Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-09-09 · Civilinė byla Nr. 2S-597-544/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-09
Bylos Nr.
2S-597-544/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01540-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Pareiškėjas
G. J.
Ieškovas
Aukštaitijos
Atsakovas
S. J., G. J., M. N.
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 104.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-597-544/2015

Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01540-2014-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 63.2; 104.9; 116.5.1; 122.3; 124.3; 124.5; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos G. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2382-4522/2015, išnagrinėtoje pagal ieškovo Aukštaitijos kredito unija ieškinį atsakovams S. J., G. J., M. N., dėl paskolos ir palūkanų išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2382-452/2014 ir priimti byloje naują sprendimą ieškinį atmesti, nes paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Nurodo, kad jos vyras S. J. su Aukštaitijos kredito unija 2009-03-25 sudarė paskolos būsto remontui sutartį Nr. 09-00086, apie kurią jai nebuvo žinoma. Su M. N. buvo pasirašyta laidavimo sutartis. Atsakovai pažeidė prievolinius įsipareigojimus ir prievolės neįvykdė. Ieškovas Aukštaitijos kredito unija vienašališku sprendimu paskolos sutartį nutraukė. Paskolos sutartis buvo sudaryta ir pinigai išmokėti būsto, priklausančio jai ir sutuoktiniui S. J., remontui, todėl, ieškovės nuomone, ji pagal šeimos interesams prisiimtą prievolę atsako solidariai. Aukštaitijos kredito unija kreipėsi į teismą ir 2014-04-24 Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-2382-452/2014, ieškovės ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš S. J., G. J. ir M. N. 25 746, 17 Lt skolą, 789, 62 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nežinojo ir negalėjo žinoti apie bylos nagrinėjimą, negalėjo pateikti atsiliepimo, ginčyti paskolos gavimo faktą, sutuoktinis be jos žinios paėmė paskolą, apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2015-01-15, niekada nebuvo Aukštaitijos kredito unijos nare.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą byloje Nr. 2-2382-452/2014. Teismas nustatė, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie Aukštaitijos kredito unija pateiktą ieškinį, dokumentai įteikti tinkamai, viešo paskelbimo būdu 2014-04-03 (39-41 b. l. civilinėje byloje Nr. 2-2382-452-2014). Nurodė, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis iki šiol gyvena tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), teismo procesiniai dokumentai civilinėje byloje Nr. 2-2382-452-2014 atsiliepimui į ieškinį pateikti ir išdėstyti visus nesutikimo su ieškiniu argumentus jai buvo siunčiami taip pat šiuo adresu, tačiau į paliktus pranešimus ji nereagavo ir teismo dokumentų nepasiėmė. Todėl jos teiginio, kad sužinojo apie bylos nagrinėjimą per vėlai, negalėjo pateikti atsiliepimo, teismas nelaikė aplinkybe, kuri yra naujai paaiškėjusi, negalėjo būti žinoma ir nebuvo žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, arba naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Teismas nepagrįstu laikė ir pareiškėjos argumentą, kad paskola yra asmeninė S. J. paskola. Nurodė, kad CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumo principas, kuris reikalauja, kad visi šeimos gyvenimo klausimai būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. Bendromis prievolėmis yra laikomos prievolės, susijusios su bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių. Pažymėjo, kad teismas, civilinėje byloje Nr. 2-2382-452-2014 priimdamas 2014-04-24 sprendimą už akių, vertino 2009-03-25 paskolos sutartį (su vėlesniais jos pakeitimais) ir jos sudarymo aplinkybes.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2382-452/2014, priimti byloje naują sprendimą ieškinį atmesti, sustabdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-24 sprendimo vykdymą. Nurodė, kad teismo nutartis yra neteisėta, todėl naikintina. Paaiškino, kad ji niekada nebuvo Aukštaitijos kredito unijos nare ir su ja neturėjo jokių reikalų. Atsiliepime Aukštaitijos kredito unija teigė, kad paskolą teikė šeimai, tačiau niekada nereikalavo pareiškėjos sutikimo ir parašo. Poreikio šeimos reikalams imti paskolą nebuvo, nes buto remontas 2009-2010 metais nebuvo atliekamas. Atsakovas S. J. be pareiškėjos žinios pasiėmė paskolą savo verslui vykdyti, todėl ši paskola yra jo asmeninė. Ginčo paskolos grąžinimo užtikrinimui laidavo atsakovas M. N., todėl iš šio fakto akivaizdu, jog pareiškėja nėra bendraskolė, nes nelaidavo ir niekur nedavė sutikimo. Aukštaitijos kredito unija, jeigu manė, jog paskola duota šeimai, privalėjo pirmiausia reikalauti šeimos nario laidavimo. Atsakovas S. J. pripažino, jog paimdavo šaukimus ir pareiškėjos apie tai neinformuodavo. Faktas, jog gyvena tuo pačiu adresu, šioje situacijoje neturi jokios juridinės reikšmės. Nei apie skolas, nei apie tai, kad iš jos yra priteista skola, nežinojo. Aplinkybė, jog nežinojo apie bylos nagrinėjimą ir negalėjo pateikti nei atsiliepimo, nei ginčyti paskolos gavimo fakto, turi esminę reikšmę bylai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą Aukštaitijos kredito unija prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Teismas, priimdamas 2014-04-24 sprendimą už akių, vertino 2009-03-25 paskolos sutartį ir jos sudarymo aplinkybes. Nurodo, jog paskolos sutartį sudarė ir pinigus išmokėjo atsakovų interesais – būsto remontui. Atsakovams paskolos suteikimo laikotarpiu nuosavybės teisėmis priklausė nebaigtas pastatyti namas. Pareiškėja nepateikė įrodymų ir nepaneigė prezumpcijos žinojusi ir davusi sutikimą savo sutuoktinio S. J. sudarytai ginčijamai paskolos sutarčiai. Pareiškėja buvo tinkamai įtraukta į bylą, informuota ir žinojo apie vykstantį civilinės bylos nagrinėjimą, jo metu priimtą sprendimą už akių bei jo vykdymo eigą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos ir pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytos normos prasme. Atsakovai sąmoningai siekia išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas S. J. prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, jog pareiškėja niekada nebuvo bendraskolė, paėmė paskolą ne bendriems su pareiškėja reikalams, o gyvenamojo namo, priklausančio jo motinai, remontui. Sutinka su pareiškėjos teiginiu, jog 2009-2010 metais būsto remontas jiems bendrai priklausančiame name nebuvo vykdomas, o pareiškėja apie jo paskolas nežinojo. Aukštaitijos kredito unijai yra skolingas tik jis, bendraskolis yra laiduotojas M. N., o ne G. J..

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2382-452/2014 pagal ieškovo Aukštaitijos kredito unija ieškinį atsakovams S. J., G. J., M. N. dėl paskolos ir palūkanų priteisimo.

Atskirajame skunde CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje buvimas grindžiamas aplinkybėmis, kad pareiškėjos vyras S. J. su Aukštaitijos kredito unija 2009-03-25 sudarė paskolos būsto remontui sutartį Nr. 09-00086, apie kurią pareiškėjai nebuvo žinoma. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl proceso atnaujinimo, be kita ko, nurodė, kad apie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą už akių ji sužinojo tik 2015-01-15, gavusi ir pati pasiėmusi kvietimą iš teismo. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie Aukštaitijos kredito unija pateiktą ieškinį, dokumentai įteikti tinkamai, viešo paskelbimo būdu 2014-04-03 (39-41 b. l. civilinėje byloje Nr. 2-2382-452-2014). Pareiškėjai nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2014 m. balandžio 24 d. buvo priimtas teismo sprendimas už akių.

Prašyme atnaujinti procesą pareiškėja nurodė faktines aplinkybes apie tai, kad apie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą už akių ji sužinojo tik 2015-01-15, kada iš kvietimo ir teismo procesinių dokumentų sužinojo, jog jos vyras skundžia antstolių veiksmus. Nuvykusi į teismą pasiėmė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-24 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-2382-452/2014 kopiją. Iš civilinėje byloje Nr. 2-2382-452/2014 esančio informacinio lapo nustatyta, kad 2015-02-05 G. J. minėto sprendimo kopiją tikrai gavo (civilinės bylos Nr. 2-2382-452/2015 b. l. 1). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad teismo sprendimo už akių patvirtinta kopija pareiškėjai CPK 285 str. 7 d. nustatytu terminu būtų buvusi išsiųsta ir/ar įteikta. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja minėto teismo sprendimo už akių negavo, t. y. jai įstatyme nustatyta tvarka teismo sprendimo už akių patvirtinta kopija nebuvo išsiųsta ir/ar įteikta (CPK 123 str. 1, 3, 6 d., 130 str.). Tai iš esmės patvirtina pareiškėjos nurodomą aplinkybę, kad apie 2014-04-24 priimtą teismo sprendimą už akių ji sužinojo tik 2015-01-15, o jo patvirtintą kopiją gavo 2015-02-05. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai apie teismo sprendimą už akių, atitinkamai – ir apie aplinkybes, jos manymu, sudarančias pagrindą peržiūrėti sprendimą už akių ir/ar atnaujinti procesą, tapo žinoma anksčiau nei pareiškėjos nurodytas laikas, byloje nepateikta. Kadangi pareiškėją į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2015-04-01 (b. l. 3), tai ji CPK 368 str. 1 d. numatyto prašymo padavimo termino nepraleido.

CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali šio Kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nagrinėjamoje byloje, minėta, pareiškėjai teismo sprendimo už akių patvirtinta kopija CPK 285 str. 7 d. numatytu terminu ir tvarka nebuvo išsiųsta. Todėl faktiškai ji neturėjo galimybės paduoti teismui pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įstatyme nustatytu terminu. CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė prašyti atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, tačiau šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, kas faktiškai atitinka nagrinėjamą situaciją. Todėl apeliantė kitu būdu nebeturi galimybės apginti savo teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad aplinkybė, jog teismas pareiškėjai laiku neišsiuntė ar kitu įstatyme numatytu būdu laiku neįteikė teismo sprendimo už akių patvirtintos kopijos, faktiškai lėmė, jog pareiškėja prarado galimybę savo interesus veiksmingai ginti teisme. Taigi, buvo pažeista jos teisė į tinkamą teismo procesą, nors civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką (pvz., Šimecki v. Croatia, No. 15253/10, 30 April 2014).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje, be kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (9 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

CPK 285 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sprendimo už akių patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiama neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai. Pagal CPK 116 straipsnį teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai) įteikiami šio Kodekso nustatyta tvarka. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju, minėta, pareiškėjai teismo sprendimo už akių patvirtinta kopija įstatyme nustatyta tvarka nebuvo išsiųsta. CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Tačiau ir šiuo būdu apeliantei procesinis sprendimas neįteiktas. Tai lėmė pareiškėjo prarastą galimybę savo interesus veiksmingai ginti teisme, taigi, buvo pažeista jos teisė į tinkamą teismo procesą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tokį įrodymų vertinimą teismas atlieka, jeigu turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Valmeda“ v. UAB „F12“, bylos Nr. 3K-3-24/2012; kt.). Taigi nagrinėjamoje byloje teismas, priimdamas sprendimą už akių, atliko formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, iš esmės nenustatinėjo ir neanalizavo pareiškėjos nurodomų aplinkybių, t. y. jog jos vyras S. J. su Aukštaitijos kredito unija 2009-03-25 sudarė paskolos būsto remontui sutartį Nr. 09-00086, apie kurią pareiškėjai nebuvo žinoma, todėl ši paskola yra jo asmeninė; ginčo paskolos užtikrinimui laidavo atsakovas M. N., todėl ji nėra bendraskolis, nes nelaidavo ir niekur nedavė sutikimo; ir kt. Byloje nustatytas teismo procesinio dokumento įteikimo pareiškėjai tvarkos pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas procesui atnaujinti, t. y. kaip aiški teisės normos (šiuo atveju – proceso) taikymo klaida (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-03-15 nutartis Nr. 3K-3-31-916/2015). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes, įvertinus ir virš aptartos procesinės teisės normos taikymo klaidos įtaką, yra pagrindas svarstyti apeliacine tvarka neperžiūrėto 2014 m. balandžio 24 d. teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaudamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti bylą nagrinėjusio pirmos instancijos teismo priimtą nutartį, atnaujinti procesą byloje ir perduoti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliantė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Aukštaitijos kredito unijos reikalavimą vykdant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2382-452/2014. Tačiau skunde nenurodytas joks faktinis pagrindas, dėl kurio reikėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nenurodyti argumentai ir motyvai, iš kokių faktinių duomenų teismas turėtų spręsti apie tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Kadangi prašymas nepagrįstas, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jo tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti procesą Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2382-452/2014 (proceso Nr. 2-08-3-01540-2014-0) pagal ieškovės Aukštaitijos kredito unija ieškinį atsakovams S. J., G. J., M. N. dėl skolos priteisimo solidariai ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Teisėja Ramunė Čeknienė