- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- eI-3078-809/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)”
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)” dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo vykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) ligoninė (toliau – ir pareiškėja, Ligoninė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) patenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2019 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. (SK-285,2018)SPR-41 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 26 d. skundą; 3) priteisti pareiškėjai iš Tarnybos 22,5 Eur (dvidešimt du eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidas (1 t., el. b. l. 77–85).
Nurodė, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) publikuotame ir (duomenys neskelbtini) interneto portaluose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskelbtame žurnalistės A. V. straipsnyje „A. V. neklauso net A. V. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir straipsnis, Publikacija), paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios Ligoninės bei jos darbuotojų dalykinę reputaciją, taip pat darbuotojų garbę ir orumą. Ligoninė 2018 m. kovo 1 d. gavo Tarnybos Sprendimą pripažinti pareiškėjos skundą dėl publikacijoje „A. V. neklauso net A. V. (duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) d. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos nepagrįstu.
Paaiškino, kad pasak Tarnybos, antraštėje „A. V. neklauso net A. V. (duomenys neskelbtini)“ paskelbta informacija pagal lingvistinę išraišką turi konstatavimo požymių, tačiau jie yra nepakankami, kad būtų pripažinti žiniomis, todėl įgyja vertinamąjį pobūdį. Pažymėjo, jog pareiškėja 2019 m. lapkričio 26 d. skunde nurodė, kad D. B. Ligoninėje dirba nuo 2018 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) pareigose. D. B. darbo sutartis su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nutraukta 2017 m. gruodžio 29 d., D. B. prašymu, atleidžiant iš užimtų Sveikatos apsaugos (duomenys neskelbtini) pareigų. Šiuo metu D. B. nebedirba Sveikatos apsaugos (duomenys neskelbtini), o vienintelės užimamos pareigos yra Ligoninės (duomenys neskelbtini). D. B. tiesiogiai vykdo Ligoninės direktoriaus pavedimus ir atskaitingas tik Ligoninės direktoriui. Atsižvelgus į tai, pažymėjo, jog antraštės formuluotė sąmoningai iškreipia objektyvią situaciją, kadangi faktinio pobūdžio duomenys, t. y. tiesioginis D. B., kaip (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) A. V. pavaldumas, yra pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Kadangi tokie teiginiai yra patikrinami, todėl negali būti laikomi nuomone, todėl antraštė „A. V. neklauso net A. V. (duomenys neskelbtini)“ kvalifikuotina ne kaip nuomonė, kurios pobūdis yra vertinamasis, o kaip naujos informacijos, t. y. žinios, paskelbimas. Akcentavo, jog minėtas teiginys yra pateikiamas kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, sakinys yra kategoriškas, suformuotas kaip teigimas, o ne kaip pasiūlymas, klausimas ar dvejonė, ko pasekoje Tarnybos teiginys, kad nėra pakankamai požymių pripažinti ginčyjamą antraštę žiniomis, neturi teisinio pagrindo. Pažymėjo, jog Bendrovė savo portaluose bei dienraštyje išspausdindama minėtą straipsnį pažeidė Visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 8 straipsnį, kadangi straipsnio antraštė leidžia susidaryti klaidingą nuomonę, jog tiesiogiai Sveikatos apsaugos ministrui pavaldus darbuotojas (ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, ministerijos vadovybės narys) nevykdo tiesioginių ministro pavedimų.
Tarnybos išvada, kad ginčytino vertinamojo teiginio „...Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės darbuotojai jaučiasi apgauti, gydymo įstaigos vadovybė nevykdo ministro įsakymų“ paskleidimas neperžengia saviraiškos laisvės ribų yra nepagrįstas, suformuotas netinkamai išaiškinus pareiškėjos faktinę situaciją. Tarnyba, nuspręsdama, kad ginčytinas teiginys atinka tikrovę bei nepažeidžia Ligoninės garbės ir orumo, nepagrįstai teiginio formuluotę priskyrė situacijos vertinimui t. y nuomonei. Akcentavo, kad teiginys „<...> gydymo įstaigos vadovybė nevykdo ministro įsakymų“ yra neteisingos, Ligoninės gerą vardą žeminančios žinios, o ne nuomonė. Pažymėjo, kad teiginys „<...> gydymo įstaigos vadovybė nevykdo ministro įsakymų“ yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas, kadangi Sveikatos apsaugos ministro (toliau – ir ministras) 2018 m. gegužės 3 d. įsakyme Nr. V-534 (toliau – ir Įsakymas), yra pateikta rekomendacija dėl paskirtų lėšų panaudojimo sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pagrindinio darbo užmokesčio pastoviajai daliai didinti, todėl šio įsakymo turinys negali būti interpretuojamas kaip imperatyvus nurodymas sveikatos priežiūros įstaigai nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidinti atlyginimus. Įsakymu Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) 2018 metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies skyrė 80 000 000 eurų nuo 2018 m. gegužės 1 d. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms skirtas lėšas Sveikatos apsaugos ministras rekomendavo naudoti sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pagrindinio darbo užmokesčio pastoviajai daliai didinti vadovaujantis 2017 m. birželio 16 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvine sutartimi Nr. 1. Šio įsakymo vykdymą Sveikatos apsaugos ministras pavedė Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuriai nurodė paskirstyti nurodytas lėšas. Atsižvelgdama į nurodytų susitarimų ir siektinų rodiklių nuostatas, Ligoninė su teritorinėmis ligonių kasomis pasirašė papildomus susitarimus. Bendra sutarčių suma - 723 177 Eur, kas sudaro papildomai 12,23 % nuo Ligoninės darbo užmokesčio fondo 2018 m. gegužės-gruodžio mėnesiais. Atsižvelgiant į tai, darbo užmokestis po sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis pasirašymo nuo 2018 m. birželio 1 d. buvo didinamas būtent tokio dydžio darbo užmokesčio fondo ribose. Ligoninė paliko 3% dydžio rezervą nuo papildomų susitarimų, t. y. 24 703 Eur, kuris skirtas padengti darbo užmokestį pagal nustatytus tikslus, jei suteikiama mažiau sveikatos priežiūros paslaugų, negu planuota ir dėl to negaunami sutartiniai apmokėjimai. Metų pabaigoje paaiškėjus, jog Ligoninė suteikė visas paslaugas numatytas sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis, Ligoninė panaudojo šį rezervą darbuotojų darbo užmokesčiui kelti. Atsižvelgiant į tai, kad Ligoninė įvykdė ministro įpareigojimą padidinti medikų atlyginimus, nėra teisinio pagrindo juos nagrinėjamus teiginius pripažinti teisingais ir atitinkančiais tikrovę. Minėtais teiginiais, jog Ligoninės vadovybė nevykdo ministro įsakymų, mažinamas tiek visuomenės, tiek kitų Ligoninės darbuotojų pasitikėjimas Ligonine bei jos vadovybe, kuri siekia užtikrinti teisės aktais nustatytą, tinkamą ir konkurencingą atlyginimą Ligoninėje dirbantiems darbuotojams. Melagingos informacijos skleidimu, taip pat pažeidžiamas Kodekso 6 straipsnis, kadangi šiuo atveju informacija nebuvo patikrinta, o paskelbto turinio informacija yra melaginga bei formuojanti neigiamą nuomonę apie Ligoninę, jos direktorių bei visą jo suburtą komandą.
Dėl teiginių, jog „...2017 m. liepą - 2018 m. balandį (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) vidutiniškai uždirbo 1412 eurų, o (duomenys neskelbtini) – 800 eurų, 2018 m. gegužę – birželį (duomenys neskelbtini) jau 1587 eurų (tik 12 proc. daugiau), o (duomenys neskelbtini) - 876 eurų (maždaug 8 proc. daugiau)“, akcentavo, kad Tarnyba, naudodamasi redagavimo teise, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turimą informaciją privalo perteikti laikydamasis Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) nuostatų bei pagrindinių visuomenės informavimo principų. Šiuo atveju informacija buvo paskleista apie pareiškėją, t. y. viešąjį juridinį asmenį, jos pozicijos pateikimas būtų tinkamas neturtinių teisių apsaugos užtikrinimas, tačiau šiuo atveju viešosios informacijos rengėjas nesudarė pareiškėjai galimybės pateikti savo paaiškinimus, komentarus ir pastabas nagrinėjama tema, todėl viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pažeidė VIĮ 16 straipsnio nuostatų reikalavimus ir, paskleidęs skundžiamo turinio informaciją nesudarant galimybės visoms šalims pateikti savo argumentus ir paaiškinimus, elgėsi nesąžiningai, taip peržengdamas teisės skleisti informaciją ribas. Eliminavus pareiškėjos teisę pateikti paaiškinimus, komentarus bei pastabas nagrinėjama tema, visuomenei buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys teiginiai, t. y. naudojami teritorinių ligonių kasų viešai skelbiami duomenys, kurie neatspindi realios įstaigos situacijos. Šiuo pateiktu atveju, skaičiuojamas darbo užmokestis pagal fizinius asmenis, tačiau Ligoninėje daug specialistų dirbančių ne pilnu darbo krūviu, dėl šios priežasties fizinio asmens darbo užmokestis neatrodo ženkliai pakilęs. Vertinant tik statistinius duomenis, neatsižvelgiant į realią situaciją, atrodo, jog darbo užmokestis vienam fiziniam asmeniui pakilo tik iki 12 proc., tačiau tokių duomenų negalima laikyti tiksliais, o tokiais veiksmais, pakartotinai pažeidžiamas Visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis.
Dėl teiginio „...psichologams, kurių ligoninėje dirba (duomenys neskelbtini), atlyginimai visiškai nebuvo padidinti“ pripažinimo nepažeidžiančiu VIĮ nuostatų, remiantis vien nuomonių įvairovės principu, pažymėjo, jog Tarnyba, vertindama, ar Publikacijos teiginys „...psichologams, kurių ligoninėje dirba (duomenys neskelbtini), atlyginimai visiškai nebuvo padidinti“ yra teisingos, tikrovę atitinkačios žinios, nepagrįstai vertino tik vieną iš viešosios informacijos rengėjo pareigų – remtis keliais šaltiniais. Priimdamas sprendimą atsakovė nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimą, jog nurodytas teiginys yra melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Ligoninėje siekiant tinkamai įgyvendinti SAM reikalavimus ne tik, kad psichologų atlyginimai buvo padidinti, tačiau taip pat buvo įgyvendintos ir kitos Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintos normos. Taip pat Ligoninėje atliekant darbuotojų darbo užmokesčio analizę buvo pastebėta, kad Ligoninėje visiškai nėra psichologų kaitos, jie dirba Ligoninėje jau ilgą laiką ir dėl neaiškių priežasčių juos įdarbinant ir vėliau keičiant darbo užmokesčio dydį, buvo nustatomi skirtingi darbo užmokesčio koeficientai, kas reiškia, jog nebuvo laikomasi darbo kodekse įtvirtintos imperatyvios nuostatos, jog toks pat darbas turi būti apmokamas vienodai. Siekiant ištaisyti ilgus metus vyravusią ydingą praktiką, Ligoninėje dirbantiems psichologams buvo atliktas pirmasis darbo užmokesčio suvienodinimo etapas, nuo 2018 m. birželio 1 d. buvo mažinamas psichologų darbo valandų skaičius, nuo 2018 m. birželio 1 d. psichologai dirba 1 etatu. Atsižvelgus į tai, Tarnyba pažeidė VIĮ 49 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus, Inspektoriaus veiklą grindžiančius teisėtumo, nešališkumo, nepriklausomumo, teisingumo principus.
Dėl ginčo teiginio dalies „<...> pastovioji dalis nebuvo pakeista – atlyginimai didinti didinant kintamąją jų dalį“ pripažinimo bendro pobūdžio informacija, nepažeidžiančia pareiškėjos dalykinės reputacijos, nurodė, kad Tarnyba Sprendime pripažino, kad Publikacijoje pateikiama informacija stokoja tikslumo, tačiau vertinant visos Publikacijos kontekstą, šis netikslumas neturi įtakos faktui egzistuoti. Tačiau, iš atsakovei pateikto 2019 m. lapkričio 26 d. skundo buvo galima pagrįstai konstatuoti, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. mažiausias pagrindinis darbo užmokestis sveikatos priežiūros specialistams mokamas per pastoviąją darbo užmokesčio dalį. Kadangi teiginyje „<...> pastovioji dalis nebuvo pakeista – atlyginimai didinti didinant kintamąją jų dalį“ pateikiami faktai gali būti patikrinami, todėl negali būti laikomi nuomone. Paaiškino, kad mažiausias pagrindinis darbo užmokestis buvo užtikrintas jį mokant per kintamąją darbo užmokesčio dalį dar iki Kolektyvinių derybų protokolinio susitarimo 2018 m. gegužės 4 d. Nr. 2/S-70 pasirašymo. Nuo 2018 m. birželio 1 d. mažiausias pagrindinis darbo užmokestis sveikatos priežiūros specialistams mokamas per pastoviąją darbo užmokesčio dalį. Atsižvelgiant į realią Ligoninės situaciją, akivaizdu, kad skleidžiant tokią klaidingo turinio informaciją, siekiama skleisti dezinformaciją, kuri visuomenėje sukurtų neigiamą požiūrį į Ligoninę bei jos direktorių ir formuotų nepatrauklios darbo vietos įvaizdį, netikrinant visuomenei pateikiamų faktų tikrumo ir remiantis tik vieno subjektyvaus šaltinio pateikta informacija. Tarnyba, neįvertinusi šių faktinių aplinkybių nepagrįstai priemė sprendimą dėl teiginio „<...> pastovioji dalis nebuvo pakeista – atlyginimai didinti didinant kintamąją jų dalį“ pripažinimo bendro pobūdžio informacija, nepažeidžiančia pareiškėjos dalykinės reputacijos.
Dėl atsakovės išvados, kad tiek Publikacijoje, tiek Ligoninės argumentuose netrūksta duomenų, patvirtinančių teiginyje „Pretenzijas dėl atlyginimų didinimo išsakę ligoninės (duomenys neskelbtini) prof. A. G., darbuotojai tesulaukė atsakymo, kad nėra pinigų. Pasak darbuotojų, ligoninės direktorius ragino juos palaukti spalio – žiūrės, kokia įstaigos finansinė situacija. Jeigu ji bus palanki, atlyginimus dar padidins“ skelbiamos nuomonės faktinio pagrindo buvimą, pripažinimo nepagrįsta, paaiškino, kad nors Tarnyba nurodo, kad Publikacijoje skelbiama Ligoninės direktoriaus suteikta informacija: “Kokia toliau bus mūsų finansinė situacija, priklauso nuo to, ar mes įvykdysime planus,ar gausime iš Ligonių kasų visas numatytas lėšas” leidžia daryti prielaidą, jog ginčytino teiginio dalis “Pretenzijas dėl atlyginimų didinimo išsakę ligoninės (duomenys neskelbtini) prof. A. G., darbuotojai tesulaukė atsakymo, kad nėra pinigų.“ yra pakankamas faktinis pagrindas pripažinti nuomonę pagrįsta, tačiau pareiškėja su šiuo argumentu nesutinka. Pažymėjo, jog negalima direktoriaus išsakytos pozicijos dėl planų įvykdymo bei būsimo finansavimo tapatinti su teiginiu „<...> darbuotojai tesulaukė atsakymo, kad nėra pinigų“. Akcentavo, kad minėto Publikacijos teiginio formuluotė sąmoningai iškreipia objektyvią situaciją, kadangi faktinio pobūdžio duomenys, t. y. neigiamas Ligoninės finansinis balansas, yra pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Kadangi tokie teiginiai yra patikrinami, todėl negali būti laikomi nuomone. Dėl šios priežasties teiginys „<...> darbuotojai tesulaukė atsakymo, kad nėra pinigų“ kvalifikuotinas ne kaip nuomonė, o kaip naujos informacijos, t. y. žinios, paskelbimas. Atkreipė dėmesį, kad Ligoninės 2018m. veiklos rezultatų ataskaitoje nurodytas pajamų ir sąnaudų skirtumas (690,2 tūkst. Eurų), patvirtina Ligoninės nenuostolingumą, todėl Publikacijoje pateikiamas teiginys „<...> darbuotojai tesulaukė atsakymo, kad nėra pinigų“ pripažįstamas melagingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Šiuo atveju Tarnybos vertinimas stokoja teisinio pagrindo, yra šališkas, pažeidžiantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo proncipus.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu teiginys „<...> Ministerijoje pareigas jis turėjo apleisti, kai žiniasklaida paskelbė, kad jis galėjo "spausti" buvusią (duomenys neskelbtini) A. M.-B.“ traktuojamas visuomenės informavimo priemonėje skelbiamomis pastabomis apie žinias, susijusias su tikrais įvykais. Ši Atsakovo išvada padaryta visiškai nepagrįstai, remiantis vien viešosios informacijos rengėjo pateikiamomis kita publikacijomis, kuriose pateikti nepagrįsti bei melagingi duomenys. Analogiškomis nuostatomis vadovautasi ir vertinant ar viešosios informacijos rengėjas turėjo pakankamą faktinį pagrindą pareikštai nuomonei „<...> Čia neva specialiai jam buvo sukurta darbo vieta.“ susidaryti. Vien nepatvirtintos, nepagrįstos ir jokio teisinio pagrindo neturinčios informacijos paskelbimas kitose visuomenės informavimo priemonėse negali būti būti laikomas pakankamu faktiniu pagrindu Publikacijoje išreikštai nuomonei susidaryti. Abu minėti teiginiai laikytini subjektyviais, menkinančiais pasitikėjimą Ligoninės direktoriumi bei jo sudaryta darbuotojų komanda, kaip gebančia efektyviai ir racionaliai valdyti Ligoninę, bei pažeidžia Visuomenės informavimo etikos kodekso 4 straipsnį. Be to, neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, tačiau žurnalistė A. V. į D. B. nesikreipė ir šios aprašomos situacijos pakomentuoti neprašė, nors ši pareiga įtvirtinta Kodekse.
Dėl teiginio „<...> Darbuotojai kalba, kad būtent jis, o ne A. G. yra tikrasis įstaigos vadas, kuris viskam diriguoja“ pripažinimo hiperbolizuota, literatūrinėmis išraiškos priemonėmis išreikšta nuomone, kuria reiškiama kritika dėl galimai netinkamo įsakymo įgyvendinimo, nurodė, kad teiginys „darbuotojai kalba“ yra niekuo nepagrįstas ir neįrodytas, nepateikiant nė vieno įrodymo ir nenurodant šaltinio iš kurio buvo gauta ši informacija. To neįvertinusi Tarnyba nepagrįstai padarė išvadą, jog skundžiamo turinio informacijos paskleidimas neperžengia saviraiškos laisvės ribų ir nėra pagrindo nustatyti visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimo. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų etikai turėtų būti keliami aukščiausi standartai, o jų veiksmai, kuriais skleidžiama tikrovės neatitinkanti ir žalą reputacijai daranti informacija, bei nesuteikiama teisė pareiškėjai bei jos darbuotojams atsakyti į kritiką laikytini šiurkščiu profesinės etikos pažeidimu.
Nurodė, kad plačiu mastu paskleista informacija, žeminanti Ligoninės dalykinę reputaciją bei Ligoninės darbuotojų garbę ir orumą yra melagingai paskleista realybės neatitinkanti informacija, Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja Žurnalistų etikos inspektorių atlikti išsamų tyrimą ir gautą skundą išnagrinėti tinkamai, laikantis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcionalumo, neliečiamumo ir viešumo principų, o skundžiamas Sprendimas, priimtas nesilaikant šių fundamentalių principų, nevisapusiškai ištyrus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir pažeidus Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 ir 89 dalis, 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, 44 straipsnį, 49 straipsnio 5 ir 6 dalis.
Šalies argumentai
Atsakovė Tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., el. b. l. 1–8).
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime nurodė, kad Sprendime atliktas teisėtas ir pagrįstas ginčo informacijos vertinimas. Sprendime nustatyta, kad Publikacijoje analizuojama konkreti situacija, kurioje atsidūrė pareiškėja ir teisėtus lūkesčius dėl darbo užmokesčio didėjimo puoselėjantys jos darbuotojai. Publikacijoje iškeltas vienareikšmiškai su pareiškėjos veikla susijęs klausimas, kuris kartu pripažįstamas pagrįstai dominančiu visuomenę, tačiau pareiškėjos manymu, Publikacija yra užsakomojo pobūdžio, galimai vertintina kaip paslėpta reklama. Bendrovė pažymėjo, kad gavusi profesinės sąjungos atstovų skundą nusprendė gilintis į šį klausimą, nes sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimas yra opi problema, profesinė sąjunga už Publikaciją nemokėjo, turinys su ja nebuvo derinamas. Taip pat pažymėjo, jog nekvestionuojama viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) teisė savo valdomose visuomenės informavimo priemonėse skleisti informaciją ne tik nacionalinio ar savivaldybės lygmens klausimais, bet ir apie kasdienines situacijas, su kuriomis susiduria eiliniai piliečiai. Akcentavo, kad Publikacijoje skelbiama informacija tenkina viešąjį interesą tokią informaciją žinoti. Sprendime nustatyta, kad publikacijų rengimas aktualiomis temomis negali būti prilyginamas užsakomąjai informacijai, o pareiškėja, siekdama įgyvendinti ministro Įsakymą dėl sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo, turi susitaikyti su tuo, jog jos priimami sprendimai gali būti įvairiai vertinami ir interpretuojami ne tik tarp darbuotojų, bet ir visuomenėje, visuomenės informavimo priemonėse, tokiu būdu įgyvendinant teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklą. Pareiškėjos argumentai dėl žinios ir nuomonės atskyrimo yra nepagrįsti, kadangi siekia savo dalykinės reputacijos pažeidimo pagrįstumo, tačiau ignoruoja savo, kaip viešojo asmens, statusą ir Publikacijoje keliamą viešojo intereso klausimą, tuo iškreipdama ne tik teisių pusiausvyra, bet ignoruojant aplinkybių, kartu ir paskelbtos informacijos, visumą, pateikdama neteisingus samprotavimus apie informacijos pobūdį.
Antraštė „A. V. neklauso net A. V. (duomenys neskelbtini)“ yra vertinamojo pobūdžio, tai yra įžanginė Publikacijos dalis, kuria siekiama anonsuoti, apibendrintai pateikti Publikacijoje skleidžiamą informaciją ir sudominti skaitytoją. Ginčo teiginyje vaizdingai perkeltine prasme atskleidžiamas sveikatos apsaugos politiką formuojančios (SAM) ir ją įgyvendinančios įstaigos (pareiškėjos) sąsajumas, siekiant svarbias ir opias sveikatos priežiūros specialistų darbo apmokėjimo problemas visuomenės informavimo priemonėje pristatyti patraukliai, sudominti skaitytoją. Publikacijoje aiškiai įvardijamos buvusios pareiškėjos darbuotojo pareigos, joje analizuojami darbuotojų nusiskundimai dėl galimai nevykdomų ar netinkamai vykdomų ministro įsakymų. Sprendime pagrįstai nustatyta, kad antraštėje paskelbtas subjektyvus vertinimas nestokoja faktinio pagrindo, informacija paskleista turint tikslą pabrėžti visų sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų pareigą vadovautis ministro įsakymais, t. y. atkreipti visuomenės dėmesį į svarbias problemas sveikatos apsaugos sistemoje, o ginčo teiginyje pasirinktas hiperbolizuotas informacijos pateikimo būdas atitinka antraštei keliamus reikalavimus. Publikacijoje pateikti faktai ir duomenys, vaizdžiai atspindėjo Publikacijos problematiką ir nebuvo iškreipti, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjos dalykinės reputacijos pažeidimą.
Dėl Publikacijos teiginio „(duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojai jaučiasi apgauti, gydymo įstaigos vadovybė nevykdo ministro įsakymų“ pažymėjo, jog šis teiginys yra visuomenės informavimo priemonėje skelbiamas požiūris, nusimanymas, pareiškėjos darbuotojų Publikacijoje aptariamos situacijos vertinimas, t. y. nuomonė. Akcentavo, jog tyrimo metu buvo nustatyta, jog Įsakymo 2 punkte įtvirtinta rekomendacija pagrįstai galėjo sukelti teisėtų lūkesčių pareiškėjos darbuotojams, tačiau Publikacijoje analizuojama situacija, kuomet „<...> atlyginimai buvo padidinti tiems, kurie uždirba daugiausia - gydytojams, skyrių vedėjams, o tiems, kurie uždirba mažiausiai <...> atlyginimas padidėjo vos keletu eurų.“ Šiuo atveju Tarnyba neturėjo pagrindo abejoti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) sąžiningumu, todėl pagrįstai nustatė, jog vertinamojo pobūdžio teiginio paskleidimas neperžengia saviraiškos laisvės ribų.
Dėl Publikacijos teiginio „2017 m. liepą - 2018 m. balandį (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) vidutiniškai uždirbdavo 1412 eurų, o (duomenys neskelbtini) — 809 eurus. 2018 m. gegužę-birželį (duomenys neskelbtini) - jau 1587 eurus (tik 12 proc. daugiau), o (duomenys neskelbtini) - 876 eurus (maždaug 8 proc. daugiau)“, nurodė, kad pareiškėjos ginčijamos informacijos šaltinis yra SAM ir Bendrovė, kurios pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Be to, pati pareiškėja nurodė, kad skelbiami teritorinių ligonių kasų duomenys, kurie neatspindi realios situacijos. Konkrečiu atveju ginčo informacija pateikiama reziumuota forma, paryškinant tam tikras detales, tačiau neiškreipiant SAM suteiktos informacijos turinio. Reziumuotas informacijos pateikimas savaime nereiškia, jog paskleista informacija yra netiksli ar neteisinga. Pabrėžė, kad viešai skleidžiant informaciją jos pateikimas negali būti ribojamas iki absoliutaus tikslumo, nes tai apsunkintų informacijos pateikimą visuomenei ir būtų neproporcinga saviraiškos laisvės požiūriu, Sprendime pagrįstai nustatyta, jog VII nuostatos nebuvo pažeistos.
Sprendime nustatyta, kad Publikacijos teiginyje „psichologams, kurių ligoninėje dirba (duomenys neskelbtini), atlyginimai visiškai nebuvo didinti“ paskelbta informacija apie pareiškėjos psichologų darbo užmokestį gali būti patikrinta objektyviais duomenimis, todėl laikytina paskelbtomis žiniomis. Tretysis suinteresuotas asmuo, turėdamas pareigą įrodyti, kad elgėsi sąžiningai, siekdamas informuoti visuomenę, atsakovei paaiškino, jog pareiškėjos ginčijamas teiginys yra visuomenės informavimo priemonėje skelbiama profesinės sąjungos darbuotojų pozicija, dėl kurios teisingumo buvo sudaryta galimybė pasisakyti pareiškėjos direktoriui, kuris nepatvirtino, kad ginčo teiginyje skelbiama faktinio pobūdžio informacija yra grindžiama tiesa, t. y. „Direktorius neigia teiginius, kad atlyginimai nebuvo didinti psichologams <...> darbo užmokestis didėjo vieniems mažiau, kitiems daugiau“, o pareiškėjos direktoriaus komentaras paskelbtas Publikacijoje. Akcentavo, kad Publikacijoje analizuojama situacija, kuomet pareiškėja įsitikinusi, kad ji ministro įsakymus vykdo, o profesinė sąjunga turi kitokią poziciją, todėl Publikacija siekiama informuoti visuomenę apie viešojo asmens (pareiškėjos) veiklą, kritikuoti jos vadovybės priimtus sprendimus. Publikacijoje skelbiamos informacijos kontekstas, tekstinė konstrukcija, akivaizdžios Bendrovės pastangos sąžiningai užtikrinti nuomonių įvairovę, atsakovei leido daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo teiginiu eilinis (vidutinis) informacijos gavėjas nėra klaidinamas. Įvertinus platesnes pareiškėjos tolerancijos ir pakantumo kritikai ribas teiginyje „psichologams, kurių ligoninėje dirba (duomenys neskelbtini), atlyginimai visiškai nebuvo didinti“ skelbiama informacija nesudarė pakankamo pagrindo pripažinti VII nuostatų pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba nustatė, kad Publikacijos teiginiu „Vadovaujantis ministro įsakymu, atlyginimai turėjo didėti didinant pastoviąją jų dalį, o pastovioji dalis nebuvo pakeista - atlyginimai didinti didinant kintamąją jų dalį“ dalyje „<...> pastovioji dalis nebuvo pakeista - atlyginimai didinti didinant kintamąją jų dalį“ paskelbta bendro pobūdžio informacija, neišskiriant konkrečios darbuotojų grupės. Sprendime pažymėta, kad paskelbta informacija stokoja tikslumo, tačiau vertinant ją visos Publikacijoje paskelbtos informacijos kontekste, šis netikslumas neturi įtakos faktui egzistuoti. Pažymėjo, kad be pareiškėjos ginčytų teiginių Publikacijoje pateiktos pareiškėjos darbuotojų nepasitenkinimo priežastys, atskirai aptariant tam tikrus nepasitenkinimo aspektus, skaitine ir procentine išraiška analizuojamas darbuotojų pagal profesijas darbo užmokestis, atskirai analizuojamas darbo užmokesčio didėjimo faktas. Sprendime įvertinus Publikacijos tikslą, nebuvo pagrindo konstatuoti pareiškėjos dalykinės reputacijos pažeidimą. Pareiškėja pateikia nepagrįstus argumentus ir dėl Publikacijos teiginio „Pretenzijas dėl atlyginimų didinimo išsakę ligoninės (duomenys neskelbtini) prof. A. G., darbuotojai tesulaukė atsakymo, kad nėra pinigų. Pasak darbuotojų, ligoninės direktorius ragino juos palaukti spalio - žiūrės, kokia įstaigos finansinė situacija. Jeigu ji bus palanki, atlyginimus dar padidins“ vertinimo. Pareiškėjos ginčijamu teiginiu visuomenės informavimo priemonėje skelbiamos pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais, t. y. nuomonė, kurios teisingumas nėra įrodinėjamas, tačiau ji turi turėti pakankamą faktinį pagrindą. Be to, Publikacijoje skelbiama pareiškėjos direktoriaus suteikta informacija, kas parodo, jog Bendrovės buvo skelbiama sąžiningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų bei duomenų. Sprendime atsakovė pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos ginčijamas teiginys, VII įtvirtintų nuomonės raiškai keliamų reikalavimų nepažeidė.
Tarnyba nustatė, jog Publikacijos teiginys „Ministerijoje pareigas jis turėjo apleisti, kai žiniasklaida paskelbė, kad jis galėjo „spausti“ buvusią (duomenys neskelbtini) A. M.- B.“ yra visuomenės informavimo priemonėje skelbiamos pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Sprendime nustatyta, kad pareiškėjos ginčijamas teiginys yra apie pareiškėjos (duomenys neskelbtini) D. B., kurio pozicija ir valia ginti savo garbę ir orumą skundo tyrimo medžiagoje buvo pareikšta. Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) tiek dėl šiuo metu užimamų, tiek ir dėl praeityje eitų pareigų yra viešasis asmuo, kurio kritikos ribos yra platesnės nei privataus asmens, todėl jis turi būti pakantesnis visuomenės informavimo priemonėse skelbiamai informacijai. Publikacijoje informacija apie pareiškėjos (duomenys neskelbtini) D. B. įsidarbinimo aplinkybės paskelbta, analizuojant konfliktinę situaciją tarp pareiškėjos ir jos darbuotojų bei paskelbiant nusimanymą, kodėl profesinė sąjunga, nusprendusi į pagalbą pasitelkti ministrą, jau aptarta kritiško pobūdžio informacija apie viešojo asmens elgesį, kuris galimai neatitiko moralės, paprotinių normų, bendražmogiško elgesio standartų, tad pateikti visuomenei tokio pobūdžio informaciją viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi ne tik teisę, bet ir pareigą. Teiginyje nevartojami pareiškėjos darbuotoją įžeidžiantys žodžiai, pateiktas subjektyvus visuotinai žinomų aplinkybių vertinimas, kuris papildomo neigiamo įspūdžio apie pareiškėjos darbuotoją neformuoja. Atsižvelgus į tai, Bendrovė, vykdydama „viešojo sergėtojo“ funkciją, pagrįstai ir nenusižengdama VII įtvirtintiems principams skelbė tokio pobūdžio informaciją. Tarnyba taip pat nustatė, kad Publikacijos teiginys „Čia neva specialiai jam buvo sukurta darbo vieta. Darbuotojai kalba, kad būtent jis, o ne A. G. yra tikrasis įstaigos vadas, kuris viskam diriguoja“ yra visuomenės informavimo priemonėje skelbiama nuomonė, todėl ją vertinant būtina atkreipti dėmesį į tai, jog nuomonės faktiniam pagrindui nustatyti nebūtina nurodyti, kad tai, ką teigia viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), yra tiesa. Be to, visuomenės informavimo priemonėse jau buvo pasirodžiusi informaciją apie D. B., todėl visuomenės informavimo priemonėje skelbiama nuomonė, kuri nestokojo faktinio pagrindo. Teiginio dalis („Darbuotojai kalba, kad būtent jis, o ne A. G. yra tikrasis įstaigos vadas, kuris viskam diriguoja“) yra asmenine patirtimi grįsta hiperbolizuota, literatūrinėmis išraiškos priemonėmis išreikšta nuomonė, kuria reiškiama kritika buvusiam ministro patarėjui dėl galimai netinkamo ministro Įsakymo įgyvendinimo pareiškėjos darbuotojų atžvilgiu. Vien nepalankios nuomonės apie pareiškėją ir / ar jos darbuotoją pareiškimas visuomenės informavimo priemonėje, nesudarė pakankamo pagrindo nustatyti pareiškėjos dalykinės reputacijos, jos darbuotojo garbės ir orumo pažeidimo fakto.
Nagrinėjant pareiškėjos skundą, buvo svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp viešojo asmens neturtinių teisių ir saviraiškos laisvės, todėl pareiškėjos argumentai dėl primygtinio poreikio nustatyti VII pažeidimą ir taikyti atsakomybę Bendrovei yra nepagrįsti ir nesuderinami su būtinybe kiekvienu atveju rasti tinkamą teisių balansą ir prioritetiškai ginti vertybes, turinčias viešojo intereso požymių. Atsakovė vertino, ar pareiškėjos asmeninės neturtinės teisės nėra nepagrįstai suvaržytos Bendrovės teisės skleisti informaciją naudai, kartu, ar egzistuoja pagrįstas poreikis, ginant pareiškėjos teises, riboti Bendrovės saviraiškos laisvę ir nustatyti Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimą. Nagrinėtoje situacijoje taip pat buvo vienas svarbiausių dalykų įvertinti, ar renkant ir viešai skleidžiant informaciją buvo elgiamasi sąžiningai. Publikacijoje paskelbta informacija yra susijusi su teisėtu ir pagrįstu viešuoju interesu, tokiu būdu realizuota viešojo asmens kritika, aprašyti teisėti pareiškėjos darbuotojų lūkesčiai. Be to, informacija paskleista atlikus išsamų žurnalistinį tyrimą, neturint tikslo sumenkinti pareiškėjos dalykinės reputacijos, o siekiant informuoti visuomenę ir išryškinti viešojo juridinio asmens veiklos trūkumus. Tarnyba priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą Sprendimą, visiškai atitinkantį tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus, todėl Sprendimas yra teisėtas ir turi būti paliktas galioti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į skundą prašo teismo atsakovės Sprendimą palikti nepakeistą (2 t., el. b. l. 109–115).
Nurodė, kad pareiškėja antraštę „A. V. neklauso net A. V. (duomenys neskelbtini)“ vertina izoliuotai nuo visos Publikacijos ir atsakovės išvadą kritikuoja, nepagrįstai ignoruodama atsakovės paaiškinimą, kad vertinamasis antraštės pobūdis atsiskleidžia antraštę įvertinus visos Publikacijos kontekste. Atsakovė Sprendime pažymėjo, jog antraštė yra vertinama kartu su Publikacija, o ne atskirai. Paaiškino, kad įžanginiame sakinyje iš karto pateikiama informacija, kad kalbama apie buvusį (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju vien tai, kad antraštėje rašoma „(duomenys neskelbtini)“, o mintyje turima buvęs (duomenys neskelbtini), nekeičia Publikacijos turinio, nes prievolė vykdyti sveikatos apsaugos ministro įsakymus galioja visiems sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams. Sakinyje, kuriame patikslinama, kad ministro įsakymus ignoruoja pareiškėjos darbuotojas, nurodoma konkrečiai, kad tai buvęs (duomenys neskelbtini). Publikacijos antraštė nebūtinai turi pažodžiui atkartoti tekstą, t. y. joje gali būti pateikiama temos užuomina, kuri išplėtojama turinyje. D. B. ėjo sveikatos apsaugos (duomenys neskelbtini) pareigas, iš sveikatos apsaugos sistemos nepasitraukė, jo pavaldumas ministrui išlieka. Antrašte siekiama ne įvardinti D. B. oficialų statusą, o tik pabrėžti visų sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų pareigą vadovautis ministro įsakymais, todėl antraštė nepripažintina neatitinkančiu tikrovės teiginiu. Pažymėjo, kad antraštėje pateikiama Publikacijos temą apibendrinanti išvada, kuri yra pareiškėjos vadovaujančių darbuotojų darbo įvertinimas. Siekiant nustatyti, ar teiginyje pateikiama žinia, ar nuomonė, visų pirma svarbus teiginio turinys, pagrindinė mintis, bet ne forma. Šiuo atveju Publikacijos autorius, išanalizavęs temą pateikia savo požiūrį, kad sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje aukštas pareigas užima buvęs sveikatos apsaugos ministro patarėjas, tinkamai neįgyvendinami sveikatos apsaugos ministro įsakymai. Be to, Publikacijoje išsamiai analizuojami pareiškėjos veiklos trūkumai. Vertinamąjį teiginio pobūdį dar labiau pabrėžia vartojama vaizdinga kalba, todėl antraštė skaitytojų negali klaidinti.
Tarnyba pagrįstai sprendė, kad teiginyje „(duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojai jaučiasi apgauti, gydymo įstaigos vadovybė nevykdo ministro įsakymų“ pateikiamas pareiškėjos darbuotojų Publikacijoje aptariamos situacijos vertinimas, t. y. nuomonė. Šiuo atveju nepaisant pareiškėjos pastangų įgyvendinti Įsakymą, visuomenės informavimo priemonėje skelbiamai pareiškėjos darbuotojų nuomonei faktinio pagrindo netrūksta, viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) sąžiningumu nėra pagrindo abejoti, tad ginčytino vertinamojo pobūdžio teiginio paskleidimas neperžengia saviraiškos laisvės ribų. Pareiškėja ignoruoja faktą, jog ginčo teiginyje pateikiama pareiškėjos darbuotojų pozicija. Atkreipė dėmesį, kad teiginyje atskleista subjektyvi darbuotojų nuostata ,,Jaučiasi apgauti“, kuri negali būti paneigimo objektu, bei paaiškinimas, kodėl jie taip jaučiasi: „vadovybė nevykdo ministro įsakymų“. Pastarasis paaiškinimas taip pat laikytinas subjektyviu vertinamuoju teiginiu. Pažymėjo, kad šiuo atveju susiduriame būtent su tokia ginčo situacija: pareiškėja įsitikinusi, kad ji ministro Įsakymus vykdo, besiskundžiantys darbuotojai įsitikinę atvirkščiai. Tai diskusinis klausimas, dėl kurio ir buvo rengiama Publikacija.
Dėl teiginio, kad „2017 m. liepą - 2018 m. balandį (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini)s vidutiniškai uždirbdavo 1412 eurų, o (duomenys neskelbtini) - 809 eurus. 2018 m. gegužę-birželį (duomenys neskelbtini) - jau 1587 eurus (tik 12 proc. daugiau), o (duomenys neskelbtini) - 876 eurus (maždaug 8 proc. daugiau)“ Bendrovė netinkamai naudojosi redagavimo teise, pažymėjo, jog Bendrovė pateikė SAM informaciją, Publikacijoje nurodė, kad teikiama iš SAM gauta informacija, ir jos neiškraipė. Tai, kad SAM informaciją pareiškėja vertina kitaip, nekeičia fakto, kad Bendrovė iš valstybės institucijos gautą informaciją perteikė tiksliai. Akcentavo, jog nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog ji neturėjo galimybės pasisakyti apie atlyginimų dydį, kadangi Publikacijoje nurodyti Ligoninės vadovo žodžiai. Publikacijoje buvo atskleistos tiek pareiškėjos, tiek SAM pozicijos. Dėl teiginio, kad „<...> psichologams, kurių ligoninėje dirba (duomenys neskelbtini), atlyginimai visiškai nebuvo padidinti“ nurodė, jog Publikacijoje pateikiama tiek pareiškėjos darbuotojų informacija, tiek pareiškėjos vadovo nesutikimas su šia informacija. Pareiškėjos vadovas pakankamai išsamiai paaiškino, kodėl su darbuotojų informacija nesutinka, o jo paaiškinimas pateiktas Publikacijoje. Pareiškėja neteigia, jog pareiškėjos vadovo žodžiai perteikti netiksliai ar neteisingai. Dėl teiginio „<...> pastovioji dalis nebuvo pakeista - atlyginimai didinti didinant kintamųjų jų dalį“ nurodė, jog rengiant Publikaciją, su tikslu išklausyti antrąją pusę kalbėta su pareiškėjos (duomenys neskelbtini) A. G.. Publikacija iš esmės skirta išryškinti mažiausiai uždirbančiųjų, t. y. labiausiai pažeidžiamų, darbuotojų problemas. Informacija, kad buvo keliama kintamoji, o ne pastovioji atlyginimo dalis, yra visiškai teisinga kalbant apie šią darbuotojų grupę, o tikrovei atitinkanti informacija negali menkinti asmens dalykinės reputacijos. Pareiškėja nesutinka su Sprendimo išvada, kad nuomonė teiginyje „Pretenzijas dėl atlyginimų didinimo išsakę ligoninės (duomenys neskelbtini) prof. A. G., darbuotojai tesulaukė atsakymo, kad nėra pinigų. <...> Pasak darbuotojų, ligoninės (duomenys neskelbtini) ragino juos palaukti spalio - žiūrės, kokia įstaigos finansinė situacija. Jeigu ji bus palanki, atlyginimus dar padidins “ turi faktinį pagrindimą, tačiau tai yra su žurnaliste bendravusių Ligoninės darbuotojų žodžiai. Juos pagrindžia pareiškėjos (duomenys neskelbtini) A. G. paaiškinimai. Publikacijoje kalbama apie lėšas, skiriamas darbo užmokesčiui, o ne bendrą pareiškėjos finansinę situaciją. Pabrėžė, kad pareiškėja neneigia lėšų darbo užmokesčiui nebuvimo, o tik paaiškina aplinkybes.
Nors pareiškėja teigia, jog kitose visuomenės informavimo priemonėse paskelbta informacija laikytina pakankamu faktiniu pagrindu nuomonei, tačiau savo paaiškinimuose Bendrovė pateikė šaltinius, kuriuose skelbiama nuomonė apie galimas tikrąsias pasitraukimo iš SAM priežastis. Publikacijoje tai pateikiama ne kaip neginčijama tiesa, o kaip galima D. B. pasitraukimo iš ministerijos priežastis, t. y. rašoma „galėjo spausti“, o ne „spaudė“ ar pan., jokia viešai paskelbta informacija nėra paneigta. Tokių įrodymų nepateikė ir pareiškėja. Nurodė, jog teiginys ,,Darbuotojai kalba, kad būtent jis, o ne A. G. yra tikrasis įstaigos vadas, kuris viskam diriguoja“ yra darbuotojų nuomonė apie jų darbovietės valdymą. Kad ši nuomonė kritiška, patvirtina visas Publikacijos turinys, o darbuotojai turi teisę savo nuomonę reikšti visomis priemonėmis, tarp jų ir pasitelkiant viešumą. Pabrėžė, jog pareiškėja yra viešasis asmuo, todėl turi būti pakantesnė kritikai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, bei pagrindo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 26 d. skundą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. K2-896 ,,Dėl publikuotų straipsnių“ kreipėsi į Bendrovę, prašydama iš Bendrovės leidžiamų naujienų portalų pašalinti neatitinkančius tikrovės, klaidinančius ar kitaip Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą bei Kodeksą pažeidžiančius teiginius nurodytus interneto portaluose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) o laikraštyje ,,(duomenys neskelbtini)“ išspausdinti informacijos paneigimą – patikslinimą (2 t., el. b. l. 51–55).
Bendrovė 2018 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. VS-18-196 ,,Dėl 2018 m. lapkričio 26 d. rašto ,,Dėl publikuotų straipsnių“ nurodė, jog nesutinka, kad Ligoninės minėtuose straipsniuose pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Bendrovės vertinimu, Ligoninės prašymas paskelbti paneigimą-patikslinimą yra nepagrįstas (2 t., el. b. l. 61–64).
Pareiškėja 2018 m. lapkričio 26 d. skundu Nr. K2-897 kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių ir Visuomenės informavimo etikos asociaciją dėl to, kad Bendrovės dienraštyje ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) publikuotas ir (duomenys neskelbtini) interneto portaluose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskelbtas žurnalistės A. V. straipsnis ,,A. V. neklauso net A. V. (duomenys neskelbtini)“. Pažymėjo, jog šiuose straipsniuose paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, žeminanti Ligoninės dalykinę reputaciją bei Ligoninės darbuotojų garbę ir orumą. Pareiškėja pateiktu skundu prašė: 1) kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią juridinio asmens, t. y. Ligoninės, garbę ir orumą; 2) kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją dėl pastebėtų Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų; 3) įvertinti žurnalistės A. V. elgesį atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo bei Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas (1 t., el. b. l. 11–18).
Bendrovė 2018 m. gruodžio 12 d. Tarnybai pateiktuose paaiškinimuose dėl Ligoninės skundo nurodė, kad pareiškėja deklaratyviai nurodo, jog jai turimais duomenimis, paskelbtas straipsnis yra užsakomasis, o tokią informaciją patvirtino publikaciją rengusi žurnalistė. Paaiškino, kad Bendrovė gavo Ligoninės darbuotojų profesinės sąjungos atstovų kreipimąsi dėl padėties Ligoninėje ir savo iniciatyva nusprendė gilintis į šį klausimą. Pažymėjo, jog pareiškėja dėl Publikacijos antraštės reiškia nusiskundimą dėl trečiųjų asmenų, nors Bendrovė nei iš A. V., nei iš D. B. nėra gavusi nusiskundimų. Be to, Publikacijoje nurodoma, jog yra kalbama apie buvusį (duomenys neskelbtini). Akcentavo, kad Publikacija buvo rengiama dėl to, jog pareiškėja įsitikinusi, kad ji ministro įsakymus vykdo, o profesinė sąjunga įsitikinusi atvirkščiai. Paaiškino, kad Publikacijoje nurodyti darbo užmokesčiai yra vidutiniai, o Bendrovė vadovavosi SAM informacija. Taip pat Publikacijoje perteikti Ligoninės vadovo žodžiai, todėl mano, jog yra priešpieša tarp pareiškėjos ir SAM pozicijos. Publikacijoje pateiktas Ligoninės (duomenys neskelbtini) paaiškinimas dėl atlyginimo kilimo. Bendrovė akcentavo Įsakymo 2 punktą dėl darbuotojų atlyginimo kilimo. Akcentavo, kad pareiškėja pateikia savo sprendimų / veiksmų paaiškinimą, tačiau nepaneigia teiginio neatitikimo tikrovei. Publikacijoje išreiškiama nuomonė apie galimas tikrąsias D. B. pasitraukimo iš SAM priežastis. Be to, tai, kad D. B. pasitraukė iš (duomenys neskelbtini) pareigų po skandalo, skelbta daugybėje žiniasklaidos priemonių. Taip pat Publikacijoje buvo skelbta nuomonė dėl D. B. įsidarbinimo Ligoninėje. Bendrovės nuomone, Publikacijoje pateikti teiginiai, laikytini pareiškėjos veiklos kritika. Pažymėjo, jog viešieji asmenys turi tikėtis nuolatinio padidėjusio visuomenės dėmesio, susitaikyti su tuo, kad dėl savo pastebimumo gali būti labiau komentuojami ir kritikuojami, turi būti atlaidesni įvairioms nuomonėms apie su jais susijusius asmenis (2 t., el. b. l. 43–57).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą, taip pat jos, kaip būtinos prielaidos demokratijai sukurti ir išsaugoti, vaidmenį (žr. 1995 m. balandžio 20 d., 1997 m. vasario 13 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimus). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat pažymi, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-787/2011).
Toks vertinimas dera ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) pateiktais išaiškinimais. EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik ,,informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai (žr. EŽTT 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą H. prieš Šveicariją, 2005 m. vasario 15 d. sprendimą S. and M. prieš Jungtinė Karalystė, 2008 m. liepos 29 d. sprendimą F. prieš Moldovą).
Vis dėlto saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr. mutatis mutandis EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimą C. prieš Rumuniją). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Taigi saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). EŽTT taip pat akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai, apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės, spręsdamos, ar yra toks poreikis, turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų (žr. EŽTT 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimus H. prieš Šveicariją, 2005 m. vasario 15 d. sprendimą S. and M. prieš Jungtinė Karalystė, 2008 m. liepos 29 d. sprendimą F. prieš Moldovą).
Taigi, skleidžiant informaciją turi būti nepažeidžiamos ir kitos gintinos vertybės, inter alia juridinio asmens dalykinė reputacija. Tai gali būti siejama su tuo, kad juridinio asmens dalykinė reputacija yra saugoma ir gintina vertybė. EŽTT taip pat akcentuoja, jog pagal Konvenciją juridinio asmens dalykinė reputacija dėl savo ekonominės vertės gali būti saugoma ir ginama kaip turtas, t. y. vertybė, saugotina pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) (žr. EŽTT 1999 m. kovo 25 d. sprendimą I. prieš Graikiją).
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nacionaliniu lygiu juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnyje, vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies norma, pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia įstatyme įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugą ir tokio suvaržymo ribas, juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija pastebi, jog kiekvienas juridinis asmuo (tiek privatus, tiek viešasis) turi teisę ginti savo dalykinę reputaciją. Tokią teisę numato VIĮ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.), CK 2.24 straipsnis. Vis dėlto, skiriasi privačių ir viešųjų asmenų garbės ir orumo gynimo ir kritikos apimtis, atitinkamai skiriasi jų santykis, kada yra kalbama apie privačius juridinius asmenius, viešuosius juridinius asmenis arba kai nepaisant teisinės formos šie asmens teikia visuomenei viešąsias paslaugas. Pažymėtina, jog, jeigu juridinis asmuo (įstaiga) yra viešasis asmuo arba teikia visuomenei viešąsias paslaugas, jo kritikos ribos yra platesnės nei kurio kito juridinio asmens. Ne tik viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), bet ir bet kuris kitas asmuo turi konstitucinę teisę kritikuoti tokią įstaigą ir (ar) jos veiklą, tačiau svarbu, ar neigiama nuomonė apie įstaigą formuojama be pagrindo. Visuma aplinkybių lemia, ar neigiamas įstaigos vertinimas peržengia saviraiškos laisvės ribas ir pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ar ne. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT praktikoje taip pat akcentuojamas dėsningas juridinio asmens veiklos pobūdžio bei visuomeninio reikšmingumo ryšys su jo reputacijos gynimo bei leistinos kritikos ribomis: viešasis juridinis asmuo nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo, viešojo asmens dalykinės reputacijos gynimo ribos siauresnės, o jo atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu privataus asmens atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2005). Taigi įmonės (iš esmės nebūtinai valstybinės, bet tos, kurių veikla siejama su „viešuoju interesu“) neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tiriamajam žvilgsniui ir tokios įmonės turi būti tolerantiškesnės kritikai (žr. EŽTT S. and M. prieš Jungtinę Karalystę). Tai susiję ne tik su spaudos priemonių užduotimi pateikti informaciją, susijusią su visuomenės interesu, bet ir visuomenės teise tokią informaciją gauti (žr. EŽTT 2004 m. birželio 29 d. sprendimą C. ir kiti prieš Prancūziją).
Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Nuomonė yra suprantama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 straipsnio 36 dalis). Žinia tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (VIĮ 2 straipsnio 89 dalis). Tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.
Taigi nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo aspektu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir pateikiama nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti bei žurnalistas diskutuoja apie „tikrą“ viešąjį, visuomeninį interesą, patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai, tampa pirmaeiliu dalyku (žr. EŽTT 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą F. prieš Moldovą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (žr. LAT 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006, 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).
EŽTT taip pat pastebėjo, jog Konvencijos 10 straipsnis negarantuoja visiškai nevaržomos teisės skleisti informaciją net ir kai ši informacija yra susijusi su visai visuomenei aktualiais klausimais. Ši laisvė kartu apima ir pareigą bei atsakomybę, kurios galioja spaudos atstovams, kad jie turi veikti sąžiningai siekiant pateikti tikslią ir patikimą informaciją, ją pateikiant laikytis žurnalistų etikos principų (žr. EŽTT 1996 m. kovo 27 d. sprendimą G. prieš Jungtinę Karalystę, 2000 m. gegužės 2 d. sprendimą B. T. ir kiti prieš Norvegiją, 1999 m. gegužės 20 d. didžiosios kolegijos sprendimą B. T. ir S. prieš Norvegiją, 2015 m. lapkričio 10 d. didžiosios kolegijos sprendimą C. a H. F. A. prieš Prancūziją). Tačiau pripažįstama ir tai, jog žurnalistų pateikiama informacija gali apimti ir tam tikrą hiperbolizavimą ar netgi provokaciją (žr. EŽTT 1995 m. balandžio 26 d. sprendimą P. ir O. prieš Austriją, sprendimą D. et O. c. L.).
Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad, sprendžiant analogiškas bylas, teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad publikacijos teiginiai turi būti vertinami visos publikacijos ir kitų su aprašoma situacija susijusių publikacijų kontekste, atsižvelgiama į sakinių konstrukciją, minčių dėstymą, logines paskelbtos informacijos sąsajas; publikacijos teiginių negalima vertinti izoliuotai, atsietai nuo viso publikacijos teksto (žr. LAT 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-104/2014, LVAT 2014 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1281/2014, LVAT 2015 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A207-261/2015, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1804-662/2016).
Asmens garbė ir orumas, dalykinė reputacija yra ginami, kai nustatoma faktų visuma: žinios paskelbimas; žinios yra apie asmenį; paskelbtos žinios yra žeminančio pobūdžio; paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Įstatymo nuostatos aiškiai nustato, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, draudžiama platinti dezinformaciją, informaciją šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo orumą ir garbę, numato žurnalistui pareigą teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. LVAT taip pat yra išaiškinęs, jog minėti skleidžiamai informacijai taikomi kriterijai skiriasi priklausomai nuo paskleistos informacijos rūšies (žinia ar nuomonė). Tokia išvada darytina, įvertinus Įstatymo pateiktas žinios ir nuomonės definicijas (2 straipsnio 33 dalis, 2 straipsnio 69 dalis) bei jau paminėtas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas (LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-795/2011).
Pažymėtina, kad vienas iš viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) profesinės veiklos tikslų yra kelti aktualias visuomenei problemas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas – Ligoninė yra viešasis juridinis asmuo, teikiantis sveikatos priežiūros paslaugas.
Dėl teiginio „A. V. neklauso net A. V. (duomenys neskelbtini)“
Pareiškėjos nuomone, inforrmacijos rengėjo (skleidėjo) paskleistas teiginys antraštėje „A. V. neklauso net A. V. (duomenys neskelbtini)“ kvalifikuotina ne kaip nuomonė, kurios pobūdis yra vertinamasis, o kaip naujos informacijos, t.y. žinios paskelbimas. Tačiau antraštė savo bendrine prasme yra įžanginė Publikacijos dalis, kuria siekiama anonsuoti, apibendrintai pateikti Publikacijoje skleidžiamą informaciją ir sudominti skaitytoją. Šiuo atveju pareiškėja koncentruojasi tik į antraštę ir ją vertina nesiedama jos su visa Publikacija. Tačiau iš ginčo straipsnio matyti, jog šalia antraštės ir ministro nuotraukos, įžanginiame sakinyje nurodoma :“Sveikatos apsaugos (duomenys neskelbtini) A. V. įsakė padidinti medikams atlyginimus, tačiau jo neklauso net buvęs (duomenys neskelbtini) <...>“. Šis įžanginis sakinys, skirtingai nei visas tekstas, yra parašytas šiek tiek didesniu išryškintu šriftu, todėl pripažintina, jog neatsietai nuo straipsnio antraštės yra pateikiama informacija, kad kalbama jau apie buvusį (duomenys neskelbtini) A. V. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su Tarnybos padaryta išvada, jog šiuo atveju niuansas, kad antraštėje rašoma „(duomenys neskelbtini)“, o mintyje turima buvęs (duomenys neskelbtini), nekeičia Publikacijos turinio (ypač atsižvelgiant į tai, kad antraštėje net neminima D. B. pavardė), nes prievolė vykdyti sveikatos apsaugos ministro įsakymus galioja visiems sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams. Be to, sutiktina, jog Publikacijos antraštė nebūtinai turi pažodžiui atkartoti tekstą - joje gali būti pateikiama temos užuomina, kuri išplėtojama turinyje. Nagrinėjamu atveju antrašte siekiama ne įvardinti D. B. oficialų statusą, o tik pabrėžti visų sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų pareigą vadovautis ministro įsakymais, todėl antraštė nepripažintina neatitinkančiu tikrovės teiginiu. Be to, pareiškėja nėra tas subjektas, kuris minimas antraštėje. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog dėl šio ginčo teiginio (Publikacijos antraštės) nėra teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjos dalykinės reputacijos sumenkinimo.
Atsakovė pagal savo kompetenciją nesprendžia dėl viešosios informacijos atitikties Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatoms, todėl Tarnyba pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos argumentų dėl to, jog antraštė dėl skaitytojų klaidinimo pažeidžia Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnį.
Dėl teiginio „(duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojai jaučiasi apgauti, gydymo įstaigos vadovybė nevykdo ministro įsakymų“
Pareiškėjos teigimu, atsakovas nepagrįstai ginčytino teiginio formuluotę priskyrė situacijos vertinimui, t.y. nuomonei. Anot pareiškėjos, teiginys „gydymo įstaigos vadovybė nevykdo ministro įsakymų“ yra neteisingos Ligoninės gerą vardą žeminančios žinios, o ne nuomonė, be to, tai melaginga žinia.
Pažymėtina, jog pareiškėja savo skunde tiek Tarnybai, tiek teismui akcentuoja, jog ji tinkamai vykdo 2018 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. V-534 „Dėl lėšų skyrimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo 2018 metais“. Šio įsakyme 2 punkte įtvirtinta rekomendacija lėšas naudoti sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pagrindinio darbo užmokesčio pastoviajai daliai didinti, prioritetą teikiant mažiausiai uždirbantiems specialistams. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog Publikacijoje yra aiškiai bei konkrečiai įvardijama, jog dėl įsakymo nevykdymo nepatenkinti, t.y. „jaučiasi apgauti“ ne pati pareiškėja, o pareiškėjos darbuotojai, t.y. Publikacijoje yra pateikiama pareiškėjos darbuotojų pozicija, kuri nuo pareiškėjos pozicijos gali kardinaliai skirtis. Šiuo atveju laikytina, jog „jaučiasi apgauti“ yra darbuotojų subjektyvus vertinimas, kuris negali būti paneigimo objektu. Kita vertus ir pačios Ligoninės darbuotojų supratimas, kompetencija bei įsigilinimas gali lemti skirtingą nuo pareiškėjos vertinimą apie teisės aktų, tame tarpe ministro įsakymų, tinkamą vykdymą/ nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Tarnyba pagrįstai ginčijamą teiginį „(duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojai jaučiasi apgauti, gydymo įstaigos vadovybė nevykdo ministro įsakymų“ priskyrė nuomonei.
Dėl teiginių „2017 m. liepą - 2018 m. balandį (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) vidutiniškai uždirbdavo 1412 eurų, o (duomenys neskelbtini) - 809 eurus. 2018 m. gegužę-birželį (duomenys neskelbtini) - jau 1587 eurus (tik 12 proc. daugiau), o (duomenys neskelbtini) - 876 eurus (maždaug 8 proc. daugiau)“ bei „<...> psichologams, kurių ligoninėje dirba (duomenys neskelbtini), atlyginimai visiškai nebuvo padidinti“
Pareiškėjos teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai naudojosi redagavimo teise. Pažymėtina, jog pareiškėjas cituoja ne visą ginčijamą teginį. Visame ginčijamame Publikacijos teiginyje nurodyta, jog „Pati ministerija suskaičiavo, kad 2017 m. liepą - 2018 m. balandį (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) vidutiniškai uždirbdavo 1412 eurų, o (duomenys neskelbtini) - 809 eurus. 2018 m. gegužę-birželį (duomenys neskelbtini) - jau 1587 eurus (tik 12 proc. daugiau), o (duomenys neskelbtini) - 876 eurus (maždaug 8proc. daugiau)“. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) straipsnyje nurodė pirminį ginčijamos informacijos šaltinį - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybai pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad visuomenės informavimo priemonė neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija. Taigi, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams (2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, A. D. v. Lietuvos Respublik?s valstybės saugumo departamentas, UAB „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-340/2011). Reziumuotas informacijos pateikimas savaime nereiškia, jog paskleista informacija yra netiksli ar neteisinga. Manytina, jog pareiškėja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos informaciją vertina skirtingai, tačiau tai nekeičia fakto, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš valstybės institucijos gautą informaciją perteikė tiksliai, todėl teismas laiko, jog pareiškėjos argumentas, kad šiuo atveju netinkamai pasinaudota redagavimo teise, yra neteisingas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš Publikacijos turinio matyti, jog Publikacijoje yra cituojamas Ligoninės (duomenys neskelbtini) A. G. pasisakymas dėl atlyginimų, t.y. „Jo teigimu, vidutiniškai atlyginimai ligoninėje buvo padidinti 12,23 proc., kadangi pagal sudarytas papildomas sutartis su Ligonių kasomis numatytas būtent toks lėšų padidinimas. Nežinia, kaip atlyginimų didinimą skaičiavo SAM specialistai, tačiau 20 proc. lėšų padidėjimas, anot įstaigos vadovo, sutartyse nenumatytas. Tad net ir labai norint 20 proc. daugiau lėšų įstaiga iš Ligonių kasų negaus“. Taigi, akivaizdu, jog A. G., kuris yra juridinio asmens atstovas – vadovas pasisakymai atspindi pareiškėjos poziciją dėl atlyginimų, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad pareiškėja neturėjo galimybės išreikšti savo nuomonės, yra atmestini kaip neįrodyti.
Pažymėtina, jog Publikacijoje nurodoma, jog teiginys „<...> psichologams, kurių ligoninėje dirba (duomenys neskelbtini), atlyginimai visiškai nebuvo padidinti“ yra profesinės sąjungos darbuotojų pozicija. Be to, Publikacijoje Ligoninės vadovas taip pat nurodo savo poziciją „Direktorius neigia teiginius, kad atlyginimai nebuvo didinti psichologams <...> darbo užmokestis didėjo vieniems mažiau, kitiems daugiau <...>“. Pareiškėja neginčija, jog pareiškėjos vadovo žodžiai perteikti netiksliai ar neteisingai. Taigi, tiek Ligoninės, tiek pareiškėjos darbuotojų pozicija yra pateikta straipsnyje, todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, jog nepasitvirtino pareiškėjos skunde pateiktas argumentas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė VIĮ numatytos pareigos teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus.
Dėl teiginio“ <...> pastovioji dalis nebuvo pakeista - atlyginimai didinti didinant kintamąją jų dalį“
Pareiškėja nesutinka, jog ginčijamas teiginys yra pripažintina bendro pobūdžio informacija, nepažeidžianti pareiškėjos dalykinės informacijos.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakyme Nr. V-534 „Dėl lėšų skyrimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo 2018 metais“ 2 punkte nurodyta: „Rekomenduoju asmens sveikatos priežiūros įstaigoms joms skirtas 1 punkte nurodytas lėšas naudoti sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pagrindinio darbo užmokesčio pastoviajai daliai didinti, prioritetą teikiant mažiausiai uždirbantiems specialistams.“ Publikacijoje yra cituojamas Ligoninės (duomenys neskelbtini) „Įstaiga iki metų pabaigos privalo pasitvirtinti darbo užmokesčio tvarką - joje ir bus įvardintos kintamosios ir pastoviosios darbo užmokesčio dalies proporcijos. Kol tai nėra padalyta, nuspręsta didinti kintamąją atlyginimų dalį. Tačiau tiems specialistams, kurių atlyginimai nesiekė nustatytų darbo užmokesčio „grindų“, atlyginimai buvo keliami didinant pastoviąją dalį.“ Taigi, iš (duomenys neskelbtini) pasisakymų galima daryti išvadą, kad mažiausiai uždirbantiems pirmiausiai buvo didinama kintamoji atlyginimo dalis. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) publikacija iš esmės siekė išryškinti mažiausiai uždirbančiųjų, t.y. labiausiai pažeidžiamų, darbuotojų problemas ir pateikė bendro pobūdžio išvadą. Be to, sutiktina su atsakovu, jog viešai skleidžiant informaciją jos pateikimas negali būti ribojamas iki absoliutaus tikslumo, nes tai apsunkintų informacijos pateikimą visuomenei ir būtų neproporcinga saviraiškos laisvės požiūriu, tad įvertinus šiame sprendime jau minėtą Publikacijos tikslą (informuoti visuomenę apie situaciją kuomet pareiškėja įsitikinusi, kad ji ministro įsakymus vykdo, o profesinė sąjunga turi kitokią poziciją) nėra pagrindo išvadai, jog minėtu teiginiu yra pažeidžiama pareiškėjo dalykinė reputacija.
Dėl teiginio „Pretenzijas dėl atlyginimų didinimo išsakę ligoninės (duomenys neskelbtini) prof. A. G., darbuotojai tesulaukė atsakymo, kad nėra pinigų. <...> Pasak darbuotojų, ligoninės direktorius ragino juos palaukti spalio - žiūrės, kokia įstaigos finansinė situacija. Jeigu ji bus palanki, atlyginimus dar padidins“
Pažymėtina, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl pareiškėjos finansinės situacijos, tame tarpe ir darbo užmokesčio didinimo, pasisakė Ligoninės vadovas, kuris teigė: „<...> vidutiniškai atlyginimai ligonėje buvo padidinti 12,23 proc., kadangi pagal sudarytas papildomas sutartis su ligonių kasomis numatytas būtent toks lėšų padidinimas. Nežinia, kaip atlyginimų didinimą skaičiavo SAM specialistai, tačiau 20 proc. lėšų padidėjimas, anot įstaigos vadovo, sutartyse nenumatytas. „Tad net ir labai norint 20 proc. daugiau lėšų įstaiga iš Ligonių kasų negaus. <...> Kokia toliau bus mūsų finansinė situacija, priklauso nuo to, ar mes įvykdysime planus, ar gausime iš Ligonių kasų visas numatytas lėšas, ir kiek jų gausime <...>“. Taigi, iš minėto direktoriaus pasisakymo pagrįstai galima daryti išvadą, jog galimybės Publikacijos parengimo metu padidinti Ligoninės darbuotojams atlyginimus nebuvo, todėl ir šis pareiškėjos ginčijamas teiginys nepripažįstamas melagingu, tikrovės neatitinkančiu ar stokojančiu teisinio pagrindo.
Dėl kitose visuomenės informavimo priemonėse pateiktos informacijos pripažinimo pakankamu faktiniu pagrindu vertinant ar Publikacijos teiginiai „<...> Ministerijoje pareigas jis turėjo apleisti, kai žiniasklaida paskelbė, kad jis galėjo „spausti“ buvusią (duomenys neskelbtini) A. M.-B. bei „<...> Čia neva specialiai jam buvo sukurta darbo vieta“ gali būti kavalifikuojami kaip nuomonė
Pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pirminius šaltinius, kuriuose skelbiama nuomonė apie galimas tikrąsias (duomenys neskelbtini) pasitraukimo iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priežastis. Be to, „galėjo „spausti“ nėra pateikiama kaip neginčijama, kategoriška išvada.
Dėl teiginio „Darbuotojai kalba, kad būtent jis, o ne A. G. yra tikrasis įstaigos vadas, kuris viskam diriguoja“
Pažymėtina, jog šis teiginys neturi konstatuojamosios reikšmės ir yra asmeninis, subjektyvus pareiškėjos darbuotojų vertinimas ir aplinkybes bei patenkantis į nuomonės sampratą. Vien tai, kad teiginys išsakytas hiperbolizuota forma, nelaikytina juridinio asmens dalykiniu sumenkinimu ir neperžengia saviraiškos laisvės ribų. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Konvencijos 10 straipsniu viešosios informacijos rengėjams nedraudžiamas vaizduojamo objekto savybių padidinimas, perdėjimas, perkeltinės reikšmės pasakymas (hiperbolizavimas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama „teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą)“ (žr. LAT 2003 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003). Vadovaujantis LVAT praktika, „perdėta ar provokuojanti informacija gali būti skleidžiama tik tokiu atveju, kai tokia informacija iš esmės nepažeidžia asmens teisių ir kai viešosios informacijos rengėjas tokios informacijos skelbimu siekia teisėtų ir pagrįstų tikslų“ (žr. LVAT 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1569/2014). Todėl nagrinėjamoje byloje teismas vadovaujasi pateiktais aktualiais išaiškinimais – hiperbolizacija nėra draudžiama pateikiant žinias, tačiau turi neperžengti teismų praktikoje suformuluotų ribų. Paminėtina, jog EŽTT yra išaiškinęs, kad žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją (žr. EŽTT 1999 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje D. prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28144/95), o ir literatūrinės išraiškos priemonių naudojimas skleidžiant informaciją ir idėjas viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) veikloje yra leistinas. Tai reiškia, jog perteikiami duomenys gali būti nevisiškai tikslūs dėl to, kad vartojamos literatūrinės išraiškos priemonės, siekiant tam tikrus aspektus paryškinti ar sustiprinti įspūdį skaitytojui (žr. LAT 2002-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1349/2002).
Iš aukščiau išdėstyto, darytina išvada, jog pareiškėja yra viešasis asmuo ir turi būti pakantesnė kritikai. Be to, teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala (žr. LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009, 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010, 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog Publikacijoje išdėstyti teiginiai nesumenkino juridinio asmens reputacijos, be to, pareiškėja neįrodė, jog šia Publikacija ji patyrė realius faktinius padarinius.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau –VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad jis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Tarnyba iš esmės tinkamai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Atsakovė skundžiamame Sprendime detaliai ir konkrečiai analizavo straipsnio ir teiginių netikslumus, jų reikšmę ir, atsižvelgusi tiek į konkrečius ginčo teiginius, tiek į visą kontekstą, tiek į egzistuojantį viešąjį interesą, pripažino, kad pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, naikinti skundžiamą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2019 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. (SK-285,2018)SPR-41, vadovaujantis pareiškėjos skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pareiškėjos viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal minėto įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, todėl jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.