Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-05-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-169-903/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-08
Bylos Nr.
II-169-903/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00353-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
R. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-169-903/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00353-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2.; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, Kristinai Matiuchovai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., jo atstovui advokatui M. K.,

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2019-01-31 nutarimo Nr. 30-ANR_N-2235-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos vyriausiasis patrulis A. K. 2019-01-18 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-3564-2019 R. K. už tai, kad jis 2019-01-17 23.45 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktų reikalavimus, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje naudodamas rankinį (stovėjimo) stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą - didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ („piešiant jaunaties mėnulį“, „piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos vyresnioji specialistė A. K. 2019-01-31 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2235-2019 R. K. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskyrė 500 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 18 mėnesių.

Šalies argumentai

R. K. skundu prašo panaikinti Institucijos 2019-01-31 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2235-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodyta, jog jo veiksmai nebuvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Tai patvirtina ir byloje pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog dėl slidžios automobilių stovėjimo aikštelės dangos, vairuojamas automobilis, stipriau pasukus vairą, slydo į šoną. Stebint vaizdo įrašą nematoma kaip automobilis slysta, tačiau akivaizdu, kad jis turėjo slysti labai trumpą laiką ir negalėjo būti „nupiešti“ nutarime įvardinti piešiniai. Be to, automobilis BMW, kurį vairavo, yra varomas galiniais ratais ir, užtraukus rankinį stabdį, jie nustotų suktis ir nebūtų galimybės padidinti variklio apsukų, todėl tiek protokole, tiek ir nutarime nurodytos nusižengimo aplinkybės kelia dideles abejones.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti skundžiamą 2019-01-31 nutarimą Nr. 30-ANR_N-2235-2019. Atsiliepime nurodyta, kad iš administracinės bylos medžiagos matyti, jog įrodymai (pareigūno tarnybinis pranešimas, vaizdo medžiaga ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Pabrėžtina, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje. Nusižengimas neabejotinai kvalifikuotas tinkamai, paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdžių metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. ir jo atstovas advokatas M. K. skundą palaikė. R. K. paaiškino, kad jis tikrai nesiekė padaryti pažeidimo siekiant pasismaginti, tai buvo netikėtas paslydimas. Norėdamas išsilieti jis naudojasi Kaune esančia trasa. Jis vakare su drauge važiavo į aikštelę pailsėti, tiesiog pabūti, pasivaikščioti, nes buvo labai gražus sniegas. Pareigūnai į nieką neatsižvelgę ji „nulinčiavo“. Toje aikštelėje jis atsidūrė netikėtai, nes pradžioje norėjo važiuoti į kitą aikštelę, bet kadangi kelias renovuotas jis ne ten pasuko. Jis slydo tik vieną kartą sukant į kairę pusę. Automobilio galas slydo į dešinę. Išvažiuojant į aikštelę jis pamatė pliką ledą, pristabdė bei pasirinko važiuoti ne ledu, o sniegu. Tada jo automobilis neteko stabilumo, jis bandė jį suvaldyti, tačiau automobilis apsisuko 180 laipsnių kampu. Jam sustojus privažiavo pareigūnai. Jam važiuojant ratu automobilio galą gal kiek ir mėtė. Jo nuomone „piešti saulę“ reiškia sukti ratus aplinkui, t. y. ovalia trajektorija, bent jau 360 laipsnius. „Piešiant saulę“ reikia spausti „gazas-dugnas“ ir traukti rankinį stabdį. Jis tą sugeba padaryti, jei yra tinkama įranga. „Piešiant saulę“ reikia susukti vairą, įjungti pirmą pavarą ir paspausti greičio pedalą, kitaip tariant „paprievartauti“ automobilį. Priekį varančiais ratais taip pat galima padaryti iš inercijos, tačiau galiniais ratais ir keturias ratais varomu automobiliu lengviau „piešti saulę“. Driftingas - „piešiant saulę“, „piešiant jaunaties mėnulį“, „piešiant vingiuotą kelią“ yra galiniais ratais varomų automobilių sportas. Jo automobiliui užtraukus rankinį stabdį, padidinti variklio apsukų neįmanoma.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. P. parodė, kad R. K. yra jos vaikinas. Jie sausio 17-18 d. važiavo pasivažinėti ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) aikštelę. Be jokios potekstės jie nusprendė apvažiuoti aikštelę, buvo daug sniego ir jiems važiuojant jų galinę automobilio dalį užmetė. Jie apsisuko, o priešais juos stovėjo policijos automobilis su įjungtais švyturėliais. Ji naktį mato prastai. Policijos automobilis juos sekė aikštelėje. Ji policijos automobilį pamatė tada, kai juos užmetė, o policijos automobilis sustojo priekyje jų. Aikštelėje R. K. rankinio stabdžio netraukė, jis iš vis nematė, kad jis naudotų rankinį stabdį. Jis suko į kairę todėl, kad norėjo tiesiog apvažiuoti aikštelę. Jie sustojo todėl, kad policijos automobilis buvo įjungęs švyturėlius. Ji nemano, kad buvo slydinėjimas ar chuliganiškas vairavimas. Aikštelėje buvo kitų automobilių. Šie automobiliai buvo sustoję aikštelėje ir jie važiavo palei juos. Jiems slystant, dešinėje buvo automobilis, bet ji negali įvardinti ar netoli. Mano, kad daugiau nei 5 m, gal apie 10 m.

Teismo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė S. B. parodė, kad patruliuojant važiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje, kaip jie žino, renkasi jaunimas. Įvažiavus į aikštelę buvo daug automobilių. Jie pastebėjo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį kuris važiuojant „piešė jaunaties mėnulį, vingiuotą kelią“. Jie važiavo paskui automobilį ir įvažiavus į aikštelę „(duomenys neskelbtini)“ automobilis pradėjo slysti šonu. Vairuotojas jiems paaiškino, kad tikrino žiemines padangas. Tokį vairavimą jie įvertino kaip chuliganišką, nes aikštelėje buvo labai daug mašinų ir žmonių, kurie stovėjo prie mašinų ir rūkė. Jos nuomone, šioje aikštelėje žmonės tam ir renkasi. Norint taip slysti, reikia būtinai užtraukti rankinį stabdį ir spausti greičio pedalą. Jos manymu, užtraukus rankinį stabdį variklis neužges, o slys.

Iš vaizdo įrašo JRM967SuperB_ch2_20190117234343_20190117234632.avi matyti, kad filmuojama per automobilio priekinį stiklą. Yra tamsus paros metas, žiema. Automobilis juda pirmyn apsnigta, apšviesta gatve. Pareigūnai 23:44:07 val. įvažiuoja į aikštelę, joje matosi daug automobilių. Pareigūnai ramiai važiuoja aikštele, 23:44:25 val. jie padidina greitį ir pradeda vytis priekyje važiuojantį automobilį. 23:44:44 val. matosi kaip priekyje greitai važiuojančio automobilio galas slysteli. 23:45:02 val. priekyje važiuojantis automobilis nemažindamas greičio įvažiuoja į aikštelę, kurioje yra daug automobilių. 23:45:07 val. automobilis pradeda slysti dešiniu šonu ir priekiu atsisuka link važiuojančių pareigūnų bei sustoja. 23:45:17 val. matosi automobilių priekinės šviesos bei aikštelės šonuose sustumtos aukštos sniego pusnys, už kelių metrų stovintis automobilis. 23:45:28 val. prie automobilio prieina pareigūnas ir bendrauja su vairuotoju.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. K.

skundas netenkintinas.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas – tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų, ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-7-976/2018, Kauno apygardos teismo 2017-12-06 nutartis AN2-663-383/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-06 nutartis AN2-466-458/2017).

Teismo nuomone, R. K. versija, kad 2019-01-17, 23.45 val. (duomenys neskelbtini), jo vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo vairuotas chuliganiškai, o automobilis paslydo dėl sudėtingų oro sąlygų, po to jis bandė ištiesinti automobilį ir jį suvaldyti, o ne tyčia sukėlė slydimą, siekdamas parodyti nepagarbą visuomenei ar priešpastatyti save aplinkiniams, yra paneigta teismo posėdžių metu apklaustos liudytojos S. B. parodymais, policijos pareigūno A. K. tarnybiniu pranešimu ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Byloje pateiktas vaizdo įrašas visiškai paneigia R. K. skunde nurodytą aplinkybę, jog automobilis galėjo paslysti netyčia – įraše matomą automobilio slydimą stovėjimo aikštelėje akivaizdžiai nulėmė valiniai automobilio vairuotojo veiksmai – staigus akseleravimas, automobilio vairo sukimas, galimas rankinio stabdžio užtraukimas. Tai, jog asmuo pats išprovokavo nevaldomą automobilio slydimą, patvirtina ir ta aplinkybė, jog važiuodamas aplink aikštelę apsnigtu keliu ir slydęs, (posėdžio metu tai nurodė pats R. K., vaizdo įrašo 23:44:44 val.) bei neabejotinai supratęs, jog automobilis pavojingai slydo dėl slidžios kelio dangos, R. K., nemažindamas važiavimo greičio bei nestabdydamas, įvažiuoja į aikštelę, kurioje yra kiti automobiliai, ir išprovokavęs nevaldomą automobilio slydimą, slysta visiškai šalia kitų automobilių (vaizdo įrašo 23:45:07 val.). Nėra abejonės, jog kelio danga buvo slidi, ir ant jos važiuojantis automobilis galėjo paslysti ir netyčia, tačiau šiuo atveju akivaizdu, jog R. K. pasinaudojo slidžia kelio danga, jog sukeltų automobilio nevaldomą slydimą šonu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ne vairuotojo tyčiniai veiksmai (vairo sukimas, rankinio stabdžio užtraukimas ir akseleravimas), o kitos nuo jo nepriklausančios aplinkybės nulėmė automobilio pavojingą slydimą.

Iš minėto vaizdo įrašo turinio bei liudytojų parodymų akivaizdžiai matyti, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, ant slidžios kelio dangos tyčia rankiniu stabdant automobilio ratus, taip priverčiant automobilį slysti šonu, keisti važiavimo kryptį, ir tokiu būdu sukeliant pavojų visiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais R. K. parodė aiškią nepagarbą visuomenei, savo vairuojamo automobilio išskirtinumą, vairavo itin įžūliai ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką. Akivaizdu, jog tokiu savo elgesiu R. K. atvirai pademonstravo nepagarbą visuomenei, paniekino moralės ir elgesio normas, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, o tokiam elgesiui pateisinti nesama jokios objektyvios dingsties. Pažymėtina, kad R. K. manevravimo metu automobilių stovėjimo aikštelėje važiavo ir stovėjo automobiliai.

Taigi darytina išvada, jog R. K., pažeidęs KET 4 (eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu), 9 (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) punktų reikalavimus, savo tyčiniais veiksmais, o ne dėl atsitiktinio automobilio slystelėjimo, sukėlė pavojų eismo saugumui, kitų asmenų, o ypač savo gyvybei, sveikatai bei turtui ir tai padarė dėl chuliganiškų paskatų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad R. K. kaltė padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą nekelia abejonių, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą administracinį nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį bei paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Tokiu būdu naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-01-31 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2235-2019 nepakeistą ir R. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus