Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovams D. P. ir V. P. dėl sumokėto avanso priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė su atsakovais 2021 m. gegužės 10 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovė iki 2021 m. birželio 11 d. įsipareigojo nupirkti, o atsakovai parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą: butą bei 227/812 dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), Kaunas, už 124 999,00 Eur, iš kurių 60.000,00 Eur ieškovė turėjo sumokėti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, o likusią 59 999,00 Eur sumą per 5 mėnesius nuo pagrindinės notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo datos. Sutartimi šalys sutarė, kad iki 2021 m. gegužės 11 d. 15.00 val. ieškovė sumoka atsakovams 5 000,00 Eur avansą į atsakovės V. P. banko sąskaitą, ieškovė avansą sumokėjo iki Sutartyje nustatyto termino — 2021 m. gegužės 11 d. 06.48 val. Prieš sudarant sutartį, ieškovė apžiūrėjo turtą. Apžiūros metu atsakovas ir agentūros atstovė parodė žemės sklypo dalį, kurioje bus įrengta ieškovei priklausanti parkavimosi vieta, tačiau nebuvo nurodyta kurioje vietoje bus parkavimosi vieta, nebuvo pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas, nebuvo nurodyta, kad žemės sklypo dalis, kurioje bus parkavimosi vietos, bus sumažinta ar atitverta, buvo parodyta žemės sklypo dalis, nurodant, kad joje bus pažymėta parkavimosi vieta, kuri bus statmenai žemės sklypo ribos, t.y. taip kaip tuo metu ir vėliau buvo parkuojami automobiliai kieme. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2021 m. birželio 11 d., bet 2021 m. birželio 9 d. ieškovė gavo atsakovo pranešimą, kuriame buvo atsiųsta notaro vizitinė kortelė, o ant jos nurodytos dvi datos ir laikai pagrindinei sutarčiai pasirašyti 2021 m. birželio 16 d. 8.20 val. ir 2021 m. birželio 17 d. 13.30 val. Vėliau atsakovą atstovavusi nekilnojamojo turto agentūros „FIKS“ atstovė patikslino, kad sandoris bus sudaromas 2021 m. birželio 17 d. 13.30 val. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planas jai buvo atsiųstas per viber programėlę 2021 m. birželio 10 d., iš kurio tapo akivaizdu, kad žemės sklypo naudojimosi plane parkavimo vietos yra kitoje žemės sklypo dalyje nei buvo teigta turto apžiūros metu, be to, jų vieta pažymėta nesilaikant STR reikalavimų, t. y. pravažiavimui iki parkavimo vietos tėra palikta 2,50-2,75 m pločio žemės sklypo dalis, kas reiškia, kad automobilių parkavimui skirtas plotas yra dvigubai mažesnis nei to reikalauja teisės aktai. Nurodyta naudojimosi žemės sklypu tvarka netenkino ieškovės. Į ieškovės prašymus pakoreguoti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, ieškovės pasiūlymą šią korekciją atlikti pačiai, atsakovas nereagavo, pareiškęs, kad jeigu ieškovė atsisakys pasirašyti tokį žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą, sandoris nebus sudarytas. Ieškovė nesutiko sudaryti pagrindinės sutarties ir dėl to kaltas atsakovas, kuris prieš sudarant Sutartį pateikė neteisingą informaciją, turėjusią įtakos ieškovės sprendimui dėl Sutarties sudarymo. Jeigu atsakovas tokį žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą būtų pateikęs iki Sutarties sudarymo, ieškovė Sutarties nebūtų sudariusi. Kadangi atsakovas nesutiko pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, ieškovė per atstovę informavo atsakovą apie tai, kad atsisako sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir pasiūlė išspręsti ginčą gražiuoju - sugrąžinant ieškovei jos sumokėtą avansą. Atsakovas 2021 m. birželio 21 d. raštu ieškovę informavo, kad jeigu ieškovė iki 2021 m. birželio 25 d. nesudarys pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, jis preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį nutrauks dėl ieškovės kaltės su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Kadangi ieškovė mano, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, Sutartis yra pasibaigusi, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovei jos sumokėtą 5.000,00 Eur avansą, Sutartimi sutartais pagrindais. Be to, sudariusi sutartį, ieškovė pardavė jai priklausantį butą, iš kurio turėjo išsikelti iki 2021 m. liepos 18 d., todėl ketinimai įsigyti būstą buvo rimti. Įsigijo santechniką naujam būstui, užsakė baldus, tokiu būdu investavo savo laiką siekiant įsikurti tuose namuose. Vėliau, susipažinus su atsakovų pateiktu žemės sklypo naudojimosi planu, patyrė daug streso, nes reikėjo skubiai ieškoti kito būsto. Sudarant sutartį atsakovas suklaidino dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl jis atsakingas, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, todėl privalo sumokėti 5000 Eur baudą.

II. Atsakovo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkintinas.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir

teismo išvados

9. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas(CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

10. Preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai. Šia sutartimi šalys įsipareigoja preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnis). Taigi tai yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. sutartis dėl sutarties (pagrindinės) sudarymo. Vienas preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis.

11. Nagrinėjamu atveju šalys 2021 m. gegužės 10 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, kurios 1 punkte nustatė konkretų terminą iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, t. y. iki 2021 m. birželio 11 d.

12. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, rašytinė sutartis, net esant sutarties pakeitimo išlygai (CK 6.183 straipsnio 1 dalis), gali būti pakeista šalies elgesiu, juolab šalių elgesiu gali būti pakeista rašytinė sutartis, kai joje nėra nustatytos sutarties pakeitimo išlygos (žr., pvz., kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-3-383/2012). Tai taikytina ir nagrinėjamos bylos atveju aiškinant šalių sudarytą preliminariąją sutartį, nes joje tokios išlygos nėra. Šalys savo konkliudentiniais veiksmais preliminarioje sutartyje numatytą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsė. Ginčo byloje nekilo, kad šalys, naudodamosi viber programėle, sutarė, kad pagrindinė turto pirkimo pardavimo sutartis pas notarą bus sudaryta 2021 m. birželio 17 d. 13:30 val. Minėtas šalių susitarimas atitinka ir preliminarios sutarties 8 punkte įtvirtintą kiekvienos šalies teisę atidėti pagrindinės sutarties pasirašymo datą dviejų savaičių terminui, tai nelaikant sutarties pažeidimu ir dėl to netaikant baudos.

13. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Taigi, kad būtų nustatytas civilinės atsakomybės faktinis pagrindas pagal preliminariąją sutartį, būtina konstatuoti juridiškai reikšmingus faktus: sutarties šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį faktą ir dėl to kitos šalies patirtų nuostolių faktą.

15. Kaip matyti iš preliminarios sutarties, šalys nesudarė sąlyginio sandorio, nes nustatė tarpusavio teises ir pareigas, kurios nebuvo susietos ir priklausomos nuo tam tikrų aplinkybių (sąlygų) atsiradimo ar neatsiradimo ateityje (CK 1.66 straipsnio 1 dalis). Tai apima ir preliminarios sutarties 10 punkto nuostatą, numatančią pardavėjo pareigą iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos nustatyti sklypo naudojimosi tvarką nurodant parkavimosi vietas. Pažymėtina, kad ginčo sutarties 1 punktas numatė konkretų terminą, kuris kaip aukščiau nustatyta, šalių buvo pakeistas taip pat numatant konkrečią datą, jos nesiejant su tam tikromis aplinkybėmis, sąlygomis. Preliminarioje sutartyje nustatytos šalių prievolės nėra sąlyginės, šalys nesitarė, jog pagrindinė sutartis bus sudaryta tada, kai šalys sulygs dėl jas tenkinančios žemės naudojimo tvarkos. Sutarties 10 punktu numatyta atsakovo prievolė iki pagrindinės sutarties nustatyti sklypo naudojimosi tvarką nurodant parkavimosi vietas buvo įvykdyta, ginčo, kad minėtą planą ieškovė iš atsakovo gavo prieš numatytą sandorio datą nekilo. Sandorio sulygta data - 2021 m. birželio 17 d. 13:30 val., ginčo, kad planą ieškovė gavo 2021 m. birželio 10 d. per viber programėlę nekilo. Be to, sutiktina su atsakovo argumentu, jog jei ieškovė iki pat preliminaria sutartimi 1 punktu nustatyto pirminio pagrindinės sutarties sudarymo termino (iki 2021 m. birželio 11 d.) nebūtų gavusi žemės naudojimo tvarkos, tai ji kaip aktyvi pirkėja, realiai domėjusis perkamu turtu, jo vidinės apdailos detalėmis (ventiliacija, laiptais ir kt.), kurios iniciatyva įtrauktas ir ginčo sutarties 10 punktas dėl sklypo naudojimosi tvarkos, būtų reiškusi reikalavimus pardavėjui, kad šis vykdytų preliminarios sutarties 10 punkto įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ragino, reiškė pretenzijas pardavėjui dėl jo prievolės nustatyti žemės naudojimo tvarką (CPK 178, 185 straipsniai). Nors ieškovė teigė, kad prašė to pardavėjo, tačiau tai pagrindžiančių duomenų byloje nepateikė, todėl įvertinus bylos duomenų visumą, šalių bendravimą per viber, susirašinėjimą su turto agente, labiau tikėtina, kad ieškovė žemės naudojimo planą turėjo daug anksčiau, nei pati pripažįsta gavusi 2021 m. birželio 10 d. Šią teismo išvadą patvirtina teismo posėdžio metu apžiūrėti atsakovo telefono duomenys, po ko į bylą pateikti atsakovo rašytiniai paaiškinimai su fotofiksacijomis, apžiūrėtomis teismo posėdžio metu. Kaip matyti, atsakovas žemės naudojimo tvarkos plano fotonuotrauką padarė 2021 m. gegužės 13 d., jau rytojaus dieną per viber buvo išsiųsta fotonuotrauka, kuri viber programoje nėra išlikusi, tačiau įvertinus aukščiau teismo nustatytas aplinkybes dėl minėto plano svarbos pirkėjai, labiau tikėtina, kad ši fotonuotrauka ir buvo tas planas, kaip teigia atsakovas. Šios teismo išvados nepaneigia šioje viber programos fotofiksacijoje toliau einanti pirkėjos žinutė dėl ventiliatoriaus, nes po ja seka kita pardavėjo nesusijusi su ventiliatoriumi žinutė – palangės, blokelių fotonuotraukos, todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad 2021 m. gegužės 14 d. pardavėjo siųsta fotonuotrauka yra ventiliatorius vien todėl, kad po to eina pirkėjos atsakymas „gerai ventiliatorius<...>“. Kita vertus, kaip minėta aukščiau, teismo posėdžio metu atsakovas teigė, jog minėtas planas buvo parodytas atsakovei apžiūros metu, be to jis fiziškai parodė ir kur bus konkreti parkavimosi vieta. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. K., parodydama, kad ji pati antros apžiūros metu parodė žemės naudojimo planą, o D. P. parodė sklypo ribas, parkavimosi vietas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas įvykdė preliminaria sutartimi jam nustatytas pareigas, tame tarpe ir 10 punkto prievolę iki pagrindinės sutarties sudarymo nustatyti žemės naudojimo tvarką su parkavimosi vietomis. Pažymėtina, kad vien ta ieškovės nurodoma aplinkybė, jog ji minėtą tvarką gavo 2021 m. birželio 10 d., neturi įtakos atsakovo prievolei pagal sutarties 10 punktą, nes atsakovas minėtą tvarką nustatė ir ieškovė pripažįsta jog ją gavo 2021 m. birželio 10 d., t. y. iki šalių sulygto pagrindinės sutarties sudarymo termino – 2021 m. birželio 17 d.

16. Dėl ieškovės argumento, kad pateikta žemės naudojimosi tvarka jos netenkino dėl numatytų šešių parkavimosi vietų ir prieštaravimo teisės aktams, pažymėtina, kad STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 107 punktas be kita ko numato, jog statant statinius privalomos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad sklypo naudojimo plane parkavimo vietos numatytos žemės sklypo ribose. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, pagal preliminariąją sutartį sutartas parduoti statinys - butas buvo baigtos statybos, 2019 m. birželio 20 d. išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, 2021 m. kovo 4 d. išduota deklaracija apie statybos užbaigimą. Iš atsakovo paaiškinimų ir iš ginčo plano matyti, jog dviems butams, tame tarpe ir ginčo butui pagal preliminariąją sutartį, kuriems priklauso daugiau žemės sklypo ploto, numatyta po vieną parkavimosi vietą, o kitiems dviems, kuriems tenka mažiau žemės sklypo - po dvi parkavimosi vietas. Ieškovė teigė, jog minėtas planas su numatytomis parkavimosi vietomis jos netenkino, nes vietoje sakytų keturių, numatytos šešios parkavimosi vietos, kas ieškovės teigimu neatitinka STR reikalavimų. Pažymėtina, kad minėto statybos techninio reglamento 107 punktas, 30 lentelė įtvirtina minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių, todėl vien ta aplinkybė, kad ginčo plane numatyta daugiau parkavimosi vietų savaime nepatvirtina minėto reglamento reikalavimų, ieškovės teisių pažeidimo, juolab ieškovė neginčijo, jog jai taip pat buvo numatyta viena parkavimosi vieta. Be to, pati ieškovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog įrengus vietoje keturių, šešias parkavimosi vietas pagal ginčo planą, būtų nepatogu su automobiliu manevruoti, nes reiktų įvažiavus pirmine eiga išvažiuoti atbulinei eiga ir atvirkščiai. Taigi, ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, jog ginčo plane numatytomis parkavimosi vietomis būtų neįmanoma naudotis, automobiliui negalint pagal numatytus atstumus prisiparkuoti. Pastebėtina, kad pagal ginčo planą ieškovei numatytos parkavimosi vietos A1 matmenys atitinka ir kitų šiame plane numatytų likusių penkių parkavimosi vietų matmenis – 2,5 m x 5,10 m, o atstumas pagal planą nuo taško 6 iki 7 yra 5,08 m, o nuo taško 1 iki 18 yra 5,75 m. Tuo tarpu minėto reglamento 31 lentelėje 3 punkte reglamentuota parkavimosi vieta 2,5 m x 4,25 m esant 45° kampui ir 2,5 m x 4,55 m esant 60° kampui. Taigi, ginčo plane numatytos automobilių parkavimosi vietos yra žymiai didesnės (beveik vienu metru ilgesnės esant 45° kampui ir daugiau kaip vienu metru ilgesnės esant 60° kampui). Nors ieškovė nurodė, kad pravažiavimui palikta 2,5 - 2,7 m pločio žemės sklypo dalis, tačiau minėtos aplinkybės dėl tokių atstumų nepagrindė, juolab iš pačio ginčo plano nėra galimybių nustatyti pravažiavimo pločio tarp aktualių 19 ir 37 ar 21 ir 35 taškų, kuomet žemės sklypo plane nurodyti atstumai tarp 1 ir 18 bei tarp 6 ir 7 taškų skiriasi dėl sklypo formos (CPK 178, 185 straipsniai). Kita vertus, nors ieškovė nurodė aplinkybę dėl pravažiavimo pločio, tačiau neteigė, kad parkavimasis pagal tokį pravažiavimo plotį neįmanomas, o tik nurodė, jog parkavimasis yra nepatogus, jog įvažiavus pirminei eiga, tektų išvažiuoti atbuline eiga ir atvirkščiai.

17. Sprendžiant atsakomybės esant ikisutartiniams santykiams klausimą, teisiškai reikšminga tai, kad asmuo, sudarydamas preliminariąją sutartį, turi prisiimti riziką, jog gali būti nesudaryta pagrindinė sutartis, ir veikti apdairiai, kad būtų išvengta neigiamų padarinių. Sudarius preliminariąsias sutartis, šalims atsiranda pareiga bendradarbiauti (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), tačiau ieškovė neįrodė, jog šią pareigą vykdė tinkamai. Kaip matyti iš bylos duomenų, nors ieškovė ir domėjosi ginčo turto ventiliatoriumi, blokeliais palangės, tačiau nereiškė pretenzijų dėl atsakovo įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką su parkavimosi vietomis vykdymo. Kaip teismas aukščiau nustatė, atsakovas minėtą prievolę pagal preliminariąją sutartį įvykdė, taip kaip numatyta preliminarioje sutartyje iki pagrindinės sutarties sudarymo nustatė žemės naudojimo tvarką su parkavimosi vietomis, pateikė jį ieškovei. Pastebėtina, kad šalys preliminarioje sutartyje 10 punktu nustatė pardavėjo pareigą nustatyti sklypo naudojimosi tvarką nurodant parkavimosi vietas (butui po vieną parkavimosi vietą), kas iš esmės atitinka ir aukščiau minėto reglamento minimalių automobilių parkavimosi vietų reikalavimus, tačiau šalys minėtoje sutartyje nesitarė dėl to, kad kiekvienam butui negali tekti daugiau kaip po vieną parkavimosi vietą, nesitarė dėl specialių žemės naudojimo tvarkos, parkavimosi vietų, sąlygų. Kaip minėta, ginčo plane buvo numatyta ir ieškovei parkavimosi vieta, kuri ieškovei buvo parodyta ir turto apžiūros metu, tačiau ieškovė nesiekė sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties sulygtu terminu ir sąlygomis. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas preliminarios sutarties sudarymo metu nenurodė reikšmingos informacijos dėl perkamo turto parkavimosi vietų, dėl ko jos atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį būtų laikomas pagrįstas (CPK 178 straipsnis). Kaip nustatyta aukščiau, atsakovas parodė ieškovei parkavimosi vietas, įvykdė preliminarioje sutartyje numatytą prievolę nustatyti žemės naudojimosi tvarkos planą su parkavimosi vietomis, planą pateikė iki pagrindinės sutarties numatyto sudarymo termino, nenustatyta, jog ginčo planas, kuriame taip pat numatyta parkavimosi vieta ir ieškovei, pažeistų jos teises, nepaneigtas ginčo turto statybos, žemės naudojimosi tvarkos plano teisėtumas. Minėtų teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovės kaltės, bet ne dėl atsakovo prievolės įvykdymo - pateiktos žemės naudojimo tvarkos, numatančios parkavimosi vietas.

19. Pažymėtina, kad įstatyme prarastos galimybės atveju atsiradusių nuostolių atlyginimas taikant kainų skirtumo principą visų pirma siejamas su situacija, kai nukentėjusi šalis vietoje nutrauktos sutarties per protingą terminą sudaro kitą, nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). Preliminariosios sutarties pažeidimo (vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju nurodytą įstatyminę situaciją atitiktų atvejis, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis po to, kai su ja nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, per protingą terminą sudaro nesudarytą pagal preliminariąją sutartį pagrindinę sutartį pakeičiančią sutartį. Taigi sąžininga preliminariosios sutarties šalis, besiremianti šiuo principu, turi įrodyti, kad dėl derybų su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi ji prarado galimybę sudaryti pagrindinę sutartį su kitais asmenimis palankesnėmis sąlygomis ir turėjo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu sau blogesnėmis sąlygomis. Kainų skirtumas, t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, nustatomas palyginant kainą, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su nesąžininga preliminariąją sutartį pažeidusia sutarties šalimi, ir nesudarytą sutartį pakeičiančios sudarytos pagrindinės sutarties kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. E. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. UAB „Pajūrio viešbučiai“, bylos Nr. 3K-3-126/2009).

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog dėl to, kad turėjo išsikelti iš savo parduoto buto ir dėl sumažėjusios pasiūlos jai susirasti kito tokio patrauklaus būsto nepavyko, tačiau ieškovė neįrodinėjo, jog dėl derybų su atsakovais ji prarado galimybę sudaryti pagrindinę sutartį su kitais asmenimis palankesnėmis sąlygomis, neįrodinėjo, kad sudarė kitą pagrindinę sutartį blogesnėmis negu buvo susitarta preliminariojoje sutartyje sąlygomis. Vien ta aplinkybė, kad atsakovai po preliminarios sutarties nutraukimo ginčo turtą pardavė brangiau kitiems asmenims, neįrodo ieškovės nuostolių, kurių kaip minėta ieškovė ir neįrodinėjo (CPK 178, 185 straipsniai).

21. Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnis). Atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas, ieškovei atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovės sumokėto avanso įskaitymo forma, buvo numatytas sutarties 3, 4, 7 punktuose, kurių sąlygas ieškovė yra patvirtinusi sumokėdama avansą. Preliminarios sutarties nuostata, kad ieškovei atsisakius sudaryti pirkimo pardavimo sutartį avansinė įmoka negrąžinama, lieka pardavėjui kaip bauda už prievolės nevykdymą, neprieštarauja imperatyvioms teisės normos. Taigi, preliminarioje sutartyje numatytas ir ieškovės sumokėtas avansas atliko dvejopą funkciją – išankstinės įmokos, kuri įskaitoma į turto pirkimo pardavimo kainą sudarius tokią sutartį funkciją ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją, jei ieškovė atsisakytų sudaryti pirkimo pardavimo sutartį. Konstatuojama, kad sutarties šalys nustatė imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atlieka mokėjimo – atsiskaitymo funkciją ir įskaitomas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją. Ši teismo išvada atitinka kasacinio teismo suformuotą praktiką netesybų klausimu (žr. pvz., kasacinio teismo nutartys: Nr. 3K-3-305/2007, Nr. 3K-3-401/2008, Nr. 3K-3-106/2010 ir kt.).

22. Aiškindamas netesybų santykį su galimais nuostoliais preliminariųjų sutarčių pažeidimo atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad netesybos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių jam nereikia įrodinėti, nes šalys juos numato iš anksto susitardami, o reikalauti papildomų nuostolių galima, kai pateikiami tokių nuostolių realumo įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Pripažinus, kad dėl preliminariosios sutarties nevykdymo nustatyta ieškovės kaltė, yra pagrindas ieškovės sumokėtą avansą, kaip atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimą netesybomis garantuojančią įmoką, panaudoti atsakovų minimalių nuostolių, patirtų ieškovei atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, atlyginimui.

23. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 straipsnio nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti aiškiai per didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes, siekti nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, nepaneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-401/2008).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį, nutraukdama šalių toli pažengusius ikisutartinius santykius, elgėsi nesąžiningai, todėl privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą (ginčo atveju šalys sutarė dėl avanso (dalies turto pirkimo-pardavimo kainos mokėjimo) ir dėl netesybų, sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Ieškovės sumokėtas avansas, nesudarius laiku pagrindinės sutarties ir jo negrąžinus, laikytinas ir atsakovo patirtais minimaliais nuostoliais. Ginčo tarp šalių dėl netesybų dydžio nekilo. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų netesybų mažinimui, jog netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) ar kad prievolė iš dalies įvykdyta. Vien ta aplinkybė, kad atsakovai ginčo turtą pardavė brangiau, neįrodo, jog dėl preliminarios sutarties nesudarymo atsakovai nepatyrė nuostolių, juolab neginčyta atsakovų nurodyta aplinkybė, kad ginčo turtas parduotas 5000 Eur brangiau dėl papildomų investicijų į jį. Teismas, atsižvelgdamas į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), į sutarties laisvės principą, į ikisutartinių santykių pobūdį, prievolės pobūdį, sutartyje nustatytas netesybas, sumokėto avanso dydį, į šalių elgesį, vienašališką ieškovės preliminarios sutarties nutraukimą, sprendžia, kad ieškovės atsakovui sumokėta 5000 Eur suma laikytina minimaliais atsakovo patirtais nuostoliais, tokio dydžio suma įvertinus sandorio kainą nepažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų.

25. Atsižvelgiant į išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl 5000 Eur avanso ir 5000 Eur baudos priteisimo, bei išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).

26. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus į bylą duomenis sudaro 1050 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 2 ir 8 punktuose įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ginčo pobūdį, advokato darbo laiko sąnaudas, sprendžia, kad minėtos advokato išlaidos, kaip pagrįstos šių išlaidų buvimą patvirtinančiais įrodymais ir kaip neviršijančios minėtose rekomendacijose nustatytų dydžių, priteistinos atsakovams iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Pastebėtina, kad tai, jog minėtos advokato išlaidos atitinka realumo, būtinumo, pagrįstumo kriterijus patvirtina ir tai, kad ieškovės patirtos advokato išlaidos yra panašaus dydžio. Teismas šioje byloje patyrė 17,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovų D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.