Kauno apygardos teismo nutartis

2021-02-11 · Civilinė byla Nr. e2A-112-924/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-11
Bylos Nr.
e2A-112-924/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė, Edvardas Paliokas, Algimantas Kukalis
Ieškovas
R. N., Ž. N.
Trečiasis asmuo
A. K. O., Lloyd
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-112-924/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09767-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. N., Ž. N. bei atsakovės antstolės G. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. N. ir Ž. N. patikslintą ieškinį atsakovei antstolei G. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. K. O., Lloyd‘s of London sindikatas, atstovaujamas UADBB Colemont draudimo brokerio.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai, patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės kiekvienam ieškovui po 2 422,88 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo byloje priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. antstolė G. A. vykdo penkias vykdomąsias bylas dėl piniginių sumų išieškojimo iš A. K. O. (buvusios A. A.) R. N. ir Ž. N. naudai, t.y. vykdomąją bylą Nr. 0088/06/00035 dėl 8 992,01 litų (atitinka 2 604,27 Eur) išieškojimo R. N. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0088/06/00036 dėl 200 000 litų (atitinka 57 924 Eur) išieškojimo Ž. N. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0088/06/00037 dėl 200 000 litų (atitinka 57 924 Eur) išieškojimo R. N. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0088/07/00765 dėl 262,64 litų (atitinka 76,07 Eur) išieškojimo Ž. N. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0088/07/00767 dėl 10 512,07 litų (atitinka 3 044,51 Eur) žalos atlyginimo nuo 2001 m. birželio 5 d. iki 2006 m. gegužės 24 d. išieškojimo Ž. N. naudai ir nuo 2006 m. gegužės 24 d. iki Ž. N. mokysis nustatyta tvarka įregistruotos aukštosios, aukštesniosios, profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, iki jam sukaks 24 metai po 124,49 litus (atitinka 36,05 Eur) žalos periodinio atlyginimo išieškojimo. Vykdomosios bylos buvo užvestos 2006 metais, kaip pasekmė A. K. O. sunkių, tyčinių, nusikalstamų veiksmų, įvykdytų 2001 metais ieškovų šeimos atžvilgiu (nužudant ieškovės R. N. sutuoktinį, ieškovo Ž. N. tėvą), dėl kurių A. K. O. buvo nuteista laisvės atėmimo bausme.

1.2. Vykdomieji dokumentai iki 2009 m. gruodžio 2 d. buvo vykdomi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje (toliau - VSDFV Panevėžio skyrius), darant išskaitas iš skolininkės invalidumo pensijos (nes skolininkė iki nurodytos datos Panevėžio pataisos namuose atliko laisvės atėmimo bausmę). 2009 m. gruodžio 2 d. vykdomieji dokumentai buvo persiųsti vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriui (toliau - VSDFV Kėdainių skyrius). Kadangi ieškovai įvairiais tarpsniais gyveno užsienyje, jie antstolei buvo išreiškę sutikimą, kad iš A. K. O. išieškomos sumos būtų pervedamos kas ketvirtį, o ne kas mėnesį, kaip tai numato teisės aktai.

1.3. 2014 metų gruodžio mėnesį išieškotinų sumų mokėjimas ieškovams nutrūko. 2015 metais ieškovams nebuvo pervesta nei viena išmoka. 2016 m. kovo 24 d. R. N. buvo pervesta 354,61 Eur suma už iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio laikotarpį. Ieškovai nuolat skambino antstolei, nuolat rašė elektroninius laiškus, tačiau ieškovams nebuvo atsakyta, kodėl išieškojimas nutrūko ir kokie veiksmai vykdymo procese yra atliekami. Antstolė tik 2018 m. spalio 12 d. pateikė ieškovams atsakymus apie išieškotas ir ieškovams pervestas sumas, kuriais patvirtinami ieškovų teiginiai apie tai, kad antstolė faktiškai neatliko jokių išieškojimo veiksmų nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio. Ieškovai buvo priversti kreiptis į Lietuvos antstolių rūmus, į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją. Iš gautų atsakymų paaiškėjo, kad skolininkei nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. pensijos mokėjimas buvo vykdomas ne VSDFV Kėdainių skyriuje, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje (toliau - VSDFV Klaipėdos skyrius). Tik nuo 2018 m. spalio mėnesio antstolės G. A. 2018 m. rugsėjo 25 d. patvarkymo Nr. 1-41-290 S-00091098 „Dėl skolos išieškojimo“ pagrindu iš atsakovei mokamos išmokos vėl buvo pradėtas išieškojimas. Teisingumo ministerija, 2019 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (1.23)7R-2681 informavo, kad nors skolininkei buvo mokamos išmokos, išskaitos iš pensijos 2015 metų rugsėjo mėnesio - 2018 metų spalio mėnesio laikotarpiu nebuvo atliekamos, todėl ieškovai, esant antstolės kaltiems veiksmams dėl ieškovams padarytos žalos turi teisę kreiptis į teismą dėl antstolės atsakomybės taikymo.

1.4. Ieškovai taip pat nurodė, kad dėl antstolės neteisėtų veiksmų (neveikimo), netinkamai vykdant jai pateiktus vykdomuosius dokumentus, ieškovai patyrė ir neturtinę žalą. Ieškovams priteistų sumų išieškojimas vykdomas dar nuo 2006 metų. Skolininkė - A. K. O. (buvusi A. A.), iš kurios vykdomas išieškojimas, - ieškovams padarė neapsakomai didelę žalą nužudydama ieškovės R. N. sutuoktinį, ieškovo Ž. N. tėvą. Dėl A. A. nusikalstamų veiksmų ieškovai iki šiol nesijaučia saugūs, negali gyventi visaverčio gyvenimo. Ir nors iš kaltininkės baudžiamajame procese ieškovams buvo priteista tiek turtinė, tiek neturtinė žala, antstolė labai ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų išieškoti nors mažą dalį priteistų sumų ieškovų naudai, tokiu būdu leisdama tyčinį ypatingai sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui išvengti jo neteisėtų veiksmų pasekmių, kas dar labiau žaloja nukentėjusiuosius. Nepaisant to, kad nuo A. A. nusikalstamų veiksmų, nuo kurių tiesiogiai nukentėjo ieškovai, praėjo jau beveik dvidešimt metų, ieškovams vis primenama apie patirtą skriaudą ir jie priversti nuolat ieškoti teisybės įvairiose institucijose, siekiant nors maža dalimi kompensuoti praktiškai nekompensuojamą žalą. Ir prie viso šito prisideda antstolė, nekompetentingai vykdydama jai valstybės patikėtas svarbias pareigas. Ieškovai dėl jau įvardintų antstolės veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė besitęsiančiais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, nepatogumais, nuolatiniu rūpesčiu, ar išieškojimo procese daroma viskas, kas reikalinga, savo laiko aukojimu skundų rašymui ir rūpinimusi, kaip išsispręs susidariusi situacija. Visi šie bereikalingi procesai neabejotinai neigiamai paveikė ieškovų sveikatą ir jų emocinę būklę bei sukėlė daug nepatogumų, kurių, antstolei veikus atidžiai ir rūpestingai, ieškovai nebūtų patyrę.

1.5. Dėl nurodytų faktinių aplinkybių ieškovai kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais antstolės G. A. veiksmais (neveikimu), netinkamai vykdant jai pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl priteistos žalos išieškojimo ieškovų naudai. Turtinė žala ieškovams padaryta laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. spalio 12 d. ir sudaro 4 845,76 Eur (po 2 422,88 Eur kiekvienam).

1.6. Dėl atsakovės atsiliepimo argumentų nurodė, kad antstolis privalo atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų atliekant jam valstybės pavestas funkcijas. Ir ši aplinkybė nėra paneigta nei Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarime, kuriame suformuluotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, nei Antstolių įstatyme, nei CK, nei teisminėje praktikoje, kaip mėgina įrodyti atsakovė.

Atsiliepimas

1.7. Be to, kad antstolė nevykdė savo profesinių pareigų, atsiliepime į ieškinį ji viską neigia ir nutyli, kad pati trukdė ieškovams domėtis išieškojimo eiga, nuolat žadėjo atsiųsti informaciją, pranešti, pasidomėti, bet savo pažadų niekada netesėjo. Ir dabar ji teigia, kad būtent ieškovai nevykdė savo pareigos domėtis vykdymo eiga, nors kartu su ieškiniu pateikiami įrodymai patvirtina priešingai: neįmanoma būnant kitoje valstybėje daugiau domėtis vykdymo eiga, nei tą darė ieškovai. Nuolatinius skambučius ir elektroninius laiškus antstolei patvirtina priedai prie ieškinio, ieškovų kreipimąsi į Lietuvos antstolių rūmus, į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją patvirtina. Išieškojimo veiksmai 2018 metais buvo atnaujinti vien pačių ieškovų aktyvių veiksmų dėka, tuo tarpu antstolei elgiantis absoliučiai pasyviai. Ieškovams įrodžius neteisėtus antstolės veiksmus, taip pat teisės normų pagrindu preziumuojant jos kaltę, įrodžius priežastinį ryšį tarp antstolės veiksmų ir padarytos turtinės žalos, t. y. įrodžius visas būtinąsias sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, taip pat neturtinės žalos atlyginimą užtikrinant įstatymo nuostatomis, net neabejotina, kad ieškovų patirta neturtinė žala turi būti atlyginama.

Šalies argumentai

1.8. Ieškovai nesutinka su atsakovės atsiliepimo teiginiais, kad ieškovų prašoma priteisti pinigų suma negali būti laikoma ieškovų nuostoliais. Ieškovų nurodoma pinigų suma, kuri būtų buvusi išieškota, jei antstolė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, atitinka nuostolių (žalos) sąvoką ir pobūdį. Ieškovai jiems padarytą žalą vertina kaip negautas pajamas, kurias būtų gavę, jei nebūtų buvę neteisėtų antstolės veiksmų. Nagrinėjamu atveju ieškovams padarytą turtinę žalą sudaro nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. spalio 12 d. (iš viso už 37 mėnesius) negautų išskaitų iš skolininkei mokamos netekto darbingumo išmokos suma. Pagal teismui į bylą pateiktą 2020-03-26 Socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktą pažymą, skolininkei laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2018-10-01 išmokėta iš viso 8 076,28 Eur išmokų. Teismo sprendimu nustatyta 60 proc. išskaita iš skolininkei mokamų išmokų. Tokiu būdu nurodytu laikotarpiu iš skolininkės turėjo būti išskaityta ir išieškotojams sumokėta 4 845,76 Eur, o kiekvienam iš jų po 2 422,88 Eur. Ieškovų nurodyta žalos suma, atitinkanti negautų išskaitų dydį, atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą ir yra pagrįsta. Skolininkė neturi jokio turto ir jokių kitų pajamų, išskyrus jai VSDFV mokamą netekto darbingumo pensiją, taigi galimybių vėlesniais laikotarpiais išieškoti iš skolininkės didesnes sumas, nebus ir tokiu būdu ieškovų patirti nuostoliai už 2015 m. rugpjūčio 24 d. - 2018 m. spalio 12 d. laikotarpį ateityje nebus jiems atlyginti.

1.9. Dėl atsakovės tinkamumo nurodė, kad nežiūrint į tai, jog antstolė savo civilinę atsakomybę yra apdraudusi draudimo kompanijoje, ieškovų tiesioginio reikalavimo teisė į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo, taip pat reikšti ieškinį tiesiogiai draudikui, o ne kaltininkui, yra asmens teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pasinaudojo savo teise pasirinkti atsakovą ir juo pasirinko tiesiogiai žalą padariusį asmenį - antstolę, o ne jos profesinės civilinės atsakomybės draudiką ir toks jų pasirinkimas, priešingai nei teigia atsakovė, neprieštarauja jokiems teisės aktams ir kasacinio teismo formuojamai praktikai.

2. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad:

2.1. ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo pareikštas netinkamam atsakovui. Antstolių įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu, o sutinkamai su šios normos 3 dalimi antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma yra 58000 Eur vienam draudiminiam įvykiui. CK 6.254 str. 1 d. įteisintas civilinės atsakomybės draudimas tai yra atvejai, kai pareiga atlyginti padarytą žalą perkeliama draudimo kompanijai. Šios normos 2 dalis nustato, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Sutinkamai su šia norma asmuo, kuris apsidraudęs civilinę atsakomybę, žalą atlygina tik tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka. Ieškiniu prašoma iš antstolės kiekvienam ieškovui priteisti po 2422,88 Eur, tai yra sumą viršijančią 290 Eur, todėl sutinkamai su Antstolių įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi ir 6.254 straipsnio 1 ir 2 dalimis žalą atlygina draudimo kompanija, o ne apdraustasis. Todėl šioje byloje antstolis yra netinkamas atsakovas.

2.2. Be to, ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas, kadangi nėra visų būtinų sąlygų atsakomybei atsirasti, kadangi ieškovų prašoma priteisti pinigų suma negali būti laikoma ieškovų nuostoliais, tai yra žala. Atsakovės nuomone, ieškovams gali būti priteistos tik nuo neišieškotos sumos palūkanos, kaip patirti ieškovų nuostoliai, kadangi išieškojimo procesas nėra užbaigtas.

2.3. Atsakovės nuomone, dalis ieškinio atmestina CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovai prašo priteisti nuostolius už laikotarpį nuo už 2015 m. rugpjūčio 24 d. - 2018 m. spalio 12 d. Daliai pareikšto ieškinio taikytinas ieškinio senaties terminas. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (būtent toks ieškinys pareikštas nagrinėjamoje byloje) yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Civilinės bylos elektroninė civilinės bylos kortelė patvirtina, kad ieškovų atstovas ieškinį pasirašė 2019 m. birželio mėn. 5 d. , o ieškinys teisme gautas 2019 m. birželio 6 d. Todėl nuostoliai gali būti skaičiuojami nuo 2016 m. birželio 5 d., o ieškinio dalis už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. birželio 4 d. atmestina tuo pagrindu, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Per laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. A. K. O. išmokėta 1883,4 Eur, o už 2016 m. birželio mėn. 4 dienas išmokėta 26,77 Eur. Iš viso išmokėta 1910,17 Eur, nuo šios sumos 60 procentų sudarys 1146,10 Eur, todėl taikant ieškinio senatį kiekvieno ieškovo reikalavimas atmestinas 573,05 Eur sumai.

2.4. Ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Antstolių įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, o neturtinė žala atlyginama ne visais atvejais - ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad įrodžius neteisėtus antstolės veiksmus, taip pat teisės normų pagrindu preziumuojant jos kaltę, įrodžius priežastinį ryšį tarp antstolės veiksmų ir padarytos turtinės žalos, t. y. įrodžius visas būtinąsias sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, turi būti atlyginama ir ieškovų patirta neturtinė žala. Šie argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 daliai. Be to, ieškovų nurodytos ieškinyje aplinkybės, kurių pagrindu ieškovai prašo priteisti neturtinę žalą neapima CK 6.250 straipsnyje 2 dalyje numatytų aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Ieškinyje nurodytos aplinkybės rūpestis ar išieškojimo procese daroma viskas, kas reikalinga, savo laiko aukojimu skundų rašymui negali būti laikoma pagrindu priteisti ieškovams neturtinę žalą, kadangi CPK 640 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato išieškotojo pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga.

2.5. Taip pat, mano, kad ieškovų cituojamos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra priimtos bylose, kuriose skiriasi faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos. Tad, ieškovų prašoma priteisti suma neturtinės žalos atlyginimui nepagrįsta nei įrodymais, nei kasacinio teismo praktika.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo Lloyd‘s of London sindikatas, atstovaujamas UADBB Colemont draudimo brokerio atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovės R. N. naudai iš atsakovės G. A. 2 422,88 Eur turtinę žalą, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisė ieškovo Ž. N. naudai iš atsakovės G. A. 2 422,88 Eur turtinę žalą, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisė ieškovo Ž. N. naudai iš atsakovės G. A. 756 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą; 4) priteisė atsakovės G. A. naudai iš ieškovų R. N. ir Ž. N. po 204,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą.

5. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentais, jog ji yra netinkama atsakovė byloje, kadangi yra apdraudusi savo profesinę atsakomybę ir atsakovas byloje turėtų būti draudimo bendrovė. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovai pasinaudojo teise reikalavimą reikšti tiesiogiai žalą (nuostolius) jiems padariusiam asmeniui, t.y. antstolei ir toks ieškovų pasirinkimas, teismo nuomone, neprieštarauja jokiems teisės aktams. Be to, atkreipė dėmesį, kad antstolės profesinę veiklą apdraudusi įmonė - Lloyd‘s of London sindikatas, atstovaujamas UADBB Colemont draudimo brokerio, į bylos nagrinėjimą įtraukta trečiuoju asmeniu.

6. Teismas nurodė, kad skolininkė A. K. O. neturi jokio turto ir jokių kitų pajamų, išskyrus jai mokamą netekto darbingumo pensiją. Iki 2009 m. gruodžio 2 d. antstolės patvarkymu vykdomieji raštai buvo vykdomi VSDFV Panevėžio skyriuje, darant išskaitas iš skolininkės netekto darbingumo (invalidumo) pensijos. Grąžinus vykdomuosius dokumentus, jie 2009 m. gruodžio 2 d. kartu su nauju antstolės patvarkymu buvo persiųsti vykdyti VSDFV Kėdainių skyriui. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. perdavus netekto darbingumo pensijos mokėjimą skolininkei VSDFV Klaipėdos skyriui, antstolė turėjo imtis atitinkamų veiksmų, t. y. gauti informaciją apie tai, kodėl išskaitos iš VSDFV Kėdainių skyriaus nėra pervedinėjamos, o ją gavus priimti naują patvarkymą dėl išskaitų ir perduoti vykdomuosius raštus VSDFV Klaipėdos skyriui. Tačiau, kaip matyti iš faktiškai išieškotų sumų periodiškumo ir Teisingumo ministerijos rašto, naujas patvarkymas buvo priimtas tik 2018 m. rugsėjo 25 d. Pažymėjo, kad nurodytų aplinkybių neginčija ir pati atsakovė, teismo posėdyje nurodydama, kad dėl didelio darbo krūvio ar personalo apsirikimo, tinkamai ir laiku nesužiūrėjo vykdomo išieškojimo ieškovų naudai.

7. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus antstolės argumentus, kad išieškotojai vykdymo procese nebuvo pakankamai aktyvūs, nesidomėjo proceso eiga, nebendradarbiavo su antstole. Pažymėjo, jog ieškovų atstovas nurodė, kad ieškovams gyvenant užsienyje, jie bendradarbiavo su antstole, buvo davę antstolei sutikimą iš skolininkės išieškomas sumas pervesti kas ketvirtį, o ne kas mėnesį. Be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovai, nutrūkus išieškojimams, jau nuo 2016 m. sausio mėnesio kreipėsi į antstolę el. laiškais, ragino pervesti jiems priklausančias sumas, o nesulaukus iš antstolės jokios reakcijos, skundė jos veiksmus Lietuvos antstolių rūmams, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Taigi priešingai atsakovės argumentams, byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad ieškovai buvo aktyvūs, bendradarbiavo su antstole ir domėjosi vykdymo eiga. Nepaisant to, išieškojimas iš skolininkės nebuvo vykdomas. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad toks antstolės neveikimas 2015 m. rugpjūčio 24 d. - 2018 m. spalio 12 d. laikotarpiu prieštarauja tiek CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatoms, tiek CPK 733 straipsnio 1 dalies nuostatoms, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolės veiksmai (neveikimas) neatitiko nei įstatymo nuostatų, nei protingo, atidaus, rūpestingo išieškojimo procesą vykdančio profesionalo veiklos kriterijų. Esant pareigai antstoliui maksimaliai išnaudoti visas teisines priemones sprendimui įvykdyti kuo greičiau, šiuo atveju antstolė elgėsi priešingai - ji ne tik kad nevykdė formalių veiksmų, bet ir ilgą laiką buvo visiškai pasyvi. Nepaisant išieškotojų nuolatinių raginimų ir skundų, antstolė nevykdė jokių išieškojimo veiksmų daugiau nei trejus metus. Antstolei pažeidus aptartas imperatyvias teisės aktų nustatytas nuostatas, išieškotojai (ieškovai) be jokio teisinio pagrindo negavo jokio žalos atlyginimo nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. spalio 12 d., nors skolininkė gavo išmokas, iš kurių turėjo būti vykdomas išieškojimas. Teismas minėtus pažeidimus laikė neteisėtais atsakovės veiksmais, o atsakovės kaltę pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį laikė preziumuojama. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) yra įrodyti.

9. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti žala yra kiekvienam ieškovui po 2 422,88 Eur, kurią sudaro nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 spalio 12 d. negautos išskaitos iš skolininkės mokamos netekto darbingumo išmokos. Išieškojimas vykdomas tik iš skolininkės gaunamų socialinio draudimo išmokų. Pagal teismui į bylą pateiktą 2020 m. kovo 26 d. Socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktą pažymą, skolininkei laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. išmokėta iš viso 8 076,28 Eur išmokų. Teismo sprendimu nustatyta 60 proc. išskaita iš skolininkei mokamų išmokų. Tokiu būdu nurodytu laikotarpiu iš skolininkės turėjo būti išskaityta ir išieškotojams sumokėta 4 845,76 Eur, o kiekvienam iš jų po 2 422,88 Eur. Antstolė savo neveikimu, esant galimybei išieškoti tam tikras sumas iš skolininkei mokamos netekto darbingumo pensijos, į išmokas nenukreipė vykdomo išieškojimo, dėl ko išieškotojai negavo jiems priteistos žalos atlyginimo net 37 mėnesius (nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. spalio 12 d.). Neatlikus jokių išieškojimo veiksmų nurodytu laikotarpiu, išieškotojams buvo padaryta žala. Šią žalą su antstolės neveikimu sieja tiesioginis priežastinis ryšys.

10. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakove, kad išieškojimas iš skolininkės A. K. O. ieškovų naudai nėra pasibaigęs ir tebevyksta. Tačiau pažymėjo, kad iš bylos medžiagos nustatyta, kad išieškojimas yra vykdomas tik iš skolininkės gaunamos pensijos. Skolininkė Lietuvoje negyvena, turto Lietuvoje neturi. Išieškojimai ieškovų naudai vykdomi nuo 2006 metų. Nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti susidariusios skolos (nagrinėjamu atveju nuostolių) ieškovams realaus išieškojimo iš skolininkės negalimumą. Nors atsakovė teigė, kad galimai antstoliams bus suteikta teisė nustatyti skolininkų turtą užsienyje ir nukreipti į jį išieškojimą, tačiau tokie argumentai atmestini, kaip grindžiami prielaidomis. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, ypač atsižvelgiant į tai, jog vykdymo procese egzistavo reali galimybė vykdyti išieškojimą, jei vykdomieji dokumentai būtų laiku perduoti VSDFV Klaipėdos skyriui, ieškovų patirti nuostoliai yra ta suma, kurią ieškovai turėjo teisę gauti pagal antstolei pateiktus vykdyti ir neperduotus vykdomuosius dokumentus, o ne palūkanos nuo neišieškotos sumos, kaip teigia atsakovė. Pažymėjo, kad analogišką poziciją yra išsakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatavo, kad visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti yra įrodytos, todėl ieškovams padaryta turtinė žala priteistina.

11. Teismas sutiko, jog nagrinėjamu atveju taikytina būtent CK 1.125 straipsnio 8 dalis, kuri nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo, tačiau vertino, kad nagrinėjamu atveju padarytas tęstinis pažeidimas, kuris truko laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. spalio 12 d. (kai išieškojimai nebuvo vykdomi). Kadangi antstolės neteisėtais veiksmais padarytas pažeidimas (pažeidimo periodas) baigėsi 2018 m. spalio 12 d., o ieškovai į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2019 m. birželio 6 d., teismas sprendė, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo ir taikyti nagrinėjamoje byloje ieškinio senatį nėra teisinio pagrindo.

12. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovų nurodytas aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo, sprendė, kad byloje nustatyti neteisėti antstolės veiksmai galėjo sukelti ieškovams nepatogumų ir suvaržymų, tačiau, pažymėjo, kad ne bet kokie nepatogumai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą atlygintiną pinigais. Ieškovai teismui nepateikė medicininių duomenų, kad dėl antstolės neteisėtų veiksmų jiems būtų sutrikdyta sveikata, tad nėra pagrindo konstatuoti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų neturtinės žalos atlyginimo atvejų egzistavimo. Ieškovų nurodytos aplinkybės apie patirtą emocinę depresiją, sunkius dvasinius išgyvenimus, stresą ir kt., yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo spręsti apie neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, atsiradimo faktą. Ieškovai, teigdami, jog patirti nepatogumai iš neigiami išgyvenimai paveikė jų sveikatą, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėjo, jog tai, kad bendravimas su antstole vykdymo procese ir kreipimasis į kitas kompetentingas institucijas ieškovams sukėlė tam tikrus nepatogumus, savaime nelemia neturtinės žalos atsiradimo.

13. Teismas konstatavo, kad antstolis nėra asmuo, kuriam suteikta teisė vykdyti viešojo administravimo funkcijas, todėl atsakovės atžvilgiu negali būti taikoma CK 6.271 straipsnio nuostatos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

14. Ieškovai R. N. ir Ž. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo buvo atmestas ir ieškinį šioje dalyje patenkinti – priteisti iš atsakovės antstolės G. A. ieškovų R. N. ir Ž. N. naudai kiekvienam po 3 000 Eur neturtinės žalos, ir po 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovės G. A. ieškovų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Teismas darydamas išvadą, jog remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi ir Antstolių įstatymo 16 straipsniu, antstolis neatsako už neturtinę žalą, bei šiuo atveju netaikytina ir CK 6.271 straipsnio norma dėl valstybės institucijų atsakomybės, pažeidė imperatyvią pareigą teismui ex officio kvalifikuoti teisinį santykį ir parinkti įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovų nurodytas faktines aplinkybes savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis), be to, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai), nei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013), nors tą daryti teismą įpareigoja įstatymas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis).

14.2. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo galimybės, teismas privalėjo šiuo atveju vadovautis tiesiogiai Konstitucija bei nustačius visas sąlygas neturtinei žalai atsirasti, ją priteisti. Tokios praktikos laikomasi ir teisminėje praktikoje nagrinėjant ginčus dėl antstolio civilinės atsakomybės, kai yra prašoma priteisti neturtinę žalą ir yra sprendžiama, yra, ar ne, civilinės atsakomybės sąlygos neturtinei žalai atlyginti, o ne tai, ar iš viso gali būti reiškiamas toks reikalavimas antstolio atžvilgiu.

14.3. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš antstolio tiesiogiai įstatymas nenumato, ir esą jis nėra subjektas pagal CK 6.271 straipsnį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį šioje dalyje.

14.4. Teismo išvada, kad nors byloje ir buvo nustatyti neteisėti antstolės veiksmai, galėję sukelti ieškovams nepatogumų ir suvaržymų, tačiau ieškovai teismui nepateikė medicininių duomenų, kad dėl antstolės neteisėtų veiksmų jiems būtų sutrikdyta sveikata, yra visiškai nelogiški ir nepagrįsti.

14.5. Antstolės neteisėti veiksmai tiesiogiai nesukėlė ieškovams fizinio skausmo ar dvasinio sukrėtimo, dėl ko negali būti pateikti medicininiai dokumentai, tačiau neabejotina, kad tokia dėl antstolės neteisėtų veiksmų neišieškant priteistos žalos, susidariusi situacija, neabejotinai privertė vėl iš naujo prisiminti ir patirti ieškovams dvasinius išgyvenimus dėl susiklosčiusių ieškovų gyvenimo aplinkybių, taip pat pažeminimą, nepatogumus, nuolatinį rūpestį sekti vykdymo eigą, skambinti, kontroliuoti, rašyti nusiskundimus ne tik pačiai antstolei, tačiau ir visoms su teisingumo vykdymu susijusioms institucijoms (Antstolių rūmams, Teisingumo ministerijai). Tokiu būdu ieškovai sugaišo begalę laiko, o taip pat ir patyrė išlaidų (skambinti iš užsienio, paštu siųsti skundus institucijoms, konsultuotis su profesionaliais teisininkais). Visi šie bereikalingi ilgalaikiai procesai, besitęsiantys dešimtmečius, neabejotinai neigiamai paveikė ieškovų sveikatą, jų emocinę būklę ir gyvenimo kokybę, bei sukėlė daug nepatogumų, kurių, antstolei veikus atidžiai ir rūpestingai, ieškovai nebūtų patyrę. Dėl to, visos nurodytos aplinkybės, priešingai nei pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikytinos akivaizdžiomis, savaime suprantamomis ir įrodytomis net ir nesant medicininių dokumentų, bei patenkančiomis į CK 6.250 straipsnio 1 dalies sąvoką: „dvasiniai išgyvenimai“, „nepatogumai“, „emocinė depresija“ ir „kita“, t. y. žala vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau gali būti įvertinama ir atlyginama pinigais.

Šalies argumentai

15. Atsakovė antstolė G. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 spalio 5 d sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovų reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų patirta turtinė žala yra iš skolininkės neišskaityta ir išieškotojams nesumokėta 4 845,76 Eur, suma, kadangi ši teismo išvada yra padaryta nukrypus nuo kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012, išaiškino, kad kai vykdymas nėra užbaigtas nuostoliais laikytinos ir priteisiamos 6 procentų metinės palūkanos nuo neišieškotos sumos. Todėl sutinkamai su nurodoma kasacinio teismo praktika ieškovams kaip žalos atlyginimas galėjo būti priteisiama ne neišieškota suma, o tik palūkanos, kadangi pirmosios instancijos nustatė, kad išieškojimas nėra užbaigtas.

15.2. Tai, kad skolininkė neturi turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą šiuo metu nereiškia, kad ateityje skolininkė turto neįgis, todėl taip pat nepagrįsta teismo išvada, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad išieškojimas yra vykdomas tik iš skolininkės gaunamos pensijos.

Žemesnės instancijos teismas

15.3. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013, nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas sutiko su apeliacinio teismo išvada, kad konstatavus išieškojimo negalimumą, nuostoliais pripažintos neišieškotos lėšos, nors vykdymas vykdomojoje byloje ir nebuvo baigtas, kadangi nagrinėjamos bylos ir bylos, kurioje yra priimta nurodyta kasacinio teismo nutartis yra skirtingos faktinės aplinkybės.

15.4. Atsakovės nuomone, ieškovams kaip žalos atlyginimas galėjo būti priteistos tik palūkanos nuo neišieškotos sumos, kaip patirti ieškovų nuostoliai, nes CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

15.5. Teismo išvada, kad reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui padaryta netinkamai taikant materialines tesės normas, t. y. nepritaikius CK 6.254 straipsnio. Iš šios normos seka, kad asmuo, apsidraudęs civilinę atsakomybę žalą atlygina tik tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka, todėl apeliantės nuomone netinkamas materialinių normų taikymas įtakojo nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Atsiliepimas

16. Ieškovai R. N. ir Ž. N. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės antstolės G. A. apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas, palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės G. A. ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Nežiūrint į tai, jog antstolė G. A. savo civilinę atsakomybę yra apdraudusi draudimo kompanijoje Lloyd‘s of London sindikatas, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, ieškovai turėjo pasirinkimo teisę reikšti tiesioginį reikalavimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo draudikui, arba reikšti ieškinį draudikui, arba reikšti ieškinį tiek kaltininkui, tiek draudikui, arba tik kaltininkui, ir šis jų pasirinkimas negali būti vertinamas kaip pareiga į civilinę bylą atsakovu įtraukti draudimo kompaniją.

16.2. CK 6.254 straipsnio 2 dalis, kaip teisingai nurodo ir apeliantė, numato, kad tuo atveju, jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Tačiau ši nuostata akivaizdu, nepaneigia ir negali paneigti ieškovų teisės pasirinkti savo teisių gynybos būdą, kartu atitinkamai ir atsakovą byloje, ir turi būti taikoma kompleksiškai, įvertinant jau aptartas Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių nuostatas, pagal kurias esant draudiminiam įvykiui žala atlyginama tiesiogiai nukentėjusiajam asmeniui pasikreipus arba pagal jau įsiteisėjusį teismo sprendimą.

16.3. Atsakovės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-41/2012 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi esmingai skiriasi. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, priešingai, nei teigia apeliantė, pagrįstai vadovavosi kitu precedentu, kurio ratio decidendi neabejotinai yra panašūs į ginčo bylos fabulą, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013. Dėl to, kasacinio teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013, o ne 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012, turi būti taikoma ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo taikyta ginčo byloje laikant, kad ieškovės nuostolius sudaro ne palūkanos, tačiau nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. spalio 12 d. (iš viso už 37 mėnesius) negautų išskaitų iš skolininkei mokamos netekto darbingumo išmokos suma.

17. Atsakovė antstolė G. A. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, taip pat atmesti ieškinį, ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovų reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo palikti nepakeistą, bei priteisti atsakovei iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

17.1. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas materialias teisės normas taikė formaliai, kadangi pirmosios instancijos teismas teisės normas aiškino ir taikė tinkamai, atsižvelgdamas į teisės normos CK 6.250 straipsnio 2 dalies esmę, ir imperatyvų nurodymą, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Nei antstolių įstatymas, nei joks kitas įstatymas nenumato antstolio pareigos atlyginti neturinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas.

17.2. Apeliantai nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, kad neturtinė žala negali būti atlyginama CK 6.271 straipsnio pagrindu, tačiau šie argumentai yra nepagrįsti, kadangi minėta norma reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir negali būti taikoma sprendžiant antstolio atsakomybės klausimus, kadangi antstoliui nėra suteiktos valdžios funkcijos. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarime pažymėjo, kad antstoliai nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai ir verčiasi savarankiška profesine (privačia) veikla, tačiau jų funkcijas, kitą veiklą bei įgaliojimus apibrėžia įstatymai.

Žemesnės instancijos teismas

17.3. Apeliantai nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013, kadangi iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje ir nagrinėjamoje byloje aplinkybės yra visiškai skirtingos.

17.4. Apeliantai nepagrįstai antstolį traktuoja kaip asmenį atliekantį valdžios funkcijas, kadangi antstolis nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojas, o yra asmuo, kuris verčiasi savarankiška profesine (privačia) veikla ir antstolis neatlieka valdžios funkcijų, o vykdo funkcija, kurias perdavė valstybė sprendimų vykdymo srityje (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarimas). Atsakovės nuomone, apeliantai nepagrįstai nedaro skirtumo tarp viešosios teisės subjekto ir asmens, kuris veikia kaip viešo administravimo subjektas.

Šalies argumentai

17.5. Apeliantų nurodytos aplinkybės, patiriami išgyvenimai prisiminus dėl nusikaltimo praradus jiems brangų žmogų nėra priežastiniame ryšyje su ieškovų nurodomais atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl atsakovės nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad jeigu ieškovai patyrė išgyvenimus, tai juos patyrė ne dėl atsakovės veiksmų, o dėl trečiojo asmens veiksmų. Be to, apeliantai nepagrįstai nurodo, kad buvo paveikta jų sveikata, nes medicininiai dokumentai byloje nebuvo pateikti. Atsižvelgiant į tai, apeliantų nurodomos aplinkybės susijusios su įstatyme numatytų teisių įgyvendinimu negali būti pagrindas priteisti neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

19. Nagrinėjamoje byloje ieškovai kreipėsi į teismą dėl 2 422,88 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos (kiekvienam) atlyginimo, ieškinį grįsdami tuo, kad žala kilo dėl antstolės G. A. netinkamai atliktų pareigų, kai ši vykdydama pateiktus vykdomuosius dokumentus nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., perdavus netekto darbingumo pensijos mokėjimą skolininkei iš VSDFV Kėdainių skyriaus Klaipėdos skyriui, iki 2018 m. rugsėjo 25 d. nesiėmė reikiamų veiksmų dėl tolimesnio skolos išieškojimo iš skolininkės netekto darbingumo (invalidumo) pensijos. Nagrinėjamoje byloje prašomą priteisti turtinę žalą sudaro nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 spalio 12 d. negautos išskaitos iš skolininkės mokamos netekto darbingumo išmokos, t.y. kiekvienam ieškovui po 2 422,88 Eur (nurodytu laikotarpiu iš skolininkės turėjo būti išskaityta ir išieškotojams sumokėta 4 845,76 Eur).

20. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovų ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo (pagal atsakovės (antstolės) apeliacinį skundą) ir atmestas ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo (pagal ieškovų (išieškotojų) apeliacinį skundą), teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl antstolės neteisėtų veiksmų, kaltės

21. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010; 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai. Išieškotojas, pateikdamas antstoliui vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi pagrįstą lūkestį, kad, antstoliui vykdant jam suteiktus įgaliojimus, išieškotojo reikalavimas (visas ar tam tikra dalis) bus patenkintas išieškant iš skolininko turto.

22. Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246-6.249 straipsniai).

23. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 733 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų.

24. Byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą spręsti, kad šiuo atveju antstolė nesiėmė visų teisės aktuose nustatytų priemonių, kad jai pateikti vykdomieji dokumentai būtų kuo greičiau ir operatyviau įvykdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog antstolė neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal paminėtų teisės aktų antstoliui keliamus profesinius reikalavimams (neteisėtas neveikimas), dėl ko vykdomieji dokumentai per įmanomai trumpiausią laiką nebuvo įvykdyti (iš dalies įvykdyti), nors tokia galimybė buvo reali. Tokiu būdu antstolė pažeidė CPK 634 straipsnio 2 dalies ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su antstolės neatliktais veiksmais (neveikimu), atsižvelgdama į tai, kad antstolė savalaikiai ir tinkamai neatliko vykdymo veiksmų, t. y. perdavus netekto darbingumo pensijos mokėjimą skolininkei iš VSDFV Kėdainių skyriaus Klaipėdos skyriui neatliko vykdymo veiksmų (nepriėmė patvarkymo) dėl tolimesnio skolos išieškojimo iš skolininkės netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, dėl ko laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 spalio 12 d. iš skolininkės nebuvo išskaityta ir išieškotojams sumokėta 4 845,76 Eur (kiekvienam po 2 422,88 Eur), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės (antstolės) civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtą neveikimą ir kaltę. Nurodytų aplinkybių neginčijo ir pati atsakovė, pripažindama, kad dėl didelio darbo krūvio ar personalo apsirikimo, tinkamai ir laiku nepastebėjo, kad nebuvo vykdomas išieškojimas iš skolininkės gaunamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos.

Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio

26. Vykdydama išieškojimą iš skolininkės antstolė laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 spalio 12 d. neišieškojo 4 845,76 Eur (kiekvienam ieškovui po 2 422,88 Eur). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu antstolė būtų tinkamai įvykdžiusi savo pareigas ir operatyviai atlikusi išieškojimo veiksmus, iš skolininkės papildomai būtų išieškota 4 845,76 Eur skolos. Tai reiškia, kad ieškovai dėl atsakovės neveikimo neatgavo 4 845,76 Eur skolos, kuri nurodytu laikotarpiu iš skolininkės turėjo būti išskaityta ir išieškotojams sumokėta, t.y. kiekvienam iš jų po 2 422,88 Eur suma, kuri laikytina ieškovų nuostoliais ir yra susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovės neveikimu. Aukščiau aptartu faktiniu, teisiniu nagrinėjamo ginčo pagrindu ir nurodyta teismų praktika, sutiktina su ieškovų pozicija ir bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši suma yra ieškovų patirti nuostoliai, tai yra dėl antstolės netinkamai atliktų pareigų (neveikimo) atsiradęs rezultatas (CK 6.247 straipsnis).

27. Antstolė nurodo, kad skolos išieškojimas ieškovų naudai nėra baigtas (vykdomoji byla nėra užbaigta) bei skola vis dar gali būti išieškota, todėl atsakovės teigimu, ieškovams kaip žalos atlyginimas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, galėjo būti priteistos tik palūkanos, paskaičiuotos nuo neišieškotos sumos (žiūrėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012). Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Visų pirma, šiuo atveju atsakovės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-41/2012 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) esmingai skiriasi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš skolininkės išieškotina skola jai yra didelė (didesnė nei 120 000 Eur), skolininkė Lietuvoje negyvena ir jokio turto Lietuvoje neturi (duomenų, kad turėtų turto kitose šalyse nėra), nors skolos išieškojimas vykdomas nuo 2006 metų, tačiau tik nedidelė skolos dalis yra išieškota, nes skolos išieškojimas vykdomas tik iš skolininkės gaunamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos. Tuo tarpu atsakovės nurodomoje kasacinio teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012, buvo nagrinėjama situacija, susijusi su esmingai besiskiriančiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. byloje nebuvo įrodyta, kad iš skolininko nurodytu laikotarpiu galėjo būti išieškota visa skola, kuri buvo vertinama kaip žala; vėliau antstoliui tęsiant vykdymo veiksmus, išieškotojo naudai buvo išieškotos pakankamai didelės sumos, skolininkas nepakeitė veiklos pobūdžio, gavo pajamas, kas sudarė prielaidas spręsti, kad likusi skolos dalis iš skolininko išieškotojui bus išieškota. Ši aplinkybė suponavo kasacinio teismo išvadą, jog tokiu atveju teisinga ir tikslinga patirtais nuostoliais dėl antstolio delsimo imtis vykdymo veiksmų, laikyti tik metines palūkanas nuo neišieškotos sumos, o ne pačią neišieškotą sumą.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, daro išvadą, kad apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika negali būti taikoma nagrinėjamoje byloje, nes ji suformuota esant kitoms aplinkybėms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja nesivadovavo.

29. Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog tai, kad skolininkė šiuo metu neturi turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nereiškia, kad ateityje skolininkė turto neįgis, vertintina tik kaip deklaratyvi bei nesudaranti pakankamo pagrindo spręsti, kad realiai vykdomieji dokumentai bus operatyviai įvykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdomieji dokumentai turi būti savalaikiai ir kuo operatyviau įvykdyti bei vykdymo procesas negali trukti nepateisinamai ilgai. Nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolės neteisėto neveikimo 4 845,76 Eur skolos išieškojimas užtruko pernelyg ilgai, nors šią sumą jai išieškoti buvo reali galimybė, todėl buvo pažeistas išieškotojų pagrįstas lūkestis kuo operatyviau išsiieškoti iš skolininkės skolą ar kuo didesnę jos dalį.

30. Kasacinio teismo praktikoje antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos pobūdis aiškinamas ir jos dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios situacijos vykdymo procese aplinkybes (plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kiekvienoje byloje, atsižvelgiant jos aplinkybes, gali būti taikomas skirtingas patirtą žalą ir jos dydį įrodantis kriterijus. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovams padarytą turtinę žalą sudaro nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. spalio 12 d. negautų išskaitų iš skolininkei mokamos netekto darbingumo (invalidumo) išmokos suma (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad pareiškėjo naudai priimto sprendimo nevykdymas apriboja jo galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe, kaip apibrėžta Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje (B. v. Russia, no. 59498/00, par. 34, J. v. Lithuania, no. 41510/98, judgment of 6 March 2003, par. 27). Tai teisėjų kolegijos vertinimu reiškia, kad išieškotojas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl vykdymo veiksmų atlikimo termino pažeidimo. Šią žalą su antstolės neveikimu sieja tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

31. Apeliantai (ieškovai) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

32. Nors neturtinės žalos atlyginimo dėl antstolio neteisėtų veiksmų Antstolių įstatymas tiesiogiai nenumato, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai neturtinės žalos atlyginimo, kaip konstitucinio principo, neužtikrina galiojantys įstatymai, reikia tiesiogiai remtis konstitucinėmis žalos atlyginimo nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010; 2014 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2014; 2015 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Taigi teisė į neturtinės žalos atlyginimą bendriausia prasme yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CK 6.250 straipsnyje.

33. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 39 punktas). Įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs civilinės atsakomybės sąlygas, sprendė, kad ieškovai neįrodė, kad jiems dėl neteisėtų antstolės veiksmų (neveikimo) buvo padaryta neturtinė žala.

36. Nagrinėjamoje byloje apeliantai neturtinę žalą sieja su antstolės neteisėtu neveikimu, kai nebuvo savalaikiai iš skolininkės išieškotojams išieškota 4 845,76 Eur skolos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog išieškotojų kreipimasis į kompetentingas institucijas (Antstolių rūmus, Teisingumo ministeriją bei pačią antstolę) bei jų teisėto lūkesčio kuo operatyviau išsiieškoti iš skolininkės kuo didesnę skolos dalį pažeidimas, jiems sukėlė tam tikrus nepatogumus, neigiamas emocijas, tačiau savaime tai nelemia neturtinės žalos atsiradimo. Tai, kad vis dar vykstant vykdymo procesui ieškovai nuolat prisimena savo artimąjį, žuvusį dėl nusikaltimo, ir dėl to vis naujai patiria dvasinius išgyvenimus, teisėjų kolegijos vertinimu nėra priežastiniame ryšyje su antstolės konstatuotais neteisėtais veiksmais. Apeliantai teigia, jog dėl antstolės neteisėtų veiksmų (neveikimo), t.y. iš skolininkės neišieškotos sumos, jiems buvo padaryta žala sveikatai, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, byloje nepateikė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovai neįrodė patirtos žalos fakto. Tai, kad apeliantai patyrė nepatogumus, neigiamas emocijas, neteikia pakankamo pagrindo konstatuoti, jog minėti išgyvenimai buvo tokios apimties, kad būtų pagrindas spręsti ieškovams patyrus neturtinę žalą.

Dėl atsakovės tinkamumo

37. Apeliantė (antstolė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji yra tinkama atsakovė byloje. Apeliantės teigimu, kadangi ji yra apdraudusi savo profesinę atsakomybę, atsakovu byloje turėtų būti draudimo bendrovė.

38. Pažymėtina, jog civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė, ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

39. Pagal teisinį reglamentavimą ieškinys nagrinėjamu atveju galėjo būti pareikštas tiek draudėjui, tiek ir draudikui, tiek jiems abiem kartu, todėl jo pareiškimas vien tik antstolei (žalą padariusiam asmeniui/draudėjai), negali būti teisinis pagrindas spręsti, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui bei nepaneigia draudėjo jam įstatymu ir draudimo sutartimi nustatytos teisinės apdraustų interesų apsaugos. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje ieškovai turėjo teisę pasirinkti, iš kurio už žalą atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo ir neprivalėjo, kaip teigia apeliantė, reikalauti žalos atlyginimo tik iš draudiko. Nukentėję ieškovai (išieškotojai) turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad antstolė atlygintų jiems padarytą žalą, ir tai nepaneigia draudėjo teisės ginti savo apdraustą interesą, kad draudikas atlygintų nukentėjusių asmenų nuostolius. Draudimo sutartimi draudikas prisiima pareigą atlyginti draudėjo padarytus nuostolius (neviršijant draudimo sumos) trečiajam asmeniui tuo atveju, kai yra draudžiamasis įvykis, tačiau akcentuotina, kad draudiko pareigos išmokėti draudiko išmoką vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei ištyrė bylai teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nagrinėjam klausimui aktualias materialiosios teisės normas. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Apeliantų (abiejų šalių) skundus atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, kad šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į kitos šalies apeliacinį skundą parengimą skiriasi, tačiau, teismo vertinimu, advokatų laiko sąnaudos rengiant procesinius dokumentus iš esmės turėtų būti panašios, tie patys advokatai dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisEdvardas PaliokasRūta Palubinskaitė