Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistosios R. A. gynėjo advokato Romualdo Drakšo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl nuosprendžiu paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1- 42-651/2024 R. A. buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje. Šiuo nuosprendžiu kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas pakeistos į suėmimą.

2. Nuteistosios gynėjas advokatas Romualdas Drakšas, nesutikdamas su nuteistajai R. A. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtu suėmimu, 2024 m. birželio 13 d. pateikė skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimo.

3. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti nuteistosios gynėjo advokato pateiktą skundą dėl kardomosios priemonės. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nėra numatyta galimybė skųsti nuosprendžio dalį atskirai nuo apeliacinio skundo.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

4. Nuteistosios R. A. gynėjas advokatas Romualdas Drakšas skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – advokato Romualdo Drakšo skundą dėl sprendimo, kuriuo pakeistos švelnesnės kardomosios priemonės į suėmimą, panaikinimo priimti.

4.1. Nuteistosios gynėjas advokatas skunde nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo pozicija, jog nuosprendžio dalis, kuria yra skiriama kardomoji priemonė – suėmimas, negali būti skundžiama atskirai nuo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nuosprendžio. Gynėjas skunde pažymi, kad suėmimas yra ne bausmė. Kardomoji priemonė turi visiškai kitus tikslus ir paskirtį, kurie reglamentuoti BPK 119 straipsnyje, todėl kardomosios priemonės paskyrimo apskundimas negali būti tapatinamas su viso nuosprendžio apskundimo tvarka.

4.2. Skunde nuteistosios gynėjas nurodo, kad pagal bendrą tvarką, Klaipėdos apygardos teismas, gavęs prokuroro prašymą pakeisti R. A. kardomąsias priemones, turėjo išspręsti šį klausimą nutartimi. Teismas pasielgė kitaip – atskiros nutarties dėl kardomųjų priemonių nepriėmė, o klausimą išsprendė nuosprendyje. Tačiau tai, kad kardomosios priemonės klausimas buvo išspręstas jį užfiksuojant nuosprendyje, o ne nutartyje, savaime nereiškia, kad pasikeičia kardomosios priemonės apskundimo tvarka. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad BPK nėra nurodyta, jog kardomoji priemonė – suėmimas, paskirta nuosprendžiu, negali būti skundžiama bendra kardomųjų priemonių apskundimo tvarka aukštesnės instancijos teismui, o ją galima skųsti tik teikiant apeliacinį skundą dėl viso nuosprendžio.

4.3. Nuteistosios gynėjas skunde taip pat pažymi, kad suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kuri maksimaliai riboja žmogaus teises ir laisves, todėl turi būti sudarytos sąlygos jos operatyviai peržiūrai, kas akivaizdžiai netenkintų šio reikalavimo suėmimą skundžiant apeliaciniu skundu kartu su visu nuosprendžiu.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios R. A. gynėjo advokato Romualdo Drakšo skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistosios R. A. gynėjo advokato Romualdo Drakšo skundo argumentais bei įvertinusi skundžiamos nutarties argumentus, konstatuoja, jog nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Klaipėdos apygardos teismas, 2024 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakydamas priimti skundą dėl nuosprendžiu paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, netinkamai aiškino bei taikė BPK normas.

6. BPK 130 straipsnio nuostatos numato suimtojo arba jo gynėjo teisę apskųsti nutartį, kuria buvo paskirtas suėmimas ar pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas arba nutartį atsisakyti skirti suėmimą ir skirti kitą kardomąją priemonę. Iš aptarto BPK straipsnio turinio matyti, jog šio straipsnio nuostatos yra taikomos tik nutartims, priimtoms ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme, t. y. BPK 130 straipsnio nuostatos nesuteikia galimybės skųsti galutinių baudžiamųjų bylų procesinių sprendimų.

7. BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam. Ši nuostata suponuoja, jog teismas, priimdamas nuosprendį, gali paskirti kardomąją priemonę, ją panaikinti ar palikti galioti jau paskirtą kardomąją priemonę ir nustatyti kardomosios priemonės taikymo terminą. Toks teismo sprendimas dėl kardomosios priemonės yra sudėtinė teismo nuosprendžio dalis.

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajai laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog netrukdomam nuosprendžio įvykdymui yra pagrindas pakeisti R. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą į suėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas dėl kardomosios priemonės pakeitimo yra sudėtinė nuosprendžio dalis, o BPK nenumato galimybės skųsti atskirų priimto nuosprendžio dalių, todėl nuteistoji ir jos gynėjas, nesutikdami su nuosprendžiu paskirtu suėmimu, vadovaujantis BPK 312–313 straipsnių nuostatomis, tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą gali skųsti apeliaciniu skundu.

9. Skunde nuteistosios gynėjas taip pat nurodo, kad draudimas skųsti apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą kardomąją priemonę riboja žmogaus teises ir laisves. Su tokia gynėjo pozicija taip pat nėra pagrindo sutikti. Kaip jau buvo aptarta šiame procesiniame sprendime, nuteistajai nėra suvaržoma teisė skųsti nuosprendžiu pakeistą kardomąją priemonę, kadangi prieštaravimai ir nesutikimai dėl tokio teismo sprendimo gali būti nurodyti apeliaciniame skunde dėl priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Be to, apeliacinės instancijos teismas, gavęs apeliacinį skundą bei atsižvelgęs į skundo argumentus, gali paskirti ankstesnę teismo posėdžio datą ir išspręsti klausimą dėl pakeistos kardomosios priemonės.

10. Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji arba jos gynėjas gali ne tik skųsti nuosprendžio dalį dėl kardomosios priemonės paskyrimo, tačiau ir teikti teismui, kurio žinioje yra byla, prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo. Toks prašymas turi būti motyvuotas ir jį teismas turės pareigą išnagrinėti.

11. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistosios R. A. gynėjo advokato Romualdo Drakšo skundas yra nepagrįstas, todėl jis yra atmetamas ir paliekama galioti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartis.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios R. A. gynėjo advokato Romualdo Drakšo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.