Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-09-21 · Civilinė byla Nr. e2-899-370/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-21
Bylos Nr.
e2-899-370/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00848-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Conres LT“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Nullus“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-899-370/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00848-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.1.14 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 21 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conres LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conres LT“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conres LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nullus“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Conres LT“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Nullus“ (toliau – atsakovė) 300 000 Eur skolą už darbus, 306 785,14 Eur darbų kainos pabrangimą, 296 319,19 Eur skolą už atliktus darbus pagal 2023 m. liepos 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON000014194, 2023 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON000014195 ir 2023 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON000014196, 7 093,14 Eur skolą pagal 2023 m. vasario 28 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. KRED202301, 17 109,39 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 927 306,86 Eur vertės atsakovės kilnojamąjį̨ ir(ar) nekilnojamąjį̨ turtą, pinigines lėšas, esančias Lietuvos Respublikos bankuose, kredito unijose, kitose mokėjimo įstaigose, o nesant nekilnojamojo, kilnojamojo turto ar piniginių lėšų, pavesti antstoliui surasti, aprašyti bei areštuoti piniginio reikalavimo ribose tiek kilnojamąjį̨, tiek nekilnojamąjį turtą, taip pat kilnojamuosius daiktus, pinigus ir turtines teises, esančius pas trečiuosius asmenis. Prašymą grindė didele reikalavimo suma, prasta atsakovės turtine padėtimi. Nurodė, kad atsakovės nesąžiningas elgesys sutarties vykdymo metu bei vengimas bendradarbiauti ir prisiimti atsakomybę dėl savo veiksmų patvirtina, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali imtis veiksmų, siekdama apsunkinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymą ar padaryti jį neįmanomą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės ieškinio pagrįstumą, nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas ar ieškovė pasirinko neleistiną, neįmanomą savo teisių gynybos būdą, todėl nusprendė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas.

5. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog ieškinys pareikštas dėl didelės sumos priteisimo, nepagrindžia sprendimo įvykdymo apsunkinimo, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovei nepateikus konkrečių duomenų apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie galėtų turėti įtakos galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, teismas konstatavo, jog nenustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. atsakovės turto areštas, nesant duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, nepagrįstai pažeistų atsakovės interesus bei nepagrįstai suteiktų prioritetą ieškovės interesų užtikrinimui.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė UAB „Conres LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. Atsakovė skolinga ieškovei 927 306,86 Eur už atliktus statybos darbus. Dėl daugiau nei 606 000 Eur skolos tarp šalių nėra ginčo. Pagal 2023 m. sausio 6 d. susitarimą sulaikyta 600 000 Eur suma turėjo būti sumokėta po visų trūkumų objektuose pašalinimo. Nors 2023 m. balandžio 17 d. šalys pasirašė susitarimą, kuriuo konstatavo, kad visi trūkumai pašalinti, atsakovė iki šiol nesumokėjo ieškovei 300 000 Eur iš sulaikytos sumos. Pagal 2023 m. sausio 6 d. susitarimą atsakovė turėjo sumokėti ieškovei perskaičiuotą statybos darbų (sąnaudų) pabrangimą per 5 darbo dienas nuo šios sumos gavimo iš Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija). Nors atsakovė viešai pripažįsta, kad šiuos pinigus (306 785,14 Eur) gavo, bei Administracija 2023 m. balandžio 6 d. patvirtino, kad juos sumokėjo, atsakovė, pažeisdama susitarimą, gautos sumos ieškovei nepervedė.

6.2. 2023 m. sausio 6 d. susitarimu sutarta, kad dalis darbų dėl oro sąlygų bus atliekami po objektų galutinių aktų pasirašymo iki 2023 m. birželio 1 d. Ieškovė atliko darbus už 296 319,19 Eur, tačiau atsakovė, vengdama atsiskaityti, darbų nepriėmė visa apimtimi dėl tariamų trūkumų. Ieškovė darbus perdavė vienašališkai. Nors atsakovė, gavusi vienašališkai pasirašytus aktus ir pagal juos išrašytas sąskaitas, 2023 m. birželio 23 d. raštu paprašė juos perrašyti neginčijamai sumai, neginčijamos darbų dalies kainos iki šiol nesumokėjo. Atsakovė nepagrįstai nepriima ir vilkina atsiskaitymą už neginčijamą darbų dalį.

6.3. Ieškovė su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog ieškinio suma atsakovei yra itin didelė ir atsakovė yra nesąžininga, dėl to kyla grėsmė, jog atsakovė imsis veiksmų ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymui. Į bylą pateiktas atsakovės 2023 m. kovo 2 d. atsakymas ieškovei, kuriame atsakovė nurodė, kad atsakovė pinigų nemokės, nes negauna pinigų už paslaugas iš Administracijos bei ruošiasi bankrotui. Kontrahento įsipareigojimų netinkamas vykdymas nesudaro pagrindo nevykdyti prievolių savo kreditoriui ir vien šis faktas rodo atsakovės nesąžiningumą. Ieškovei paklausus Administracijos dėl partnerystės sutarties vykdymo, paaiškėjo, kad šis atsakovės teiginys neatitinka tikrovės. Administracija 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštu informavo ieškovę, kad yra atlikusi atsakovei mokėjimus, kurių bendra suma – 1 142 284,50 Eur. Atsakovė viešai deklaruoja, neva dėl pabrangusių statybų Administracija sutiko indeksuoti dalį neatliktų darbų, ir tai reiškė papildomus 306 000 Eur ieškovei, nes atsakovė dėl pabrangimo į Administraciją vengė kreiptis. Visgi šią sumą atsakovė gavo iš Administracijos ir turėjo per 5 darbo dienas sumokėti ieškovei, tačiau jos nesumokėjo, o viešai „apsimeta“ esanti sąžininga ir tinkamai vykdanti savo įsipareigojimus šalis. Toks atsakovės elgesys rodo, kad atitinkamai ji gali elgtis ir esant ieškovei galbūt palankiam teismo sprendimui.

Atsiliepimas

6.4. Atsakovė nurodė, jog skolos ieškovei sumokėti negali, nes ruošiasi bankrotui. Po daugiau nei 4 mėn. nuo šio atsakovės pareiškimo nėra duomenų apie inicijuotą nemokumo (bankroto) bylą, todėl darytina išvada, jog įmonės vadovas eilinį kartą formaliai rėmėsi išgalvotomis priežastimis (įmonės finansine padėtimi) bei tariamu kontrahento prievolių pagal partnerystės sutartį nevykdymu, siekdamas išvengti įsiskolinimo sumokėjimo bei ieškos būdų kaip išvengti prievolės ieškovei, gavęs galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą.

6.5. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina tai, kad atsakovė, turėdama žymių finansinių įsipareigojimų kreditoriams, 2023 m. gegužės 22 d. prisiėmė naują įsipareigojimą išperkamąja nuoma pradėdama nuomotis 2023 m. gamybos automobilį AUDI Q7, kurio vidutinė rinkos vertė siekia daugiau nei 54 000 Eur be PVM. Atsakovė, turėdama pareigą gautas lėšas paskirstyti kreditoriams proporcingai esamiems reikalavimams tenkinti, gavusi pajamas iš Administracijos, minėtos pareigos nevykdo bei skolos už darbus iš gaunamų pajamų nedengia, o papildomai prisiima didelės vertės naujus įsipareigojimus, kurie nebūtini jos veiklai. Šios aplinkybės įrodo atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė be pagrindo siekia kuo ilgiau užvilkinti skolos sumokėjimą ieškovei, ketinant išvengti prievolės įvykdymo, dėl to padidėja rizika, jog atsakovė gali būti nepajėgi įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų ir sumokėti ieškovei 927 306,86 Eur įsiskolinimo esant ieškovei palankiam teismo sprendimui.

6.6. Į bylą pateikti duomenys, jog 2022 m. atsakovė turėjo 17 332 752 Eur įsipareigojimų, atsakovės ilgalaikis turtas sudarė 11 617 481 Eur. 2022 m. atsakovė turėjo 1 019 003 Eur nuostolių. 2022 m. atsakovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (-710 853 Eur). Atsakovė neturi turto, kurį realizavusi galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, atsakovė privalės padengti ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas bei procesines palūkanas, t. y. iš atsakovės priteistina suma didės, o tai gali lemti atsakovės ketinimą bandyti išvengti prievolės ieškovei įvykdymo. Atsakovė veikia nepelningai, negeneruoja pakankamai pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais, o net ir gaudama pajamas, viešai ir ieškovei teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, neskirsto pajamų proporcingai kreditoriams bei prisiima naujus įsipareigojimus.

6.7. Teismas neįvertino to, kad ieškovė neturi galimybės pateikti daugiau įrodymų apie atsakovę, siekiant pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Įrodyti gerą turtinę padėtį tenka atsakovei. Atsakovė turi galimybę, pagerėjus jos turtinei padėčiai, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo. Ieškovė prašė taikyti tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek užtenka jos pareikštam ieškiniui patenkinti ir, visų pirma, taikant atsakovės turimo turto areštą, ir tik jo nesant – lėšų areštą. Iš areštuotų lėšų atsakovei būtų leista mokėti darbuotojams, mokesčius ir kitas sumas, taigi atsakovės veikla nebūtų ypatingai suvaržyta.

6.8. Teismas neįvertino to, kad ieškovė neturi įrodinėti konkretaus turto perleidimo, t. y. tam, kad būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovė neturi pateikti duomenų, kad atsakovė jau perleido dalį ar visą turtą. Ieškovės pateikti duomenys turi tik atskleisti riziką, kad yra galimybė, jog atsakovė taip pasielgs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

8. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

9. Kaip matyti iš ieškovės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, tačiau nusprendė, jog ieškovė nepagrindė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovė su minėta teismo išvada nesutinka, todėl nagrinėjant ieškovės atskirąjį skundą pasisakytina tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

10. Nustatyta, kad 2020 m. gegužės 25 d. Administracija ir atsakovė sudarė partnerystės sutartį dėl Mastaičių baseino modernizavimo su ikimokyklinio pradinio ugdymo priestato statyba, Zapyškio pagrindinės mokyklos priestato statybos, mokslo paskirties pastato Kačerginėje rekonstrukcijos ir priestato statybos bei paslaugų teikimo. 2020 m. gruodžio 9 d. ieškovė, kaip rangovė, ir atsakovė, kaip užsakovė, sudarė statybos rangos sutartį. Ieškovė pagal rangos sutartį atliko objektų, kurių statytoja – Administracija, rekonstrukcijos ir naujos statybos darbus. Tarp šalių kilo ginčas dėl darbų atlikimo terminų, darbų pabrangimo ir apmokėjimo už darbus, todėl ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl, ieškovės vertinimu, jai priklausančių sumų priteisimo iš atsakovės. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė nepagrįstai neatsiskaito su ieškove pagal statybos rangos sutartį.

11. Grįsdama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, ieškovė nurodo, kad atsakovės turtinė padėtis prasta, atsakovė sutartiniuose santykiuose elgiasi nesąžiningai, neatsiskaito su ieškove, prisiima nebūtinus jos veiklai finansinius įsipareigojimus.

12. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022 ir kt.).

13. Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.). Ieškinio suma bei juridinio asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į atsakovo atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Jeigu į bylą nepateikiama bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019). Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad šioje byloje nagrinėjamas šalių ginčas yra ne vienintelis šalių teisminis ginčas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2194-392/2023, kurioje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei bei prašė priteisti iš atsakovės 200 738,42 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už atliktus darbus ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas visiškai patenkino ieškinį (sprendimas neįsiteisėjęs). Minėtoje byloje nustatyta, kad šalių ginčas taip pat kilo dėl 2020 m. gruodžio 9 d. statybos rangos sutarties, pagal kurią ieškovė atliko objektų rekonstrukcijos ir naujos statybos darbus, vykdymo.

15. Vilniaus apygardos teisme taip pat nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2193-866/2023, kurioje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 502 642,67 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimus taip pat grindžia 2020 m. gegužės 25 d. Administracijos ir atsakovės partnerystės sutarties ir 2020 m. gruodžio 9 d. statybos rangos sutarties vykdymo aplinkybėmis ir įrodinėja, kad dėl atsakovės neveikimo, ieškovė negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų.

16. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad šalims vykdant statybos rangos sutartį tarp šalių kilo ginčas dėl darbų atlikimo terminų, darbų pabrangimo, atsiskaitymo už darbus ir kitų sutarties vykdymo aspektų, todėl šalys ginčą sprendžia keliose civilinėse bylose. Ieškovė tik nagrinėjamoje byloje nusprendė prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip matyti iš ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atskirojo skundo turinio, ieškovė antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą iš esmės grindžia didele ieškinio suma, prasta atsakovės finansine padėtimi, nesąžiningumu vykdant sutartinius įsipareigojimus ieškovei.

17. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė galbūt turi finansinių problemų, bet nesant duomenų apie jos nesąžiningumą (pavyzdžiui, be tikslo, ar nebūdingo veiklai turto įsigijimas ar įsipareigojimų prisiėmimas), nesudaro pagrindo taikyti jos turtui areštą, tuo tik pabloginant atsakovės, kaip ūkio subjekto, galimybes vystyti veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais, suvaržyti atsakovės teises disponuoti savo turtu, ypač atsižvelgiant į tai, jog šalių ginčas sprendžiamas trijose civilinėse bylose ir atsakovei reikalinga ne tik toliau vykdyti ūkinę-komercinę veiklą (kurios vykdymas pagerintų atsakovės turtinę padėtį bei galimybės atsiskaityti su ieškove), bet ir sumokėti už teisines paslaugas ginčuose su ieškove. Atsakovės galimas nesąžiningumas civiliniuose teisiniuose santykiuose (sutartinių įsipareigojimų tinkamas vykdymas, atsiskaitymas su ieškove) bus tikrinamas bylos iš esmės nagrinėjimo metu ir neturi priežastinio ryšio su didele ieškinio suma, kaip galinčia padidinti sprendimo neįvykdymo riziką, todėl tokie ieškovės argumentai nepagrindžia būtinybės imtis laikinųjų apsaugos priemonių.

18. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Ieškovė argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovės nesąžiningumas, nukreiptas į siekį išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

19. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikytų tokia apimtimi, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą; proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-860-450/2023). Šiuo atveju, be teisėto pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti nurodyti principai, suteiktas prioritetas ieškovei.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė