Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) I. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9147-1003/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis A. L. su skundu nesutiko, nurodydamas, kad viso vykdymo laikotarpiu ėmėsi priemonių, kad vykdomieji dokumentai būtų įvykdyti. Antstolis tikrino pareiškėjo turtinę padėtį, teikė užklausas ir atliko kitus procesinius veiksmus. Senaties terminas negali būti taikomas. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtus vykdymo veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį, apeliantas I. B. prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, patenkinant jo skundą dėl antstolio A. L. neteisėtų veiksmų ir neteisėto neveikimo, bei visas vykdomąsias bylas nutraukti taikant senaties terminą dėl baudų išieškojimo ir priverstiną išieškojimą užbaigti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nepasisakė ir nenurodė jokių teisinių argumentų dėl to, kad antstolis iki 2020 metų net siuntė jokio patvarkymo dėl skolos išieškojimo ar raginimo susimokėti baudas, o tik 2020 metais į (pataisos namus) atsiuntė patvarkymą išieškoti skolas. Antstolis atlikdamas procesinius veiksmus bei tikrindamas duomenų bazėse akivaizdžiai galėjo matyti ir nustatyti kad pareiškėjas suimtas ir įkalintas (įkalinimo įstaigoje), bet atlikdamas savo pareigas, ir vykdymo veiksmus, antstolis buvo neatidus ir nerūpestingas. Teismas šį faktą visiškai ignoravo.

5.2. Administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminai nei CPK nei ATPK nėra nustatyti, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, kad nutarimas skirti baudą perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 str. l d., nustatyto termino turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais. ANK 672 str. 3 d. įtvirtinta, kad nutarimo skirti bauda priverstinio išieškojimo vykdymo senaties terminas yra 5 metai, ANK 675 str. 3 d., bei CPK 629 straipsnyje numatyta, kad priverstinis išieškojimas nutraukiamas, jeigu suėjo senaties terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis – jis nebevykdomas, jeigu nebuvo įvykdytas per dvejus metus (BK 96 str. 1 d. 1 p.). Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi vykdant nutarimus dėl administracinių nuobaudų paskyrimo (taip pat kai antstolis vykdymo laikotarpių dviejų metų bėgyje neatlieka būtinų procesinių veiksmų ar neveikia, tai vykdomos bylos taipogi nutraukiamos. Teismas visiškai ignoravo tą faktinę aplinkybę, kad 5 metų senaties terminas tai vykdomosiose bylose jau yra suėjęs ir bylos turi būti nutrauktos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

8. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, netenkinus skolininko prašymo nutraukti septynias vykdomąsias bylas suėjus vykdymo senaties terminui ir užbaigti priverstinį išieškojimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis A. L. vykdo vykdomuosius veiksmus vykdomosiose bylose: 1) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 150 Eur skolos išieškojimo pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-06-15 nutarimą administracinių nusižengimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11,00 Eur skolos išieškojimo pagal 2016-01-29 Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini); 3) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 173,00 Eur skolos išieškojimo pagal 2016-09-14 Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini); 4) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14,00 Eur skolos išieškojimo pagal 2016-09-23 Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini); 5) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30,00 Eur skolos išieškojimo pagal 2016-11-14 Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini); 6) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 173,00 Eur skolos išieškojimo pagal 2016-11-15 Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini); 7) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 180,00 Eur skolos išieškojimo pagal 2017-03-03 Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir savo poziciją grindžia argumentais, jog pirma, teismas turėjo nutraukti vykdomąsias bylas suėjus jų vykdymo terminui ir antstoliui nesiėmus bent keletą metų jokių teisėtų veiksmų išieškoti skolų. Antra, teismas turėjo vykdomąsias bylas nutraukti ir kitu pagrindu - dėl to, kad pareiškėjas yra įkalinimo įstaigoje, nedirba ir neturi jokių pajamų, iš kurių būtų galimas išieškojimas, t. y. – priėmus išieškojimo negalimumo aktą. Šiuos apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

11. Pažymėtina, jog antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis).

12. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai reglamentuoti CPK 629 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

13. Nagrinėjamu atveju apeliantas, teigdamas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis – jis nebevykdomas, jeigu nebuvo įvykdytas per dvejus metus (BK 96 str. 1 d. 1 p.), taip pat analogiškų taisyklių turi būti laikomasi vykdant nutarimus dėl administracinių nuobaudų paskyrimo (taip pat kai antstolis vykdymo laikotarpių dviejų metų bėgyje neatlieka būtinų procesinių veiksmų ar neveikia, tai vykdomos bylos taipogi nutraukiamos, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-18 nutartimi byloje Nr. N.261-7199/2009, taip pat nutartimis Nr. N575-132/2013 bei Nr. N575-4150/2009.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2014).

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju iš esmės skiriasi nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtos bylos Nr. N.261-7199/2009 faktinės aplinkybės. Apelianto atveju, priešingai nei nurodomoje apelianto byloje, vykdomieji dokumentai antstoliui A. L. buvo perduoti vykdyti laiku ir nebuvo praleistas tuometiniame ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas (analogiškas terminas nustatytas ANK 672 straipsnio 1 dalyje). Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas dvejų metų senaties termino taikymą administracinės nuobodos vykdymui, skundžiamoje nutartyje ne ignoravo apelianto nurodomas aplinkybes, kaip teigia apeliantas, o jas tinkamai išanalizavęs, konstatavo, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomųjų bylų dėl vykdymo senaties termino suėjimo, nes antstolis nepažeidė jokių imperatyvių normų, per visą vykdymo laikotarpį nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, jog priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko veiksmai buvo atliekami reguliariai, antstolis periodiškai teikė užklausas kredito įstaigoms ir bankams apie pareiškėjo (skolininko) turimas lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, teikė užklausas Gyventojų registrui, Nekilnojamojo turto registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybiniam ginklų registrui, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad antstolis tinkamai vykdė skolos išieškojimą iš skolininko, nepažeisdamas kreditoriaus ir skolininko interesų. Remiantis išdėstytu, nėra teisinio pagrindo vadovautis apelianto nurodoma teismų praktika. Taigi, šiuo atveju taikytini bendrieji terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti.

16. Apelianto teigimu, teismas turėjo vykdomąsias bylas nutraukti ir kitu pagrindu - dėl to, kad pareiškėjas yra įkalinimo įstaigoje, nedirba ir neturi jokių pajamų, iš kurių būtų galimas išieškojimas, t. y. – priėmus išieškojimo negalimumo aktą.

17. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, pavyzdžiui, vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojo prašymu (CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ar skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip turi elgtis antstolis, esant vienam iš CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, įtvirtina CPK 625 straipsnyje nustatyta vykdomojo dokumento grąžinimo tvarka. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi teisę grąžinti išieškotojui savo iniciatyva arba grąžina jį vykdymo proceso dalyvių prašymu. Įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, - antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pozicija, kad antstolis turėjo surašyti išieškojimo negalimumo aktą, kadangi skolininkas neturi turto iš kurio būtų galimas išieškojimas, vertintinas kaip nepagrįstas.

18. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi reikšmės sprendžiamam klausimui ir nedaro jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

19. Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismas,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.