Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-06 · Civilinė byla Nr. e2A-74-467/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-06
Bylos Nr.
e2A-74-467/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34442-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Ieškovas
D. J.
Atsakovas
Estijos įmonei ERGO Insurance SE, atstovaujamam Lietuvos filialo
Trečiasis asmuo
AB SEB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-74-467/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34442-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.13. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui Estijos įmonei ERGO Insurance SE, atstovaujamam Lietuvos filialo, dėl žalos atlyginimo (draudimo išmokos priteisimo), trečiasis asmuo - AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija - Lietuvos bankas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. J. 2017 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Estijos įmonei ERGO Insurance SE, atstovaujamam Lietuvos filialo,, kurį 2017 m. spalio 3 d. patikslino, ir prašė priteisti iš atsakovo 500 EUR žalos atlyginimo, 22,26 EUR palūkanų, paskaičiuotų taikant 5 procentų metinių palūkanų normą už laikotarpį nuo atsakovo atsisakymo atlyginti žalą dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad savarankiškai įsigijo lėktuvo bilietus maršrutu Vilnius – Milanas (Bergamo) ir Milanas (Bergamo) – Kaljaris (Cagliari). Lėktuvo biliete Vilnius – Milanas (Bergamo) išskridimo iš Vilniaus laikas buvo nurodytas 13.20 val., tačiau dėl techninių kliūčių lėktuvas išskrido iš Vilniaus tik tos pačios dienos 19.15 val. Dėl lėktuvo skrydžio vėlavimo ieškovas pavėlavo į tos pačios dienos jungiamąjį skrydį iš Milano (Bergamo) oro uosto į Kaljarį ir buvo priverstas pirkti papildomus lėktuvo bilietus. Taip pat dėl vėlavimo prarado galimybę naudotis užsakytu automobiliu, todėl buvo priverstas patirti papildomas išlaidas ir išsinuomoti kitą automobilį, naudotis visuomeniniu transportu.

3. Ieškovas pagal turimus lėktuvo bilietus 2016-09-17, 17.40 val. turėjo atvykti į kelionės tikslą Kaljarį, tačiau dėl atidėto skrydžio atvyko tik 2016-09-08, 8.25 val. ryte, iš viso pavėlavęs 14 val. 45 min. Ieškovas, turėjęs AB SEB bankas išduotą kredito kortelę VISA GOLD su kelionių draudimu ir manydamas, kad lėktuvo vėlavimas laikytinas draudiminiu įvykiu, kreipėsi į atsakovą dėl patirtos 757,10 EUR dydžio žalos atlyginimo. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, nesant draudžiamojo įvykio.

Šalies argumentai

4. Ieškovo teigimu, aptarta situacija atitinka Kelionių draudimo taisyklių Nr.0612 IV skyriuje nurodyto kelionės vėlavimo draudimo draudžiamųjų įvykių apibrėžimą. Kelionių draudimo taisyklių Nr.0612 3.1 papunktyje nustatyta, kad VISA GOLD kortelės turėtojams išmokama maksimali 500 EUR dydžio draudiminė išmoka, kuri išmokama tik už tiesioginius apdraustojo nuostolius (Kelionių draudimo taisyklių Nr.0612 4.5 papunktis).

5. Ieškovo išlaidas, susijusias su lėktuvo skrydžio maršrutu Vilnius - Milanas (Bergamas) vėlavimu sudaro – 13 EUR už autobuso bilietus kelionei iš Bergamo oro uosto į Malpensos oro uostą, 70 EUR už nepanaudotus, apmokėtus lėktuvo bilietus skrydžiui iš Milano Bergamo oro uosto į Kaljarį, 73 EUR už pakaitinius lėktuvo bilietus skrydžiui iš Milano Malpensos oro uosto į Kaljarį, 30 EUR už prarastą vieną iš anksto apmokėtą nakvynę Kaljaryje, 204 EUR už prarastą užstatą už išsinuomotą automobilį Kaljaryje, 324 EUR už pakaitinio automobilio nuomą. Visi ieškovo patirti tiesioginiai nuostoliai sudaro 714 EUR. Atsakovas turi atlyginti maksimalią patirtų nuostolių sumą – 500 EUR bei 5 proc. dydžio palūkanas.

6. Ieškovas laikytinas vartotoju, sudariusiu sutartį dėl draudimo apsaugos prisijungimo būdu, todėl Kelionių draudimo taisyklių Nr. 0612 nuostatos, dėl kurių reikšmės kyla abejonių, aiškintinos ieškovo naudai. Be to, atsakovas įsipareigojo kelionės (išvykimo iš Lietuvos, nuvykimo į galutinį kelionės tikslą ir grįžimo į Lietuvą) vėlavimo (pagal nustatytą grafiką išvykstančios transporto priemonės išvykimo laiko nukėlimas vėlesniam laiko momentui) atveju, kuris laikomas draudžiamuoju įvykiu (transporto priemonė vėluoja išvykti ilgiau kaip 3 valandas), atlyginti apdraustojo patirtą žalą, kylančią iš turtinių interesų, susijusių su kelionės vėlavimu (draudimo objektas). Ieškovo lėktuvo išvykimo vėlavimas nepatenka į to IV skyriaus 6 punkte nurodytus nedraudžiamuosius įvykius, todėl atsakovui atsiranda prievolė atlyginti ieškovui pastarojo patirtus su kelionės vėlavimu susijusius nuostolius.

Atsiliepimas

7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovas 2016-09-17 turėjo išvykti iš Vilniaus oro uosto 13:20 val., tačiau oro transporto priemonė išvykti vėlavo ir išskrido tą pačią dieną 19:15 val. Ieškovas 2016-09-30 pranešime apie žalą nurodė, kad daugiau apdraustųjų pagal SEB sutartį, išskyrus jį patį, nėra ir jis negavo jokių kompensacijų iš vežėjo ar kitų asmenų. UAB „Baltic ground services“ 2016-09-17 raštu patvirtino, kad skrydis vėlavo ne dėl oro sąlygų, o dėl su įmonės veikla susijusių priežasčių. Atsakovas, remdamasis ieškovo pateikta informacija ir žalos administravimo metu surinktais dokumentais, atsisakė sumokėti draudimo išmoką ieškovui, kadangi kelionės vėlavimo draudimo apsauga Lietuvos Respublikoje negalioja. Be to, paaiškėjo nauja aplinkybė, apie kurią ieškovas neinformavo atsakovo, nors tokią pareigą pagal Kelionių draudimo taisykles Nr. 061 turėjo, kad oro linijų bendrovė Wizz Air sumokėjo 250 EUR kompensaciją ieškovui.

8. Atsakovas akcentavo, kad jis nesuteikė draudimo apsaugos dėl įvykių, atsitikusių Lietuvoje. Kelionės vėlavimo draudimo apsauga yra suteikiama oro transporto priemonės vėlavimo išvykti etape ir ne Lietuvos Respublikoje. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teismas negali keisti tokių teisės normų prasmės, nes prisijungimo būdu sudarytų sutarčių aiškinimo taisyklė taikytina tais atvejais, kai tam tikros sutarties sąlygos neaiškios, dviprasmiškos. Vadovaujantis tuo, kad įvykiai, kurių metu oro transporto priemonė vėluoja išvykti iš Lietuvos Respublikos, nėra nurodyti kaip draudžiamieji, yra teigtina, kad 2016-09-17 įvykis, priešingai nei teigia ieškovas, patenka į nedraudžiamųjų įvykių atvejus.

9. Pagal SEB Taisykles draudžiamaisiais įvykiais dėl kelionės jungties praradimo yra laikomi šie atvejai: a) viešojo transporto priemonės vėlavimas jos išvykimo etape iš užsienyje esančio tarpinio kelionės punkto dėl nepalankių oro sąlygų, b) viešojo transporto priemonės vėlavimas jos atvykimo etape į užsienyje esantį tarpinį kelionės punktą dėl nepalankių oro sąlygų, c) apdraustojo asmens patekimas į eismo įvykį. Vertinant faktines aplinkybes aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, 2016-09-17 įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio požymių, nes: a) oro transporto priemonė, išvykstanti iš Lietuvos, vėlavo jos išvykimo, o ne atvykimo etape ir b) UAB „Baltic ground services“ 2016-09-17 raštu patvirtino, kad skrydis vėlavo ne dėl oro sąlygų, o dėl su įmonės veikla susijusių priežasčių. Dėl to ieškovas, būdamas susipažinęs su SEB Bendrosios ir Pagrindinėse Taisyklėse vartojamomis sąlygomis, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, jog įvykis, kurio metu oro transporto priemonė vėlavo išvykti iš Vilniaus oro uosto, yra draudžiamasis.

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad ieškovas, pildydamas paraišką kredito kortelės VISA GOLD užsakymui ir gavimui, atskirai buvo supažindintas ir patvirtino aplinkybes, susijusias su tinkamu informavimu apie svarbiausias kelionės užsienyje metu galiosiančias draudimo sąlygas, sudarant galimybę susipažinti su Kelionių draudimo taisyklėmis Nr. 061 ir AB SEB banko specialiuoju finansinių kelionės užsienyje nuostolių draudimo sąlygų aprašu, įvertinti draudimo paslaugos atitikimą poreikiams, mokėjimo kortelės ir kartu su ja susietos draudimo apsaugos paslaugos pasirinkimą. Ieškovas pasirašė 2016-01-28 VISA GOLD kortelės sąskaitos sutartį Nr. 000097319.

11. Išvadą teikianti institucija - Lietuvos bankas išvadoje nurodė, kad, vertinant standartines draudimo sutarties sąlygas, darytina išvada, kad Kelionių draudimo taisyklių Nr. 061 Bendrosios dalies 5.1 papunktis aiškiai apibrėžia draudimo apsaugos galiojimo teritoriją ir draudimo apsaugos galiojimo trukmę kai kurių draudimo rūšių atveju, tačiau kitų draudimo rūšių, įskaitant ir kelionės vėlavimo draudimą, teritorija laikytina ir Lietuvos Respublikos teritorija. Kelionių draudimo taisyklių Nr. 061 Bendrosios dalies 1.1 papunktis nustato, kad, kilus prieštaravimams tarp Kelionių draudimo taisyklių Nr. 061 Bendrosios ir Specialiosios dalių nuostatų, o taip pat situacijoms, kurių nereguliuoja Bendrosios dalies nuostatos, yra taikomos Specialiosios dalies nuostatos.

12. Kelionės išlaidų (finansinių nuostolių) draudimo variantų sąlygos pagal jų formuluotę ir išraiškos būdą apdraustajam suteikia pagrindą pagrįstai tikėtis, kad draudimo apsauga, įvykus nurodytose kelionės išlaidų draudimo sąlygose išvardintiems draudžiamiesiems įvykiams, galioja ir Lietuvos Respublikoje. Ieškovas, kaip vartotojas, negalėjo protingai tikėtis, kad kelionės vėlavimas iš Lietuvos pagal iš anksto nustatytą grafiką dėl išvykstančios viešojo transporto priemonės gedimo 3 valandomis arba daugiau bus pripažįstamas nedraudžiamuoju įvykiu. Todėl kelionės vėlavimo atveju mokamos draudimo išmokos apskaičiavimas turi vykti pagal Kelionės vėlavimo draudimo 4.1, 4.2 ir 4.3 papunkčių nuostatas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus bei šalių paaiškinimus, nurodė, kad nei trečiasis asmuo, nei atsakovas nepašalino abejonės, jog ieškovas, sudarydamas banko kortelės sutartį ir pildydamas paraišką dėl jos gavimo, nebuvo tinkamai supažindintas su papildomu produkto – kelionių draudimo apsaugos – sąlygomis, ypač kai trečiasis asmuo ir atsakovas pateikė skirtingus Kelionės užsienyje finansinių nuostolių draudimo sąlygų aprašų variantus (redakcijas).

15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, nepaisant to, kad ieškovas nebuvo tinkamai supažindintas su draudimo taisyklėmis, nėra pagrindo draudimo sutarties kažkurių sąlygų pripažinti nesąžiningomis ar siurprizinėmis vartotojo atžvilgiu, kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatytas tik nesąžiningas pačių draudimo taisyklių ir draudimo sutarties sąlygų aiškinimas, o ne nesąžiningos draudimo sutarties sąlygos.

16. Teismas sutiko su Lietuvos banko pozicija tais aspektais, kad Draudimo taisyklių Nr. 061 Specialiojoje dalyje konkrečios draudimo rūšies taisyklės turi pirmenybę prieš bendrosios dalies taisykles ir kad kelionės vėlavimo draudimo atveju (Specialiosios dalies IV skyrius) turi būti taikomos aiškios ir suprantamos Specialiosios dalies konkretaus draudimo skyriaus taisyklės, kurios numato, kas yra kelionės vėlavimas, kokie įvykiai yra draudžiamieji (2.1 p.), kokia yra maksimali draudimo išmoka (3.1 p., 500 EUR), kaip apskaičiuojamas draudimo išmokos dydis kelionės vėlavimo atveju (4.1-4.6 p.), kokie įvykiai laikomi nedraudžiamaisiais (6 p.).

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Specialiosios ir Bendrosios dalies Taisyklių nuostatas ir apibrėžimus, sprendė, kad ieškovo nurodomas įvykis atitinka ir patenka į draudžiamojo įvykio apibrėžimą, todėl draudikas privalėjo spręsti dėl draudimo išmokos apdraustajam ieškovui išmokėjimo, remdamasis Draudimo taisyklių Nr. 061 Specialiosios dalies IV skyriaus 4 punkto taisyklėmis. Dėl to atsakovas nepagrįstai buvo atsisakęs mokėti draudimo išmoką sprendime nurodytais motyvais.

18. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas žalos (nuostolių) dydį, nurodė, kad ne visos ieškovo nurodomos išlaidos logiškai susijusios tiesiogiai su skrydžio vėlavimo iš Lietuvos faktu. Dalis nurodomų nuostolių būtų ieškovo patirta, netgi jei lėktuvas būtų išvykęs laiku: pavyzdžiui, skrydžio bilieto iš tarpinio kelionės taško (Milano) būtų vis tiek ieškovui reikėję į galutinį kelionės tašką, kaip ir automobilio nuomos išlaidos būtų vis tiek buvusios, ar būtų lėktuvas vėlavęs ar ne. Dėl to sąžininga, protinga ir logiška reikalauti atlyginti šių išlaidų skirtumą ar didesnę sumą, kuri tiesiogiai sąlygota kelionės vėlavimo iš pradinio taško faktine aplinkybe.

19. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad automobiliu ieškovas būtų vienas naudojęsis, nes keliavo kartu su kitų asmenų grupe, be to, nėra duomenų, kad nebuvo susigrąžinta automobilio nuomos kaina, sumokėta avansu už automobilio nuomą, ar kad buvo dėtos pastangos susigrąžinti šią sumą ir lėšų sumokėtų avansu susigrąžinimas buvo nesėkmingas. Teismas laikė, kad viso dėl kelionės vėlavimo iš pradinio kelionės taško tiesioginiais ir pagrįstais ieškovo nuostoliais galėtų būti 73 EUR už naujo bilieto (Milano Malpensa- Kaljaris) tarpiniame kelionės taške pirkimo išlaidos, vykimo iš Milano Bergamo į gretimą oro uostą Milano Malpensa 13 EUR išlaidos ir 120 EUR automobilio nuomos kainų išlaidų skirtumo išlaidos.

20. Teismas nustatė, kad 2016-12-23 vežėjas Wizz Air išmokėjo ieškovui 250 EUR kompensaciją už kelionės vėlavimą, šia apimtimi atlygindamas ieškovui su kelionės pradiniame kelionės taške vėlavimu susijusius nuostolius. Įvertinęs visumą aplinkybių, ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus ir atsakovo pripažįstamas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo svarstyti draudiko civilinės atsakomybės klausimo, nes pagal draudimo taisyklių Nr. 061 kelionės vėlavimo draudimo sąlygas 4.3 p.p. kompensaciją ar žalos atlyginimą gavo iš vežėjo ar kitų trečiųjų asmenų. Be to, apdraustasis privalėjo informuoti draudiką apie iš vežėjo ar trečiųjų asmenų gautas pinigų sumas, o šios pareigos nevykdymas yra pagrindas mažinti ar netgi atsisakyti mokėti draudimo išmoką.

21. Nustačius, kad tiesioginiai ieškovo nuostoliai dėl kelionės vėlavimo iš esmės neviršija jam išmokėtos vežėjo 250 EUR kompensacijos, kad ieškovas nevykdė pareigos draudikui pranešti apie gautas iš vežėjo su draudiminiu įvykiu susijusias sumas, teismas laikė nesant pagrindo taikyti atsakovo civilinės atsakomybės ir priteisti iš jo ieškovui reikalaujamo dydžio sumas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22. Apeliaciniu skundu ieškovas D. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti - priteisti iš atsakovo 260,60 EUR nuostolių atlyginimo, 22,26 EUR palūkanų bei 5 proc. procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 522,26 EUR sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

23. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, be to, teismas pažeidė CPK 185 straipsnį ir nevertino bei nepasisakė dėl ieškovo pateiktų įrodymų – paaiškinimų, susijusių su išankstinio automobilio nuomos mokesčio negrąžinimu, kad automobilių nuomos bendrovė dėl pavėluoto skrydžio nesuteikė ieškovui jo išsinuomoto automobilio ir negrąžino išankstinio apmokėjimo – 203,40 EUR. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti ieškovo pateiktais nuostoliais, o teismas nenurodė motyvų, kuriais remiantis konstatavo, kad nėra duomenų apie tai, kad ieškovui nebuvo grąžinta iš anksto sumokėta automobilio nuomos kaina. Dėl lėktuvo vėlavimo ieškovas prarado 203,40 EUR avansinį mokėjimą, o už automobilio nuomą patyrė 324 EUR papildomas išlaidas, kurių nebūtų buvę, jei lėktuvas nebūtų vėlavęs. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, jog automobiliu naudojosi kiti asmenys, nes nė viena iš šalių šios aplinkybės neįrodinėjo. Atsakovas taip pat neįrodinėjo, kad ieškovas gavo atlygį iš trečiųjų asmenų už leidimą naudotis savo vardu išnuomotu automobiliu.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismas nepagrįstai nurodė, kad gali būti priteisiamas tik ieškovo patirtų išlaidų skirtumas (automobilio nuomos) bei išlaidos lėktuvo bilietui Milanas (Malpensa) – Kaljaris, nes ieškovas pateikė ir kitus įrodymus, patvirtinančius patirtas išlaidas, kadangi iš anksto apmokėtu lėktuvo bilietu ieškovas nepasinaudojo (70 EUR). Teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti į ieškovo nuostolius prarastos vienos nakties Kaljaryje 30 EUR išlaidas kaip neįrodytas, nors atsakovas minėtus nuostolius pripažino ir jiems neprieštaravo.

25. Apeliantas pateikė naujus įrodymus – automobilių nuomos bendrovės 2016-10-21 atsakymą dėl atsisakymo grąžinti sumokėtą avansą, neatsižvelgus į tai, kad ieškovas negalėjo atsiimti išnuomoto automobilio dėl lėktuvo vėlavimo. Nurodė, kad jau po teismo sprendimo priėmimo ieškovas buvo informuotas, kad automobilių nuomos bendrovės tarpininkas grąžino ieškovui avansu sumokėtą automobilio nuomos mokestį - 203,40 EUR, ką patvirtina AB SEB banko išrašas, iš kurio matyti, kad mokėtojas pavedimą ieškovui atliko 2018-02-20. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas elgėsi sąžiningai ir nurodė visus savo patirtus nuostolius bei dėjo pastangas susigrąžinti sumokėtą avansą, o teismas neturėjo duomenų, leidžiančių abejoti ieškovo nurodytų patirtų išlaidų dydžiu, todėl turėjo priteisti ieškovo dėl lėktuvo vėlavimo patirtas automobilio nuomos išlaidas (nuostolius).

26. Apeliantas tvirtina, kad ieškovo tiesioginiai nuostoliai sudarė 714 EUR, iš oro bendrovės gauta 250 EUR dydžio kompensacija, iš automobilių nuomos bendrovės gauta 203,40 EUR dydžio avanso grąžinimas, todėl laikytina, jog ieškovo patirti nuostoliai apeliacinio skundo pateikimo metu sudaro 260,60 EUR.

Atsiliepimas

27. Atsakovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdantis veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad naujai išsinuomoto automobilio išlaidos (324 EUR), nepanaudoti apmokėti lėktuvo bilietai skrydžiui iš Milano į Kaljarį (70 EUR), viena nakvynė Kaljaryje (30 EUR) yra laikytini ieškovo nuostoliais dėl kelionės vėlavimo, nes nurodytos išlaidos būtų atsiradusios, nepriklausomai nuo to, ar kelionės vėlavimas būtų įvykęs, ar ne. Atsakovo įsitikinimu, svarbi aplinkybė, kad ieškovas keliavo ne vienas, o su grupe asmenų, dėl ko ir papildomos išlaidos susidarė ne jam vienam.

28. Atsakovas, pasisakydamas dėl ieškovo nepanaudotų ir apmokėtų lėktuvo bilietų skrydžiui iš Milano į Kaljarį (70 EUR), pažymi, kad ieškovas šias išlaidas būtų patyręs, jeigu kelionė nebūtų vėlavusi. Todėl, kaip teisingai nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas, išlaidoms minėtiems bilietams nėra laikytinos ieškovo nuostoliais dėl kelionės vėlavimo, tačiau nuostoliais yra laikytinos išlaidos naujiems bilietams skrydžiui į Kaljarį (73 EUR). Be to, ieškovas būtų nakvojęs Kaljaryje, jeigu oro transporto priemonė būtų atvykusi į Kaljarį laiku ir kelionės vėlavimo nebūtų įvykę. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių išankstinį nakvynės Kaljaryje užsakymą ir jos kainą. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad šios išlaidos (30 EUR) nėra laikytinos ieškovo nuostoliais, atsiradusiais dėl kelionės vėlavimo.

Atsiliepimas

29. Atsakovo teigimu, ieškovo nuostoliais, atsiradusiais dėl kelionės vėlavimo, yra laikytini 60 EUR automobilio nuomos išlaidų padidėjimas, 73 EUR kainuojantis naujas bilietas nuvykti iš Milano į Kaljarį ir vykimo iš Milano Bergamo į gretimą oro uostą Milano Malpensa 13 EUR išlaidos. Faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovas iš oro linijų bendrovės gavo 250 EUR kompensaciją. Ši kompensacija, kaip teisingai nurodė teismas, viršija ieškovo išlaidas, kurios gali būti laikomos nuostoliais dėl kelionės vėlavimo.

30. Ieškovui oro linijų bendrovė sumokėjo 250 EUR kompensaciją, tačiau ieškovas neinformavo nei atsakovo, nei nagrinėjusio neteismine tvarka tarp atsakovo ir ieškovo kilusį ginčą Lietuvos banko apie šią gautą sumą ir ieškiniu reikalavo visos draudimo sumos - 500 EUR sumokėjimo. Ieškovo nuslėpta aplinkybė sudarė savarankišką atsisakymo sumokėti draudimo išmoką ieškovui pagrindą ir buvo esminė tarp šalių kilusiam ginčui spręsti.

31. Dėl naujų įrodymų pateikimo atsakovas pažymi, kad ieškovas pateikė CarDelMar laišką, kuriuo yra atsakoma į ieškovo paklausimą. Nurodyto atsakymo data yra 2016-10-21, ir ieškovas nepagrindžia, kodėl šis dokumentas nebuvo pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-17 nutartimi pasiūlė ieškovui pateikti žalos dydį pagrindžiančius įrodymus. Kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų iki parengiamojo posėdžio Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-11 teismo posėdžio metu pasiūlė ieškovui pateikti minėtus įrodymus iki 2018-01-24 teismo posėdžio. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad CarDelMar atsakymas yra susijęs su ginčo įvykiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

33. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – automobilių nuomos bendrovės atsisakymą grąžinti sumokėtą avansą; banko išrašą apie sumokėto avanso grąžinimą; sąskaitą už vertimą; vertimo sąskaitos apmokėjimo banko išrašą. Teikiamais dokumentais apeliantas siekia pagrįsti savo procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai yra pateikti kartu su apeliaciniu skundu, su jais turėjo galimybę susipažinti ir susipažino kiti byloje dalyvaujantys asmenys, atsakovas netgi išsakė savo poziciją dėl jų, nenustačius iš bylos duomenų, kad apeliantas savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima ir vertins kartu su byloje jau esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

34. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

35. Ši byla nagrinėjama ieškovo D. J. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyręs naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šios aplinkybės nėra skundžiamos ar ginčijamos, kad ieškovo 2016-01-08 kredito kortelės paraiškos AB SEB bankui pagrindu buvo sudaryta 2016-01-28 VISA GOLD kortelės sąskaitos sutartis Nr. 000097319 ir ieškovui buvo išduota VISA GOLD kredito kortelė. Dėl to ieškovas, planuodamas kelionę ir vykdamas į ją 2016 metų vasarą-rudenį, buvo apdraustas kelionių užsienyje draudimu.

37. Byloje taip pat nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad kompanijos Wizz Air 2016-09-17 organizuotas skrydis Nr. W68051, kuriuo ieškovas skrido iš Vilniaus į Milano Bergamo oro uostą, buvo atidėtas dėl su veikla susijusių priežasčių ir lėktuvas, turėjęs išskristi 13:20 val., išskrido 19:15 val. Gautas UAB „Baltic Ground Services“ 2016-09-17 patvirtinimas apie Wizz Air 2016-09-17 skrydžio Nr. W68051 atidėjimą ne dėl oro sąlygų.

38. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šiuo metu nėra ginčo dėl to, kad įvyko draudiminis įvykis (atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia), todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai šių aplinkybių nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako. Ieškovas paduotu apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu jo patirtų nuostolių dydžiu – apeliantas laiko, kad jo ieškinys turi būti patenkintas visiškai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka.

39. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad išlaidas, susijusias su lėktuvo skrydžio maršrutu Vilnius - Milanas (Bergamas) vėlavimu sudaro: 13 EUR už autobuso bilietus kelionei iš Bergamo oro uosto į Malpensos oro uostą, 70 EUR už nepanaudotus, apmokėtus lėktuvo bilietus skrydžiui iš Milano Bergamo oro uosto į Kaljarį, 73 EUR už pakaitinius lėktuvo bilietus skrydžiui iš Milano Malpensos oro uosto į Kaljarį, 30 EUR už prarastą vieną iš anksto apmokėtą nakvynę Kaljaryje, 204 EUR už prarastą užstatą už išsinuomotą automobilį Kaljaryje, 324 EUR už pakaitinio automobilio nuomą, t.y. viso ieškovo patirti tiesioginiai nuostoliai sudaro 714 EUR. Apeliaciniame skunde ieškovas tikslina patirtų nuostolių dydį, nurodydamas, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo automobilių nuomos bendrovės tarpininkas grąžino ieškovui avansu sumokėtą automobilio nuomos mokestį - 203,40 EUR. Taigi laiko, jog ieškovo patirti nuostoliai apeliacinio skundo pateikimo metu sudaro 260,60 EUR (714 EUR minus 250 EUR kompensacija, gauta iš oro linijų bendrovės, minus 203,40 EUR grąžintas avansas už užsinuomotą automobilį).

40. Taigi, apeliantas į naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus atsižvelgia, o taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo jau konstatuotų atlygintinų nuostolių dydžių. Be to, ir atsakovas neginčija, kad ieškovo nuostoliais laikytina vykimo iš Milano Bergamo į gretimą oro uostą Milano Malpensa 13 EUR išlaidos, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl nurodytų nuostolių dydžio nepasisako.

41. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto pozicijai, kad, vertinant, ar ieškovas patyrė nuostolius dėl skrydžio vėlavimo, reikia nustatyti, ar ieškovas šias išlaidas būtų patyręs, jeigu kelionė nebūtų vėlavusi. Todėl sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismo motyvais, tiek su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovas nepagrįstai į nuostolius įtraukė ir nepanaudotus bilietus iš Milano į Kaljarį (70 EUR) ir panaudotus bilietus skrydžiui iš Milano į Kaljarį (73 EUR), kadangi ieškovui bet kuriuo atveju (skrydžiui vėluojant ar ne) būtų reikėję (reikėjo) skristi iš Milano į Kaljarį, tam tikslui jis buvo nusipirkęs ir bilietus už 70 EUR. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sąžininga, protinga ir logiška reikalauti atlyginti išlaidų skirtumą ar didesnę sumą, kuri tiesiogiai atsirado dėl kelionės vėlavimo, o ne visą kainą. Vadinasi, teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovo nuostoliais laikytinos išlaidos naujiems bilietams skrydžiui į Kaljarį (73 EUR).

42. Ieškovas taip pat prašo priteisi 30 EUR už prarastą nakvynę Kaljaryje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vienos paros nakvynės Kaljaryje išlaidos būtų vis tiek buvusios, jei lėktuvas būtų išvykęs laiku, todėl savo esme negali būti laikomos tiesioginiais turtiniais ieškovo nuostoliais, patirtais dėl kelionės vėlavimo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą papildomai pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių išankstinį nakvynės Kaljaryje užsakymą ir jos kainą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad ieškovas apkritai būtų pateikęs įrodymus, jog užsisakė nakvynę Kaljaryje, už ją sumokėjo 30 EUR ir negalėjo ja pasinaudoti dėl vėlavusio skrydžio. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nuostolių dydį privalo įrodyti reikalaujantis atlyginti nuostolius asmuo (CPK 178 straipsnis), o šiuo atveju ieškovo reikalavimas laikytinas neįrodytu, todėl nepagrįstu.

43. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovo nuostoliais laikytinos ir jo patirtos 324 EUR išlaidos už pakaitinio automobilio nuomą. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad apeliaciniame skunde ieškovas reikalaujamą priteisti sumą sumažino 203,40 EUR (grąžinto avansas už iš anksto užsinuomotą automobilį suma). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas iš anksto buvo išsinuomojęs automobilį laikotarpiui nuo 2016-09-17 iki 2016-09-29 už 203,40 EUR, taigi automobilio nuomos kaina dienai yra 15,64 EUR. Dėl to, kad skrydis vėlavo, ieškovas neteko išsinuomoto automobilio ir jam teko nuomotis kitą už 324 EUR laikotarpiui nuo 2016-09-20 iki 2016-09-29, taigi automobilio nuoma jam kainavo 32,40 EUR per dieną. Vadinasi, dėl skrydžio vėlavimo ieškovas nuomojosi automobilį 10 dienų 16,76 EUR brangiau nei būtų nuomojęs, jei skrydis nebūtų vėlavęs, taigi ieškovas patyrė 167,60 EUR nuostolį dėl automobilio nuomos.

44. Papildomai pažymėtina, kad ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad pats sumokėjo už automobilį, atsakovas neprašė iškviesti liudytojų ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu neginčijo, kad ieškovas šias išlaidas patyrė. Atsakovas nepaneigė, kad ieškovas vienas patyrė automobilio nuomos išlaidas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog automobiliu ieškovas būtų vienas naudojęsis, nes keliavo kartu su kitų asmenų grupe. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų gavęs kokias nors sumas iš trečiųjų asmenų ir tokiu būdu būtų kaip nors sumažintas ieškovo patirtų nuostolių dydis. Atsakovas neprašė pateikti nei sąskaitos išrašų, nei liudytojais apklausti minėtų asmenų, atsakovas iš esmės jokių prašymų, susijusių su ieškovo patirtų nuostolių dydžiu nereiškė ir iš esmės neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovas įrodė, jog patyrė automobilio nuomos išlaidas, o atsakovas nepagrindė, kad ieškovas iš trečiųjų asmenų (kartu galimai keliavusių asmenų) gavo kokias nors sumas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas patyrė 167,60 EUR nuostolį dėl automobilio nuomos.

45. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas dėl skrydžio vėlavimo patyrė 253,60 EUR nuostolį, kurį sudaro 167,60 EUR už automobilio nuomą, 73 EUR bilietai į Kaljarį, 13 EUR išlaidos viešuoju transportu. Tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad oro linijų bendrovė Wizz Air, remiantis 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 261/2004, nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančiu Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, sumokėjo 250 EUR kompensaciją ieškovui.

46. Pažymėtina, kad pagal minėto Reglamento nuostatas (4, 5, 6 straipsniai) kompensacija keleiviui priklauso įvykus tam tikriems šiame teisės akte įtvirtintiems juridiniams faktams t. y. (i) atšaukus skrydį; (ii) atsisakius vežti keleivį; (ii) atidėjus skrydį, dėl kurio keleivis galutinį kelionės tikslą pasiekia 3 val. vėliau. Nustačius šiuos juridinius faktus kiekvienam keleiviui, nepriklausomai nuo jo patirtų išgyvenimų, trukdžių, prarastos galimybės piniginės vertės, lyties, sugaišto laiko ir kt., priklauso fiksuota standartinė ir vienoda kompensacija už prarastą laiką. Tuo tarpu papildoma individuali žala gali būti priteisiama įrodžius konkrečias, išskirtines ir su asmeniu susijusias aplinkybes. Reglamento 12 straipsnis numato, kad šis reglamentas taikomas nepažeidžiant keleivių teisės gauti papildomą kompensaciją. Pagal šį reglamentą gautos kompensacijos suma gali būti atimama iš tokios kompensacijos sumos. Dėl to ieškovo gauta 250 EUR suma buvo pagrįstai minusuota iš bendros patirtos nuostolių sumos.

47. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas patyrė bendrą 253,60 EUR nuostolį, o 250 EUR sumą, kuri gali būti atimta iš bendros ieškovo patirtos nuostolių sumos, jam išmokėjo oro linijų bendrovė, taigi likusi nepadengta nuostolių suma ieškovui sudaro 3,60 EUR.

48. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad ieškovas nevykdė pareigos draudikui pranešti apie gautas iš vežėjo su draudiminiu įvykiu susijusias sumas (SEB taisyklių Specialiosios dalies IV skyriaus 5.1.2.3. punktas). Ieškovas šių aplinkybių apeliaciniame skunde neginčija. Atsakovas gi nurodo, kad už apdraustojo pareigų nevykdymą yra numatytos sankcijos. Pagal SEB Taisyklių Bendrosios dalies 6.1.2. punktą draudikas gali sumažinti draudimo išmoką arba net atsisakyti ją sumokėti, jeigu apdraustasis nevykdo SEB Taisyklėse numatytų pareigų. Taip pat minėtos draudiko teisės ir jų įgyvendinimo kriterijai yra nustatyti Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje.

49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo nepadengta nuostolių suma yra labai maža – 3,60 EUR, laiko, kad yra pagrindas jos nepriteisti, konstatavus, jog ir pats ieškovas nevykdė pareigos tinkamai pranešti atsakovui apie gautas iš vežėjo su draudiminiu įvykiu susijusias sumas (SEB taisyklių Specialiosios dalies IV skyriaus 5.1.2.3. punktas), dėl ko nėra pagrindo priteisti 3,60 EUR iš atsakovo.

50. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

51. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir iš esmės tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė