Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo dydžio, nepilnamečių vaikų pavardės pakeitimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Byloje nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta ieškovės (tuo metu – R. K.) ir atsakovo (tuo metu – A. K.) santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (22-25 b. l.).

11. Šiuo metu ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena panaudos sutarties pagrindu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (30 b. l.). Ieškovė yra 4 kurso studentė, jos mėnesio pajamas sudaro apie 200-250 Eur socialinė išmoka, gaunama iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, studijų metu – 125 Eur socialinė stipendija (63-78, 156 b. l.). Ieškovė neturi nekilnojamojo turto (157 b. l.). Jos išlaidas kiekvieno vaiko išlaikymui sudaro 365 Eur į mėnesį: 150 Eur maistui, 45 Eur būsto išlaikymo išlaidos, 25 Eur drabužiams, 15 Eur avalynei, 20 Eur vitaminams ir vaistams, 15 Eur laisvalaikiui, renginiams, 20 Eur transporto išlaidos kurui, 15 Eur higienos priemonėms, 10 Eur priemonėms ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, 50 Eur mokestis darželiui (41-43, 161 b. l.). Iš L. K. asmens sveikatos istorijos matyti, kad jai diagnozuota alergija dulkių erkėms, dažnai kartojasi sloga ir sausas kosulys (52, 54 b. l.).

12. Atsakovo paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais atsakovas dirba periodiškai (114-116 b. l.), jo pajamos kas mėnesį nėra pastovios, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Kartais atsakovas užsidirba papildomų lėšų perpardavinėdamas antikvariatą, kartais išvyksta į užsienį dirbti, vasaros metu dirba Lietuvoje viešo maitinimo versle. Teismo išreikalautais duomenimis atsakovas turi automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (117, 118 b. l.). Atsakovo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, daržinę, du ūkinius pastatus, malkinę, garažą, kiemo statinius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (158-160 b. l.). Kreditorinių įsipareigojimų bylos duomenimis atsakovas neturi (119, 120 b. l.).

13. Šeimos aplankymo akto, parengto Tarnybos 2019 m. gegužės 30 d., duomenimis atsakovas A. K. šaltuoju metų laikotarpiu gyvena (duomenys neskelbtini) (rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį), kitu metu gyvena pajūryje, tikslaus adreso nenurodė (162 b. l.). Namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra labai senas, medinis, iš dalies apšiltintas, vizualiai vertinant, namo būklė atrodo patenkinama. Atskovo teigimu, namui reikalingas remontas. Name yra du gyvenamieji kambariai, vonios kambarys, virtuvė su išėjimu į lauko terasą, šildymas namuose krosninis. Name yra reikiami baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika, vaikams skirtas atskiras kambarys su reikiamais baldais, kurių būklė patenkinama. Kambaryje yra žaislų, vaikų lavinimui skirtų priemonių, vaikams sudaromos galimybės piešti ant baldų ir sienų. Šeimos namas yra prie gatvės, teritorija neaptverta, kieme nenušienauta, peraugusi žolė. Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu name negyvena, todėl teritorija nesutvarkyta.

14. 2019 m. gegužės 30 d. parengto akto duomenimis Tarnybai nebuvo žinoma A. K. šeima, duomenų apie netinkamą gyvenimo būdą, vaikų teisių pažeidimus šeimoje negauta. Tarnybos teigimu, šeimos buities sąlygos yra kuklios, tačiau namuose palaikoma tvarka ir švara, yra visi būtini daiktai gyvenimui, vaikų fizinių ir emocinių poreikių tenkinimui. Atsakovas paaiškino Tarnybos darbuotojai, kad jis nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. buvo registruotas užimtumo tarnyboje, šiuo metu turi verslą pajūryje.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 20 punktas).

21. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21, 22 punktai).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad vaikų išlaikymui jai kas mėnesį reikalinga bendra 730 Eur suma (po 365 Eur kiekvienai mergaitei). Ieškovė išlaidų vaikams rūšis nurodė byloje pateiktoje lentelėje (161 b. l.). Atsakovas iš esmės neginčijo to, kad ieškovė realiai turi tokias išlaidas, augindama vaikus, bet nesutinka, kad šios išlaidos yra būtinos vaikų poreikių tenkinimui. Pasak atsakovo, kai kurių išlaidų galima išvengti (vaistams, laisvalaikiui, darželiui, higienos priemonėms, priemonėms ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, būsto išlaidų).

23. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos vaikams yra būtinos, nes jos užtikrina vaikų teisių į gyvenamąjį būstą, sveikatą, visapusišką vystymąsi ir turiningą laisvalaikį įgyvendinimą. Atsakovo motyvai, kad tam tikros išlaidos nėra būtinos, nes jis pats gali užtikrinti vaikų sveikatą, lavinimą ir turiningą laisvalaikį, nepagrįsti bei sudaro prielaidas pažeisti vaikų pagrindines teises, nurodytas šio sprendimo 17-19 punktuose. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra profesionalus gydytojas bei mokytojas (auklėtojas), galintis kvalifikuotai prižiūrėti vaikų sveikatą bei perduoti vaikams tas pagrindines žinias, kurios perduodamos vaikų darželyje ar mokykloje. Ieškovės nurodytos išlaidos vaikams atitinka išlaidas, būtinas minimaliems nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti (sprendimo 20 punktas). Todėl atsakovo teiginys, kad vaikams nebūtinos visos nurodytos išlaidos, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

24. Byloje esančiais duomenimis, ieškovės turtinė padėtis po skyrybų su atsakovu pasikeitė, nes ji atnaujino studijas universitete, vaikai pradėjo lankyti darželį, dukros dažnai sloguoja, vienai mergaitei diagnozuota alergija. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus apie ieškovės ir vaikų pasikeitusias gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog dėl jos ir vaikų gyvenime vykstančių pokyčių išlaidos vaikų priežiūrai padidėjo. Ieškovė, atnaujinusi mokslus universitete, besimokydama dieniniame skyriuje, neturi galimybės dirbti, tačiau ne atsisako savo pareigos teikti išlaikymą abiems vaikams. Šalių dukros pradėjo lankyti darželį, dėl dažnų susirgimų ieškovė kartais priversta samdytis auklę. Todėl akivaizdu, kad ieškovei gaunant į mėnesį apie 400 Eur bei teoriškai iš atsakovo – 200 Eur vaikų išlaikymui, yra itin sudėtinga užtikrinti ir vaikų, ir ieškovės būtiniausius poreikius. Vien vaikų išlaikymui, ieškovės paaiškinimais ir juos patvirtinančiais rašytiniaisi įrodymais, į mėnesį reikia apie 730 Eur, o ji gauna į mėnesį – apie 600 Eur (įskaitant atsakovo teikiamą išlaikymą vaikams). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog iš atsakovo priteistinas išlaikymas turi būti padidintas (CK 3.201 straipsnis).

25. Byloje nustatyta, kad atsakovas neturi nuolatinio pajamų šaltinio, teikiančio jam stabilias pajamas. Paprastai jis dirba vasaros metu, kitu metu – verčiasi iš esmės atsitiktiniais darbais. Atsakovas nurodė, kad jis yra sveikas, darbingas, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, neturi kitų išlaikytinių, išskyrus nepilnametes L. ir M. K.. Atsakovas turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), du automobilius. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Atsakovas, turėdamas aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, būdamas sveikas ir gana jauno amžiaus, turi didesnes galimybes įsidarbinti bei gauti pastovias pajamas, nei ieškovė, kuri šiuo metu mokosi ir prižiūri du nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis).

26. Ieškovė prašo nežymiai padidinti iš atsakovo vaikams priteistiną išlaikymą (pridedant po 50 Eur kiekvienai mergaitei), prisiimdama didesnę vaikų išlaikymo naštą. Patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovas turėtų teikti vaikų išlaikymui bendrą 300 Eur sumą į mėnesį, atsakovė – 430 Eur. Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panašiose bylose, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo iki 150 Eur kiekvienai mergaitei, turi būti patenkintas, siekiant užtikrinti minimaliausius nepilnamečių vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

27. CK 3.175 straipsnyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina (CK 3.175 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 34 punktas).

29. Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

30. Vadovaujantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016, 46 punktas).

31. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

32. Ieškovė reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo grindžia tuo, kad, nesant konkrečios atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, atsakovas dažnai piktnaudžiauja savo teise matytis ir bendrauti su mergaitėmis. Atsakovas, pažadėjęs neatvyksta pasiimti vaikų, arba reikalauja pasimatyti su mergaitėmis tuo metu, kai ieškovė jau būna suplanavusi savo ir mergaičių veiklą. Atsakovo teigimu, jo ir vaikų bendravimo tvarka, nustatyta ankstesniu teismo sprendimu, neturi būti keičiama, kadangi jis negyvena pagal grafiką, ir net jei teismas nustatys tą tvarką, jis nevykdys jos.

33. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimų, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl konkrečios atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo yra pagrįstas. Atsakovas iš esmės neneigė ir net patvirtino kai kurias ieškovės nurodytas aplinkybes, teigdamas, kad jam spontaniškai panorėjus pasimatyti su savo dukromis, jis skambina ieškovei ir prašo, jog ji užtikrintų jo galimybę bendrauti su dukromis. Teismo nuomone, toks atsakovo požiūris į bendravimą su savo nepilnamečiais vaikais gali pakenkti vaiko interesams augti stabilioje, jų interesus ir teises (sprendimo 17-19 punktai) užtikrinančioje aplinkoje. Atsakovo noras bendrauti su dukromis tuo metu, kai jis to pageidauja, iš esmės reiškia jo siekį nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogi tik jam (sprendimo 28 punktas).

34. Tačiau, įvertinus tai, kad vaikų visapusiškam ir jų interesus atitinkančiam vystymuisi reikalingas aktyvios veiklos, laisvalaikio, miego, poilsio režimas, atsakovo prašoma palikti galioti bendravimo tvarka sudarytų prielaidas pažeisti vaikų teises, nurodytas sprendimo 17-19 punktuose. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gali išreikšti pageidavimą pasimatyti su dukromis ir tuo metu, kai jos yra sveikatos priežiūros ar ugdymo įstaigoje, ar leidžia laiką kartu su savo motina iš anksto suplanuotose renginiuose, ar tuo metu, kai ieškovė būtų suplanavusi kelionę su dukromis. Be to, atsakovo prašoma palikti galioti bendravimo tvarka (pagal susitarimą su ieškove) sudarytų sąlygas pažeisti ir ieškovės teises į bendravimą su savo vaikais konkrečiu, jos suplanuotu laiku. Ypač turint omenyje, kad ieškovė šiuo metu studijuoja, jai tenka didesnė vaikų priežiūros našta nei atsakovui, ir ji, labiau tikėtina, negyvena pagal laisvą grafiką kaip atsakovas.

35. Teismas, pakeisdamas Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, atsižvelgia į tai, kad išvadą teikianti institucija nurodė, jog ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka yra lengvai įgyvendinama, atitinka nepilnamečių vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais. Atsakovas iš esmės nenurodė teismui motyvų (išskyrus tai, kad jis negyvena pagal grafiką), dėl kurių ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra tinkama bei paneigtų jo teisę maksimaliai bendrauti su savo dukromis ir maksimaliai dalyvauti jų auklėjime.

36. Ieškovės pasiūlytoje nustatyti bendravimo tvarkoje nurodytos konkrečios atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo dienos ir laisvadieniais, ir darbo dienomis, ir valstybinių švenčių dienomis, ir mergaičių gimtadieniais. Tokia tvarka atitinka keliamus teismų praktikoje reikalavimus (žr. sprendimo 29 punktą). Atsakovui nenurodžius ir neįrodžius aplinkybių, kurios paneigtų jo teisę maksimaliai bendrauti su dukromis nurodytomis dienomis, teismas tenkina ieškovės prašymą ir atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos atstovės išsakytas pastabas nustato, kad laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki liepos 1 d. (nuo ugdymo įstaigų darbo metų pradžios iki pabaigos) atsakovas bendrauja su dukterimis darbo dienomis kiekvieną trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį, pasiimdamas abi dukras iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams trečiadienį ir atveždamas dukras į jų ugdymo įstaigą ne vėliau kaip iki penktadienio 9.00 val. (įstaigos darbo laiku). Taip pat nustatoma, kad atsakovas kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9.00 val. iki 11.00 val. ir parveža dukras į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.

37. Teismas, vadovaudamasis tais pačiais motyvais, kurie nurodyti pirmiau (sprendimo 33-36 punktai), nustato, kad atsakovas turi teisę savo kasmetinių atostogų metu 10 kalendorinių dienų laikotarpiui pasiimti dukras iš jų gyvenamosios vietos pirmą šio laikotarpio dieną nuo 9.00 val. iki 13.00 val. ir privalo atvežti vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip iki 20.00 val. Atsakovas valstybinių švenčių dienomis turi teisę bendrauti su dukromis lyginiais metais, pasiimdamas jas iš jų gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 11.00 val., ir atveždamas jas į jų gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną iki 20.00 val. Atsakovas turi teisę praleisti Tėvo dieną su dukromis, pasiimdamas jas iš jų gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 11.00 val. ir atveždamas jas tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Motinos dieną dukros praleidžia kartu su ieškove. Lyginiais metais, kai šalių dukrų gimimo dienos sutampa su darbo dienomis, atsakovas turi teisę papildomai bendrauti su dukterimis artimiausią savaitgalį, paimdamas jas iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9.00 val. iki 11.00 val., ir privalo atvežti jas į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienį iki 20.00 val.

38. Teismas, nustatydamas pirmiau nurodytas bendravimo tvarkos sąlygas, atsižvelgia ir į atsakovo gyvenimo būdą. Dėl to nusprendžia tenkinti ieškovės prašymą dėl jos informavimo apie atsakovo atostogas, kurių metu jis norėtų paimti mergaites bendravimui, iš dalies. Atsakovas privalo įspėti ieškovę apie kasmetinių atostogų pradžią prieš dvi savaites iki kasmetinių atostogų pradžios elektroniniu paštu ar trumpa SMS žinute.

39. Nustatant atsakovo ir jo vaikų bendravimo tvarką darbo dienomis, laisvadieniais ir valstybinių švenčių dienomis, išaiškintina, kad tokia bendravimo tvarka yra privaloma atsakovui. Jei atsakovas nevykdys šios tvarkos sąlygų, nesant objektyvių priežasčių ar geranoriškai nesusitarus dėl to su ieškove, laikytina, kad jis nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, ir tai yra pagrindas spręsti dėl jo kaip tėvo teisių apribojimo (žr. sprendimo 30 punktą). Įvertinus tai, ieškovės prašymas nustatyti, kad atsakovas turi įspėti ieškovę apie ketinimą bendrauti su mergaitėmis pagal nustatytą teismo grafiką yra perteklinis. Tačiau, atsižvelgiant į atsakovo teiginius apie tai, kad jis neketina bendrauti su dukromis pagal teismo nustatytą grafiką, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus ir teisę į stabilią aplinką, nustatytina, kad tuo atveju, jei atsakovas nenorėtų pasiimti vaikų teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje nurodytu laiku, jis turi pranešti apie tai ieškovei likus keturioms dienoms iki bendravimo tvarkoje nustatyto termino. Teismas nustato tokį trumpesnį nei prašo ieškovė įspėjimo terminą, atsižvelgdamas ir į atsakovo laisvą gyvenimo būdą.

40. Esant aplinkybėms, dėl kurių atsakovo bendravimas su dukromis negalimas (vaiko ar tėvo liga, nenumatytas įvykis, dėl kurio tėvas negali pasimatyti su dukromis), šalys privalo viena kitą informuoti apie šias sąlygas SMS žinute iš karto šioms aplinkybėms atsiradus, bet ne vėliau kaip 4 valandoms (pagal galimybes) iki numatyto susitikimo.

41. Ieškovės prašymas nustatyti, kad atsakovas bendrauja su abiem vaikais vienu metu tenkintinas, atsižvelgiant į ieškovės nurodomas aplinkybes, kad mergaitės, būdamos atskirtos viena nuo kitos, jaučia diskomfortą, nemiega, verkia. Teismas, tenkindamas šį ieškovės prašymą, atmeta atsakovo motyvą, kad jam sudėtinga prižiūrėti abu vaikus vienu metu. Atsakovas pripažino teismo posėdžio metu, kad jis gali tinkamai prižiūrėti abi mergaites vienu metu, tačiau paaiškino, kad tai yra sudėtingiau nei imant vaikus po vieną. Ieškovė taip pat patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis gali tinkamai pasirūpinti ir rūpinasi mergaitėmis, kai jos abi būna pas atsakovą. Teismas, siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę bendrauti tarpusavyje šeimoje tuo metu, kai jos būna ir su tėvu, nustato, kad atsakovas bendrauja su savo abiem nepilnamečiais vaikais tuo pačiu metu.

42. Teismas, pasisakydamas dėl vietos, kurioje atsakovas turi paimti savo nepilnametes dukras bendravimui, pažymi, kad ir ieškovė, ir atsakovas iš esmės sutinka, jog būtent atsakovas turi paimti mergaites iš ieškovės ir vaikų gyvenamosios vietos. Tačiau ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas turi paimti vaikus prie užkardos, esančios netoli gyvenamojo namo, kuriame gyvena ieškovė su vaikais, teritorijoje. Sutiktina su atsakovo nurodytu motyvu, kad teismo sprendimu atsakovui negali būti uždrausta vaikščioti prie ieškovės langų, užeiti į gyvenamojo namo, kuriame gyvena ieškovė su vaikais, teritoriją. Be to, toks konkretus vaikų paėmimo vietos nurodymas gali pažeisti visų šalių interesus, jei vieną dieną užkarda bus panaikinta (nes nebus aišku, kur galima paimti vaikus). Todėl teismas nustato, kad atsakovas turi teisę pasiimti vaikus bendravimui iš ieškovės gyvenamosios vietos, iš anksto suderinęs konkrečią paėmimo vietą (prie namų, aikštelėje, prie buto, bute, prie užkardos ar kitur pagal susitarimą su ieškove). Teismas, nustatydamas šią sąlygą pažymi, kad tai nereiškia, jog atsakovo elgesys, kai jis galbūt triukšmavo ieškovės gyvenamosios vietos teritorijoje, yra toleruojamas. Ieškovei išaiškinama, kad tuo atveju, jei ieškovas triukšmauja ar kitaip pažeidžia viešąją tvarką jos gyvenamosios vietos teritorijoje, ji (jos kaimynai) turi teisę kviesti policijos pareigūnus, kurie ir užtikrintų ramybę jų kieme. Tačiau toks galimas ankstesnis atsakovo elgesys negali riboti jo teisės laisvai judėti neprivačioje valdoje.

43. Teismas, siekdamas užtikrinti abiejų tėvų teisę žinoti, kur, kokiose sąlygose yra jų vaikai, tenkina ieškovės prašymą nustatyti, kad tėvas ar motina, pas kurį yra dukros tam tikru momentu, turi užtikrinti galimybę kitam tėvui ar motinai bendrauti su dukromis telefoninio ryšio pagalba, esant galimybei – virtualiu būdu (pvz. programa „skype“ ar kt.). Įvertinus atsakovo išsakytus nuogąstavimus, kad vaikams esant pas jį, ieškovė nuolat skambina jam, nustatytina, kad tėvas ar motina, pas kurį yra dukros tam tikru momentu, turi užtikrinti galimybę kitam tėvui ar motinai bent vieną kartą į dieną bendrauti su dukromis telefoninio ryšio pagalba, esant galimybei – virtualiu būdu (pvz. programa „skype“ ar kt.). Teismas taip pat tenkina ir ieškovės prašymą nustatyti, kad atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, jų pasiėmimo ir grąžinimo laikas, vieta, bendravimo trukmė gali būti keičiama abiejų tėvų susitarimu. Ši sąlyga geriausiai atitiktų šalių nepilnamečių vaikų ir pačių šalių interesus, todėl nėra pagrindo jos netvirtinti.

44. Ieškovės prašymas nustatyti, kad atsakovas privalo užtikrinti, jog jo gyvenamojoje vietoje, į kurią jis veš savo dukras praleisti savaitgalį ar laiką, būtų visos komunalinės paslaugos, tinkamas šildymas, maisto produktai, vaikų atsarginiai rūbai ir kiti vaikų būtiniausius poreikius užtikrinantys daiktai, kad atsakovas užtikrintų gerą vaikų savijautą ir miegą, įpareigoti atsakovą nevartoti psichotropinių medžiagų ir alkoholio prie nepilnamečių vaikų, nenaudoti psichologinio smurto prieš ieškovę, yra pertekliniai. Ieškovės prašomi nustatyti atsakovui įpareigojimai ir draudimai yra savaime suprantami. Tam, kad atsakovas juos vykdytų, teismo sprendimas nebūtinas, nes nurodyti įpareigojimai ir draudimai yra savaime privalomi atsakovui kaip nepilnamečių vaikų tėvui bei Lietuvos Respublikos piliečiui, besilaikančiam teisės aktų reikalavimų.

Dėl vaikų pavardžių pakeitimo

45. CK 3.167 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras.

46. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 (toliau – Taisyklės), 125 punkte nurodyta, kad suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka. Taisyklių 126 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas.

47. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl jų nepilnamečių vaikų pavardžių. Šalių dukros gimė būnant ieškovei ir atsakovui santuokoje, kai abiejų šalių pavardės buvo tos pačios: (duomenys neskelbtini). Šalims išsituokus, ieškovė pakeitė pavardę į (duomenys neskelbtini), atsakovas – į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai turi pavardes, kurių jau neturi nei vienas iš jų tėvų. Ieškovės teigimu, tai apsunkina jos tinkamą rūpinimąsi vaikais, nes nuolat tam tikros institucijoms būtina teikti įrodymus apie ieškovės ir vaikų ryšį. Atsakovas prašo atmesti šį ieškovės prašymą, motyvuodamas tai tuo, kad mergaitės ateityje pačios pasirinks, kokią pavardę turėti.

48. Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu dėl vaikų pavardžių pakeitimo, nereiškė priešieškinio, nors teismas parengiamojo teismo posėdžio metu buvo išaiškinęs jam tokią teisę. Įvertinus ieškovės nurodomus motyvus dėl vaikų pavardžių pakeitimo, atsižvelgus į tai, kad skirtingos nei tėvų vaikų pavardės ateityje gali sukelti mergaitėms bei jų aplinkai bereikalingų klausimų ir insinuacijų dėl jų kilmės, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai dėl vaiko pavardžių pakeitimo yra pagrįsti. Teismas, nustatęs, kad nepilnamečių L. K. ir M. K. motinos pavardė pasikeitė, siekdamas užtikrinti vaikų teisę į tą pavardę, kurią turi vienas iš jų tėvų, tenkina ieškovės prašymą ir pakeičia nepilnamečių L. K. bei M. K. pavardes į ieškovės pavardę – (duomenys neskelbtini) (Taisyklių 125, 126 punktai; CK 3.167 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

49. Patenkinus iš dalies ieškovės ieškinį, byloje paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

50. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

51. Šioje byloje 2019 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 100 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (82, 83 b. l.). Ieškovė turėjo 250 Eur išlaidas, susijusias su advokatės pagalba atstovaujant ieškovę teismo posėdyje (163 b. l.).

52. Ieškovės ieškinio reikalavimai iš esmės patenkinti visiškai su tam tikrais nežymiais nukrypimais nuo ieškovės prašymų. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 250 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Žyminis mokestis už paduotą ieškinį, kurio mokėjimas buvo atidėtas, priteistinas iš atsakovo A. K. valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo A. K. valstybės naudai taip pat priteistinas ir 36 Eur žyminis mokestis už reikalavimą padidinti išlaikymą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

53. Valstybė šioje byloje taip pat turėjo 14,23 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys iš esmės patenkintas, šių išlaidų atlyginimas taip pat priteisiamas iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo valstybės naudai iš viso priteisiama 150,23 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 96 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

patenkinti iš dalies ieškovės R. V. ieškinį atsakovui A. K..

Pakeisti nepilnametės L. K., gim. 2015 m. gegužės 29 d., pavardę į (duomenys neskelbtini).

Pakeisti nepilnametės M. K., 2016 m. rugsėjo 28 d., pavardę į (duomenys neskelbtini).

P. J. rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą A. K. (buvusio (duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini) ir jo nepilnamečių dukrų L. V. ((duomenys neskelbtini)), gim. 2015 m. gegužės 29 d., ir M. V. ((duomenys neskelbtini)), gim. 2016 m. rugsėjo 28 d., bendravimo tvarką, nustatant tokią A. K. bendravimo su nepilnametėmis dukromis L. V., gim. 2015 m. gegužės 29 d., ir M. V., gim. 2016 m. rugsėjo 28 d., tvarką:

1. Laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki liepos 1 d. (nuo ugdymo įstaigų darbo metų pradžios iki pabaigos) atsakovas bendrauja su dukterimis darbo dienomis kiekvieną trečiadienį ir ketvirtadienį, penktadienį, pasiimdamas abi dukras iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams trečiadienį ir atveža dukras į jų ugdymo įstaigą ne vėliau kaip iki penktadienio 9.00 val. (įstaigos darbo laiku). Atsakovas bendrauja su dukterimis kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9.00 val. iki 11.00 val. ir parveždamas dukras į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.;

2. Atsakovas turi teisę savo kasmetinių atostogų metu 10 kalendorinių dienų laikotarpiui pasiimti dukras iš jų gyvenamosios vietos pirmą šio laikotarpio dieną nuo 9.00 val. iki 13.00 val. ir privalo atvežti jas į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip iki 20.00 val. Atsakovas privalo įspėti ieškovę apie kasmetinių atostogų pradžią prieš dvi savaites iki jo kasmetinių atostogų pradžios elektroniniu paštu ar trumpa SMS žinute;

3. Atsakovas valstybinių švenčių dienomis turi teisę bendrauti su dukromis lyginiais metais, pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 11.00 val. ir atveždamas jas į jų gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną iki 20.00 val.;

4. Atsakovas turi teisę praleisti Tėvo dieną su dukromis, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 11.00 val., ir atveždamas juos tą pačią dieną į vaikų gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Motinos dieną dukros praleidžia kartu su ieškove;

5. Lyginiais metais, kai šalių dukrų gimimo dienos sutampa su darbo dienomis, atsakovas turi teisę papildomai bendrauti su dukterimis artimiausią savaitgalį, paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9.00 val. iki 11.00 val. ir privalo atvežti dukras į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienį iki 20.00 val.;

6. Atsakovas, negalėdamas pasinaudoti savo teise bendrauti su dukromis pagal nustatytos tvarkos sąlygas, turi informuoti ieškovę SMS žinute arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 4 kalendorines dienas iki jo teisės įgyvendinimo dienos;

7. Esant aplinkybėms, dėl kurių atsakovo bendravimas su dukromis negalimas (vaiko ar tėvo liga ir kitos nenumatytos aplinkybės), šalys privalo viena kitą informuoti apie šias sąlygas SMS žinute iš karto šioms aplinkybėms atsiradus, bet ne vėliau kaip 4 valandoms (pagal galimybes) iki numatyto susitikimo;

8. Tėvas ar motina, pas kurį yra dukros tam tikru momentu, turi užtikrinti galimybę tėvui ar motinai bendrauti su dukromis telefoninio ryšio pagalba, esant galimybei - virtualiu būdu (pvz. programa „skype“ ar kt.), bent vieną kartą į dieną.

9. Atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikas, vieta, bendravimo trukmė gali būti keičiama abiejų tėvų susitarimu.

P. J. rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei L. V., gim. 2015 m. gegužės 29 d., 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur išlaikymo, mokėtino kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

P. J. rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei M. V., gim. 2015 m. gegužės 29 d., 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur išlaikymo, mokėtino kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti ieškovei R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 150,23 Eur (vieno šimto penkiasdešimties Eur 23 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo įrodymus reikia pateikti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Kauno miesto savivaldybes administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.