skirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. M. skirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant N. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis arba pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba atlikti karo tarnybą; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. N. M. 2023 m. birželio 28 d. apie 19.00 val. Pašilaičių mikrorajone, prie parduotuvės „Kubas“, Stanevičiaus g. 32 A, Vilniuje, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti bei vartoti pats, neteisėtai įgijo bespalves kristalines medžiagas, kurios buvo supakuotos į plastikinę dėžutę su etikete „JET gum...MINT“, kurių sudėtyje yra 1,404 g psichotropinės medžiagos 3-CMC (80,1%), bei įgijo tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau nemažiau 0,052 g psichotropinės medžiagos 3-CMC, kuri buvo rasta ant juodos spalvos plastikinio mobiliojo ryšio telefono dėklo, plastikinės kortelės „Revolut VISA“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei 5 Eur vertės banknoto, dalį iš baltos spalvos miltelių jis 2023 m. birželio 30 d. apie 18.30 val. prie Žaliųjų ežerų, Vilniaus rajone, pasiūlydamas E. I. ir A. B. pavartoti, išplatino.
2. Be to, N. M. 2023 m. birželio 28 d. apie 19.00 val. Pašilaičių mikrorajone, prie parduotuvės „Kubas“, Stanevičiaus g. 32 A, Vilniuje, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo 13,0409 g skysčio, kuris buvo buteliuke–lašintuve su užrašu „Premium Whoop“, kurio sudėtyje yra 0,0782 g gryno sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA (0,6%), bei 0,0005 g gryno sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA (0,004%), įgijo 0,8354 g skysčio, kuris buvo buteliuke-lašintuve su užrašu „Premium Whoop“, kurio sudėtyje yra 0,00017 g gryno sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA (0,2%) bei 0,00003 g gryno sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA (0,003%), be to, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau 0,987 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), savo kambaryje ant spintos stovinčioje metalinėje dėžutėje, polietileniniame maišelyje neteisėtai laikė 0,987 g narkotinių medžiagų – kanapes (antžemines dalis) (10,5%) iki tol, kol 2023 m. birželio 30 d. nuo 22.00 val. iki 22.20 val. kratos atliktos minėtame name metu, ją rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo nuosprendį dalyje dėl N. M. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos bausmės dydžio pakeisti ir N. M. už 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirti 2 (dvejus) metus laivės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmes, paskirtas už kiekvieną nusikalstamą veiką, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų laivės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. M. skirti 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) mokytis arba pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba atlikti karo tarnybą; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
3.1 Prokurorė skunde teigia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendis dalyje dėl N. M. paskirtos bausmės dydžio yra nepagrįstas ir keistinas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
3.2 Prokurorė skunde pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu N. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Atsižvelgiant į sankciją, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, be kita ko, pasisakyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-222/2017).
3.3 Skunde pažymima, kad teismas, nustatydamas konkretų bausmės dydį, turi paisyti įstatyme nustatytos minimalios ir maksimalios skyrimo ribos už atitinkamą nusikaltimą. Šiuo atveju teismas tinkamai parinko vienintelę galimą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau netinkamai nustatė skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, kuriuos nurodė kaip artimus bausmės minimumui. BK 50 straipsnio 2 dalyje išties nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų, tačiau BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės minimumas yra 2 (dveji) metai.
3.4 Prokurorės teigimu, manytina, kad teismas šuo atveju nepagrįstai sprendė, jog bausmės minimumas nagrinėjamu atveju yra 3 (trys) mėnesiai. Tačiau šis dydis neatitinka baudžiamajame įstatyme nustatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės ribos už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (lex specialis derogat legi generali). Atsižvelgtina ir į tai, jog nagrinėjamu atveju teismas nenustatė ir neaptarė jokių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti taikoma švelnesnė bausmė ar bausmės rūšis, negu numato įstatymas, t. y. taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatos. Taigi, teismas netinkamai paskyrė nuteistajam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nesiekia BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos minimalios ribos.
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas.
5. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę N. M. dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir atidėdamas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punkte numatytas pagrindas pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje pakeisti.
6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas priima nuosprendį pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Baudžiamasis įstatymas yra netinkamai pritaikytas tada, kai netinkamai pritaikomos BK bendrosios dalies normos; nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis, punktus, kuriuos reikėjo pritaikyti; paskiriama bausmė, kurios rūšies ar dydžio nenustato pritaikytas BK straipsnis ar išvis BK. Baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normos netinkamai pritaikomos tais atvejais, kai nepritaikoma atitinkama norma esant pagrindui ją taikyti ar pritaikoma kuri nors iš BK bendrosios dalies normų nesant jos taikymo pagrindo, arba pritaikoma ne ta norma, kurią reikėjo taikyti.??? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-107-746/2015)
7. Pirmosios instancijos teismas už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą N. M. skyrė 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Taigi matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę savo trukme mažesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas ir taip netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje teismas neišdėstė jokių motyvų, kuriais būtų konstatuojami BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje numatyti pagrindai nuteistajam skirti švelnesnę nei numatyta įstatyme bausmę, nors tokį savo sprendimą teismas turi motyvuoti. Nuosprendyje nėra ir nuorodų į minėtus BK straipsnius.
8. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso <...> XXXVII, <...> skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), o BK 260 straipsnis yra BK XXXVII skyriuje, todėl už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidėtas ar iš dalies atidėtas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas N. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
9. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo N. M. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę ir atidėti galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokio prokurorės prašymo tenkinimas iš esmės nulemtų situaciją, kuomet apeliacinės instancijos teismas ištaisytų tik vieną iš paminėtų pirmosios instancijos teismo padarytų teisės taikymo klaidų, ir pats netinkamai pritaikytų baudžiamąjį įstatymą (atidedant bausmės vykdymą).
10. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto pagrįstumą bei teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir (ar) proceso teisės normas, tokia klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą bei pagrįstą baigiamąjį aktą. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas proceso klaidas.??? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-133-942/2020)
11. Todėl teisėjų kolegija prokurorės apeliacinio skundo netenkina. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismui šiuo atveju ištaisius abi pirmosios instancijos teismo padarytas teisės taikymo klaidas, nuteistojo teisinė padėtis būtų pabloginama daugiau negu to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde. Minėtų klaidų ištaisymas nulemtų, jog nuteistajam turi būti skiriama reali 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, o prokurorės skunde prašoma šios bausmės vykdymą atidėti paskiriant įpareigojimus. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitiktų non reformatio in peius teisės principo, įtvirtinto BPK 320 straipsnio 4 dalyje, kur numatyta, jog pabloginti <...> padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai; nuteistojo <...> padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
12. Atsižvelgiant į baudžiamojo proceso paskirtį ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis), negalimas toks BPK 320 straipsnio 3 dalies aiškinimas, kai apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro skundą dėl bausmės nuteistajam ir nustatęs, kad asmuo pripažintas kaltu netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, ir tokią teisinę situaciją ištaisęs asmeniui palankia linkme, būtų laikomas peržengusiu bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas ir padariusiu esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Dėl to, tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas apeliacinio skundo motyvais ir turi konstitucinę teisę apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. ??2K-93-303/2022).
13. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
14. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius ir kt., yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, taip pat kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015 ir kt.).
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad susiklosčiusi teisinė situacija, kuomet tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymas – 2 (dvejų) metų realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas nuteistajam, iš esmės nulemtų nuteistojo teisinės padėties pabloginimą daugiau nei to prašoma prokurorės skunde, jau savaime suponuoja išvadą, kad tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, net ir be aptartų argumentų, yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nuteistajam N. M. skirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje.
16. N. M. yra jauno amžiaus, o nusikalstamas veikas padarė būdamas 18 metų, nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. atlieka karo tarnybą, neteistas, baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu neturint bilieto, paskirtas baudas sumokėjęs. Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo padaryta veika yra mažesnio pavojingumo, nei rūšinis nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumas. Nuteistasis neatlygintinai davė dviem liudytojoms, kurias pažinojo ir palaikė draugiškus santykius, pavartoti psichotropinių medžiagų. Liudytojos ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų jau yra vartojusios anksčiau, taigi nuteistasis jų neįtraukė į narkotikų vartojimą. Pats nuteistasis nurodė, kad pats narkotikus pradėjo vartoti apie vieno mėnesio laikotarpyje iki nusikalstamų veikų padarymo. Todėl negalima daryti išvados, jog nuteistasis linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos iš esmės yra atsitiktinio pobūdžio ir nulemtos iš esmės netinkamai pasirinktų draugų – nuteistasis nurodė, kad narkotikus įsigijo kartu su draugu nusprendęs jų pabandyti. Nuteistasis šiuo metu atlieka karinę tarnybą struktūrizuotoje aplinkoje, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę nusikalstamos veikos pavojingumą, daro išvadą, kad yra BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti N. M. paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis), nustatant 2 metų šios bausmės terminą, be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį mokytis arba pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba atlikti karo tarnybą; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme pagal BK 259 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam N. M. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros ir įpareigoti nuteistąjį mokytis arba pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba atlikti karo tarnybą; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmės, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme pagal BK 259 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu – griežtesne bausme (laisvės apribojimu) apimant švelnesnę (baudą) ir N. M. skirti subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo su minėtais įpareigojimais ir draudimais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti N. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminą vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą su pirmiau nurodytais įpareigojimais ir draudimais.
Kitos Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.