- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-04
- Bylos Nr.
- 2A-5-267/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-02607-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2A-5-267/2013Teisėja Edita DambrauskienėTeisminio proceso Nr. 2-07-3-02607-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 121.21.
NUTARTIS
2013 m. sausio 4 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-5495-810/2011, pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankas SNORAS dėl neteisėto sutarčių nutraukimo ir įsipareigojimų vykdymo pagal sutartis atnaujinimo, pakeičiant sutarties sąlygas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydamas pripažinti 2008 m. vasario 21 d. Vartojimo paskolos su užstatu sutarties Nr. 031-58574 ir 2008 m. rugpjūčio 4 d. Vartojimo paskolos už užstatą sutarties Nr. 031-58616 AB bankas SNORAS vienašališką nutraukimą neteisėtu ir atnaujinti įsipareigojimų vykdymą pagal šias sutartis, pakeičiant šias sutarčių sąlygas: pakeisti 2008 m. vasario 21 d. Vartojimo paskolos su užstatu sutarties Nr. 031-58574 2.1 punktą, kreditavimo tikslu nurodant: paskola su užstatu, kai vertinamos paskolos gavėjo pajamos; 2.3.1 punktą, metų palūkanų normą nustatant 5.66 procentų dydžio; 2.7 punktą, išdėstant jį taip: „Paskolos gavėjui pardavus 6.1. punkte nurodytą nekilnojamąjį turtą, bet ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d.“; pakeisti 2008 m. rugpjūčio 4 d. Vartojimo paskolos už užstatą sutarties Nr. 031-58616 2.1 punktą, kreditavimo tikslu nurodant: paskola su užstatu, kai vertinamos paskolos gavėjo pajamos; 2.3.1 punktą, metų palūkanų normą nustatant 5.66 procentų dydžio; 2.7 punktą, išdėstant jį taip: „Paskolos grąžinimas: pradedant nuo 2011 m. rugpjūčio 21 d., kiekvieno mėnesio 21 dieną (jei tai nėra Banko darbo diena – artimiausią po jos einančią darbo dieną) – po 500 Lt (penkis šimtus litų), iki visiškai atsiskaitoma“.
Nurodė, kad kreditorius nuo 2010 m. liepos 9 d. vienašališkai nutraukė sutartis, ieškovas rašto negavo ir nežinojo apie vienašališkai nutrauktas sutartis. Manė, kad atsakovė po vienašališko sutarties nutraukimo ir toliau elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo, nekreipė jokio dėmesio į ieškovo norą grąžinti pasiskolintą sumą, nepagrįstai ir nemotyvuotai nesistengė išieškoti visos sumos iš ieškovo turto.
Atsiliepimas
Atsakovė BAB bankas SNORAS nurodė, kad Vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-58574 ir Vartojimo paskolos už užstatą sutartį Nr. 031-58616 nutraukė remdamasi sutarčių 11.2 punktu, nes ieškovas nuo 2010 metų sausio mėnesio nevykdė įsipareigojimų net ir iš dalies, ieškovas apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes buvo įspėtas. Atsakovės teigimu, ieškovas prašymą dėl sutarties sąlygų pakeitimo pateikė atsakovei tik 2010-08-03, atsakovei jau nutraukus sutartis, jo nurodamos aplinkybės neatitinka visų CK 6.204 str. 2 d. nurodytų kriterijų, ir negali būti laikomos pateisinančiomis įsipareigojimų nevykdymą.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo A. B. 11,05 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad paskolos sutarčių Nr. 031-58574 ir Nr. 031-58616 11.2 punkte yra nustatyta atsakovės teisė vienašališkai, nesikreipiant į teismą, raštu pranešus ieškovui prieš dešimt kalendorinių dienų, nutraukti sutartį ir pareikalauti nedelsiant grąžinti paskolą bei sumokėti palūkanas ir kitas mokėtinas sumas, jeigu paaiškėja, kad ieškovas nevykdo sutarties sąlygų, ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų uždelsė grąžinti dalį kredito, sumokėti palūkanas ar kitas mokėtinas sumas ar įvyksta kitos šiame punkte nurodytos aplinkybės. Teismas nusprendė, kad prievolės nevykdė ne atsakovė, o pats ieškovas, kurio pastangos, jog sutarties vykdymas būtų tęsiamas, buvo nepakankamos, esant atsiradusiems sunkumams dėl sutarties vykdymo. Teismas nusprendė, kad pats ieškovas nesilaikė šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi vykdant sutartį principo (CK 6.200 str. 2 d.), nesiėmė veiksmų, nedėjo maksimalių pastangų sutartims įvykdyti nei iki sutarčių nutraukimo, nei po sutarčių nutraukimo (CK 6.200 str. 4 d.), kas taip pat sudarė sąlygas kreditoriui abejoti dėl sutarčių įvykdymo ateityje. Teismas nusprendė, kad įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, ieškovo vėlavimas sumokėti įmokas laikomas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Ieškovas A. B. teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visa apimtimi arba perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus atsisakyta priimti ieškinį dėl kredito sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, arba kol, priėmus ieškinį dėl kredito sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje; priteisti iš atsakovės ieškovo A. B. naudai visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Mano, kad sprendime buvo neatsižvelgta į sandorio šalių nelygiavertiškumą tiek sandorio sudarymo, tiek jo vykdymo ir vienašalio sutarties nutraukimo metu, teisių ir pareigų disbalansą. Pažymi, kad ieškovą pripažinus vartotoju, vienašalis kreditavimo sutarčių nutraukimas neabejotinai būtų vertintas kitaip nei skundžiamame sprendime, o ieškinyje nurodytos sąlygos būtų pakeistos kaip akivaizdžiai pažeidžiančios ieškovo kaip vartotojo interesus, nesąžiningos, neprotingos, primestos išimtinai atsakovo.
2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas nedėjo maksimalių pastangų atsiskaitymui su atsakovu, nesutinka su teismo padaryta išvada, kad skolininkas pats elgėsi netinkamai, dėl ko sutarčių nutraukimas vertintinas kaip teisėtas.
3. Apeliantas nurodo, kad ieškovas ieškinyje formulavo reikalavimą dėl sutarčių kai kurių sąlygų pakeitimo, tačiau sprendime apie šį reikalavimą nepasisakoma, nemotyvuojama, kodėl ši ieškinio dalis atmetama. Apelianto nuomone, šioje dalyje egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – motyvų nebuvimas dalyje dėl galimybės pakeisti sutarčių sąlygas ir atnaujinti įsipareigojimų vykdymą, kas galimai sąlygojo neteisingo sprendimo byloje priėmimą.
4. Apeliantas taip pat mano, kad teismas tarp ginčo šalių sudarytas sutartis aiškino paviršutiniškai, nesigilino į tikrąją sandorio esmę, dėl ko neidentifikavo sandorių negaliojimo pagrindo – imperatyvių teisės normų pažeidimo. Mano, kad teismas ex officio turėjo pareigą (CK 1.78 str. 5 d.) konstatuoti, jog sudaryti sandoriai tam tikra apimtimi yra niekiniai ir negaliojantys ab initio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė BAB bankas SNORAS prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodo, kad teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, teisingai konstatavo, jog atsakovė turėjo pagrindo nesitikėti, kad apeliantas sutartį įvykdys ateityje, nes po pranešimų apie ketinimą nutraukti sutartis išsiuntimo ir papildomo termino įsipareigojimams sumokėti nustatymo apeliantas nesumokėjo net ir dalies įsiskolinimo, nors, įvertinus apelianto gaunamas pajamas, jis bent iš dalies turėjo galimybę sumažinti įsiskolinimą. Akcentuoja, kad pripažinus, jog atsakovas nutraukė sutartis laikantis sutartyse ir įstatyme nustatytų pagrindų ir tvarkos, sutarties vykdymo atnaujinimo ir atskirų sutarties nuostatų pakeitimo klausimai nėra aktualūs.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Kolegija nurodo, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-02-21 ieškovas A. B. ir atsakovė BAB bankas SNORAS sudarė Vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-58574 (toliau – Sutartis Nr. 031-58574), pagal kurią paskolos gavėjui A. B. buvo suteikta 40000 EUR dydžio paskola (1 t., 6–9 b. l.). Pagal šią sutartį ieškovas atsakovei turėjo mokėti 8,8 proc. dydžio palūkanas, o sutarties pabaigos dieną – 2013-02-21, sumokėti visą paskolos sumą iš karto (Sutarties Nr. 031-58574 2.3.1 p., 7 p.). Paskolos grąžinimo terminas nustatytas 2013-02-21.
2008-08-04 ieškovas su atsakove sudarė dar vieną Vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-58616 (toliau – Sutartis Nr. 031-58616), pagal kurią paskolos gavėjui A. B. buvo suteikta 105000 Lt dydžio paskola. Pagal šią sutartį ieškovas atsakovei turėjo mokėti 11,3 proc. dydžio palūkanas, o sutarties pabaigos dieną – 2013-07-19, sumokėti visą paskolos sumą iš karto (1 t., 10–13 b. l.).
Pagal Sutarties Nr. 031-58574 ir Sutarties Nr. 031-58616 11.2.4. punktus šalys sutarė, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti minėtas sutartis kai paskolos gavėjas ilgiau kaip 30 dienų uždelsia grąžinti dalį paskolos, sumokėti palūkanas arba kitas mokėtinas sumas. Pažymėtina, kad ieškovas šių sutarčių sąlygų neginčijo, taip pat neginčijo ir fakto, kad iš esmės pažeidė sutarčių sąlygas iki sutarties nutraukimo daugiau nei pusę metų nemokėdamas sutartų įmokų.
Kaip matyti iš ieškovo pirmosios instancijos teismui pateikto patikslinto ieškinio (1 t., 23–27 b. l.), ieškovas savo reikalavimus iš esmės grindė sutarčių sąlygų nesąžiningumu dėl ieškovo nepajėgumo atsiskaityti su banku ir dėl to, kad bankas vienašališkai nutraukdamas sutartis nesilaikė vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos.
Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog šiame procesiniame sprendime nepasisakys dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su 2008-02-21 Vartojimo paskolos su užstatu sutarties Nr. 031-58572 ir 2008-08-04 Vartojimo paskolos su užstatu sutarties Nr. 031-58616 sąlygų nesąžiningumu, kadangi šie apelianto reikalavimai išnagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-06 sprendimu, kuris šioje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 d.). Minėtu 2012-09-06 sprendimu konstatuota, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytos vartojimo paskolų sutartys, o ieškovo A. B. ieškinys dėl šių sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis atmestas.
Dėl sutarties sąlygų pakeitimo
Sutarties šalis, ginčydama sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumą, gali kartu reikšti reikalavimą patikrinti, ar nebuvo teisės normose nustatytų sąlygų sutartį keisti tuo pagrindu, kad pasikeitė sutarties vykdymo aplinkybės, jeigu tos aplinkybės suvaržė sutarties vykdymą taip, kad iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą, kad vienai iš šalių pasidarė sudėtinga įvykdyti prievolę ir, jeigu būtų buvęs sutarties pakeitimas, gal būtų buvę galima išsaugoti sutartį ir atkurti sutarties šalių prievolių pusiausvyrą, o ne taikyti ultima ratio – sutarties nutraukimą, išskyrus atvejus, kai pakeitus sutartį jos vykdymas sutarties šaliai būtų per sunkus, o kreditorius nebeturėtų intereso įvykdyti sutartį ir siekti jos rezultato. Kai yra pareikštas reikalavimas pakeisti sutarties sąlygas CK 6.204 straipsnio pagrindu, visų pirma turi būti sprendžiama, ar nėra jo taikymo sąlygų, ir tik tada, kai nustatoma, kad nėra šioje normoje nustatyto sutarties keitimo pagrindo, sprendžiama dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas, t. y. išsprendžiamas sutarties pakeitimo ir jos nutraukimo konkurencijos klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).
Apeliantas mano, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas atmesdamas prašymą pakeisti sutarties sąlygas sprendimo nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatavo, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog net ir atnaujinus įsipareigojimų pagal vartojimo paskolų sutartis vykdymą, pakeičiant sutarčių sąlygas, ieškovas galės vykdyti įsipareigojimus pakeistomis sutarčių sąlygomis. Tokį sprendimą teismas priėmė remdamasis aplinkybe, kad ieškovas nuo 2010 m. sausio mėn. įsipareigojimų atsakovei pagal sutartis nevykdė, nors paaiškinimo metu nurodė, kad jo gaunamas pajamas sudaro apie 710 Lt pensija, 645 Lt atlyginimas, taip pat 1003 Lt pajamos už ieškovui priklausančių patalpų nuomą. Sutiktina su pirmosios instancijos argumentu, kad bent jau iš dalies ieškovas turėjo galimybę sumažinti įsiskolinimą bankui, tačiau to nedarė, nes, kaip pats paaiškino, ne dėl objektyvių, naujai atsiradusių ir ne nuo ieškovo priklausančių aplinkybių nemokėjo įmokų, bet tik dėl to, kad baigėsi iš banko gautų paskolų pinigai, o iš kas mėnesį gaunamų lėšų ieškovas remontavo patalpas. Manytina, kad ieškovas, sudarydamas su atsakove vartojimo paskolų sutartis, privalėjo prisiimti tokių aplinkybių atsiradimo riziką. Be to, ieškovas į banką dėl sutarties pakeitimo kreipėsi tik po to, kai sutartis jau buvo nutraukta, o prieš tai AB bankas SNORAS net dviem 2010-05-28 ir 2010-06-21 pranešimais (1 t., 15–16, 17–18 b. l.) įspėjo ieškovą apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir nustatė papildomą terminą įsipareigojimų įvykdymui. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kada sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu kita šalis iš esmės pažeidė sutartį ir kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju bankas sutarties nepažeidė, o prašymo pakeisti sutarties sąlygas ieškovas nepagrindė, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl sutarčių sąlygų pakeitimo.
Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jei sutarties vykdymui aplinkybės yra įprastinės (normalios) ir nėra ypatingų atvejų, tai įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį remiantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus, CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos suteikia šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-P-346/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2009).
Kaip jau minėta, šalių sudarytų sutarčių Nr. 031-58574 ir Nr. 031-58616 11.2.4. punktai suteikė AB bankas SNORAS teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei paskolos gavėjas ilgiau kaip 30 dienų uždelsia grąžinti dalį paskolos, sumokėti palūkanas arba kitas mokėtinas sumas.
Nagrinėjamu atveju atsakovė AB bankas SNORAS, atsižvelgdama į minėtas sutarties nuostatas, vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytas paskolų sutartis. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų, ieškovas įmokų atsakovei pagal sutartis visiškai nebemokėjo nuo 2010 m. sausio mėn., o sutartys atsakovės vienašališku sprendimu nutrauktos 2010-07-09. Iš AB bankas SNORAS Šiaulių filialo 2010-06-21 rašto Nr. 500717/10 (1 t., 17–18 b. l.) matyti, kad 2010-06-21 ieškovas atsakovei pagal Sutartį Nr. 031-58574 nebuvo grąžinęs 2612,08 EUR mokėtinų palūkanų, nesumokėjęs 163,66 EUR delspinigių, mokėjimų užlaikymas – 273 dienos, o pagal Sutartį Nr. 031-58616 nebuvo grąžinęs 8905,74 Lt mokėtinų palūkanų, 583,81 Lt delspinigių, mokėjimų užlaikymas – taip pat 273 dienos. Taigi byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad ieškovas pažeidė vartojimo paskolų sutarčių Nr. 031-58574 ir Nr. 031-58616 11.2.4. punktus, todėl vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi ir vartojimo sutarčių Nr. 031-58574 ir Nr. 031-58616 11.2.4. punktais atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti vartojimo paskolų sutartis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neprivalėjo analizuoti, ar nagrinėjamu atveju egzistavo esminio sutarties pažeidimo požymiai, numatyti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje, nes CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos tik tuomet, kai sutartis yra nutraukiama dėl esminio sutarties pažeidimo, nenumatyto sutartyje. Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje nurodė konkrečius sutarties nutraukimo pagrindus, todėl aiškinimasis, ar šie pagrindai atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytus esminio sutarties pažeidimo požymius, galėtų paneigti šalių teisę sutartyje numatyti konkrečius sutarties nutraukimo pagrindus (CK 6.217 str. 5 d.).
Sprendžiant, ar vienašalis sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta sutartyje nustatyta tvarka. Tarp šalių sudarytų vartojimo paskolų sutarčių Nr. 031-58574 ir Nr. 031-58616 11.2. punktuose numatyta, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš 10 kalendorinių dienų raštu pranešęs apie tai paskolos gavėjui. Byloje jau nustatyta, kad atsakovė 2010-05-28 ir 2010-06-21 pranešimais (1 t., 15–16, 17–18 b. l.) įspėjo ieškovą apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir nustatė papildomą terminą įsipareigojimų įvykdymui, kadangi ieškovas iki 2010‑07‑09 savo įsipareigojimų neįvykdė, AB bankas SNORAS 2010-07-09 vartojimo paskolų sutartis nutraukė. Iš šių nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė BAB bankas SNORAS vartojimo paskolų sutarčių Nr. 031-58574 ir Nr. 031-58616 11.2. punktų nepažeidė ir teisėtai nutraukė 2008-02-21 ir 2008-08-04 vartojimo paskolų sutartis.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto A. B. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl to, apelianto A. B. apeliacinis skundas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1d. sprendimą palikti nepakeistą.