- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-02-09
- Bylos Nr.
- 1-628-716/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44150-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- V. Č.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota (duomenys neskelbtini)), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. Č. 2025 m. gruodžio 20 d., apie 18.13 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,60 promilių neblaivumą.
II. Byloje surinkti duomenys
V. Č. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kolega po vakarėlio buvo palikęs automobilį degalinėje netoli „Norfos“. Kolega paprašė paimti automobilį ir pastatyti kieme. Reikėjo pavažiuoti apie 500 metrų. Jis važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Vakarėlį baigė apie 16-17 val. Jis neskaičiavo, kiek išgėrė. Buvo įsitikinęs, kad gali vairuoti, nors neturėjo teisės vairuoti. Žinojo, kad dėl to negali vairuoti. Jis yra pateikęs prašymą dėl laidavimo. Jis nėra kriminalinis žmogus, padarė klaidą. Automobilis yra atsiimtas.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gruodžio 20 d., apie 18.13 val., pastebėjo, jog automobilis „Toyota“, Latvijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), kelyje staigiai nusuko į kairę pusę, todėl tokie vairuotojo veiksmai sukėlė jam įtarimą apie tai, kad vairuotojas sunerimo, galimai pažeidžia KET, dėl ko minėto automobilio vairuotoją sustabdė patikrinimui. Automobilio vairuotoją stebėjo vizualiai. Išsiaiškino, kad automobilį vairavo V. Č., kuris automobilyje buvo vienas ir sėdėjo vairuotojo vietoje. Iš V. Č. burnos sklido alkoholio kvapas, bendraujant su juo, jo kalba buvo nerišli, jo judesiai buvo nekoordinuoti. V. Č. patikrino bekontakčiu alkoholio detektoriumi, kuris parodė, kad vairuotojas galimai vartojo alkoholinius gėrimus, todėl asmenį nusprendė patikrinti alkoholio kiekio matuokliu. V. Č. iš pradžių paaiškino, kad alkoholio nevartojo. Apie 18.14 val. alkoholio kiekio matuokliu V. Č. pirmu pūtimu nustatė 1,65 prom. girtumą. Po ko, V. Č. paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 12 val., šiandien alkoholio nevartojo. Laukiant antrojo putimo, visą laiką stebėjo asmenį. Apie 18.29 val. alkoholio kiekio matuokliu V. Č. nustatė 1,60 prom. girtumą. Patikrinę asmenį „POLIS II“ naršyklėje, nustatė, kad 2023 m. V. Č. jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir teisės vairuoti V. Č. nesusigrąžino (b. l. 39-41).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. gruodžio 20 d., apie 18.13 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punktą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, V. Č. vairavo automobilį „Toyota“, Latvijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu, apie 18.14 val., pirmu putimu nustatytas 1,65 prom. girtumas, o apie 18.29 val., antru putimu nustatytas 1,60 prom. girtumas (b. l. 1).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad 2025 m. gruodžio 20 d. vykdant priemonę „blaivumas“ (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui V. Č. pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,65 prom. neblaivumas, o antru pūtimu – 1,60 prom. neblaivumas. Taip pat pažymėta, kad transporto priemonės vairuotojui jau buvo atimta teisė vairuoti 2023 m. už administracinio nusižengimo padarymą ir teisės vairuoti asmuo nėra susigrąžinęs (b. l. 16).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje stovi apžiūrimas automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-29).
Iš tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo matyti, kad 2025 m. gruodžio 20 d. vykdant priemonę „blaivumas“ (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui V. Č. pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,65 prom. neblaivumas, o antru pūtimu – 1,60 prom. neblaivumas (b. l. 36).
Iš tarnybinio pranešimo dėl alkotesterio parodymų matyti, kad kelio policijos skyriaus pareigūnai, kurie atliko vairuotojo blaivumo patikrinimą vietoje, atspausdinti ir pateikti pūtimų rezultatų negalėjo, dėl ko iš jų buvo paimtos alkotesterių patikrinimo istorijos skaitmeninės nuotraukos, kuriose matosi alkotesterio numeris, patikrinimo numeriai, parodymai, bei patikrinimo laikai (b. l. 43).
Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio tikrinimų istorijos matyti, kad 2025 m. gruodžio 20 d. V. Č. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Nustatyta bendra asmens būklė: gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, gali stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0102 (patikros sertifikatas Nr. 2399763, galiojo iki 2026 m. sausio 9 d.) rodmenys patvirtina, kad 2025 m. gruodžio 20 d., 18.14 val., V. Č. nustatytas 1,65 prom. girtumo laipsnis, o 18.30 val. – 1,60 prom. girtumo laipsnis. Su tikrinimo rezultatais V. Č. pasirašytinai sutiko (b. l. 45-48).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Toyota“, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 18 800 eurų (b. l. 61).
Iš Latvijos Respublikos registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis „Toyota Corolla“, Latvijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) (b. l. 62).
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad V. Č. vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
Aukščiau minėtų įrodymų visuma, t. y. paties V. Č. parodymai ir prisipažinimas dėl alkoholio vartojimo bei automobilio vairavimo, ikiteisminio tyrimo metu liudytojo D. T. nurodytos aplinkybės ir tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodyti duomenys, taip pat tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, byloje esančios fotonuotraukos, vaizdo įrašai, tarnybinis pranešimas dėl alkotesterio parodymų, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio tikrinimų istorijos išrašai ir automobilio registracijos liudijimas patvirtina, kad V. Č. vairavo automobilį „Toyota“, Latvijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai buvo vartojęs alkoholį ir nuo jo apsvaigęs, dėl ko jį sustabdžius jam buvo nustatytas ne mažesnis nei 1,60 promilių neblaivumas.
Teismas įvertinęs kaltinamojo V. Č. veiksmų kvalifikacijai reikšmingus požymius pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog V. Č. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
IV. Dėl V. Č. baudžiamosios atsakomybės
V. Č. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, ką patvirtina jo nuoseklūs ir išsamūs parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis.
Baudžiamojoje byloje buvo gautas A. A. prašymas dėl kaltinamojo V. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 128-129). Taip pat gautas ir kaltinamojo V. Č. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 130-131).
Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Tačiau, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-145-895/2018, 2K-28-628/2023).
Teismas spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltininkas V. Č. praeityje teistas nebuvo (b. l. 67-68), nagrinėjamu atveju padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Dėl kaltininko padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Iš byloje esančio vaizdo įrašo teismas nustatė, kad įvykio metu V. Č. paklaustas dėl alkoholio vartojimo, to nenurodė ir nepripažino. Tam tikrų abejonių kelia ir kaltininko parodymai dėl atstumo, kurį V. Č. siekė nuvažiuoti automobiliu. Teismui V. Č. nurodė norėjo tik perstatyti automobilį ir važiavo kelis šimtus metrų iki savo namų (duomenys neskelbtini), tačiau pagal jo tyrimo metu nurodytas aplinkybes matyti, jog tokiai kelionei buvo reikalingas ne mažesnis nei 9 km atstumas. (b. l. 123). Reikšminga šiuo atveju tai, kad V. Č. ne tik vairavo automobilį, kai buvo aiškiai ir žymiai paveiktas alkoholio, t. y. ne lengviausio, bet vidutinio apsvaigimo lygio, bet ir darė tai apskritai neturėdamas teisės vairuoti lengvąjį automobilį. Kaltininkas tai akivaizdžiai žinojo ir teismu nurodė supratęs. Įvertinęs byloje esančius administracinių nusižengimų registro išrašus (b. l. 69-76) teismas nustatė, kad automobilį būdamas neblaivus V. Č. vairavo ne pirmą kartą. 2023 m. kovo 27 d. V. Č. buvo nubaustas dėl tos pačios rūšies administracinio nusižengimo, tačiau nei skirta piniginė bauda, nei specialios teisės atėmimas vienerių metų terminui asmens nesulaikė šį kartą nuo dar sunkesnio ir pavojingesnio tokios veikos padarymo. Reikšminga ir tai, kad paskirtos administracinės baudos už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio V. Č. iki šiol nėra sumokėjęs, vengė tai daryti nors ir būdamas dirbantis ir gaudamas pastovias pajamas. Be to, dar turėdamas teisę vairuoti transporto priemones V. Č. nuolat buvo baudžiamas dėl įvairių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Visos šios aplinkybės ir faktai ne tik neigiamai charakterizuoja V. Č., bet ir neleidžia teismui daryti pagrįstos išvados, kad jis ateityje neabejotinai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tokiu būdu teismas nenustatė visų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, dėl ko teismui nekilo pareiga įvertinti potencialaus laiduotojo asmenybės. Visgi, pagal byloje esančius administracinių nusižengimų registro išrašus matyti, kad prašymą dėl laidavimo pateikęs A. A. (A. A.) taip pat yra asmuo, kuris dažnai ir pažeidinėja Kelių eismo taisykles ir dėl to yra baudžiamas dėl padarytų administracinių nusižengimų. Ši aplinkybė kelia pagrįstas abejones, ar toks asmuo galėtų būti autoritetu ir daryti reikalingą įtaką šiuo atveju šiurkščiai Kelių eismo taisykles pažeidusiam V. Č..
Netenkinus prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas mato pagrindą skirti kaltininkui bausmę už padarytą nusikaltimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Žemesnės instancijos teismas
V. Č. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, praeityje teistas nebuvo (b. l. 67-68), tačiau per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas aštuonis kartus, tame tarpe ir už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. V. Č. yra vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, turi nuolatinę gyvenamą vietą. Turimais duomenimis, naujų nusikalstamų veikų V. Č. nėra padaręs. Teismas nustatė vieną kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų gydymąsi byloje nėra. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti V. Č. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą baudos bausmę, kurios dydį nustato atsižvelgdamas ir į privalomo konfiskuoti turto vertę.
Byla išnagrinėtą teisme taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, dėl to taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltininkui paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus V. Č. padarė itin pavojingus ir šiurkščius naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimus.
Nagrinėjamu atveju V. Č. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau vadovaujantis teismų praktika šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas.
BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą teismas pažymi, kad kaltininkas V. Č. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti buvo atimta už administracinio nusižengimo padarymą ir teisės aktų nustatyta tvarka teisės vairuoti nesusigrąžino. Be to, vairuodamas transporto priemonę, V. Č. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,60 prom. neblaivumas. Toks neblaivumo laipsnis yra vidutinis ir viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 prom. neblaivumas). Įvertinta ir tai, kad V. Č. vairavo automobilį 2025 m. gruodžio 20 d. – šeštadienį, tamsiu paros metu – 18.13 val., (duomenys neskelbtini), kur eismas, iš esmės, visada prieššventiniu laikotarpiu yra intensyvesnis. Nėra abejonių, kad kaltininkas savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek kaltininko, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Teismui nekyla abejonių, kad V. Č. žinodamas, kad neturi teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus nuo alkoholio, todėl šios aplinkybės rodo V. Č. neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir KET.
Teismas pažymi, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi, įvertinus visas anksčiau minėtas aplinkybes, V. Č. skirtinas įstatyme numatyto vidurkio dydžio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. gruodžio 22 d.
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). BK 72 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Spręsdamas dėl turto konfiskavimo kaip poveikio priemonės taikymo kaltininkui teismas atsižvelgia į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), yra privalomas (BK 72 straipsnis) ir nuo teismo nuožiūros nepriklauso. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).
Teismas įvertina tai, kad V. Č. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis „Toyota Corolla“, Latvijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) (b. l. 62). Esant tokioms aplinkybėms, svarstytinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo. Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė automobilio „Toyota Corolla“ kaina Lietuvoje su PVM 18 800 eurai (b. 1.61). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-560-312/2017, Nr. 1A-108-851/2018).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju V. Č. vairuojamas automobilis „Toyota Corolla“ nuosavybės teise priklauso ne jam asmeniškai, o jo valdomai įmonei. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus kaltininko turtinę padėtį, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę įvykio metu atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltininko V. Č. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, ir nevaržo V. Č. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Kaltininkas prašė teismo išdėstyti konfiskuoto turto vertės mokėjimą dalimis.
Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis nustato tik baudos sumokėjimo termino nustatymą (jos ilgesnį nustatymą). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltininko prašymas dėl konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis per ilgesnį laikotarpį, atmestinas. Kaltininkui V. Č. išaiškintina, kad jis, neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (arba vykdymo procese į antstolį) dėl priteistos Valstybės naudai sumos mokėjimo grafiko nustatymo.
VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų
V. Č. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – kaip tinkamai įgyvendinančios savo paskirtį, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintinos kaip nebereikalingos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendė:
V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 22 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš V. Č. konfiskuoti automobilio „Toyota Corolla“, Latvijos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 18 800 (aštuoniolikos tūkstančių aštuonių šimtų) eurų sumą.
V. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po ko jas panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB „Artea“ bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Urbo bankas, LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.
Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Baudą mokant už kitą asmenį, mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę, asmens kodą, baudžiamosios bylos numerį, tokiu atveju banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Teismo paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą (18 800 eurų) privaloma sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas (banko kodas 72900) sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB SEB bankas (banko kodas 70440) sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Artea bankas (banko kodas 71800) sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (banko kodas 40100) sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; „Swedbank“, AB (banko kodas 73000) sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; UAB Urbo bankas (banko kodas 72300) sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.
Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti: „turto konfiskavimas“ (būtina nurodyti procesinio dokumento (nuosprendžio, nutarimo), kuriuo paskirtas turto konfiskavimas numerį); įmokos kodas: 6610; gavėjas: VMI.