Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgijęs (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

2023-11-02, apie 17.25 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra ne mažesnė kaip 1,85 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais veiksmais R. K. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis R. K. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kuriais nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat pačios veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Byloje esantys įrodymai patvirtino R. K. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme R. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad nagrinėjamu atveju vairavo automobilį būdamas neblaivus, prieš vairavimą, kaip teigia pats kaltinamasis, išgėręs butelį vyno. Tai, jog R. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų D. D., Š. A., E. M. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, matavimo alkotesteriu duomenys.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju R. K. neblaivumas, kaip ir numatyta Taisyklių 4 p., buvo tikrintas 2 kartus, mažiausia jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija tikrinimo metu – 1,88 prom. Be to, iš alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB-0266 patikros sertifikato matyti, kad jo matavimo paklaida matavimų intervale nuo 1,01 iki 6 prom. yra lygi 1,7 proc. (b. l. 16). Ši matavimo paklaida vertintina R. K. naudai, todėl kaltinimai tikslintini, nurodant, kad vairavimo metu jo iškvėptame ore buvo ne mažesnė kaip 1,85 prom. (1,88 prom. – 1,7 proc. ≈ 1,85 prom.) etilo alkoholio koncentracija. Tačiau toks kaltinimų tikslinimas nekeičia R. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. K. nagrinėjamu atveju vairavo automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta ne mažesnė kaip 1,85 prom. etilo alkoholio koncentracija ir tokiais veiksmais įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Visi R. K. įvykdyto nusikaltimo požymiai yra numatyti BK 281¹ str. 1 d. nedarant blanketinės nuorodos į kitų teisės aktų pažeidimus. Todėl jam pareikšti kaltinimai tikslintini, šalinant iš jų nurodytą kaip perteklinę aplinkybę, susijusią su Kelių eismo taisyklių 14 p. pažeidimu.

Dėl R. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio str. 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai.

R. K. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 str. 3 d. laikytinas nesunkiu (BK 40 str. 1 d.).

Byloje esantys įrodymai liudija, kad R. K. teisiamas pirmą kartą. Taigi yra ir BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga.

R. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi prasikaltęs, todėl pripažintina, kad yra BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytos sąlygos.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 str. 2 d. 4 p. nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 str. nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad per paskutinius 5 metus R. K. tik du kartus buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, kurie nelaikytini išskirtinai šiukščiais (nedidelį greičio viršijimą ir transporto priemonės vairavimą neapsidraudus valdytojo civilinės atsakomybės draudimu), už juos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 69–71). Teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai išgyveno dėl savo neteisėtų veiksmų, tvirtino, kad po nagrinėjamo įvykio nebevartoja alkoholio, kreipėsi pagalbos į medicinos specialistus. Teismui pateikta UAB (duomenys neskelbtini)R. K. charakteristika, kurioje jis apibūdinamas kaip sumanus, paslaugus, sąžiningas ir pareigingas darbuotojas, kuris laikosi drausmės ir moralės normų, per savo darbo laikotarpį išgelbėjęs mažiausiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mero apdovanotas už nuopelnus Vilniaus miestui (b. l. 102, 104). Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, taip pat pagristai manyti, kad R. K. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl pripažintina, kad yra BK 40 str. 2 d. 4 p. numatytos sąlygos.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis pažymėtina, kad A. K. neteista, administracine tvarka nebausta. Savo darbdavio VšĮ (duomenys neskelbtini) charakteristikoje ji apibūdinama tik teigiamai, kaip atsakinga, sąžininga, pareiginga, patikima darbuotoja, kokybiškai atliekanti savo pareigas.

Iš R. K. ir A. K. teiktų paaiškinimų matyti, kad jie nuolat bendrauja, tarp jų yra gilus tarpusavio ryšys, santykiai nuoširdūs, pagarbūs. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad A. K. yra ne tik kaltininkui labai artimas, bet ir vertas ir teismo pasitikėjimo, neabejotinai galintis daryti jam teigiamą ir reikalingą įtaką asmuo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant A. K. atsakomybėn pagal laidavimą ir nustatant 1 metų laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 5 metų (BK 68 str.), turto konfiskavimas (BK 72 str.).

R. K. nustatytas girtumo laipsnis gerokai viršijo ribą, nuo kurios kyla BK 281¹ str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė. Taigi, padarytas itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas. O ir nagrinėjamu atveju vairuodamas neblaivus jis kliudė stovinčią transporto priemonę, ją apgadindamas, skaudesnių pasekmių išvengta atsitiktinumo dėka. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant mažesnį negu vidutinės trukmės, t. y. 1 metų 8 mėnesių, tokio draudimo terminą (BK 68 str.), kurio eigos pradžia skaičiuotina nuo 2023-11-06 paskirtos kardomosios priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo – taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto str. 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d., be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ str. numatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. 2 d. numatyto konfiskuotino turto požymius (pvz., kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-788/2022 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pačiam kaltinamajam (b. l. 17). Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 2, 3 d., taikydamas aptartą baudžiamojo poveikio priemonę gali konfiskuoti kaltininko vairuotą automobilį.

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju R. K. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.). Be to teisminėje praktikoje iš esmės nuosekliai laikomasi nuostatų, jog asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti aptartą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-222/2019, Nr. 2K-77-648/2019 ir kt.).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad R. K. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumo laipsnis gerokai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 2, 3 d. nuostatos ir konfiskuotinas kaltinamajam priklausantis automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamajam R. K. 2023-11-06 nutarimu (b. l. 61–63) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos; iš jos paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) parduotinas saugojimui VĮ „Regitra“

2023-11-06 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. K. automobiliui „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis (b. l. 22–26), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Kompaktinis diskas, esantis voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), įvykdžiusį Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti R. K. Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1, 7 p., 68 str., 72 str. 2, 3 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir:

1) 1 metams 8 mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023-11-06;

2) konfiskuoti automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas Nr. (duomenys neskelbtini);

R. K. paskirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti; vairuotojo Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui VĮ „Regitra“.

R. K. vardu registruotam automobiliui „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin Nr. (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Kompaktinį diską, esantį voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

1) asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2) asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3) vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, jis gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Išaiškinti laiduotojai A. K., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.