Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1-42-651/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-06-11
Bylos Nr.: 1-42-651/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-33351-2022-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalia Kursevičienė, Daiva Jazbutienė, Edita Lapinskienė
Kaltinamasis: R. A.
Civilinis ieškovas: N. A., A. A.
Nukentėjusysis: mažametės M
Advokatai: Audrius Saulėnas, Linas Belevičius, Romualdas Drakšas

Kategorijos

1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
1.2.3.1.2.3Savo artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymas (BK 129 str. 2 d. 3 p.)
1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-42-651/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33351-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.2.3.1.2.3; 1.2.22.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės,

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui,kaltinamajai R. A., jos gynėjui advokatui Romualdui Drakšui,

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms N. A., A. A., jų atstovui advokatui Linui Belevičiui,

nukentėjusiosios mažametės M. A. atstovui advokatui Audriui Saulėnui,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turinti aukštąjį išsilavinimą, našlė, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadove, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. A. 2022-08-31 naktį, laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 4.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), namo mansardoje (palėpėje), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, R. A. priklausiusiu pramoninės gamybos (Kroatija) S7 3.3 modelio pistoletu HS, Nr. (duomenys neskelbtini), šovė keturis kartus į savo sutuoktinį, tai yra šeimos narį R. A., ir padarė kiaurinį galvos šautinį sužalojimą kairėje galvos pusėje su kairės ausies kiauriniu sužalojimu, galvos smegenų kiauriniu sužalojimu, pakauškaulio skeveldriniu lūžimu, kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, po galvos smegenų dangalais dešinėje, kraujo susikaupimu galvos smegenų skilvelių sistemoje, rasta metalinių svetimkūnių galvos smegenyse, kiaurinį kaklo priekinės dalies – dešinio peties šautinį sužalojimą su įėjimo anga kaklo priekiniame paviršiuje, dešiniojo galvos sukamojo raumens sužalojimu, sužalota jungo vena, dešinės skydliaukės skilties ir aplinkinių audinių pažeidimu, dešinės mentės viršutinio krašto pažeidimu su išėjimo anga dešinio peties srityje, kairės juosmens srities – nugaros dešinės pusės kiaurinį šautinį sužalojimą su retroperitoninio tarpo pažeidimu, stuburo juosmeninio slankstelio kūno ir ataugų pažeidimu ir išėjimo anga nugaros dešinėje, kairio sėdmens – dešinės šlaunies kiaurinį sužalojimą su sėdmens minkštųjų audinių sužalojimu, sėklidžių aplinkinių audinių sužalojimu, sėdinkaulio apatinio krašto nuskėlimu (pasikeitusi šūvio sviedinio kryptis link dešinės šlaunies), dešinės šlaunies raumenų sužalojimu ir kulkos išėjimo anga dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje. Dėl patirtų sužalojimų R. A. įvykio vietoje mirė. Taigi R. A. nužudė savo šeimos narį R. A..

Be to, R. A. nuo 2017 metų, laikas tiksliau nenustatytas, iki 2022-08-31, kol buvo rasti įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, laikė pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinį pistoletą „EKOL Tuna“, numeris (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, ir penkis pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinius šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Taigi R. A. neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamoji R. A. kalta dėl nužudymo neprisipažino ir parodė, kad prieš 9 metus susipažino su R. A., pradėjo artimai bendrauti, gimė dukra. 2022 m. pavasarį įsigijo pastatą, jo 3 aukšte dirbo, o 4 aukšte kartu su juo gyveno. Santykiai buvo pakankamai geri, jis buvo geras žmogus tol, kol neįniko į narkotikus ir nuolatinį alkoholio vartojimą. Tai jį darydavo neprognozuojamą, jis smurtaudavo, buvo neįmanoma su juo susikalbėti, buvo nuolatiniai konfliktai, galvojo skirtis, dukra labai išgyvendavo, nuolatos verkdavo. Paskutiniu metu jis visada vaikščiodavo su pistoletu, su pistoletu joms grasindavo, kai įnikdavo į narkotikus. Miegodavo su pistoletu po galva. Vaikui duodavo pistoletą. Prašė jo skirtis, jis griežtai nesutiko. Jis pasakė, kad išvažiuos, tada galės skirtis. Po viso įvyko tas dalykas, jų bendra dukra turėjo eiti į 1 klasę. Tą vakarą 30-ą dieną ji buvo susirinkime nuo 18 iki 20 val. Grįžusi namo pasigedo dukros, nes su ja planavo kitą dieną pirkti rašinės prekių, nes mokytoja patarė eiti su vaiku kartu rinktis, kas vaikui patinka. Paklausus vyro, kur dukra, jis atsakė, kad išvežė mamai, grįš rytoj. Jis kartais nepasakydavo, nepaaiškindavo. Jis pasakydavo ir taip turėdavo būti. Jis buvo su draugu, jiedu gėrė, todėl ji prie jų nelindo, nuėjo į kabinetą ir dirbo iki 23.30 val. Vyras gėrė su draugu J. Š.. Draugas išėjo gal po 21 ar 22 val. Ji buvo kitoje patalpoje. Kai ėjo ilsėtis, draugas J. jau buvo išėjęs. Vyras buvo trečiame aukšte negyvenamosiose patalpose. Kai J. išėjo, ji su vyru liko dviese. Užlipusi į 4 aukštą, pamatė, kad jis gerokai išgėręs, jis pradėjo reikalauti lytinių santykių. Ji pasakė, kad yra labai pavargusi, turėjo sudėtingo darbo, kad nori eiti ilsėtis. Tada jis pasakė, kad bent jau su juo išgertų ir tada galės eiti miegoti. Žinodama, kad jis nuo jos neatstos, išgėrė su juo rudo skysčio, pasikalbėjo keletą minučių ir užmigo. Daugiau nieko neprisimena. Nuotrupas, garsus atsimena, negali įvardinti, kas tai buvo. Atsipeikėjo tik pas pažįstamą automobilyje, nesuprato, kas vyksta. Bėgiojo pareigūnai, buvo atvykusi greitoji pagalba. Buvo išvežta į policiją, nieko negalėjo pasakyti. Po teismo ją išvežė į ligoninę, jai pasidarė labai bloga, susmuko, pradėjo vemti, negalėjo paeiti. Ją išvežė į ligoninę, ten buvo savaitę. Prašė, kad atvežtų dukrą, bet dukra buvo pas vyro giminaites, jos nedavė dukros, dėl to prašė gydytojos išleisti anksčiau, nes labai dėl dukros jaudinosi. Dukra buvo pripratusi visada būti su ja, jos kartu net miegodavo ir iki dabar miega. Grįžusi iš ligoninės ji pasiėmė dukrą ir jos gyvena kartu. Kreipėsi į neurologus, jai skyrė gydymą, gėrė vaistus, antidepresantus. Vėliau jai pasireiškė įvykiai. Paskambino draugei, o ji kitą dieną pokalbį su ja paneigė. Vėliau 2023 m. pavasarį vaikščiojo po namus ir ieškojo vyro. Po kiek laiko atsipeikėjo, kad jo nebėra. Kai vyras būdavo įnikęs į narkotikus, ji su dukra naktimis jausdavo baimę. Bėgdavo žiūrėti, ar jis grįžo. Pasikartodavo tokie įvykiai, kurie buvo 8 metus, kai jis su jomis elgėsi negerai. Paskutinis įvykis ją suglumino. Paskutinis įvykis buvo toks: ji pažadėjo klientui padaryti darbą. Jeigu jai neišeina padaryti, klientą perspėja prieš kelias dienas, kad vėluos. Šį kartą buvo įsitikinusi, kad darbą padarė. Ieškojo padaryto darbo ir nerado. Suprato, kad ji pradėjo painioti dalykus. Tada pradėjo ieškoti pagalbos pas gydytojus. Pradėjo rašyti dienoraštį. Vieną kartą paskambino mokytoja, reikėjo pasiimti dukrą, suprato, kad jai pasireiškė psichikos sutrikimai. Psichologas patarė eiti pas psichiatrą. Psichiatras nustatė diagnozes. Jis įvardijo, kad taip gali būti arba dėl jai įpiltos į alkoholį medžiagos, arba tai potrauminio streso sutrikimas.

Ji yra susipažinusi su bylos medžiaga. Negali paaiškinti, kaip kraujo atsirado ant jos naktinių. Atsimena, kad bendravo su vyru ir užmigo. Paskui atsimena, kad paryčiais sėdi automobilyje. Matė, kad tą vakarą R. vartojo narkotines medžiagas. Ji pati nevartoja narkotinių medžiagų. Negali pasakyti, ko vyras įdėjo į alkoholį. Rudas skystis buvo stiprus gėrimas, viskis ar brendis, išgėrė 2 ar 3 gurkšnius iš stiklinės. Paprastai vartoja silpnesnius gėrimus. Tą vakarą nedaug išgėrė. Pati nedėjo narkotikų į alkoholį, buvo prieš. Kai jis vartojo narkotines medžiagas, matė miltelius ir skystį buteliukuose. Miltelius paberdavo ir uostydavo. Su R. buvo pažįstami 9 metus. Smurtauti prieš ją jis pradėjo po metų, kai gimė dukra, po mėnesio, kai grįžo iš ligoninės. Per tą laiką nesikreipė dėl jo netinkamo elgesio, nes bijojo, jis gąsdindavo, kad išveš vaiką. Grasino su peiliu, bandydavo ją smaugti, smaugė vaiką prie jos, išveždavo vaiką, neleisdavo su vaiku bendrauti. Oficialiai niekur nesikreipė, nes manė, kad užmuš. Manė, kad vaikui kyla grėsmė, kai mokė vaiką šaudyti. Norėjo gražiai išsiskirti. Bandė parduoti namą, automobilį, kad jam duotų pinigų. Nespėjo. Buvo sutarę, kad jis gaus pinigus ir išeis, išvažiuos. Jis sakė, kad išvažiuos į Ispaniją. Namas (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo pirktas už jos lėšas. Jis pasakė, kad skyrybų kaina 150 000 eurų. Jis jai ant galvos dėdavo rankšluostį ir pjaudavo prie vaiko. Kentėjo. Ne visada jis toks buvo, paskutinius metus taip elgėsi.

Atsimena, kokius pirmus parodymus davė policijoje. Visada duodama parodymus buvo įsitikinusi, kad taip ir buvo. Stengėsi suteikti visą informaciją, padėti. Iki to momento, kai jis davė išgerti, viską prisimena, t. y. iki momento, kai užmigo. Paskui prisimena nuotrupas. Advokatas D. buvo surastas jos artimųjų. Kiekvieną kartą galvojo, kad duoda teisingus parodymus. Dabar negali atsakyti, kad taip buvo. Kaip supranta, tai ligos požymiai. Negali pasakyti tiksliai, nes pati savimi abejoja. Tada tikėjo tuo, ką sakė, ir dabar tiki tuo, ką sako. Negali atsakyti, kada įteikė pranešimą apie įtarimą. Suprato, kad ją kaltina nužudymu, bet nesuprato kodėl. Neatsakys, kodėl gydytojai nurodė, kad vyras trenkė kumščiu jai į galvą, kad ji rūkė virtuvėje tuo metu, kai vyras nusišovė. Tuo metu buvo labai sutrikusi. Neatsimena, ką sakė. Tą vakarą iš 3 aukšto pakilo į 4 aukštą apie 23.30 val., tuo metu R. jau buvo 4 aukšte. Neatsimena, kaip jis buvo apsirengęs. Jis dažniausiai būdavo su sportine apranga. Kai ji pakilo į ketvirtą aukštą, buvo su baltomis kelnėmis, baltu švarkeliu ir palaidine. Naktinukus apsirengė, kai ėjo ilsėtis, nusiprausė, ėjo kalbėtis, tada gultis. Buvo su tamsesniais naktinukais, turbūt su tais, su kuriais sulaikė policija. Neatsimena, kaip apsirengė treningus. Pokalbis su R. truko neilgai, nuo 5 iki 10 minučių, pokalbio metu išgėrė alkoholio. R. gėrė alkoholį iš stiklinės ar puodelio, nežino, ar padavė tą patį puodelį. Negali pasakyti, kodėl R. kraujyje nustatytas promilių kiekis buvo mažesnis negu jos kraujyje. Negali paaiškinti nuo momento, kai išgėrė skystį. Negali paaiškinti, kas buvo. Negali paaiškinti specialisto išvadų. Dėl skirtingų parodymų apie lytinius santykius – kiekvienu atveju sakė taip, kaip atrodė, kad buvo. Šiuo metu nepamena, kad buvo lytiniai santykiai. Dėl šūvių neatsimena, kas buvo išgėrus skysčio. Pakomentuoti 2022-10-21 parodymų negali, galvojo, kad taip buvo. Kitą rytą buvo sutrikusi, jai stipriai skaudėjo galvą, galva svaigo, vimdė. Kitų sužalojimų nejautė. Jai skaudėjo šoną, negalėjo pasakyti nuo ko. Skaudėjo šono kairę pusę ir koją kairėje pusėje. Nežino, kelintą valandą išėjo iš namų. Neatsimena, ar tą rytą naudojosi R. telefonu. R. telefonas atrakinimo kodo neturėjo. Jos telefonas turi atrakinamas pagal veidą.

S. K. pažįsta, jis R. draugas, į jų reikalus nesikišdavo. S. K. sugyventinę pažįsta, jos vardas N.. Negali paaiškinti, kodėl S. K. pasakė rusiškai, kad nužudė, nušovė.

L. Ž. yra R. draugas, iš R. žino, kad jis yra gydytojas. Negali pasakyti, kad jam skambino. Nežino, kodėl L. Ž. nusiuntė nušauto vyro lavono nuotrauką.

A. M. yra šeimos draugė. Negali paaiškinti, kodėl L. K. pasakė, kad vyras nusišovė, buvo sutrikusi, nesuprato, kodėl atvažiavo greitoji, policija, kodėl atsirado L..

O. M. – juristė, su ja bendrauja daug metų. O. M. jai pranešdavo, kada jai reikės nueiti pas advokatą, kada bus apklausa, ji konsultuodavo, kas vyksta.

Kaltinamoji R. A. dėl C kategorijos ginklo laikymo parodė, kad pripažįsta, jog ginklą turėjo, bet nežinojo, kad reikia registruoti, nes kai ginklą padovanojo, tada nereikėjo registruoti, buvo pamiršusi, kad turi. Dujinį pistoletą padovanojo klientas V. prieš daug metų iki jai susipažįstant su R.. Padovanojo ir komplektą šovinių. R. matė tą ginklą, jis apie jį žinojo. R. perveždavo ginklą į kitą gyvenamąją vietą, jai ginklas buvo nereikalingas. Šaudyti nesimokė. Niekada nešaudė iš to dujinio pistoleto. Ginklą jai padovanojo savigynos tikslais. Ginklas buvo vaistinėlėje vonios kambaryje. Ji nemokėjo naudotis tuo pistoletu, vadinasi, jis neveikiantis. Negali atsakyti, kaip atsirado parako dalelių ant jos rankų. R. nešiodavosi savo ginklą – didelį pistoletą. Jis visur su juo vaikščiodavo. Tą ginklą buvo atėmusi iš vaiko, nes jis duodavo vaikui, mokė šaudyti. Ji dėl to pykdavo. Sakė, kad ginklą vežtų padėti į seifą. R. duodavo dukrai ginklą ir rodė, kaip šaudyti. Nesuprato, kaip juo šaudyti, nes jis labai sunkus.

2022-08-31 apklausiama kaip įtariamoji R. A. parodė, kad ji tyčia R. A. nenužudė ir tokio tikslo neturėjo. 2022-08-30 dirbo namo trečiame aukšte, apie 23.30 val. grįžo į gyvenamąsias patalpas 4 aukšte palėpėje. Vyras paprašė kartu su juo išgerti. Matė, kad jis apgirtęs, gėrė kažkokį tamsų alkoholį iš butelio, galimai tai buvo viskis. Siekdama išvengti konflikto sutiko išgerti. R. įpylė į puoduką stipraus gėrimo (viskio), ji išgėrė apie pusę puoduko. Ji bijojo R., jis išgėręs tapdavo agresyvus, ją įžeidinėdavo, grasindavo tiek peiliu, tiek ginklu, mušdavo. Kai ji išgėrė alkoholį, R. pareikalavo sekso, parvertė ją ant čiužinio. Ji lytiniam aktui nesipriešino, nes patyrė šoką dėl tokio R. brutalaus elgesio. Po lytinio akto R. vaikščiojo nuogas, toliau vartojo alkoholį ir vėl reikalavo intymių santykių. R., stovėdamas priešais ją, įrėmė jai į galvą ginklą ir pasakė „išprievartausiu ir nušausiu“. Ji stūmė rankomis nuo savęs tą R. rankoje laikomą ginklą, R. ginklo nepaleido ir kita ranka stūmė ją ant čiužinio. Išėjo taip, kad abu nuvirto ant čiužinio. Ji norėjo nustumti ginklą toliau nuo savęs ir abu „raitėsi“ ant čiužinio. Ji nežinojo, kad ginklas užtaisytas. R. ginklo nepaleido ir ginklas, greičiausiai, buvo tarp jų abiejų rankų, kai išgirdo pirmą šūvį. Ji galėjo ir stumti R. ranką su ginklu nuo savęs. Po pirmo šūvio jie dar grūmėsi, kai pasigirdo ir antrasis šūvis, o po jo ir trečias. Ji girdėjo tris šūvius. R. gulėjo veidu žemyn ant čiužinio ir jai iš matomo vaizdo atrodė, kad jis nori atsikelti. Matė daug kraujo, patyrė dar didesnį šoką ir nubėgo į vonios patalpą norėdama pasiimti neveikiantį dujinį pistoletą. Pasiėmė pistoletą ir matė, kad jos kairė koja kruvina. Rankų neplovė, nes jos nebuvo kruvinos. Greitai apsivilko sportinį kostiumą, pasiėmė savo telefoną ir išbėgo į lauką. Turėjo su savimi ir dujinį pistoletą. Kai išbėgo į lauką, bėgo kur akys mato ir atsidūrė už (duomenys neskelbtini) mokyklos. Paskambino draugei L. K., dėl šoko nepamena, kokius žodžius tiksliai jai pasakė. Galbūt sakė „R. šovė ar nusišovė“. Kol atvyko L., ji į palėpę nėjo, buvo lauke, nes bijojo. Neskambino policijai, nes buvo ištikta šoko. Ji gynėsi nuo R. fizinio ir psichologinio smurto, nužudyti nenorėjo, nesiekė jo mirties. Šūviai įvyko grumtynių, stumdymosi su R. metu. Įvykio metu palėpėje buvo tik ji ir R., jokių pašalinių asmenų nebuvo (t. 1, b. l. 135–138).

2022-10-21 papildomai apklausiama kaip įtariamoji R. A. parodė, kad R. prieš ją fizinio smurto nenaudojo, tik pastumdė. Ji intymiems santykiams neprieštaravo, nors jų ir nenorėjo, bet, norėdama išvengti fizinio smurto, sutiko lytiškai santykiauti su R.. Kadangi jis visada miegodavo su ginklu, tai ginklą pasidėjo po pagalve, kai jie atsigulė ant čiužinio. Po santykių ji užmigo, o prabudo pajutusi, kad yra suimta už priekinės kūno dalies ties krūtine. Kambaryje, tiksliau, palėpėje, buvo tamsu. Tuo metu ji išgirdo ir vieną duslų šūvį. Nežino, iš kur tas šūvis buvo – ar iš toli, ar arčiau jos. Ar ją suėmė R., ar jis gulėjo šalia jos ant čiužinio, ji nežino. Po šūvio ji kėlė galvą ir gavo į galvos užpakalinę pusę vieną smūgį. Su kuo buvo suduota, nežino. Po suduoto smūgio į galvą prarado sąmonę ir nežino, kas toliau palėpėje vyko. Kai atsipeikėjo, degė šviesa, ji gulėjo ant grindų vieno metro atstumu nuo čiužinio, o R. gulėjo ant čiužinio skersai ant pilvo ir plūdo krauju. R., kai jį pajudino, nejudėjo. Ji nubėgo į vonios kambarį paimti dujinio pistoleto, nes galvojo, kad juos užpuolė. Ji nemokėjo naudotis dujiniu pistoletu, nežinojo, ar jis užtaisytas, ar jame yra šovinių. Išbėgusi iš vonios kambario, pamatė, kad jokių pašalinių žmonių palėpėje nėra, todėl numetė dujinį pistoletą kažkur ant žemės. Ji skambino S. K., L. Ž., A. M., L. K. tiek iš savo telefono, tiek iš R. telefono. Ji nufotografavo R. ir išsiuntė nuotrauką L. Ž., klausė, kaip sustabdyti kraujavimą. Nežino, kodėl neskambino policijai ar greitajai pagalbai. Išeidama iš namų apsirengė raudonos spalvos treningą, turėjo savo telefoną ir lyg rožinį rankinuką (t. 8, b. l. 142–147).

2022-11-07 papildomai apklausiama kaip įtariamoji R. A. parodė, kad R. A. iš ginklo nešaudė, jis buvo tik pasiėmęs ginklą, jį pasidėjo po pagalve ant čiužinio, ant kurio jie dviese gulėjo. R. buvo fiziškai už ją stipresnis, jis ne kartą šaudė namuose ir apie tai žinojo visa artima jų aplinka – tiek jų draugai, tiek R. sesuo ir jo motina (t. 8, b. l. 150–151).

Nukentėjusioji N. A. parodė, kad R. buvo jos vienintelis brolis, jie užaugo dviese. Kaltinamoji R. A. 2021 m. susituokė su broliu, bet ir iki to laiko jie gyveno kartu, augino dukrą, kuri gimė (duomenys neskelbtini). Santykius su R. brolis pradėjo iš karto nutraukęs santykius su pirmąja žmona. Jai brolis pristatė kaltinamąją R. A. prieš 2014 m. Kalėdas. Brolio pasirinkimas ją nustebino, nes jos kartu studijavo (duomenys neskelbtini) fakultete, tik R. A. buvo kursu vyresnė, todėl iš matymo buvo pažįstama. Tuo metu patraukdavo dėmesį jos garsus juokas, garsi kalba, atrodė lengvabūdiška, atrodė iš asmenų, trokštančių dėmesio, todėl neįsivaizdavo savo brolio šalia tokios moters, jai nepatiko kaltinamosios elgesys. Netiki kaltinamosios parodymais apie konfliktus šeimoje. Brolis buvo ramaus būdo žmogus, mažai kalbėjo, dažnai būdavo susimąstęs, pastovus, rūpestingas. Jis labai mylėjo dukrą, ja rūpinosi, buvo išėjęs tėvystės atostogų. Brolis nebuvo smurtautojas, juo labiau nesmurtavo prieš vaiką. Kad vaikui duotų ginklą – tai iš fantastikos. Jei tokie dalykai būtų buvę namuose, ji būtų supratusi, vaikas būtų tėvo bijojęs. Vaikas jos brolį labai mylėjo. Kai M. būdavo pas ją ir tėvai ateidavo jos pasiimti, ji tiesdavo rankas ne į mamą, o į tėvą. Nežino, kad brolis būtų vartojęs narkotikus. Brolis niekada nebuvo agresyvus, nedalyvaudavo muštynėse, jis yra lankęs boksą, buvo ramus žmogus, per gyvenimą jie nėra susibarę, nėra pasakęs jai blogo žodžio. Brolį matydavo beveik kasdien, paskutiniais metais brolio šeima gyveno (duomenys neskelbtini), ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jis žinojo jos rūpesčius, ji – jo. Brolis negerdavo, nebuvo mačiusi jo girto. Jis visada važiuodavo su mašina. Niekada nebuvo įtarimų dėl jo apsvaigimo. Jei būtų nešiojęsis ginklą, būtų mačiusi. Jis apie konfliktus, rūpesčius niekada nebuvo sakęs, nepastebėjo, kad jis kažko bijotų. Nežinojo, kad ruošiasi išvykti į Ispaniją. Liepos mėnesį važiavo su juo į Palangą, nepastebėjo, kad jis slapstytųsi. Paskutinį kartą gyvą jį matė rugpjūčio 29 d., jis ryte paskambino ir paprašė pažiūrėti M.. 17.30 val. jis vaiką pasiėmė, nes važiavo į S. K. dukros gimtadienį. N. S. ir S. K. yra sugyventiniai. Kai brolį matė paskutinį kartą, jis buvo pakilios nuotaikos. Netiki tais konfliktais, vaikas negalėtų paslėpti emocijų. M. visada būdavo brolį apsikabinusi. Niekada vaikas nepasakojo apie brolio netinkamą elgesį, negalėjo įtarti ir iš elgesio, kad kažkas tokio būtų. Ji sakydavo broliui: „Aš tave liubliu.“ Apie tokį siaubą, kokį perskaitė pirmuose R. parodymuose, kaltinamoji niekada nėra jai pasakojusi. Vienintelis dalykas, ką kaltinamoji buvo sakiusi, tai apie jo girtumą, kad dėl to tarp jų kyla ginčų. R. sužalotos niekada nematė. Ji niekada neparodė to, kas būdinga palaužtoms moterims, neverkė. To niekada nebuvo. Kai kalbėdavo su vyresniąja kaltinamosios dukra G., ji visada pabrėždavo, kad su M. mama visai kitaip elgiasi. Ji sakė, kad gaudavo mušti, nes buvo per daug panaši į savo tėvą. Vaikas pasakojo, kad jai papešdavo už plaukų, kad plaukų kuokštas likdavo saujoje. O M. neskriausdavo todėl, kad brolis visada būdavo šalia. G. užaugo be tėvo, jis taip pat buvo nušautas. Žino iš kaltinamosios žodžių, kad jis sėdėjo kalėjime, kai išėjo iš kalėjimo, po mėnesio jį kažkas nušovė.

Apie brolio mirtį jai telefonu pasakė R. sesuo Ž. Ž. 2022-08-31 ryte. Po įvykio kaltinamosios šeima pasislėpė, G. vienintelė atėjo į Rugsėjo 1-ąją, ji prašė susitikti su M., iki ji išvažiuos į Vilnių. Su Ž. Ž. dar teko susidurti 2022-09-09 „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje, kur mokėsi M.. Mokykloje vyko vaiko perdavimo mamai procesas. Ji dalyvauja civilinėje byloje dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Šioje byloje R. nėra nurodžiusi apie savo ligą. 2023 m. lapkričio mėnesį buvo pirmas posėdis, jokių faktų apie ligą nepateikė, nes nenaudinga.

Ji nežinojo, kad yra sudaryta vedybų sutartis. Apie ginklą sužinojo po įvykio, kalbėdama su mama, nes mamos namuose yra seifas. Tada iš bylos duomenų sužinojo, kad jis turėjo ginklą, kad jį nešiojosi. Niekada jo nematė su ginklu.

Civilinio ieškinio neturtinės žalos suma yra 200 000 eurų. Žmogus kaltinamas nužudymu, yra laisvas, neleidžia matytis su vaiku, jai tenka lankytis policijoje, samdyti advokatus, kęsti sukeltą sumaištį, bendrauti su žurnalistais, viešinti savo gyvenimą. Visas gyvenimas sugriautas. Pinigai nėra rodiklis, gyvenimas sugriautas, nebus atkurtas. Klausosi žmogaus, kuris sako, kad nieko nebeprisimena, nors faktai byloja ką kita. Šis žmogus keičia gyvenamąją vietą, eina į darbą, tarsi nieko nebūtų įvykę, o jų gyvenimas visiškai sugriautas. Ji gavo socialinę pašalpą. Reikia klausti advokato, ar šia suma sumažintas ieškinys.

Nukentėjusioji A. A. parodė, kad su R. susipažino 2014 m., kai vežė ją su sūnumi į pusseserės laidotuves. Kad R. laukiasi, sužinojo iš sūnaus. Sūnus buvo išėjęs tėvystės atostogų, atveždavo ryte kūdikį jai su vyru prižiūrėti, o vakare pasiimdavo. Niekada nematė, kad sūnus per šventes gertų, visada būdavo su mašina, todėl negerdavo. Buvo uždaro, ramaus būdo. Sūnus rūpinosi savo sveikata, sportavo, nerūkė. Tik iš R. girdėjo, kad neva jis geria. Kai atveždavo vaiką, vaikas būdavo linksmas, laukdavo atvažiuojančio tėčio. Niekada nepajautė iš M., kad ji ko nors bijotų. Buvo labai stiprus ryšys. Šis vaikas, kaip ir sūnui, jai buvo labai svarbus. Kiek žino, R. su tėvais nepalaikė jokio ryšio. Anūkė M. 6 metus nepažinojo savo kitos močiutės. Sūnų paskutinį kartą matė rugpjūčio 30 d. ryte, kai jis atvežė vaiką, buvo linksmas, švytėjo, ji nieko įtartino nepastebėjo. Sūnus niekada nepasakojo, kad buvo konfliktų su R.. Jis buvo sakęs, kad nebūtų prieštaravęs skyryboms. Nematė, kad sūnus būtų apsvaigęs. Nematė, kad jis nešiotųsi ginklą. Seifas buvo jos bute, žinojo, kad jis legaliai laiko ginklą. Sūnus turėjo buto raktus ir galėjo be jos žinios pasiimti ginklą. M. niekada nepasakojo, kad tėtis jai grasintų ginklu, smurtautų, niekada nebuvo, kad vaikas bijotų tėvo. R. niekada nebuvo pasiskundusi, kad ją sumušė, nėra mačiusi jos sumuštos. Dėl sūnaus mirties patyrė dvasinius išgyvenimus. Nežinojo, kad sūnus iš R. reikalavo pinigų ir ruošėsi išvažiuoti į Ispaniją.

Liudytoja L. K. parodė, kad su R. A. pažįstama kaip su kliente, nes prekiauja rūbais, vaisiais. Po to įvykio su R. nebendrauja. Buvo naktis, kai jai paskambino R. ir pasakė „šovė, nušovė“, prašė atvažiuoti į Laugalius. Kai su A. L. nuvyko į Laugalius, R. A. parašė žinutę, kad atvažiuotų prie PC „(duomenys neskelbtini)“. R. A. buvo ištikta šoko, iš jos kalbos nieko nesuprato, galvojo, kad nušovė vaiką. Nežino, kiek laiko užtruko, kol nuėjo į butą ir grįžo. Bute pamatė nušautą kaltinamosios vyrą, buvo pilna kraujo. Kūnas buvo šiltas. Ji išbėgo į lauką pažiūrėti, koks adresas, ir iškvietė greitąją. Kol kvietė greitąją, R. A. buvo lauke, nežino, ar buvo išlipusi iš mašinos. Nepamena, ar atrakino duris, žino, kad turėjo R. A. rankinę. Kai ėjo į namus, R. A. buvo lauke. A. L. neužėjo į namus. Pirmiau atvažiavo policija. Su R. A. bendravo kaip su kliente, neartimai. Kiek matė, R. su R. A. buvo laimingi. Jai neteko matyti R. A. su smurto žymėmis. Tą vienintelį kartą R. sakė, kad ją norėjo nušauti, kai ji pykosi su vyru telefonu. Jos vyrą pažinojo iš matymo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė „šovė, nušovė“.

Apklausiama kaip liudytoja L. K. parodė, kad su R. A. yra pažįstama apie dvejus metus. 2022-08-31 apie 5.14 val. jai paskambino R. A. ir pasakė, kad „nušovė“ ar „nusišovė“ bei paprašė atvažiuoti. Ji su R. A. susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“), ji isteriškai šaukė tą patį „nušovė“ ar „nusišovė“, todėl suprato, kad kažkas įvyko. R. A. buvo apsirengusi raudonos spalvos sportiniu kostiumu ir taip apsirengusi vėliau buvo pristatyta į policiją. R. A. su savimi turėjo rankinę ir nuvykus prie jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), ji paėmė iš rankinės laiptinės raktus, jais atrakino duris ir užlipo į trečią aukštą, kur jie gyveno. Kambaryje ant grindų pakloto čiužinio pamatė gulintį ant pilvo kruviną R. A.. Pamatė prie sienos, prie čiužinio, ant kurio gulėjo R. A., šviesios spalvos ginklą. Buvo sutrikusi, pridėjo ranką prie R. A. nugaros. Kūnas buvo šiltas. Ji iš savo telefono iškvietė greitąją medicininę pagalbą (toliau – GMP). Kol atvyko GMP laukė namo apačioje. Kai atvyko policija, ji palydėjo juos iki trečio aukšto. Matė momentą, kaip medikai iš po antklodės ištraukė antrą ginklą, juodos spalvos. Prieškambaryje ant stalo pamatė nugertą viskio butelį, tačiau koks kiekis buvo nugertas negali pasakyti. Ji likusį viskį iš streso išgėrė, turbūt išgėrė didelį kiekį, nes jautėsi girta ir nelabai suprato ką pati darė (t. 2, b. l. 177-179).

Liudytoja A. L. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta. Ji dirbo taksiste, kai 5 val. paskambino L. ir pasakė, kad reikia važiuoti padėti, nes draugei kažkas atsitiko. Jos nuvažiavo link Laugalių, bet reikėjo važiuoti ne ten, todėl važiavo atgal į miestą. Tą moterį sutiko mieste prie PC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pokalbio prie parduotuvės negirdėjo, nes buvo mašinoje. Paskui, kai atsisėdo į mašiną, moteris verkė, klykė, rėkė, kalbėjo apie vaiką. Tikriausiai ta moteris buvo išgėrusi. Nuvežė jas iki tos moters pasakyto adreso. Į namus nuėjo viena L.. Grįžo išsigandusi, išbalusi, suprato, kad kažkas negerai. L. iškvietė greitąją.

Liudytoja J. L. parodė, kad yra skubiosios med. pagalbos slaugos specialistė. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, jų niekas nelaukė. Moteris nusileido laiptais jų pasitikti, nes jie nežinojo, kur įeiti. Kai atvažiavo, policijos mašina jau buvo. Pamatė negyvą vyrą, jis buvo nuogas, kniūpščias. Sužalojimai buvo matyti peties srityje ir galvoje. Kraujo buvo daug. Ant kojos kraujas buvo jau sudžiūvęs, trupantis, kitur kraujas taip pat buvo pakrešėjęs. Tai buvo senokai atsitikę. Kūno neatvertė. Ji priklaupė ir pažiūrėjo vyzdį, jis buvo platus, išsiplėtęs, į šviesą nereagavo, matė, kad žmogus nekvėpuoja. Kadangi kriminalinis įvykis, tai prašo kūno neliesti. Kadangi kambaryje buvo šilta, kūnas buvo šiltas. Daugiau su kūnu nieko nedarė. Pareigūnai prašė apžiūrėti moterį, kuriai buvo bloga. Ją iš taksi automobilio atvedė į greitosios automobilį. Ta moteris yra posėdžių salėje (parodo kaltinamąją). Ji buvo išsigandusi, susijaudinusi, todėl suleido raminamųjų. Kortelėje viskas surašyta, ką padarė. Ji kalbėjo, skundėsi, kad buvo sumušta, kad buvo konfliktas nakties metu. Moterį išrengė automobilyje ir kiek galėjo apžiūrėjo, jokių sumušimų nepamatė. Kartais mėlynių atsiranda po paros. Paraudimų nematė. Jos rūbai buvo raudoni. Neatsimena, ar ji pasakojo apie mirusįjį. Ji sakė, kad tai jos vyras, kad jis seniai kalbėjo apie savižudybę, kad jis nusišovė. Raminamieji moteriai kažkiek padėjo. Kai išvažiavo, kaltinamąją paliko, nebuvo būtinybės ją vežti į ligoninę.

Liudytoja N. S. parodė, kad pažįsta R. A. ir R. seserį. Su R. supažindino jos sugyventinis, jie draugavo šeimomis. Apie įvykį sužinojo, kai R. paskambino apie 5 val. ryte, buvo išsigandusi, šaukėsi jos vyro pagalbos. Ji sakė, kad kažkas atsitiko, prašė prie telefono pakviesti vyrą, bet jis vėlai grįžo iš S. I. gimtadienio, buvo išgėręs ir nevažiavo. Kas įvyko R. namuose, tiksliai sužinojo kitą dieną per pietus. R. buvo ramus vyras, jis mylėjo mergaitę, ji tėvo niekada nebijojo. Kai R. dirbdavo, jis ją prižiūrėdavo. Nežino, ar jie norėjo skirtis. Nematė, kad R. vartotų narkotikus, išgerdavo per gimtadienį. Išgėręs R. būdavo ramus, nepuldavo. Nematė, kad R. nešiotųsi ginklą. R. po žmogžudystės skambino, norėjo susitikti su jos vyru, gal norėjo apkaltinti dėl tos nelaimės. R. buvo geras tėvas, niekada nematė konfliktų. Vienas konfliktas buvo, kai šventė Kalėdas pas I.. Matė, kad R. verkė, sakė, kad jie susibarė. R. su smurto žymėmis nėra mačiusi, tik tada per Kalėdas buvo konfliktas. R. yra karšta, aštri, kieto charakterio. Kompanijoje ji dalyvaudavo su vyru, būdavo linksma.

Liudytojas S. K. (S. K.) parodė, kad R. A. pažįsta. R. stipraus charakterio, kaip valdovė, labai karštakošė, gali staiga supykti, gali būti agresyvi, gali nebūti, svyruojantis charakteris. Kad R. R. skriaudžia, tokių pokalbių nebuvo. Buvo per Kūčias ar Kalėdas susipykę, tai R. su vaiku kitą dieną atvažiavo pas juos į butą. Didelių smurto žymių ant R. nematė, gal iš viso nebuvo. R. pažinojo kaip jos vyrą, buvo planavę keletą projektų. Prie visų R. su R. elgėsi galantiškai. R. labai mylėjo dukrą, nuolat žaisdavo su ja. R. ir R. saikingai, atsakingai vartojo alkoholį. Keletą kartų jam dėl akių žvilgsnio buvo kilę įtarimų, kad buvo pavartoti narkotikai, R. yra matęs įtartiną. Buvo draugiška šeima. Tą naktį jam skambino, bet jis nekėlė ragelio, nes pats buvo išgėręs po gimtadienio, miegojo. Žmona jam pasakė keltis, nes jau kokį 7 kartą skambina R.. Kai paėmė telefoną, R. jam pasakė „įvyko nelaimė, aš nužudžiau R.“ ar „nušoviau“ ir prašė atvažiuoti. Žmona pasakė „ką tu ten važiuosi“. Pagalvojo, kad greitoji turi važiuoti, ir nevažiavo. R. rusiškai pasakė, kad nužudė ar nušovė R.. Pasakė: „Ja zastrelila R.“ ar „Ja ubila R. priezžiai“. Tiksliai negali pasakyti. Ji nesakė, kad buvo pašalinių asmenų. Matė, kaip R. laikė ginklą per egzaminą. Tada jis šaudė iš pistoleto „Margo“, iš dešinės. Tada jis laikė apsaugos darbuotojų egzaminą, kad galėtų nešiotis ginklą. R. besinešiojančio ginklo niekada nematė, išskyrus tirą. R. agresyvų elgesį keletą kartų matė, ji jį pasiuntė. Po įvykio R. jį apkaltino, kad jis atvežė ir padėjo prie durų kiaulės galvą, paskui apkaltino, kad sudegino jos mašiną. Dėl to vyksta tyrimas, nežino, ar jis baigtas.

Liudytojas D. Š. parodė, kad yra gydytojas neurochirurgas. Tą moterį gydė gydytoja B., o jis konsultavo dėl galimos smegenų traumos požymių. Galvos kompiuterinė tomografija jokių pakitimų neparodė. Jis vertino visumą, ką matė ir girdėjo. Svarbiausia yra paciento nusiskundimai. Buvo nustatytas galvos smegenų sutrikimas, akių nekoordinuoti judesiai, juos gali iššaukti ir vaistai, alkoholis, narkotikai, raminamieji preparatai. Vertino kaip visumą, kadangi buvusi trauma. Trauma nustatyta tik iš anamnezės, dar kiek bendravo su paciente. Buvo teigta, kad buvo sumušta. To pakako nustatyti diagnozę. Nustatė iš paciento informacijos.

Liudytojas L. Ž. parodė, kad yra gydytojas urologas. R. A. buvo tik pažįstamas. Asmeninių jo dalykų nežinojo, nebendravo. Nežino, ar R. vartojo narkotikus, nesikreipė dėl išblaivinimo. Vienintelis dalykas, ką žino, kad jis buvo klausęs apie kraujospūdį, bet ar vartojo vaistus, negali atsakyti. 2022-08-31 skambučio dabar nelabai prisimena, viską pateikė policijai apklausos metu, apklausa teisinga.

Apklausiamas kaip liudytojas L. Ž. parodė, kad R. A. jis pažinojo keletą metų, o jo sutuoktinės nepažįsta. 2022-08-31 jis dirbo ligoninėje. Anksti ryte jam paskambino iš R. telefono, kai atsiliepė, su juo nerišliai kalbėjo nepažįstama moteris, sakė, kad įvyko nelaimė, kraujuoja, jis pasakė, kad kviestų greitąją pagalbą. Po budėjimo telefone pamatė atsiųstą nuotrauką, kurioje guli pusnuogis žmogus, veido nebuvo matyti. Akivaizdžių sužalojimų nematė, dar prie gulinčiojo žmogaus buvo kažkokie rūbai. Jis tuo metu nesuprato, kad gulintis žmogus yra R. A.(t. 3, b. l. 22–23).

Liudytoja M. V. parodė, kad yra nekilnojamojo turto brokerė. Kaltinamąją R. A. pažįsta, R. A. taip pat pažinojo. Su jais buvo draugiški darbo santykiai. R. buvo ramus žmogus, optimistiškas, turėjo gerą humoro jausmą, nėra pastebėjusi jo ūmumo, perdėtų emocijų, per keletą bendravimo metų nėra girdėjusi blogo žodžio apie R., daugiau girdėjo pagiriamuosius žodžius, kad ji profesionalė, labai darbšti, labai daug išmokė. R. buvo priešingybė, ūmaus būdo, kieto charakterio, absoliuti lyderė, darbšti, profesionalė. Teko sudalyvauti konfliktinėse situacijose, kai dalyvavo klientai, jų elgesys radikaliai skyrėsi. R. stengėsi viską nuraminti, nekelti balso, o R. – atvirkščiai, atviras konfliktas. Ji absoliuti lyderė. Teko matyti jų elgesį su dukra. Negali labai išskirti skirtumo tarp R. ir R.. Rūpinosi, kaip mama, o R. buvo laisvesnis ir daugiau laiko praleisdavo su dukra. Dukra tėvo nebijojo, ji labai laisvai elgėsi prie tėčio, pro langą yra mačiusi jų žaidimą kieme, jų bendravimą. Įvykus šeiminiams konfliktams, R. nepalikdavo dukros, pasiimdavo dukrą ir išsiveždavo ar pas mamą, ar pas seserį. Nemano, kad dukra būtų su juo važiavusi, jei būtų bijojusi. Niekada nepatikėtų, kad R. galėtų smurtauti prieš R.. Nieko nežino apie ginklą. Kad R. turėjo ginklą, nujautė, nes R. buvo sakęs: „Tokie laikai, reikia turėti ginklą.“ Nematė, kad jis būtų nešiojęsis ginklą. Nežino, ar R. vartojo alkoholį. Yra buvę, kai jis po savaitgalio pasakė, kad „buvo sunki diena, atvažiuosiu į ofisą atsigerti kavos“. Jis atvažiuodavo be kvapo, tvarkingas. Nėra mačiusi išgėrusių nei R., nei R. R. vykdė R. pavedimus. Važinėjo, prižiūrėjo statybas, tame dalyvavo daug R. draugų, kurie statėsi, tvarkėsi žemes, jie visi buvo atvesti į R. įmonę. Jis dalyvavo R. versle kiekvieną dieną.

Dėl santuokos nutraukimo. Per paskutinį susitikimą su R. rugpjūčio 25 d. jis pasakė: „Greitai, turbūt, aš būsiu laisvas.“ Nuskambėjo kaip jo iniciatyva. Dar buvo situacija, kai reikėjo važiuoti susitikti su klientais, dėl objektų kalbėjo su R., objektai priklausė R. įmonei, žinojo, kad jie susipykę, buvo nemaloni situacija, nežinojo, kuriam skambinti, nusprendė skambinti R., nes ji yra objekto savininkė. R. pasakė: „Mes po vienu stogu dar gyvenam, atvažiuosim abudu.“ Buvo keistas R. išsireiškimas. Ji pasakė: „Tu įsivaizduoji, jis nori su manim skirtis.“ Tai nuskambėjo kaip „tokių moterų nepalieka“. Tai buvo gegužės pabaiga ar birželio pradžia. Suprato, kad įmonės veikla buvo bendra, nieko atskiro jis neturėjo. Tai buvo šeimos verslas. R. nebuvo užguita, ji buvo absoliuti lyderė tiek versle, tiek šeimoje. Labiau R. buvo užguitas, jis leido sau vadovauti.

Liudytojas A. J. parodė, kad R. A. pažinojo, o jo žmonos nepažinojo, artimai nebendravo, ji yra posėdžių salėje, atpažįsta. Apie jų konfliktus nežino. R. lankydavo sporto salę, jie kartu sportavo. Matė jį su dukra, jų santykiai buvo labai artimi, kai susitikdavo, kartu būdavo jo vaikai, sūnūs, jie kartu bendraudavo. Dukra nebijojo R.. Žino, kad jis nešiodavosi ginklą, eidavo kartu į tirą pašaudyti, nes jis taip pat turėjo ginklą. Kad nuolat nešiojosi ginklą, to nematė. Nė karto neteko vartoti kartu alkoholio, nesiūlydavo. Kad jis žuvo, sužinojo ir draugų. Ryte rado praleistą R. skambutį, bandė paskambinti, nepavyko, tada jam parašė žinutę. R. neminėjo, kad šeimą yra ištikusi krizė. Jis niekada nebuvo sakęs, kad kažkas blogai. Apie santuokos nutraukimą iš jo paties negirdėjo, po įvykio pradėjo eiti kalbos, kad kažkam buvo sakęs.

Liudytoja Z. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje neurologe. Ligoninėje jai teko R. A. gydyti. Jos nusiskundimai buvo stiprus galvos skausmas, pykinimas, purtė drebulys. Mano, kad ją gydė dėl potrauminių pakitimų. Neklausia detalių, jei pats pacientas nesako. Buvo trauma, ji buvo be sąmonės, po to buvo emocinis sindromas kartu su vestibuliniu sutrikimu, dėl ko gali sutrikti eisena. Neklausė, kas sukėlė sutrikimus, ji nepasakojo. Objektyvūs tyrimai patvirtino nusiskundimus, konsultavo neurochirurgas, jie parašė, kad yra potrauminiai pakitimų, juos gydė. Buvo daryta galvos KT, neprisimena rezultato. Kai asmuo sako, kad buvo smurtas, yra pranešama policijai iš priėmimo skyriaus, jeigu nustatomas smurtas. R. A. anksčiau pažinojo, yra tekę ją konsultuoti, ji anksčiau yra skundusis dėl galvos skausmų. Nebuvo tokios artimos, kad pasakotų asmeninius dalykus. Gal jos dukrai yra sakiusi, kad R. muša. Ji su ja bendravo, bet nežino, kas ją mušė. Gal jos dukrai buvo žinoma, kas ją mušė, o ji nežinojo. Konsultavo neurochirurgas, buvo apžiūra, kompiuterinės tomografijos duomenys. Du skirtingi dalykai, kai apžiūri radiologas ir kai apžiūri specialistas. Būna, kad kažką pražiūri. Ligos istorijoje parašyta, kuo remdamasis neurochirurgas parašė: ar subjektyviais, ar objektyviais tyrimo duomenimis. Nebuvo tikslo nustatyti, ko nėra. Galvos sužalojimų nematė. Gal plaukuotosios dalies nežiūrėjo, veido sužalojimų nebuvo. Buvo paskirtas kompleksinis gydymas, pacientė buvo konsultuota, jei neklysta, psichiatro, dalis vaistų buvo skirta po jo konsultacijos, dalis toliau gydyti nuo galvos skausmų. Jeigu yra pašalinis vaisto poveikis, blogai toleruoja, gali būti neigiamas poveikis, jei toleruoja gerai, tikisi teigiamo poveikio. R. buvo ne insultas, žmogus gali rinktis gydytojus. Būna, kad kitam skyriuje nėra vietų, tada pacientus guldo, kur yra vietos. Kaip tuo metu buvo, negali atsiminti. Ją pažinojo, galėjo pasiguldyti, kaip dukros draugę, tai nėra nusikaltimas.

Liudytoja D. K. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, jų santykiai draugiški. Apie įvykį nieko negali pasakyti. Su R. yra draugės, eidavo kartu pietauti, pasivaikščioti. R. labai myli savo vaiką, ji prisirišusi prie vaiko, o vaikas prie jos. Labai gera mama. Apie smurto atvejus šeimoje žino iš R., ji sakė, kad buvo muštynės, vaikas tai matydavo, bijodavo, verkdavo. Neklausė smurto priežasčių. Apie skyrybas R. minėjo, sakė, kad arba kažką keičia, arba skiriasi. R. nerodė smurto žymių ant kūno, ant veido nematė. Kiek būdavo kartu, nepamena, kad R. būtų vartojusi alkoholį, ji narkotikų nevartojo, nesakė, kad narkotikus vartoja jos vyras. Apie ginklus nežinojo. R. nepasakojo apie R. santykius su dukra. Kai tekdavo būti kartu, R. gražiai elgdavosi su vaiku. Nepasakytų, kad dukra R. bijojo. Po įvykio praėjus porai mėnesių susitiko su R.. Žino, kad ji gulėjo ligoninėje. Prieš įvykį R. nuotaika būdavo puiki, buvo adekvatus žmogus, o po įvykio jautėsi įtampa, nuovargis, nervingumas. R. apie įvykį sakė, kad įvyko nelaimė, kad jai kažkas trenkė per galvą, kad ji atsibudo po to, kai viskas buvo įvykę. R. sakė, kad tai padarė ne ji.

Liudytoja G. B. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, ji dirbo R. A. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. R. A. žinojo tik kaip jos vyrą. R. porą kartų yra sakiusi, kad patiria smurtą šeimoje, bet nesakė dėl ko. Ji smurto žymių nematė. R. su R. darbe nesibardavo, to negirdėjo. Kad R. turi ginklą, nežinojo. R. gerai atlikdavo savo darbą, buvo daug užsakymų, buvo rūpestinga mama, prižiūrėdavo mergaitę. Negali pasakyti, kad R. buvo karštakošė.

Liudytojas D. K. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, R. A. pažinojo, buvo draugai. Mano, kad R. A. šaltakraujiškai nužudė R. A.. Nėra girdėjęs apie smurtą jų šeimoje, o jei susipykdavo, R. visada būdavo ramesnis, jis buvo labai santūrus, ramus, o R. buvo priešingybė ir santykiuose, ir visur. Negali pasakyti, kad R. gėrė. Apie narkotikus nieko negali pasakyti, nevartojo. Kai R. važiuodavo į objektą, jis visada pasiimdavo dukrą, ji dažnai būdavo jo namuose, žaisdavo. Vaikas buvo R.. Dukra nebijodavo tėvo. R. buvo išsiėmęs leidimą ginklui. Jis nešiodavosi ginklą prie šono, turėjo dėtuvę, nebuvo atvejų, kad ginklą jis rodytų dukrai. R. buvo profesionalus sportininkas nuo jaunystės, nėra matęs R. sumuštos.

Apie santuokos nutraukimą parodė, kad tai buvo R. iniciatyva. Be R. R. visada švytėdavo, būdavo pozityvus. Kai R. būdavo šalia, jis būdavo visai kitas žmogus, liūdnas. R. vertėsi projektais, turėjo daug draugų, atrasdavo, kas parduoda žemę, surasdavo statytojus, surasdavo pirkėjus, pusę projektų atiduodavo jai braižyti. Tai buvo jų šeimos verslas. Jie kartu viską darė, kartu pakėlė įmonės kapitalą, turėjo įplaukų ir galėjo pirkti pastatus.

Nužudymo dieną skambino R. nuo pat ryto, nes jie turėjo važiuoti į Ventės ragą žiūrėti objekto, o po pietų R. sesers vyras pasakė, kad R. nušovė. Jis paskui sužinojo, kad R. skambino iš R. numerio jo sūnui, buvo praleistų skambučių. R. buvo vienintelis jo draugas, su kuriuo nesusipyko per visą gyvenimą, jis buvo ramus. Su R. buvo susitarę apie šeimas nekalbėti, bet paskutiniu metu jis buvo nelaimingas. R. sakė, kad tai jo gyvenimas, jis susitvarkys.

Liudytoja A. Š. parodė, kad su kaltinamąja šiuo metu ryšio nepalaiko, iki įvykio santykiai buvo draugiški. Dukrą M. pažįsta. Apie smurtą tarp R. ir R. teko girdėti, matyti neteko. Buvo ir gerų santykių. Neigiamų dalykų nematė. Vieną savaitgalį jai teko atvažiuoti ir R. su dukra pasiimti iš namų, išsivežti savaitgaliui, nes ji norėjo būti neatsekama, todėl nevažiavo savo automobiliu. R. nežinojo, kur ji gyvena. R. bijojo dėl savęs ir savo vaiko. Smurto žymių ant R. veido nebuvo, jų buvo ant pilvo, buvo grasinama šaunamuoju ginklu. R. į gydymo įstaigą vežti nereikėjo. Negali pasakyti, kada tai buvo, po to įvykio dar buvo santuoka. Neatsimena, ar po santuokos buvo nusiskundimų smurtu, buvo atitolęs bendravimas, nes R. nenorėjo, kad R. su ja bendrautų. Kad norėtų skirtis, iš R. pusės neteko girdėti, o R. jai buvo sakiusi, kad tai netinkamas pasirinkimas, bet neturi kitos išeities. Kiek kartų ją kvietė atostogauti, ji atsisakydavo, sakė, kad jos R. neišleis. R. niekada nevartojo alkoholio, dovanas alkoholiu atiduodavo draugams. R. matė vartojant alkoholį vestuvėse, kavinėje per gimtadienį. Viešumoje susibūrimuose jai neteko matyti konfliktų. Po įvykio R. lankė ligoninėje. Jos mama Z. B. gydė R. ligoninėje. Ji buvo gydoma dėl galvos skausmų. R. labiausiai skundėsi dėl to, kad nemato vaiko. Negali pasakyti, kiek buvo smurto atvejų. Po vestuvių santykiai atitolo, neteko jos matyti išoriškai sužalotos. R. pasiguodė, kad jai skauda galvą, pasakė, kad ją sumušė R.. Ji pasiūlė kreiptis į gydytojus dėl sužalojimų.

Liudytojas R. Š. parodė, kad yra apsaugos vadovas nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio, iki jo atėjimo apsauga įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo. Įvykio metu apsauga nebuvo aktyvi, jei žmogus gyvena patalpoje, ji būna išjungta. Buvo sumontuota papildoma apsaugos sistema dėl įrengtų stoglangių. Signalizacija buvo prijungta trumpųjų bangų ryšio perdavimo moduliu. Jei kas nors sugadintų, apsauga gautų pranešimą, kad jis neaktyvus. Tai ryšio priemonė, kuri apie 4 kartus per parą siunčia testą, jei testą gauna, vadinasi, signalizacija veikia, jei testo negauna, apsauga reaguoja. Jei kas sugadintų, apsauga žinotų. Jei būtų atjungtas elektros maitinimas, taip pat atjungtų bet kokį signalizacijos laidą, apsauga žinotų. Įsiskverbimų į apsaugos sistemą iš išorės, pažeidimų nebuvo. Neturėjo pranešimų, kad sistema veikia netinkamai. R. A. po įvykio nesikreipė į jų įmonę, kad būtų išduota pažyma dėl signalizacijos būklės. Po įvykio skambino patys, siūlė pagalbą, ją ir suteikė.

Liudytoja I. A. parodė, kad neprisimena 2022-09-02 iškvietimo. Ji dabar pensijoje, 43 metus dirbo greitojoje, tokių situacijų buvo daug. Tvirtina savo žodžius, pasakytus apklausiant tyrėjai. Jai neatrodė, kad R. A. būtų buvęs smegenų sukrėtimas. Jai atrodė, kai būna konfliktų, nervinės situacijos pasekmių, kad verkia, pergyvena. Tokių situacijų yra mačiusi daug. Išorinių sužalojimų nebuvo, akių vyzdžiai parodo smegenų sukrėtimą. Čia matė nervinę būseną. Kai žmogui yra smegenų sukrėtimas, jis būna neadekvatus, reikia nešti su neštuvais, išoriškai matyti žaizdos. Pagrindas yra akių vyzdžiai. Negali pasakyti, prieš kiek laiko galėjo būti pastumta. Kortelėje turėjo būti parašyta, dabar neatsimena. Ji negulėjo ligoninėje. Kai būna nerviniai sutrikimai, yra artistiškumo sindromas, būna tokių situacijų. Kiekvienas savaip paryškina situaciją. Jos nuomone, R. A. nebuvo rimtas ligonis, nebuvo kraujotakos sutrikimo. Galėjo būti nervinė situacija.

Liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamąją pažįsta mažai, o R. A. pažinojo nuo jaunystės, draugavo, gerbė vienas kitą. Nežino, kodėl taip įvyko. Prieš tą naktį buvo visi susitikę draugo S. K. vaiko gimtadienyje, visi buvo geros nuotaikos, niekas negalėjo pasakyti, kad taip įvyks, nebuvo įtampos. Alkoholis buvo vartojamas nedideliais kiekiais, restorane R. su savo žmona sėdėjo prieš jį, jie nekonfliktavo, žiūrėjo vienas į kitą, šypsojosi, nejautė konflikto. Kai nueidavo į šoną pakalbėti, iš R. pusės jautėsi, kad turi kažkokių problemų, bet nenorėjo klausti, nes buvo vaiko gimtadienis. Neteko girdėti, kad R. būtų agresyvus šeimoje. Jis buvo labai draugiškas, vyriškas, visada stengėsi laikytis savo žodžio, netuščiažodžiaudavo. R. buvo tvirta moteris, statybos srityje mokėjo įrodyti savo tiesą, jos taip gerai nepažinojo. Kad R. ar R. galėjo vartoti narkotines medžiagas, nežinojo, tai išgirdo po visko. R. neminėjo apie santuokos nutraukimą, jo santykiai su dukra buvo labai gražūs. Vaikas nevengė R.. Jis labai ramiai viską priimdavo, konfliktų niekada nepradėdavo nuo jaunystės. Jie susitikdavo per mėnesį vieną ar du kartus, nepastebėjo, kad R. nešiotųsi ginklą. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu išsakytą nuomonę, kad R. buvo „šaltas, žodžio nesilaikantis žmogus“.

Liudytoja V. V. parodė, kad R. buvo draugė, o R. buvo pažįstamas, nes jie buvo kartu. Apie įvykį sužinojo iš žiniasklaidos. Beveik metus iki įvykio ji su R. nebendravo, nes susipyko. Teko dalyvauti jų vestuvėse, tada santykiai buvo geri. R. pažinojo nuo (duomenys neskelbtini) universiteto laikų, seniau R. vartodavo alkoholį. Nežino, ar jie ruošėsi nutraukti santuoką. R. buvo ramus. Jo santykiai su vaiku buvo šilti, vaikas nevengė tėvo. Nutraukė santykius su R. prieš 2021 gruodį, o tas įvykis buvo gal 2020 m. gruodį per Kalėdas. R. R. priekaištavo, kad ji negamina maisto, kad ją sumušė. Ji įvykio per Kalėdas nematė, bet gavo iš R. žinučių, kad R. smurtavo, klausė, ar gali pas ją pabūti. Paskui R. išėjo kažkur kitur, nes ji su šeima turėjo išvykti į Vilnių. Ar prieš vestuves, ar po vestuvių lyg ir matė, kad po akimi buvo mėlynė. Paklausė R., kas atsitiko, ši pasakė, kad R., daugiau nekalbėjo. Kad R. buvo nuolanki, negali pasakyti, ji buvo stipri. Vėliau sakė, kad suspardė pilvą, nežino, ar taip buvo. Negali atsiminti, kada sakė. Ji R. sakė, kad važiuotų į policiją, veido sužalojimų nebuvo. Kitą kartą yra mačiusi mėlynę po akimi, tada buvo šiltas oras. Kai R. ir R. matydavo kartu, jos akivaizdoje fizinio smurto, konfliktų nebuvo. Apie ginklus nieko nežinojo.

Liudytoja A. M. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, santykiai draugiški. Pažinojo ir R. A., bendravo, jis buvo R. vyras, bendravo šeimomis. Ji daugiau bendravo su R., jos susipažino maždaug prieš 4 metus, dirbo kartu su projektais. R. labai protinga, įdomi, tikslo siekianti moteris. R. buvo uždaresnio būdo, daugiau kalbėdavo su R., ji išsilavinusi, buvo įdomu su ja kalbėti. Dėl R. nežino, jis sportavo, po karantino nedirbo. R. sakė, kad R. ją mušdavo, buvo liudininkė, kai jis ją sumušė per Kalėdas iš pavydo kaimynui. Jai buvo praskelta lūpa, sumušta krūtinė. R. jos prašė, kad sutaikytų su R. kitą dieną. Pasakė, kad pats taikytųsi. Kartais ji guodėsi, kad kai jis užgerdavo, pavartodavo narkotikus, būdavo agresyvesnis ir ne vieną kartą yra ją sumušęs. Savaitė iki įvykio ji guodėsi, kad jis buvo grįžęs naktį, uždėjo jai ant galvos rankšluostį ir vos jos nepapjovė. Ji tikrai bijojo dėl savo gyvybės ir dėl vaiko. Jo agresyvumo nematė, nes susitikdavo su vaikais, niekas negerdavo. R. R. labai mylėjo. Už daug ką atleisdavo. Jie dažnai atvažiuodavo kartu. Jie turi kavinę, 2022 metais organizavo vaikams stovyklą ir M. pas juos būdavo. Ją vakarais paimdavo R. arba kartu atvažiuodavo R.. R. atvažiuodavo kartu su R., o paskui jis dingdavo ir neatsiliepdavo telefonu, galėdavo neatvažiuoti jos pasiimti. Draugai parveždavo namo, nes jis nekeldavo ragelio. Ji labai jį mylėjo. Ji nenorėjo skirtis, galvojo, kad viskas bus gerai. Kas įvyko jų namuose tą naktį, jos neklausė, ji patyrė didelį stresą. Žino, kad R. turėjo ginklą. Nežino, ar R. turėjo ginklą. Kartais R. grįždavo namo pavartojęs narkotikų, R. pažadindavo ir jie pykdavosi, taip sakė R.. Nematė, kad jis vartojo. Po šio įvykio pastebėjo, kad kažkas įvyko su R. atmintimi. Ji sakė, kad vaikšto pas psichologą ir psichiatrą.

Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kad iš šono R. ir R. atrodė ideali šeima, prie kitų nesipykdavo. Teisingai minėjo tą įvykį, kai jie susipyko per Kalėdas pirmame aukšte. Tai buvo vienintelis įvykis, kad matė R. sumuštą. Apie kitus kartus r. yra pasakojusi. R. veide ir kūne, be šio karto, sužalojimų nematė. R. matydavo dažnai. Dienos metu R. nebūdavo apsvaigęs. Vakarais matydavo R. apsvaigusį, kai jis būdavo su draugais. Nei R., nei R. nėra mačiusi turint ginklą. Vasarą nepastebėjo R. turint ginklą.

Liudytoja Ž. Ž. parodė, kad apie įvykį nieko nežino. Daugiausia bendraudavo su R., apie R. žino nedaug. R. vieną kartą skambino ir išbėgo iš namų, sakė, kad R. geria. R. atvažiavo pas ją, pabuvo pora valandų ir išvažiavo. Vizualiai smurto žymių ant R. veido nematė, tik iš jos pasakymo žinojo. Apie ginklus nieko nežino. R. yra sakiusi, kad grasino, mojavo ginklu, nežino, ar jo ginklu, kai buvo išgėręs. Patarė kreiptis į policiją, nes ji negali imtis priemonių kitoje šeimoje. Su R. nebuvo geri santykiai. R. sakė nesikišti.

Areštinėje su R. kalbėjosi. Ji labai ašarojo, nerišliai kalbėjo, buvo sunku bendrauti. Sakė, kad mojavo ginklu, liepė gerti. Ji negerianti. Nesakė, kaip buvo nušautas. Kai atėjo, jai buvo pasakyta, kad R. įtariama žmogžudyste. Rugsėjo 2 d. R. paleido iš areštinės. Ji beveik nieko nekalbėjo, vaikščiojo svirduliuodama, susiėmusi už pilvo, todėl iškvietė greitąją. Ji sakė, kad skauda pilvą. Atvyko greitoji ir išvežė į ligoninę patikrinti. Jai labai skaudėjo galvą. Prašo tikėti pirmesniais parodymais, kad R. skaudėjo galvą. Ligoninėje lankė. Nežino, kokia buvo nustatyta diagnozė. Nesidomėjo, kaip buvo gydoma. Daktarai švietė, buvo paskirti vaistai. Kai paėmė iš ligoninės, ji jautėsi daug geriau. Išvykusi ji apsistojo pas tėvus. Ji iš pradžių gydėsi, turėjo baigti darbus, atiduoti. Mėnesį ji tikrai nedirbo, gydėsi. Dabar susitinka rečiau, bet susiskambina. Ji turi sveikatos problemų, vaikšto pas daktarą, neįvardins nusiskundimų. Dabar R. dirba. Negirdėjo, kad nesusitvarkytų su darbu, kasdieninėje veikloje. R. dabar Vilniuje. Kol gyveno Klaipėdoje, jos pagalbos neprašė, padėdavo tėvai. Nežino, ar Vilniuje jai kas padeda, neklausė.

Rašytine medžiaga:

iš policijos įvykių registracijos žurnalo matyti, kad 2022-08-31 5.55 val. L. K. pranešė, kad namuose aptiko pašautą vyrą, šalia šautuvas (t. 1, b. l. 1–4).

Iš 2022-09-06 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Apžiūros protokole užfiksuota, kad 2022-08-31 5 val. 55 min. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino L. K. ir pranešė apie bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nušautą ar nusišovusį žmogų (t. 1, b. l. 183–186).

Iš 2022-09-08 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Namo mansardoje įrengtame bute aptiktas R. A. lavonas su šautinėmis žaizdomis, pistoletas „S7 3.3“, Nr. (duomenys neskelbtini), pistoletas „Ekol Tuna“, Nr. (duomenys neskelbtini), šovinių tūtelės, ant sienų likę šūvio pėdsakų, bute gausu kraujo pėdsakų. Nurodyta, kad prie lavono iš jo kairės pusės 48 cm atstumu nuo kairiosios rankos ir 70 cm atstumu nuo dešiniosios rankos bei 50 cm atstumu nuo galvos aptiktas pistoletas „S7 3.3“, Nr. (duomenys neskelbtini), su dėtuve. Pistoleto dėtuvėje yra 29 x19 mm kalibro šoviniai, pistoleto šovinio lizde yra 19 x 19 mm kalibro šovinys. Ant pistoleto rėmo ir užrakto matomi rudos spalvos į kraują panašūs pėdsakai. Nurodyta, kad 30 cm atstumu nuo buto rytinės sienos ir 148 cm atstumu nuo buto pietinės sienos aptiktas pistoletas „Ekol Tuna“, Nr. (duomenys neskelbtini), be dėtuvės, pistoleto šovinio lizde šovinių nėra. Pistoletas yra 100 cm atstumu nuo lavono dešinės rankos plaštakos ir 130 cm atstumu nuo lavono kairės rankos plaštakos. Vonios kambaryje ant grindų rastame raudonos spalvos dovanų maišelyje rasta šovinių dėtuvė su 5 šoviniais, tinkančiais pistoletui „Ekol Tuna“. Rasti ir paimti du mobiliojo ryšio telefonai „Iphone“ (t. 1, b. l. 32–90).

Iš 2022-09-15 Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad padarytas išskleistasis šūvių planas-schema gyvenamajame kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini). Trečio aukšto biuro virtuvėje esančiame šaldytuve rastas pradarytas ir iš dalies nugertas 40 proc. stiprumo 0,5 l talpos alkoholinio gėrimo „VANA TALLINN“ butelis (t. 1, b. l. 91–117).

Iš 2022-09-16 Apžiūros protokolo matyti, kad biuro patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas spausdintuvas „Minolta“ su užsifiksavusiais panašiais į šūvio pėdsakais (t. 1, b. l. 118–129).

Iš 2022-09-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo matyti, kad 2021-09-06 į juos kreipėsi klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neveikiančio nuomojamo kopijavimo aparato. Remonto metu aparatas buvo adresu (duomenys neskelbtini). Remontuojant aparatą nebuvo rasta jokia kulka, gedimas nekėlė jokio įtarimo, kadangi tuo metu buvo pradėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro perkraustymo darbai ir mechaninis pažeidimas galėjo būti padarytas kraustymo metu (nešant baldą, karnizą ar pan. (t. 4, b. l. 3).

Iš 2022-08-31 Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), biure rasta mėlynos baltos spalvos kapsulė su viduje matomais baltos spalvos milteliais (t. 1, b. l. 130–137).

2022-09-19 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tirti pateiktoje mėlynos baltos spalvos kapsulėje buvusių miltelių sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra (t. 4, b. l. 19–20).

Iš 2022-09-13–2022-09-14 Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, BODY kamerų vaizdo įrašai. Filmavimo pradžios laikas 2022-08-31 06.07.10. L. K. policijos pareigūnams parodo patalpas, kuriose yra R. A. kūnas. Atvykę Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai konstatavo R. A. mirtį. Apžiūros protokole užfiksuota, kad L. K. policijos pareigūnams ir medikams keletą kartų paaiškino, kad paskambinusi R. A. jai pasakė, kad R. A. nusišovė. Įraše, kurio laikas 07.00.30, matyti, kad policijos pareigūnas žodžiu apklausia R. A., ji nurodo, kad R. A. šiandien mušė ją per galvą, kad jis vartojo narkotikus, gėrė alkoholį, liepė gerti ir jai, pasakoja, kad R. A. turėjo ginklą, yra ginklu grasinęs jai ir vaikui. Nurodo, kad konfliktavo su R. A., nes jis neleido jai rūkyti, numetė jos cigaretę (t. 1, b. l. 138–143).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad GMP į namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo iškviesta 2022-08-31 6.01 val., atvyko 6.07 val. Ant grindų rastas kūnas, gulintis kniūbsčias, daug kraujo, galvoje, peties srityje pastebimos šautinės žaizdos, kūnas vėsus. Užfiksuoti neabejotini mirties požymiai: lavondėmės, lavoninis sustingimas. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad apžiūrint R. A. kūną sužalojimų nestebėta, jai nustatyta diagnozė – nepatikslinta reakcija į stiprų stresą. R. A. 6.15 val. užfiksuotas sistolinis kraujo spaudimas (toliau – KS) – 131, diastolinis KS – 89, pulsas – 96, kvėpavimo dažnis – 14. 6.17 val. atlikta 5mg/ml diazepamo injekcija. 7.05 val. R. A. užfiksuotas sistolinis KS – 128, diastolinis KS – 80, pulsas – 80, kvėpavimo dažnis – 14. Nurodyta, kad R. A. nesutinka vykti į ligoninę (t. 1, b. l. 179–182).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. A. mirė nuo dauginių šautinių sužalojimų galvoje, kaklo ir dešinio peties srityje, kairio juosmens ir nugaros dešinėje srityje, kairio sėdmens ir dešinės šlaunies srityje. Šautiniai sužalojimai galvoje ir sužalojimai kaklo ir dešinio peties srityje yra nesuderinami su gyvybe, įtakos turėjo ir šautiniai sužalojimai kairio juosmens ir nugaros dešinėje ir kairio sėdmens ir dešinės šlaunies srityse (nesuteikus skubios medicininės pagalbos). Sužalojimai padaryti dėl šaunamojo ginklo sviedinio (kulkos) poveikio keturiais šūviais (poveikiais). Sužalojimai galvos ir kaklo dešinio peties srityje yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, nesuderinami su gyvybe. Šautiniai sužalojimai kairio juosmens ir nugaros dešinėje ir kairio sėdmens ir dešinės šlaunies srityje yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, tačiau yra priežastiniu ryšiu susiję su mirtimi, nesuteikus medicininės pagalbos būtų sukėlę mirtį.

Konstatuota, kad įvertinus šautinių sužalojimų kanalų kryptis ir įėjimo žaizdų išsidėstymą galima teigti, kad šūvių į kairę ausį, kaklą metu šovusiojo asmens ranka su ginklu R. A. kūno atžvilgiu buvo iš kairės pusės ir galimai šiek tiek iš priekio ir iš viršaus žemyn, todėl galima teigti, kad R. A. kūnas galimai buvo vertikalioje padėtyje ar artimai jai. Šūvio į kairiąją juosmens pusę metu šovusiojo asmens ranka su ginklu buvo iš kairės pusės, viename lygyje su juosmeniu. Šūvio į kairįjį sėdmenį metu šovusysis ir jo ranka su ginklu buvo R. A. iš nugaros ir šiek tiek iš kairės į dešinę beveik viename lygmenyje su ginklu. Todėl galima teigti, kad R. A. kūnas šio šūvio metu galimai buvo horizontalioje padėtyje ar artimoje šiai padėčiai, galimai keturpėsčias.

R. A. kūno tyrimo metu akivaizdžių sužalojimų, kuruos būtų galima priskirti savigynai, nėra. Akivaizdžių sužalojimų, kurie galėjo susidaryti kovos (suduodant trauminius poveikius kitam asmeniui) metu, nėra.

R. A. lavono kraujyje nustatyta mažiausia 0,74 promilės etilo alkoholio koncentracija, šlapime nustatyta mažiausia 0,93 promilės etilo alkoholio koncentracija. Nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje atitinka lengvą neblaivumo laipsnį. R. A. lavono kraujyje rasta 0,183 mg/1 ekgonino metilo esterio, 0,074 mg/1 kokaino, 1,060 mg/1 benzoilekgonino, 0,865 mg/1 paracetamolio. Šlapime rasta ekgonino metilo esterio, kokaino, benzoilekgonino, kokaetileno pėdsakų, paracetamolio pėdsakų (t. 1, b. l. 154–158).

Iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos matyti, kad R. A. vardu registruotas B kategorijos ginklas – pistoletas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 168).

Žemesnės instancijos teismas

2022-10-10 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad pramoninės gamybos (Kroatija) S7 3.3 modelio pistoletas HS Nr. (duomenys neskelbtini) yra tinkamas šaudyti. Tirti pateiktas pistoletas negali iššauti nenuspaudus nuleistuko. Ginklą paėmus į ranką ir nuspaudus nuleistuką įvyksta šūvis. Po šūvio iššauta tūtelė yra pašalinama automatiškai, o naujas šovinys paduodamas į šovinio lizdą, t. y. pistoletas užtaisomas automatiškai. Tirti pateiktos penkios tūtelės (rastos įvykio vietoje) buvo iššautos tirti pateiktu pistoletu. Tirti pateiktos keturios kulkos buvo iššautos iš tirti pateikto pistoleto vamzdžio (t. 4, b. l. 74–92).

2022-09-29 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad 2022-08-31 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas pistoletas „Ekol Tuna“, numeris (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinis pistoletas, skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais. Tirti pateikta apkaba pateiktam pistoletui „Ekol Tuna“ tinka. Tirti pateikti penki šoviniai yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujiniai šoviniai, tinka šaudyti iš pateikto pistoleto „Ekol Tuna“. Pateiktas pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas, o pateikti penki šoviniai yra šaudmenys, skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams (t. 4, b. l. 10–14).

2022-10-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (22) konstatuota, kad ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo lavono dešinės rankos, kairės rankos ir galvos aptikta po keliasdešimt šūvio pėdsakų dalelių, vienodų su šūvio pėdsakais penkiose tūtelėse, paimtose iš įvykio vietos. Ant lipduko su mikrodalelėmis nuo kairės rankos viena iš šūvio pėdsakų dalelių (stibio-alavo-bario) skiriasi nuo šūvio pėdsakų iš penkių tūtelių, paimtų iš įvykio vietos. Ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo sienos ir nuo specialisto šūvio pėdsakų nėra.

Ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo R. A. dešinės rankos, kairės rankos ir galvos yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais penkiose tūtelėse, paimtose iš įvykio vietos. Viena iš šūvio pėdsakų dalelių (stibio-alavo-bario-švino) skiriasi nuo šūvio pėdsakų iš penkių tūtelių, paimtų iš įvykio vietos.

Ant naktinių marškinėlių aptiktos dvi dalelės, vienodos su šūvio pėdsakais penkiose tūtelėse, paimtose iš įvykio vietos, ir viena šūvio pėdsakų dalelė (stibio-alavo-bario), kurios sudėtis skiriasi nuo šūvio pėdsakų iš penkių tūtelių, paimtų iš įvykio vietos (t. 4, b. l. 34–36).

Žemesnės instancijos teismas

2022-12-28 LTEC Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad stibio-alavo-bario ir stibio-alavo-bario-švino dalelės galėjo atsirasti ant R. A. ir R. A. kontaktuojant su pistoletu „Ekol Tuna“, Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau stibio-alavo-bario-švino dalelių ant R. A. ir R. A. kilmės šaltinis yra kiti šoviniai negu pateikti tyrimui penki šoviniai apkaboje (t. 4, b. l. 48–49).

2022-01-25 LTEC Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo R. A. šlepečių ir kojinių aptiktos pavienės šūvio pėdsakų dalelės, vienodos su šūvio pėdsakais penkiose tūtelėse iš įvykio vietos (specialisto išvada (duomenys neskelbtini). Ant vienos iš šlepečių aptikta viena šūvio pėdsakų dalelė skiriasi nuo šūvio pėdsakų iš penkių tūtelių, paimtų iš įvykio vietos, ir yra vienoda su šūvio pėdsakais ant dujinio pistoleto „Ekol Tuna“ užrakto (specialisto išvada (duomenys neskelbtini).

Stibio-bario-švino dalelių, aptiktų ant R. A. šlepečių ir kojinių, kilmės šaltinis galėjo būti kovinis ginklas, minėtas specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini). Stibio-alavo-bario dalelės, aptiktos ant R. A. šlepetės, kilmės šaltinis galėjo būti tiek kovinis ginklas, minėtas specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini), tiek pistoletas „Ekol Tuna“, minėtas specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 56–57).

Žemesnės instancijos teismas

2022-09-28 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ant ginklo S7 3.3 HS, Nr. (duomenys neskelbtini), ir ginklo dėtuvės yra R. A. ir R. A. biologinių pėdsakų (t. 4, b. l. 94–103).

2022-10-07 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad kulkos fragmentai, paimti atliekant mirusiojo R. A. kūno tyrimą, anksčiau sudarė vieną visumą (t. 4, b. l. 69–72).

2023-03-28 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad šautinė žaizda Nr. 1 R. A. kairės ausies priekinėje vidurinėje dalyje galėjo būti padaryta ginklo laibgaliui esant iki 250 mm atstumu nuo pažeidimo paviršiaus;

šautinė žaizda Nr. 2 R. A. kaklo priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryta ginklo laibgaliui esant 50–150 mm atstumu nuo pažeidimo paviršiaus;

šautinė žaizda Nr. 3 R. A. kairio juosmens paviršiuje galėjo būti padaryta ginklo laibgaliui esant 150–250 mm atstumu nuo pažeidimo paviršiaus;

šautinė žaizda Nr. 4 R. A. kairio sėdmens paviršiuje galėjo būti padaryta ginklo laibgaliui esant 30–50 mm atstumu nuo pažeidimo paviršiaus (t. 4, b. l. 109–126).

2023-03-15 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad kontaktiniai kraujo pėdsakai ant R. A. marškinėlių susiformavo kontakto metu marškinėlių paviršiui kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi, kai kurie jų susiformavo judesio metu. Tiškalai ant naktinių marškinėlių atitinka požymius, būdingus atgaliniams šūvio tiškalams, kurie susiformuoja šūvio metu ant ginklo, šaunančiojo rankų, rūbų priešinga kulkos skridimo kryptimi. Naktinius marškinėlius dėvėjęs asmuo kraujo tiškimo metu buvo iki vieno metro atstumu nuo kraujo šaltinio ir buvo atsisukęs priekiu į kraujo šaltinį (t. 4, b. l. 134–152).

2023-03-15 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ant R. A. naktinių marškinėlių yra R. A. kraujo (t. 4, b. l. 158–160).

2022-12-01 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ant tirti pateiktų R. A. ir R. A. nagų nuokarpų yra R. A. ir R. A. biologinių pėdsakų (t. 4, b. l. 166–170).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2023-04-25 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo rekonstruota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad pagal šūvių trajektorijas nustatyti pažeidimai susiformavo taip:

pažeidimas Nr. 1 susiformavo, kai kulka apie 20 laipsnių kampu horizontalios plokštumos atžvilgiu iš viršaus į apačią ir apie 20 laipsnių kampu vertikalios plokštumos atžvilgiu iš dešinės į kairę peršovė pagalvę, pramušė PVC dangą, įėjo į grindų OSB plokštę ir ją kiaurai pramušė;

pažeidimas Nr. 2 susiformavo, kai kulka apie 70–90 laipsnių kampu horizontalios plokštumos atžvilgiu iš viršaus į apačią peršovė antklodę, paklodę, čiužinį ir atsitrenkusi į grindų PVC dangą deformavo jos paviršių nepramušdama jo kiaurai;

pažeidimas Nr. 3 susiformavo, kai kulka apie 2 laipsnių kampu horizontalios plokštumos atžvilgiu ir apie 10 laipsnių kampu vertikalios plokštumos atžvilgiu iš dešinės į kairę peršovė paveikslą kiaurai, atsitrenkė į priekinės sienos paviršių, rikošetavo nuo jo ir pramušė galinės sienos paviršių kiaurai;

pažeidimas Nr. 4 susiformavo, kai kulkos fragmentas apie 0 laipsnių kampu horizontalios plokštumos ir apie 43 laipsnių vertikalios plokštumos (sienos) atžvilgiu iš dešinės į kairę pramušė lubų gipso kartono plokštės paviršių kiaurai ir įstrigo jame (t. 5, b. l. 5–37).

Iš 2023-05-03 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal atlikto tyrimo rezultatus konstatuota mirusiojo R. A. bei šovusio asmens tarpusavio padėtis šūvių metu:

- tikėtina, jog šūvio, kuris suformavo šautinį pažeidimą Nr. 1 į kambario grindis, metu kulka žmogaus kūno nekliudė;

- tikėtina, jog šūvio, kuris suformavo šautinį pažeidimą Nr. 2 į kambario grindis, metu kulka pistoleto vamzdžio laibgaliui esant 50–150 mm atstumu įėjo į R. A. kaklą, išėjo dešinio peties srityje, peršovė antklodę, paklodę, čiužinį ir atsitrenkusi į grindų PVC dangą deformavo jos paviršių nepramušdama jo kiaurai. Šūvio metu į kaklą šovusiojo asmens ranka su ginklu R. A. kūno atžvilgiu buvo iš kairės pusės ir galimai šiek tiek iš priekio, kai R. A. buvo gulimoje padėtyje ant dešiniojo šono, o šovusysis buvo stovimoje padėtyje, pasilenkęs virš gulinčiojo;

- tikėtina, jog šūvio, kuris suformavo šalutinį pažeidimą Nr. 3 į kambario galinę sieną, metu kulka pistoleto vamzdžio laibgaliui esant 30–50 mm atstumu įėjo į R. A. kairįjį sėdmenį, išėjo šlaunies dešinėje, peršovė paveikslą kiaurai, atsitrenkė į priekinės sienos paviršių, rikošetavo nuo jo, pramušė galinės sienos paviršių kiaurai ir įstrigo į šiltinimo medžiagą. Šūvio metu į kairįjį sėdmenį šovusiojo ranka su ginklu buvo R. A. iš nugaros ir šiek tiek iš kairės į dešinę beveik viename lygmenyje su ginklu. R. A. kūnas šio šūvio metu galimai buvo horizontalioje padėtyje ar artimoje šiai padėčiai, galimai keturpėsčias;

Žemesnės instancijos teismas

- tikėtina, jog šūvis į kairįjį sėdmenį nebuvo pirmas ir galėjo įvykti po šūvio į kaklą;

- šūvio, kuris suformavo šautinį pažeidimą Nr. 4 kambario lubose, metu kulka pistoleto vamzdžio laibgaliui esant iki 250 mm nuo ausies paviršiaus pramušusi kairę ausį įėjo užausio srityje ir fragmentavosi į atskirus fragmentus, kurių dalis išėjo pakaušio kairėje ir pramušdama lubų gipso kartono plokštę įstrigo joje. Šūvio metu į kairę ausį šovusiojo asmens ranka su ginklu R. A. kūno atžvilgiu buvo iš kairės pusės ir galimai šiek tiek iš priekio ir iš viršaus žemyn, todėl galima teigti, kad R. A. kūnas galimai buvo vertikalioje padėtyje ar artimoje jai;

- tikėtina, jog šūvio, kurio kulka buvo rasta ant paklodės, kulka pistoleto vamzdžio laibgaliui esant 150–250 mm atstumu įėjo į kairiojo juosmens dalį ir išėjo nugaros dešinėje ir nukrito ant paklodės nepadarydama kitų pažeidimų. Šūvio metu šovusiojo asmens ranka su ginklu buvo iš kairės pusės viename lygyje su juosmeniu, kai R. A. buvo gulimoje padėtyje ant dešinio šono, o šovusysis buvo stovimoje padėtyje virš gulinčiojo. Taip pat galimas ir kitas kūnų išsidėstymo variantas, kai R. A. kūnas šio šūvio metu galimai buvo horizontalioje padėtyje ar artimoje šiai padėčiai, galimai keturpėsčias.

Nustatyta, kad kaltinamoji R. A. galėjo šauti į R. A. kūną pistoletu, rastu įvykio vietos apžiūros metu (t. 5, b. l. 43–91).

Žemesnės instancijos teismas

2023-04-12 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tamponėliuose su R. A. makšties turiniu rasto sperminio skysčio DNR profilis sutampa su R. A. DNR profiliu (t. 5, b. l. 118–126).

Iš 2022-09-29–2022-10-03 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti R. A. mobiliojo ryšio telefono „iPhone A2407“ atmintyje išlikę specialisto pateikti duomenys. Apžiūros protokole užfiksuota, kad 2022-08-30 22 val. R. A. telefonas fiksavo judesį – nuvažiuotą atstumą ir užlipimą laiptais. 2022-08-30 23.08 val. prisijungė prie bevielio interneto. 2022-08-30 23.11 val. gauta žinutė, daugiau telefoninių įvykių neužfiksuota. 2022-08-31 4.20 val. užfiksuotas telefono judėjimas, o nuo 4.22 val. užfiksuoti skambučiai įvairiems abonentams. 2022-08-31 4.25 val. išsiųsta žinutė adresatui „L. Daktaras“ su vaizdo nuotrauka, kurioje matyti gulintis nušautas ir kruvinas R. A. (t. 6, b. l. 9–28).

Iš 2022-09-06–2022-09-29 Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti R. A. mobiliojo ryšio telefono „iPhone Xs Max“ atmintyje išlikę specialisto pateikti duomenys. Apžiūros protokole nurodoma, kad 2022-08-30 23.00 val. telefonas užfiksavo žingsnius. Judėjimas taip pat buvo užfiksuotas 2022-08-31 0 val. ir 2.00 val. Nuo 2.00 val. iki 4.00 val. nebuvo fiksuojamas telefono judėjimas, nei žingsniai nei nuvažiuotas atstumas. Galimai telefonas net nebuvo įjungtas. 4.19 val. telefonu pradėta aktyviai naudotis, skambinta adresatui „(duomenys neskelbtini)“, sujungimo trukmė 45 sek. 4.45 val. R. A. perskambino adresatui „S. K.“, pokalbio trukmė 36 sek. Telefone nuo 2022-08-31 5.00 val. iki 6.00 val. užfiksuotas judėjimas „1991.46“ (t. 6, b. l. 36–39).

Iš Pokalbių suvestinės matyti, kad 2022-11-17 17.14 val. R. A. skambina O. M., pokalbio metu R. A. sako, kad gavo pranešimą iš prokuroro dėl jos psichikos tyrimo, ir nurodo, kad „ikiteisminio tyrimo metu gauta, kad įtariamoji gydėsi nuo psichikos sutrikimų, kada aš gydžiausi?“ O. M. atsako „aaa, tu toj pačioj ligoninėj, kai gulėjai tada“ (t. 6, b. l. 75–77).

Iš 2022-10-05 Tarnybinio pranešimo matyti, kad analizuojant duomenis apie R. A. mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), R. A. mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir L. K. mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), įeinančius ir išeinančius skambučius matyti, kad pirmas skambutis iš R. A. telefono 2022-08-31 padarytas 4.22 val. abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi R. S., o iš R. A. telefono pirmas skambutis 2022-08-31 padarytas 4.19 val., 5.14 val. skambutis L. K., pokalbio trukmė 50 sek. L. K. nuo 5.18 val. nuolat skambina R. A., 5.31 val. L. K. telefonas jungiasi prie bokšto netoli (duomenys neskelbtini), 5.49 val. L. K. telefonas jungiasi prie retransliacijos bokšto (duomenys neskelbtini). 5.55 val. užfiksuotas išeinantis skambutis numeriu 112 (Bendrasis pagalbos centras) (t. 6, b. l. 87–90).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2022-09-15 Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas apsaugos vaizdo kamerų, esančių prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas. Apžiūros protokole nurodoma, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip prie prekybos centro privažiuoja taksi automobilis ir iš jo išlipa moteris, vėliau automobilis išvažiuoja į (duomenys neskelbtini) ir pasuka į (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 116–121).

Iš 2022-09-20 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas apsaugos vaizdo kamerų, esančių prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas. Vaizdo įraše užfiksuota 2022-08-31 5 val. 10 min. praeinanti R. A., 5 val. 59 min. užfiksuotas link (duomenys neskelbtini) namo važiuojantis taksi automobilis (t. 6, b. l. 134–146).

Iš 2022-09-15 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti apsaugos vaizdo kamerų, esančių prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašai. Nustatyta, kad 2022-08-31 5 val. 17 min. užfiksuota pirmą kartą praeinanti R. A. (t. 6, b. l. 165–170).

Iš 2022-09-14 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti apsaugos vaizdo kamerų, esančių prie namo, adresu (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“), Klaipėda, vaizdo įrašai. Nustatyta, kad R. A. pirmą kartą užfiksuota vaizdo kamerų 2022-08-31 5 val. 14 min. Nustatyta, kad 5 val. 26 min. R. A. iš už „(duomenys neskelbtini)“ verslo centro grįžta ir nueina ten, iš kur ir atėjo (t. 7, b. l. 11–16).

Iš 2022-09-20 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti apsaugos vaizdo kamerų, esančių prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), įrašai. Nustatyta, kad 2022-08-31 5 val. 7 min. užfiksuota R. A., einanti link (duomenys neskelbtini), po to ji grįžta ir 5 val. 35 min. vėl nueina link (duomenys neskelbtini) 5 val. 52 min. (duomenys neskelbtini) pravažiuoja taksi automobilis (t. 7, b. l. 18–26).

Iš 2023-02-28 Tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal stebėjimo kamerų vaizdo įrašus sudarytoje schemoje matyti, kad R. A. judėjo nuo (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) ir grįžo eidama link (duomenys neskelbtini) namo. Kamera prie (duomenys neskelbtini) R. A. užfiksavo 5 val. 7 min. ir 5 val. 35 min. (t. 7, b. l. 30–33).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2022-09-14 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas viešo stebėjimo vaizdo kameros, esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje, vaizdo įrašas. Nustatyta, kad 2022-08-31 5 val. 41 min. prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos privažiuoja taksi automobilis ir pasuka į (duomenys neskelbtini) gatvę. 5 val. 57 min. užfiksuotas į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) greitai važiuojantis policijos tarnybinis automobilis su įjungtais švyturėliais (t. 7, b. l. 38–43).

Iš 2022-11-16 Eksperimento atlikimo protokolo matyti, kad siekiant patikrinti įtariamosios R. A. parodymus, tai yra siekiant patikrinti, ar įmanoma užlipti ant namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo, saugiai juo judėti ir taip pro stoglangius patekti į gyvenamąsias patalpas (nužudymo vietą), buvo atliktas eksperimentas. Iš eksperimento protokolo matyti, kad eksperimentą vykdę ugniagesiai konstatavo, kad be keltuvo, be kopėčių užlipti ant stogo neįmanoma, o nulipti reikalinga įranga bei virvės ir atitinkami įgūdžiai. Nurodyta, kad tokio ilgio kopėčioms pastatyti reikalingi du žmonės. Taip pat lipti į viršų be keltuvo ir kopėčių trukdytų stogo paviršius, nes stogo čerpės silpnai laikosi. Patekti į vidų pro stoglangius, nepaliekant žymių, neįmanoma, nes stogas ir stoglangiai padengti purvu. Išlipti atgal pro stoglangį reikalinga kėdė. Be to, protokole pažymėta, kad išlipdamas iš palėpės ugniagesys sukėlė triukšmą ir kliudė apsaugos signalizacijos daviklį, kuris pradėjo kaukti. Konstatuota, kad galimybė patekti pro stoglangius į gyvenamąsias patalpas yra labai apsunkinta (t. 7, b. l. 50–58).

Iš 2021-09-08 Vedybų (ikivedybinės) sutarties 3 straipsnio 1 punkto matyti, kad R. A. ir R. L. iki santuokos įregistravimo susitarė, kad po santuokos sudarymo bet koks turtas, kuris bus įgytas vieno iš sutuoktinių vardu ir (arba) registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, yra atitinkamai sutuoktinio, kurio vardu turtas yra įgytas ir (ar) registruotas, asmeninė nuosavybė (visiško atskirumo teisinis režimas) (t. 7, b. l. 117–122).

Iš alkotesterio „Drager 7510“ naudojimo žurnalo matyti, kad 2022-08-31 7 val. 11 min. R. A. buvo nustatytas 1,03 promilės girtumas (t. 8, b. l. 66–67).

2022-08-31 Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. A. kūne išorinių mechaninių sužalojimų nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo nustatomas (t. 8, b. l. 89).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2022-09-02 Greitosios medicinos pagalbos kortelės matyti, kad 2022-09-02 11 val. 55 min. buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad pacientė nurodė, jog prieš tris paras buvo pastumta, virto, susitrenkė galvą, skauda galvą, vemia (t. 8, b. l. 97–98).

Iš 2023-02-06 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2022-09-02 11 val. 55 min. Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Apžiūros protokole užfiksuota, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs vyras prašo iškviesti greitąją medicinos pagalbą R. A. (t. 8, b. l. 99–101).

2022-10-07 Papildomoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje (VšĮ (duomenys neskelbtini) gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta galutinė diagnozė – galvos sumušimas nepagrįsta objektyviais duomenimis. Kitos diagnozės – smegenų sukrėtimas bei centrinės kilmės vestibulopatija, ūmi stresinė reakcija, panikos atakos – nėra vien tik galvos sukrėtimo išraiška, tai būdinga ir kitoms nesveikatos būklėms. Be to, pirminės apžiūros metu R. A. nusiskundimų galvos skausmu ar kitomis problemomis nenurodė, todėl tikėtina, kad galvos skausmas, pykinimas, pusiausvyros sutrikimai yra susiję su funkciniais pakitimais, kuriuos, tikėtina, galėtų vertinti teismo psichiatras. R. A. išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo nustatomas (t. 8, b. l. 110–113).

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė R. A. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriuje buvo atlikta keturių susitikimų 2023-03-20, 2023-03-22, 2023-03-27 ir 2023-03-31 metu. Konstatuota, kad R. A. nusikaltimo padarymo metu nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija (nekomplikuota), dėl ko ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. A. nenustatytas joks psichikos sutrikimas, ji vertinama kaip psichiškai sveika. R. A. gali dalyvauti teismo procese ir jai nereikia skirti priverčiamųjų medicinos priemonių. Nenustatyta, kad R. A. emocinė būsena tiriamo nusikaltimo metu būtų siekusi juridiškai reikšmingo emocinio susijaudinimo (fiziologinio ar kumuliacinio afekto), galėjusio turėti esminės įtakos R. A. sąmonei ir veiksmų valdymui, lygį (t. 9, b. l. 16–58).

Iš 2024-03-21 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertėms L. Š. ir I. K.-K. buvo pavesta konsultuoti, ar, pagal pateiktą R. A. sveikatos istoriją, yra tikslinga skirti papildomą ambulatorinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, siekiant atsakyti į advokato ir prokuroro prašymuose keliamus klausimus (t. 11, b. l. 45–46).

Iš 2024-03-26 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertės L. Š. ir I. K.-K. pagal tyrimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą ir kaltinamosios R. A. ambulatorinę asmens sveikatos istoriją iš medicinos ir gydymosi centro „(duomenys neskelbtini)“ pateikė išvadą, kad R. A. baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio metu konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, ūminė intoksikacija (nekomplikuota), kas paneigia jai nustatytos disociacinės amnezijos, galinčios turėti įtakos jos gebėjimui duoti parodymus apie byloje nagrinėjamą įvykį, diagnozę. R. A. parodymų keitimas, fragmentiškumas sietinas su veikos metu buvusia alkoholine intoksikacija ir kaltinamosios gynybine pozicija. Vertinant R. A. ambulatoriškai nustatytą potrauminio streso sutrikimo diagnozę, pažymėtina, kad papildomai pateiktoje medicininėje dokumentacijoje minimi R. A. nusiskundimai sietini su stresogeniniais įvykiais, įvykusiais jau po byloje tiriamo įvykio. Ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu, praėjus daugiau nei pusei metų po byloje tiriamo įvykio, ištyrus R. A. nebuvo pastebėta potrauminio streso sutrikimui būdingų simptomų. Atsižvelgiant į tai, kad R. A. yra kaltinamoji, o ne nukentėjusioji, kuriai būtų tikslinga vertinti sveikatos sutrikdymo mastą, dėl jai nustatyto potrauminio streso sutrikimo, sietino su įvykiais, įvykusiais pokriminaliniu laikotarpiu, R. A. netikslinga skirti papildomą ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę (t. 11, b. l. 49–51).

Iš Gimimo liudijimo matyti, kad M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas – R. A., motina – R. L. (t. 9, b. l. 67).

Iš Santuokos sudarymo įrašo matyti, kad R. A. ir R. L. susituokė (duomenys neskelbtini). Pavardė po santuokos – A. (t. 9, b. l. 68).

Iš Įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad R. A. buvo sulaikyta 2022-08-31 8.30 val. (t. 8, b. l. 121), paleista iš suėmimo 2022-09-02 8.57 val. (t. 9, b. l. 83).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2022-11-07 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. A., 2022-10-21 ją apklausiant kaip įtariamąją, patvirtino duotus parodymus, t. y. kad po intymių santykių ji ir R. gulėjo ant čiužinio, kalbėjosi, po to ji užmigo. Ji atsibudo pajutusi, kad kažkas mėgina ją pakelti nuo čiužinio suėmęs priekinę kūno dalį ties krūtine, po to pajuto smūgį į galvą ir, kas vyko toliau, nežino, neatsimena. Pirmiau išgirdo šūvį, po to kažkas ją suėmė už priekinės kūno dalies ir sudavė smūgį į galvą. Buvo tamsu ir tuo metu nematė, kur buvo R.. Šūvis buvo toje pačioje patalpoje. Kai po smūgio atsigavo, palėpėje degė šviesa. Ji gulėjo ant žemės. Matė, kad R. guli ant pilvo, kraujuoja. Pašalinių asmenų nebuvo (t. 8, b. l. 161–163).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą

BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato kvalifikuojantį nužudymą požymį, t. y. atsakomybę tam, kas nužudė artimą giminaitį ar šeimos narį.

Iš santuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp R. A. ir R. A. sudaryta 2021-09-24.

Nors kaltinamoji R. A. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino, jos kaltė neginčijamai įrodyta žemiau pateiktų objektyvių įrodymų visumos vertinimu.

Remiantis liudytojos L. K. parodymais, R. A. mobiliojo ryšio telefono „iPhone Xs Max“ analize nustatyta, kad 2022-08-31 5.14 val. R. A. paskambino L. K. ir pasakė, kad galimai nušovė sutuoktinį R. A.. Iš L. K. parodymų matyti, kad įėjimo durys į namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinę buvo užrakintos, ji duris atrakino raktu, paimtu iš R. A. rankinės. Iš policijos įvykių registracijos žurnalo įrašo nustatyta, kad 2022-08-31 5.55 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino L. K. ir pranešė apie bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nušautą ar nusišovusį žmogų. Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad GMP į namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo iškviesta 2022-08-31 6.01 val., atvyko 6.07 val. Ant grindų rastas gulintis kniūbsčias kruvinas kūnas su šautinėmis žaizdomis galvoje, ir peties srityje. Užfiksuoti neabejotini mirties požymiai: lavondėmės, lavoninis sustingimas. Įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuota, kad namo mansardoje įrengtame bute rastas R. A. lavonas su šautinėmis žaizdomis ir paimti du ginklai: pistoletas S7 3.3, Nr. (duomenys neskelbtini), su dėtuve, joje du 9x19 mm kalibro šoviniai, pistoleto šovinio lizde vienas 9x19 mm kalibro šovinys, ir pistoletas „Ekol Tuna“, Nr. (duomenys neskelbtini), be dėtuvės, šovinių tūtelės. Nurodyta, kad prie lavono iš jo kairės pusės 48 cm atstumu nuo kairiosios rankos ir 70 cm atstumu nuo dešiniosios rankos bei 50 cm atstumu nuo galvos aptiktas pistoletas S7 3.3, Nr. (duomenys neskelbtini), su dėtuve. Iš Specialistų išvadų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant ginklo S7 3.3 HS, Nr. (duomenys neskelbtini), ir ginklo dėtuvės yra R. A. ir R. A. biologinių pėdsakų; ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo R. A. šlepečių ir kojinių aptiktos pavienės šūvio pėdsakų dalelės yra vienodos su šūvio pėdsakais penkiose tūtelėse, paimtose iš įvykio vietos; stibio-bario-švino dalelių, aptiktų ant R. A. šlepečių ir kojinių, kilmės šaltinis galėjo būti kovinis ginklas, rastas įvykio vietoje. Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo R. A. dešinės rankos, kairės rankos ir galvos yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais penkiose tūtelėse, paimtose iš įvykio vietos, ir ant naktinių marškinėlių aptiktos dvi dalelės, vienodos su šūvio pėdsakais penkiose tūtelėse, paimtose iš įvykio vietos. Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kontaktiniai kraujo pėdsakai ant R. A. marškinėlių susiformavo kontakto metu marškinėlių paviršiui kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi, kai kurie jų susiformavo judesio metu. Tiškalai ant naktinių marškinėlių atitinka požymius, būdingus atgaliniams šūvio tiškalams, kurie susiformuoja šūvio metu ant ginklo, šaunančiojo rankų, rūbų priešinga kulkos skridimo kryptimi. Naktinius marškinėlius dėvėjęs asmuo kraujo tiškimo metu buvo iki vieno metro atstumu nuo kraujo šaltinio ir buvo atsisukęs priekiu į kraujo šaltinį. Iš kaltinamosios R. A. parodymų matyti, kad ji buvo sulaikyta vilkinti tuos pačius naktinius marškinėlius, kuriuos dėvėjo R. A. nužudymo metu. Liudytojos L. K. parodymai patvirtina, kad R. A. buvo sulaikyta vilkinti sportinį kostiumą, kuriuo vilkėjo jų susitikimo metu, t. y. iki sulaikymo nepersirengė. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ant R. A. naktinių marškinėlių rasta R. A. kraujo. Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. A. padaryti šautiniai sužalojimai galvoje ir kaklo bei dešinio peties srityje yra nesuderinami su gyvybe, o nesuteikus skubios medicininės pagalbos įtakos turėjo ir šautiniai sužalojimai kairio juosmens – nugaros dešinėje ir kairio sėdmens – dešinės šlaunies srityse. Sužalojimai padaryti dėl šaunamojo ginklo sviedinio (kulkos) poveikio keturiais šūviais (poveikiais). Konstatuota, kad įvertinus šautinių sužalojimų kanalų kryptis ir įėjimo žaizdų išsidėstymą galima teigti, kad šūvių į kairę ausį, kaklą metu šovusiojo asmens ranka su ginklu R. A. kūno atžvilgiu buvo iš kairės pusės ir galimai šiek tiek iš priekio ir iš viršaus žemyn, todėl galima teigti, kad R. A. kūnas galimai buvo vertikalioje padėtyje ar artimoje jai. Šūvio į kairiąją juosmens pusę metu šovusiojo asmens ranka su ginklu buvo iš kairės pusės viename lygyje su juosmeniu. Šūvio į kairįjį sėdmenį metu šovusysis ir jo ranka su ginklu buvo R. A. iš nugaros ir šiek tiek iš kairės į dešinę beveik viename lygmenyje su ginklu. Todėl galima teigti, kad R. A. kūnas šio šūvio metu galimai buvo horizontalioje padėtyje ar artimoje šiai padėčiai, galimai keturpėsčias. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad kaltinamoji R. A. šovė į R. A. kūną pistoletu, rastu įvykio vietos apžiūros metu.

Baudžiamoji atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, kuris yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, anksčiau išanalizuotų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, jog kaltinamoji R. A. R. A. priklausiusiu pramoninės gamybos (Kroatija) S7 3.3 modelio pistoletu HS, Nr. (duomenys neskelbtini), nušovė savo sutuoktinį R. A., nes tarp jos padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatyta, kad R. A. mirė nuo dauginių šautinių sužalojimų galvoje, kaklo ir dešinio peties srityje, kairio juosmens ir nugaros dešinėje srityje, kairio sėdmens ir dešinės šlaunies srityje.

Kaltinamosios R. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme keitėsi, jos keliamas versijas dėl R. A. žūties paneigia žemiau atliktų įrodymų vertinimo analizė.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktu eksperimentu visiškai paneigta kaltinamosios R. A. versija dėl galimo pašalinio asmens (asmenų) patekimo į gyvenamąją patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), pro stoglangius. Nustatyta, kad be keltuvo, be kopėčių užlipti ant stogo neįmanoma, o nulipti reikalinga įranga bei virvės ir atitinkami įgūdžiai, o patekti į vidų pro stoglangius, nepaliekant žymių, neįmanoma, nes stogas ir stoglangiai padengti purvu. Be to, išlipdamas iš palėpės, vidaus eksperimente dalyvavęs ugniagesys kliudė apsaugos signalizacijos daviklį, kuris pradėjo kaukti. Liudytojo R. Š. parodymai patvirtina, kad buvo sumontuota papildoma apsaugos sistema dėl įrengtų stoglangių ir apsaugos sistemos pažeidimų nebuvo fiksuota. Pažymėtina, kad per pirmą apklausą apklausiama kaip įtariamoji kaltinamoji R. A. parodė, kad įvykio metu palėpėje buvo tik ji ir R..

Taigi neginčijamai nustatyta, kad 2022-08-31 naktį bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo tik su asmenys: kaltinamoji R. A. ir nukentėjusysis R. A..

Kaltinamosios R. A. parodymai, apklausiant ją kaip įtariamąją iš karto po nužudymo 2022-08-31, kad po lytinių santykių tarp jos ir R. A. įvyko konfliktas, R. A. grasino jai ginklu ir jiems susikabinus besivartant ant čiužinio ginklas buvo tarp jų ir pasigirdo trys šūviai, vertinami kaip gynybinio pobūdžio versija, ji paneigta byloje nustatytų objektyvių įrodymų visuma, įrodančia, kad jokio pavojingo kėsinimosi į kaltinamosios R. A. gyvybę nebuvo. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. A. kūne išorinių mechaninių sužalojimų nenustatyta. Iš liudytojos J. L., teikusios medicininę pagalbą R. A. įvykio vietoje, parodymų matyti, kad R. A. apžiūros metu jokių sumušimų nepamatė, R. A. buvo išsigandusi, susijaudinusi, todėl suleido jai raminamųjų. Iš GMP kvietimo kortelės įrašų matyti, kad apžiūrint R. A. kūną sužalojimų nepastebėta, jai nustatyta diagnozė – nepatikslinta reakcija į stiprų stresą, 6.17 val. atlikta 5mg/ml diazepamo injekcija. Nurodyta, kad R. A. nesutinka vykti į ligoninę. Savaiminio ginklo iššovimo versija paneigta Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodyta, kad pramoninės gamybos (Kroatija) S7 3.3 modelio pistoletas HS, Nr. (duomenys neskelbtini), negali iššauti nenuspaudus nuleistuko. Ginklą paėmus į ranką ir nuspaudus nuleistuką įvyksta šūvis. Tai, kad šūviai nebuvo paleisti tokiu būdu, kaip nurodė kaltinamoji R. A., t. y. dviem kūnams voliojantis (grumiantis) ant čiužinio ar grumtynių, stumdymosi su R. metu, matyti iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) rezultatų, gautų atlikus įvykio vietos rekonstrukciją pagal šūvių trajektorijas. Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad mirusiojo R. A. bei šovusio asmens (kaltinamosios R. A.) tarpusavio padėtis šūvių metu akivaizdžiai parodo, kad nukentėjusysis R. A. šūvių į jį metu buvo keturpėsčias arba gulimoje padėtyje, ir tokia padėtis paneigia kaltinamosios keliamą savigynos versiją. Be to, iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. A. kūno tyrimo metu akivaizdžių sužalojimų, kuriuos būtų galima priskirti savigynai, nėra. Akivaizdžių sužalojimų, kurie galėjo susidaryti kovos (suduodant trauminius poveikius kitam asmeniui) metu, nėra.

Pagal BK 130 straipsnį atsako tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Kvalifikuojant veiką pagal BK 130 straipsnį būtina nustatyti: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, 2) kaltininko buvimą didelio susijaudinimo būsenos, 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo, 4) nedelsiant įvykdytą atsaką į neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2009, 2K-613/2011, 2K-38-942/2017, 2K-98-511/2023). Tik esant visų išvardytų sąlygų visumai kaltininko veika kvalifikuojama kaip nužudymas staiga labai susijaudinus. Jei kaltininko padaryta veika neatitinka pirmiau nurodytų požymių, kito žmogaus tyčinis gyvybės atėmimas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį.

Iš kaltinamosios R. A. parodymų kaitos matyti, kad parodymai dėl patirto fizinio smurto keitėsi pagal byloje nustatytas objektyvias aplinkybes. Duodama pirminius parodymus kaltinamoji R. A. nurodė, kad R. A. reikalavo sekso, parvertė ją ant čiužinio, ji dėl jo brutalaus elgesio patyrė šoką ir lytiniam aktui nesipriešino. 2022-10-21 apklausiant kaip įtariamąją R. A. nurodė, kad R. A. prieš ją fizinio smurto nevartojo, tik pastumdė, ji intymiems santykiams neprieštaravo, nors jų ir nenorėjo, bet sutiko, siekdama išvengti fizinio smurto, bet iškėlė versiją, kad miegant jai buvo suduotas smūgis į galvos užpakalinę dalį, dėl to ji prarado sąmonę ir nežino, kas įvyko. Iš kaltinamosios R. A. parodymų patikrinimo vietoje matyti, kad ji jokių iki intymių santykių buvusio smurto apraiškų nenurodė, teigė, kad po intymių santykių abu gulėjo ant čiužinio, kalbėjosi, o po to ji užmigo. Taigi akivaizdu, kad jokio konflikto nebuvo. Toliau kaltinamoji teigė, kad pirma išgirdo šūvį, tada atsibudo pajutusi, kad kažkas ją suėmė už priekinės kūno dalies, kėlė nuo čiužinio ir sudavė smūgį į galvą.

Tokie kaltinamosios R. A. parodymai vertinami kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes pašalinių asmenų patekimo į įvykio vietos patalpas versija yra paneigta anksčiau aptartais įrodymais. Nustatyta, kad R. A. buvo sulaikyta 2022-08-31 8.30 val., paleista iš suėmimo 2022-09-02 8.57 val. Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022-08-31 18.45 val. atlikta detali R. A. kūno apžiūra ir konstatuota, kad išorinių mechaninių sužalojimų nenustatyta. Nurodyta, kad objektyvios apžiūros metu šlaunų vidiniuose paviršiuose, išorinių lytinių organų srityje sužalojimų nekonstatuota. Iš 2022-09-02 Greitosios medicinos pagalbos kortelės, Bendrojo pagalbos centro garso įrašo matyti, kad 2022-09-02 11.55 val. R. A. buvo iškviesta GMP, užfiksuoti jos nusiskundimai, jog prieš tris paras buvo pastumta, virto, susitrenkė galvą, skauda galvą, vemia. Iš GMP darbuotojos liudytojos I. A. parodymų matyti, kad R. A. pasireiškė nervinės situacijos pasekmės, bet išorinių sužalojimų nebuvo, akių vyzdžiai smegenų sukrėtimo nerodė. Jos nuomone, R. A. nebuvo rimtas ligonis. 2022-10-07 Papildomoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje (VšĮ (duomenys neskelbtini) gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta galutinė diagnozė – R. A. galvos sumušimas nepagrįsta objektyviais duomenimis. Iš liudytojo gydytojo neurochirurgo D. Š. parodymų matyti, kad galvos kompiuterinė tomografija jokių pakitimų neparodė, trauma buvo nustatyta iš R. A. nusiskundimų. Iš liudytojos neurologės Z. B. parodymų matyti, kad ant R. A. galvos sužalojimų nematė, gydė pagal pacientės nusiskundimus dėl stipraus galvos skausmo, pykinimo. Mano, kad ją gydė dėl potrauminių pakitimų. Taigi, be subjektyvių kaltinamosios R. A. nusiskundimų, objektyvių R. A. galimo sužalojimo įrodymų nėra.

Nors kaltinamoji R. A. neįvardijo nužudymo motyvo, tačiau iš jos parodymų matyti, kad siekiama parodyti save kaip nuolatinio smurto artimoje aplinkoje auką, patyrusią fizinį ir psichologinį smurtą, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Taip pat iš teisme apklaustų kaip liudytojų su A. šeima (ar vienu iš sutuoktinių) artimai bendravusių L. K., S. K., M. V., G. B., D. K., A. Š., A. S., Ž. Ž. parodymų matyti, kad R. A. su smurto žymėmis nematė, jų nuomone, santykiai šeimoje buvo normalūs, R. A. mylėjo ir prižiūrėjo dukrą, ji tėvo nebijojo. Apie vieną žinomą konfliktą per 2021 metų Kalėdas parodė liudytojos N. S., A. M., apie galimai buvusius pavienius konfliktus, žinomus iš kaltinamosios žodžių, parodė liudytojos D. K., A. Š., V. V., Ž. Ž.. Taigi įrodymų, kad R. A. iš sutuoktinio pusės patyrė intensyvų fizinį ar psichologinį smurtą, nėra. Be to, pažymėtina, jog artimai pažinoję kaltinamąją R. A. liudytojai N. S., S. K., M. V. apibūdino ją kaip turinčią stiprų charakterį, ūmaus būdo, valdingą asmenybę, o nukentėjusįjį R. A. charakterizavo kaip ramaus būdo, vengiantį konfliktų.

Tai, kad kaltinamoji nebuvo fiziologinio afekto būsenos, matyti iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados, joje konstatuota, kad R. A. nusikaltimo padarymo metu nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija (nekomplikuota), dėl kurių ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė R. A. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriuje buvo atlikta keturių susitikimų 2023-03-20, 2023-03-22, 2023-03-27 ir 2023-03-31 metu. 2022-08-31 7.11 val. R. A. buvo nustatytas 1,03 promilės girtumas.

Taigi vertinant anksčiau nurodytus įrodymus kaip visumą matyti, kad pagrindo kvalifikuoti kaltinamosios R. A. nusikalstamą veiką pagal BK 130 straipsnį, kaip savo baigiamojoje kalboje nurodė jos gynėjas, nėra.

Teisminio nagrinėjimo metu duoti kaltinamosios R. A. parodymai, kad ji liepiama R. A. išgėrė rudos spalvos alkoholinio gėrimo ir nuo to momento nieko neprisimena, vertinami kritiškai, kaip jos pasirinkta gynybinė pozicija, jie paneigti ir anksčiau aptartais įrodymais, ir žemiau pateikta rašytinių įrodymų analize.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad įvykio vietos – buto mansardoje esančios patalpos ir biuro patalpos, bendru adresu (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtos kelis kartus, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta. Biure buvo rasta ir paimta piliulė, bet atlikus joje esančių medžiagų tyrimą konstatuota, kad narkotinių medžiagų joje nėra. Trečio aukšto biuro virtuvėje esančiame šaldytuve buvo rastas pradarytas ir iš dalies nugertas 40% stiprumo 0,5 l talpos alkoholinio gėrimo „Vana Tallinn“ butelis. Daugiau jokių butelių nei su alkoholiniais gėrimais, nei tuščių nerasta. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos L. K. parodymų matyti, kad 2022-08-31 ryte ji prieškambaryje ant stalo pamatė nugertą viskio butelį ir likusį viskį iš streso išgėrė, dėl to jautėsi girta, bet atminties sutrikimų nebuvo. Tai patvirtina policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, 2022-08-31 14.29 val. apklaustos kaip liudytojos L. K. parodymų turinys.

Siekiant įvertinti R. A. parodymus, duotus teisme, teisminio nagrinėjimo metu ištirta R. A. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje iš Medicinos ir gydymosi centro „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš 2024-03-26 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. A. baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio metu konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, ūminė intoksikacija (nekomplikuota), kas paneigia jai nustatytos disociacinės amnezijos, galinčios turėti įtakos jos gebėjimui duoti parodymus apie byloje nagrinėjamą įvykį, diagnozę. Nurodyta, kad R. A. parodymų keitimas, fragmentiškumas sietinas su veikos metu buvusia alkoholine intoksikacija ir kaltinamosios gynybine pozicija.

Nužudymas yra neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui tyčia. Nužudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tiesioginės tyčios atveju asmuo tokių padarinių nori, jų siekia, o netiesioginės – nors ir nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti.

Iš 2023-05-03 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal atlikto tyrimo rezultatus konstatuota mirusiojo R. A. bei šovusio asmens tarpusavio padėtis šūvių metu:

- tikėtina, jog šūvio, kuris suformavo šautinį pažeidimą Nr. 1 į kambario grindis, metu kulka žmogaus kūno nekliudė;

- tikėtina, jog šūvio, kuris suformavo šautinį pažeidimą Nr. 2 į kambario grindis, metu kulka pistoleto vamzdžio laibgaliui esant 50–150 mm atstumu įėjo į R. A. kaklą, išėjo dešinio peties srityje, peršovė antklodę, paklodę, čiužinį ir atsitrenkusi į grindų PVC dangą deformavo jos paviršių nepramušdama jos kiaurai. Šūvio metu į kaklą šovusiojo asmens ranka su ginklu R. A. kūno atžvilgiu buvo iš kairės pusės ir galimai šiek tiek iš priekio, kai R. A. buvo gulimoje padėtyje ant dešiniojo šono, o šovusysis buvo stovimoje padėtyje, pasilenkęs virš gulinčiojo;

- tikėtina, jog šūvio, kuris suformavo šalutinį pažeidimą Nr. 3 į kambario galinę sieną, metu kulka pistoleto vamzdžio laibgaliui esant 30–50 mm atstumu įėjo į R. A. kairįjį sėdmenį, išėjo šlaunies dešinėje, peršovė paveikslą kiaurai, atsitrenkė į priekinės sienos paviršių, rikošetavo nuo jo, pramušė galinės sienos paviršių kiaurai ir įstrigo į šiltinimo medžiagą. Šūvio į kairįjį sėdmenį metu šovusiojo ranka su ginklu buvo R. A. iš nugaros ir šiek tiek iš kairės į dešinę beveik viename lygmenyje su ginklu. R. A. kūnas šio šūvio metu galimai buvo horizontalioje padėtyje ar artimoje šiai padėčiai, galimai keturpėsčias;

- tikėtina, jog šūvis į kairįjį sėdmenį nebuvo pirmas ir galėjo įvykti po šūvio į kaklą;

- šūvio, kuris suformavo šautinį pažeidimą Nr. 4 kambario lubose, metu kulka pistoleto vamzdžio laibgaliui esant iki 250 mm nuo ausies paviršiaus, pramušusi kairę ausį, įėjo užausio srityje ir fragmentavosi į atskirus fragmentus, kurių dalis išėjo pakaušio kairėje, ir pramušdama lubų gipso kartono plokštę įstrigo joje. Šūvio metu į kairę ausį šovusiojo asmens ranka su ginklu R. A. kūno atžvilgiu buvo iš kairės pusės ir galimai šiek tiek iš priekio bei iš viršaus žemyn, todėl galima teigti, kad R. A. kūnas galimai buvo vertikalioje padėtyje ar artimoje jai;

- tikėtina, jog šūvio, kurio metu kulka buvo rasta ant paklodės, kulka pistoleto vamzdžio laibgaliui esant 150–250 mm atstumu įėjo į kairiojo juosmens dalį ir išėjo nugaros dešinėje ir nukrito ant paklodės nepadarydama kitų pažeidimų. Šūvio metu šovusiojo asmens ranka su ginklu buvo iš kairės pusės viename lygyje su juosmeniu, o R. A. buvo gulimoje padėtyje ant dešinio šono. Šovusysis buvo stovimoje padėtyje virš gulimojo. Taip pat galimas ir kitas kūno išsidėstymo variantas, kai R. A. kūnas šio šūvio metu galimai buvo horizontalioje padėtyje ar artimoje šiai padėčiai, galimai keturpėsčias.

Taigi vertinant kaltinamosios R. A. ir nužudytojo R. A. kūnų padėtį šaudymo metu, šūvių skaičių, įrodyta, kad R. A. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, kadangi, šaudydama iš artimo atstumo ir pažeisdama gyvybiškai svarbius organus, ji suvokė savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo. Tai, kad kaltinamoji R. A. siekė sutuoktinio mirties, parodo ir kaltinamosios elgesys baigus šaudyti – ji paliko nukentėjusįjį, nesiekė suteikti pagalbos. Tai matyti iš R. A. parodymų patikrinimo įvykio vietoje, kai ji, nepripažindama savo kaltės, nurodė, kad po to, kai atsigavo po tariamo smūgio, ji matė, kad R. guli ant pilvo, kraujuoja, bet jokių veiksmų siekdama suteikti jam pagalbą neatliko, nesiėmė priemonių kraujavimui sustabdyti.

Kaltinamosios R. A. tyčinius veiksmus patvirtina jos adekvatūs veiksmai iš karto po nužudymo – išeidama iš namų apsirengė tinkamus laukui rūbus, užrakino duris, pasiėmė rankinę, skambino savo ir nužudytojo telefonu įvairiems abonentams. Iš R. A. mobiliojo ryšio telefono „iPhone A2407“ atminties tyrimo matyti, kad 2022-08-31 4.25 val. buvo išsiųsta žinutė adresatui „L. Daktaras“ su vaizdo nuotrauka, kurioje matyti gulintis nušautas ir kruvinas R. A.. Apklaustas kaip liudytojas L. Ž. parodė, kad 2022-08-31 jis dirbo ligoninėje, kai anksti ryte gavo skambutį iš R. telefono, o kai atsiliepė, su juo nerišliai kalbėjo nepažįstama moteris, sakė, kad įvyko nelaimė, kraujuoja, todėl liepė kviesti greitąją pagalbą. Po budėjimo telefone pamatė atsiųstą nuotrauką, kurioje buvo matyti gulintis pusnuogis žmogus, veido nesimatė, todėl nesuprato, kad gulintis žmogus yra R. A.. Iš liudytojo S. K. parodymų matyti, kad R. A. jam skambino ir rusų kalba pasakė, kad įvyko nelaimė, kad ji nužudė (nušovė) R.. Iš liudytojos N. S. parodymų matyti, kad apie 5 val. ryte paskambino R. A., ji buvo išsigandusi ir norėjo jos vyro pagalbos, sakė, kad kažkas atsitiko. R. A. mobiliojo ryšio telefono „iPhone Xs Max“ atminties tyrimo analizė patvirtina, kad 2022-08-31 nuo 2.00 val. iki 4.00 val. nebuvo fiksuojamas telefono judėjimas, o 4.19 val. R. A. skambino adresatui „(duomenys neskelbtini)“, 4.45 skambino adresatui „S. K.“. Telefone nuo 2022-08-31 5.00 val. iki 6.00 val. užfiksuotas judėjimas „(duomenys neskelbtini)“. Iš miesto apsaugos vaizdo kamerų įrašų matyti, kad R. A. judėjo nuo (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir grįžo prie (duomenys neskelbtini) namo. Kamera prie (duomenys neskelbtini) R. A. užfiksavo 5.07 val., o 5.52 val. užfiksavo pravažiuojantį taksi automobilį. Pagal byloje surinktus duomenis, šiuo taksi automobiliu atvyko L. K., nes objektyviai nustatyta, kad L. K. BPC skambino 5.55 val.

Taigi teismo ištirtų anksčiau aptartų vienas kitą tarpusavyje patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina kaltinamosios R. A. kaltę dėl tyčinio sutuoktinio R. A. nužudymo. Nekelia abejonių tai, kad tarp kaltiniamosios veiksmų – keturių šūvių į gyvybiškai svarbias kūno vietas – ir nukentėjusiojo mirties buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad padaryti sunkūs sužalojimai galvos ir kaklo dešinio peties srityje nesuderinami su gyvybe, o šautiniai sužalojimai kairio juosmens ir nugaros dešinėje ir kairio sėdmens ir dešinės šlaunies srityje yra priežastiniu ryšiu susiję su mirtimi, nes nesuteikus medicininės pagalbos sukėlė mirtį. Kaltinamosios R. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamoji R. A. keturis kartus šovė į savo sutuoktinį konflikto su R. A. metu, tačiau, pagal objektyviai nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, duomenų apie buvusį konfliktą tarp sutuoktinių nėra. Apie tarpusavio konfliktą yra žinoma tik iš kaltinamosios R. A. žodžių, tačiau jos parodymai dėl anksčiau aptartų gynybos versijų keitimo vertinami kritiškai. Kaip neįrodyta pašalinama iš kaltinimo aplinkybė „konflikto su R. A. metu“, tačiau tai kaltinimo faktinių aplinkybių nekeičia.

Dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamosios R. A. kaltė dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis pasitvirtino, kaltė įrodyta jos daliniu prisipažinimu, rašytine bylos medžiaga.

Remiantis įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2022-08-31 bute, adresu I(duomenys neskelbtini), 30 cm atstumu nuo buto rytinės sienos ir 148 cm atstumu nuo buto pietinės sienos rastas pistoletas „Ekol Tuna“, Nr. (duomenys neskelbtini), be dėtuvės, pistoleto šovinio lizde šovinių nėra. Vonios kambaryje ant grindų rastame raudonos spalvos dovanų maišelyje rasta šovinių dėtuvė su 5 šoviniais, tinkančiais pistoletui „Ekol Tuna“. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad pistoletas „Ekol Tuna“, numeris (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinis pistoletas, skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais. Tirti pateikta apkaba pistoletui „Ekol Tuna“ tinka. Tirti pateikti penki šoviniai yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujiniai šoviniai, tinka šaudyti iš pateikto pistoleto „Ekol Tuna“. Pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas, o penki šoviniai yra šaudmenys, skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams.

BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – GŠKĮ).‏‏‎ Nusikalstamos veikos būtinas subjektyvusis požymis yra tiesioginė tyčia, t. y. reikia nustatyti, kad asmuo suprato, jog neteisėtai laiko ginklą, šaudmenis, ir norėjo taip veikti. GŠKĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog visi teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys A, B, C kategorijų ginklai Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka registruojami Ginklų registre.

Iš kaltinamosios R. A. parodymų matyti, kad ji pripažino, jog dujinis pistoletas yra jos nuosavybė, ji nurodė, kad dujinį pistoletą laikė vonios kambario vaistinėlėje.

Pagal formuojamą teismų praktiką, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai disponavusio nurodytais objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamajai atsakomybei taikyti pavojingumo laipsnį. Jeigu asmens veika yra nepavojinga arba jos pavojingumo laipsnis nesiekia tokio lygio, kad galėtų būti vertinama kaip BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (LAT kasacinė nutartis 2K-112-648/2022)

Kaltinamosios R. A. parodymai, kad dujiniu pistoletu nesinaudojo, nemokėjo šaudyti, paneigti byloje surinktais ir ištirtais objektyviais įrodymais. Nustatyta, kad nužudymo vietos apžiūros metu pistoletas „Ekol Tuna“ rastas 100 cm atstumu nuo lavono dešinės rankos plaštakos ir 130 cm atstumu nuo lavono kairės rankos plaštakos. 2022-10-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo R. A. dešinės rankos, kairės rankos ir galvos viena iš šūvio pėdsakų dalelių (stibio-alavo-bario-švino) skiriasi nuo šūvio pėdsakų iš penkių tūtelių, paimtų iš įvykio vietos. Nurodyta, kad ant R. A. naktinių marškinėlių aptikta viena šūvio pėdsakų dalelė (stibio-alavo-bario), kurios sudėtis skiriasi nuo šūvio pėdsakų iš penkių tūtelių, paimtų iš įvykio vietos. 2022-12-28 LTEC Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad stibio-alavo-bario ir stibio-alavo-bario-švino dalelių ant R. A. ir R. A. galėjo atsirasti kontaktuojant su pistoletu „Ekol Tuna“, Nr. (duomenys neskelbtini). 2022-01-25 LTEC Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo R. A. vienos iš šlepečių aptikta viena šūvio pėdsakų dalelė skiriasi nuo šūvio pėdsakų iš penkių tūtelių, paimtų iš įvykio vietos, ir yra vienoda su šūvio pėdsakais ant dujinio pistoleto „Ekol Tuna“ užrakto (specialisto išvada (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad stibio-alavo-bario dalelės, aptiktos ant R. A. šlepetės, kilmės šaltinis galėjo būti tiek kovinis ginklas, tiek pistoletas „Ekol Tuna“.

Taigi aptartų įrodymų kontekste kaltinamosios R. A. veiksmai dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. R. A. veikė tiesiogine tyčia, t. y. neteisėtai įgytą C kategorijos šaunamąjį ginklą neteisėtai laikė suvokdama, kad laikyti ginklą reikalingas leidimas, bet nieko dėl to nedarė ir norėjo taip veikti.

IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų.

Remdamasis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. atsižvelgtina į vyraujančias moralines visuomenės nuostatas apie atitinkamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Kaltinamoji R. A. padarė vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, ir vieną apysunkį nusikaltimą. Nusikalto tiesiogine tyčia, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios atsakomybę už nužudymą sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Prokuroras savo baigiamojoje kalboje už šio nusikaltimo padarymą siūlė skirti R. A. 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, bet teisėjų kolegija, vertindama kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, jos abejingumą pasekmėms, nesugebėjimą jausti kaltės, nusprendžia, kad tik didesnis už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmės dydis neprieštaraus teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Taigi kaltinamajai R. A. už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą skirtina penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Kaltinamoji R. A. neteista, dirba, jos atsakomybę už šį nusikaltimą nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jai skirtina arešto bausmė, artima vidurkiui.

Padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu.

Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, pripažintina, kad, siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą, yra pagrindas pakeisti kaltinamajai R. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą į suėmimą (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji N. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 555 Eur turtinės ir 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji A. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 116–120, 150–152).

Civilinio ieškinio duomenimis, žuvusiojo R. A. laidojimo išlaidas sudaro: kūno paruošimas – 140 eurų (2022-09-06 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), salės nuoma, autokatafalko nuoma, karstas, žvakės – 842 eurai (2022-09-06 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), duobės iškasimas, palaidojimas – 460 eurai (2022-09-06 prekių ir paslaugų pirkimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), gedulingas papuošimas – 270 eurų (2022-09-06 prekių ir paslaugų pirkimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), banketų maitinimas – 843 eurai (2022-09-06 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 2 555 eurų suma.

BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos.

Nukentėjusioji N. A. civiliniu ieškiniu turtinę žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti, sieja su patirtomis išlaidomis laidotuvėms. Teismas pripažįsta, kad pateikti dokumentai patvirtina sumą, išleistą žuvusiojo R. A. laidojimui, t. y. laidojimo paslaugoms, duobės kasimui, transportui, maitinimui, ir šios išlaidos atitinka įprastines tokio pobūdžio išlaidas. Nukentėjusioji N. A. teisme parodė, kad gavo laidojimo pašalpą. Socialinės paramos dydis mirties atveju yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžio, todėl ieškovės pagal tuo metu galiojusį 46 Eur bazinės socialinės išmokos dydį apskaičiuota 368 eurų suma mažinama turtinės žalos atlyginimo suma. Nukentėjusiosios N. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamosios R. A. 2 187 eurų sumą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Kadangi neteisėto gyvybės atėmimo atveju neturtinė žala kompensuojama ne nusikaltimo aukai, o netiesiogiai nuo neteisėtos veikos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, dėl to būtina tinkamai įvertinti ieškovo bei nukentėjusiojo (iki mirties) tarpusavio ryšio pobūdį, kokybę, nuoširdumą, pastovumą, juos apibūdinantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes.

Nukentėjusioji N. A. ieškinyje ir teisme parodė, kad su broliu R. A. ją siejo itin tamprūs nuolatiniai tarpusavio ryšiai, pagrįsti tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, moraliniu vienas kito palaikymu bei pasitikėjimu. Dėl tragiškos ir beprasmės brolio netekties nukentėjusiajai sunku gyventi, ji jaučiasi sugniuždyta, negali ramiai miegoti, jai sunku susikaupti ir gyventi, negalvojant apie brolio mirtį. Pažymima, kad kaltinamoji neatsiprašė, neišsakė atgailos, elgiasi taip, lyg nieko nebūtų įvykę.

Nukentėjusioji A. A. ieškinyje ir teisme parodė, kad dėl staigios sūnaus netekties patyrė emocinį šoką ir didelius dvasinius išgyvenimus, tuštumą, neviltį, fizinės sveikatos pablogėjimą. Ieškovė su savo sūnumi bendravo reguliariai, kartu švęsdavo šventes, leisdavo laisvalaikį, jo mirtis negrįžtamai pakeitė įprastą gyvenimą.

Teisėjų kolegija sutinka, kad dėl kaltinamosios R. A. padaryto tyčinio labai sunkaus nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių nukentėjusiosios – N. A. ir A. A. – dėl brolio ir sūnaus netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Kadangi neteisėto gyvybės atėmimo atveju neturtinė žala kompensuojama ne nusikaltimo aukai, o netiesiogiai nuo neteisėtos veikos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, dėl to būtina tinkamai įvertinti ieškovo bei nukentėjusiojo (iki mirties) tarpusavio ryšio pobūdį, kokybę, nuoširdumą, pastovumą, juos apibūdinantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji N. A., kaip sesuo, ir A. A., kaip motina, dėl netikėtos ir tragiškos brolio ir sūnaus mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, daug skausmo. Kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (broliu, sūnum). Netekus artimo žmogaus yra nutraukiamas ryšys, susijęs su praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Todėl, kai netenka artimo, žmogus negrįžtamai sukrečiamas ir pasikeičia, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Dėl tokios vertybės, kaip gyvybė, pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas.

Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ne tik į pasekmes, bet ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės joms padarytą neturtinę žalą vertina 200 000 Eur suma, tačiau, pagal formuojamą teismų praktiką, taip pat atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimus, asmeniui padarytos žalos atlyginimo dydis turi būti realus ir teisingas. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Tačiau tinkamu šios žalos įvertinimo ir kompensavimo būdu pripažįstamas jos įvertinimas pinigais, nors jis nereiškia asmens išgyvenimų, skausmo, kančios kainos.

Nustatydama neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija vertina tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų dėl nukentėjusiųjų fizinės ar psichinės sveikatos pablogėjimo, gydymosi, todėl, siekiant įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala būtų atlyginama teisingai, ir atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas nagrinėjamos bylos aplinkybes, laikoma, jog, kiekvienai nukentėjusiajai priteisus po 50 000 Eur kompensacijos neturtinei žalai atlyginti, tai maksimaliai atitiks nuteistosios bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką. Iš viso nukentėjusiosioms N. A. ir A. A. priteisiama 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civiliniuose ieškiniuose prašoma priteisti iš atsakovės ieškovėms penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

Taigi prašymas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pagrįstas, todėl tenkinamas.

Laikinas nuosavybės teisės į R. A. turtą: pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, grynuosius pinigus, perduotus saugoti Klaipėdos apskrities VPK pagal 2022-09-21 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2023-01-04 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas pratęstinas iki visiško žalos pagal civilinius ieškinius atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme dalyvavo nukentėjusiųjų N. A. ir A. A. įgaliotasis atstovas advokatas Linas Belevičius. Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už teisines paslaugas – nukentėjusiųjų N. A. ir A. A. atstovavimą ikiteisminiame tyrime sumokėta 6 050 Eur (t. 11, b. l. 57–58). Iš pateiktos sąskaitos faktūros Nr.23-056 matyti, kad už teisines paslaugas – nukentėjusiųjų N. A. ir A. A. atstovavimą I instancijos teisme sumokėta 4 500 Eur (t. 11, b. l. 59–61). Pateikti kasos pajamų orderiai patvirtina, kad N. A. 2022-09-12 sumokėjo 6 050 Eur, 2023-09-08 – 3 000 Eur, 2023-09-11 – 1 050 Eur.

Nukentėjusiųjų N. A. ir A. A. patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, teisėjų kolegijos nuomone, nelaikytina neproporcinga nukentėjusiesiems suteiktų teisinių paslaugų apimčiai nagrinėjamos bylos kontekste ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatytiems atlygintinų išlaidų maksimaliems dydžiams baudžiamosiose bylose. Kaip matyti, atstovas teikė nukentėjusiosioms teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ilgą laiką, dalyvavo proceso veiksmuose, teismo posėdžiuose, nagrinėjama byla savo turiniu sudėtinga, pasiruošimas bylai ir dalyvavimas jos tyrime bei nagrinėjime teisme pareikalavo daug darbo laiko sąnaudų, prašoma išieškoti išlaidų suma atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, todėl iš kaltinamosios R. A. išieškotina 10 550 eurų atstovo paslaugoms apmokėti N. A. naudai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: šūvio pėdsakų ėmimo komplektai Nr. 16, Nr. 1 ir Nr. 5, R. A. pilkos spalvos naktiniai marškinėliai, 5-ios tūtelės, 5-ios cigarečių nuorūkos, šlepetė HM, 38 dydžio, biologinių pėdsakų ėminiai (vokai Nr. 3 ir Nr. 4), 3 vnt., spausdintuvo „Minolta“ dalis su galimai šautiniais pažeidimais (plomba (duomenys neskelbtini), elektros schemos dalis iš spausdintuvo „Minolta“ (paketas Nr. (duomenys neskelbtini), alkoholinio gėrimo „Vana Tallin“ butelis (dėžė Nr. (duomenys neskelbtini), plastikinis tuščias gėrimo „Coca Cola“ butelis (dėžė Nr. (duomenys neskelbtini), puodelis (dėžė Nr. (duomenys neskelbtini), peleninė (dėžė Nr. (duomenys neskelbtini), alkoholinio gėrimo „WoodFord Reserve“ butelis su skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą (butelis įpakuotas į maišelį), dvi (2) daktoplokštelės nuo gyvenamosios patalpos durų staktos (pakuotė Nr. 15), cigarečių rūkymo įrenginys IQOS (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini), 1 plastikinis buteliukas, 2 puodeliai, 2 stiklinės (dėžė Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojos L. K. rankų pirštų nagai su panagių turiniu (vokas Nr. 6), piliulės milteliai (paketas (duomenys neskelbtini), įpakuota į voką), lyginamasis R. A. kraujo pavyzdys, lyginamasis R. A. seilių pavyzdys, antklodė su šautiniu pažeidimu (dėžė Nr. 10, plomba Nr. (duomenys neskelbtini), pagalvė su šautiniu pažeidimu (paketas Nr. 8, plomba Nr. (duomenys neskelbtini), paklodė su šautiniu pažeidimu (paketas Nr. 9, plomba Nr. (duomenys neskelbtini), čiužinio fragmentas su šūvio pėdsaku (paketas Nr. (duomenys neskelbtini), plomba Nr. (duomenys neskelbtini), grindų plokštės dalis su kiauryminiu šautiniu pažeidimu (paketas Nr. (duomenys neskelbtini), plomba Nr. (duomenys neskelbtini), gipskartonio sienos fragmentas su šautiniu pažeidimu (paketas Nr. (duomenys neskelbtini), plomba Nr. (duomenys neskelbtini), R. A. šlepetės (paketas Nr. 2 (lipdukas (duomenys neskelbtini), puskojinės (paketas Nr. 1) iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos gauti mėginiai su R. A. makšties turiniu, saugomi Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ginklai ir šaudmenys: pistoletas HS, Nr. (duomenys neskelbtini), jo dėtuvė ir kulkos (4 vnt. ir 2 vnt. kulkų fragmentų), 41 vnt. šovinių ir apkaba, pistoletas „Ekol Tuna“, Nr. (duomenys neskelbtini), 4 vnt. dujinių šovinių ir viena tūtelė dėtuvėje, saugomi Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus ginklų sandėlyje, konfiskuotini ir perduotini Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (duomenys neskelbtini).

Nešiojamasis kompiuteris „Lenovo ThinkBook“, 15G2ITL, serijos numeris (duomenys neskelbtini) (paketas Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ ir du telefonai su logotipu „G“ (paketas Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Iphone XsMax“ su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“ (paketas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini R. A. arba jos įgaliotiems asmenims.

Mobiliojo ryšio telefonas „Iphone A2407“ su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“ ir mobiliojo ryšio telefonas „Iphone A1457“ su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“ (paketai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini N. A..

Vokas su 17 vnt. skaitmeninių laikmenų, perduotas teismui kartu su byla, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmes:

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistosios R. A. sulaikymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą pakeisti į suėmimą, pavesti organizuoti nuteistosios R. A. suėmimą Vilniaus apskrities VPK.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 2 d. (dvi dienas).

Nukentėjusiosios N. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti N. A. iš nuteistosios R. A. 2 187 (du tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt septynis) Eur turtinės ir 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Likusią civilinio ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios A. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti A. A. iš nuteistosios R. A. 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Likusią civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Išieškoti N. A. iš nuteistosios R. A. 10 550 (dešimt tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt) Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuteistajai R. A. laikino nuosavybės teisių apribojimo į jai priklausantį turtą:

1. pinigus banko sąskaitose: sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Revolut Bank“, UAB; sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB; sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jais naudotis ir disponuoti;

2. akcijas – 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), esamų ir galimai būsimų akcijų, uždraudžiant jomis naudotis ir disponuoti,

terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo.

Laikinai, iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo, apriboti nuteistosios R. A. nuosavybės teises į jai priklausantį turtą: grynuosius pinigus – 1 660,69 (tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt eurų 69 ct), iki šio turto panaudojimo vykdymo procese, paliekant jį saugoti Klaipėdos apskrities VPK.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: šūvio pėdsakų ėmimo komplektus Nr. 16, Nr. 1 ir Nr. 5, R. A. pilkos spalvos naktinius marškinėlius, 5-ias tūteles, 5-ias cigarečių nuorūkas, šlepetę HM, 38 dydžio, biologinių pėdsakų ėminius (vokai Nr. 3 ir Nr. 4), 3 vnt., spausdintuvo „Minolta“ dalį su galimai šautiniais pažeidimais (plomba (duomenys neskelbtini), elektros schemos dalį iš spausdintuvo „Minolta“ (paketas Nr. (duomenys neskelbtini), alkoholinio gėrimo „Vana Tallin“ butelį (dėžė Nr. (duomenys neskelbtini), plastikinį tuščią gėrimo „Coca Cola“ butelį (dėžė Nr. (duomenys neskelbtini), puodelį (dėžė Nr. (duomenys neskelbtini), peleninę (dėžė Nr. (duomenys neskelbtini), alkoholinio gėrimo „WoodFord Reserve“ butelį su skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą (butelis įpakuotas į maišelį), dvi (2) daktoplokšteles nuo gyvenamosios patalpos durų staktos (pakuotė Nr. 15), cigarečių rūkymo įrenginį IQOS (pakuotė Nr. 22), 1 plastikinį buteliuką, 2 puodelius, 2 stiklines (dėžė Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojos L. K. rankų pirštų nagus su panagių turiniu (vokas Nr. (duomenys neskelbtini), piliulės miltelius (paketas (duomenys neskelbtini), įpakuotas į voką), lyginamąjį R. A. kraujo pavyzdį, lyginamąjį R. A. seilių pavyzdį, antklodę su šautiniu pažeidimu (dėžė Nr. (duomenys neskelbtini), plomba Nr. (duomenys neskelbtini), pagalvę su šautiniu pažeidimu (paketas Nr. 8, plomba Nr. (duomenys neskelbtini), paklodę su šautiniu pažeidimu (paketas Nr. 9, plomba Nr. (duomenys neskelbtini), čiužinio fragmentą su šūvio pėdsaku (paketas Nr. (duomenys neskelbtini), plomba Nr. (duomenys neskelbtini), grindų plokštės dalį su kiauryminiu šautiniu pažeidimu (paketas Nr. (duomenys neskelbtini), plomba Nr. (duomenys neskelbtini), gipskartonio sienos fragmentą su šautiniu pažeidimu (paketas Nr. (duomenys neskelbtini), plomba Nr. (duomenys neskelbtini), R. A. šlepetes (paketą Nr. 2 (lipdukas (duomenys neskelbtini), puskojines (paketą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos gautus mėginius su R. A. makšties turiniu, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Ginklus ir šaudmenis: pistoletą HS, Nr. (duomenys neskelbtini), jo dėtuvę ir kulkas (4 vnt. ir 2 vnt. kulkų fragmentų), 41 vnt. šovinių ir apkabą, pistoletą „Ekol Tuna“, Nr. (duomenys neskelbtini), 4 vnt. dujinių šovinių ir vieną tūtelę dėtuvėje, saugomus Klaipėdos apskrities VPK aptarnavimo skyriaus ginklų sandėlyje, konfiskuoti ir perduoti Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (duomenys neskelbtini).

Nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo ThinkBook“, 15G2ITL, serijos numeris (duomenys neskelbtini) (paketas Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir du telefonus su logotipu „G“ (paketas Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Iphone XsMax“ su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“ (paketas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. A. arba jos įgaliotiems asmenims.

Mobiliojo ryšio telefonus „Iphone A2407“ su SIM kortele „Omnitel“ ir „Iphone A1457“ su SIM kortele „Pildyk“ (paketai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti N. A..

Voką su 17 vnt. skaitmeninių laikmenų palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtos nuteistosios nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jai dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjos Daiva JazbutienėDalia KursevičienėEdita Lapinskienė