Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. birželio 20 d. gautas nuteistojo G. T. prašymas, kuriame jis prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendį (Nr. 1-2222-827/2021) ir pritaikyti baudžiamojo įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d. bei sušvelninti jam paskirtą bausmę.

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu (Nr. 1-2222-827/2021) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu (Nr. 1-475-1058/2022) pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu (Nr. 1-976-1123/2022) pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta – 6 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu (Nr. 1-101-1100/2023) pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta 6 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta – 6 (šešerių) metų ir 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šis nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo duomenimis G. T. šiuo metu (duomenys neskelbtini) kalėjime atlieka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Prokuroras atsiliepimo į teikimą nepateikė, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Teismas pažymi, jog įsiteisėjęs nuosprendis privalo būti netrukdomai vykdomas (BPK 346 straipsnio 1 dalis). Intervencija į nuosprendį, o nagrinėjamu atveju – į nuosprendžiu paskirtą bausmę galima tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – ir 2023 m. balandžio 27 d įstatymas), kuris lengvina kai kurių nuteistų asmenų teisinę padėtį.

Susipažinus su nuteistojo G. T. prašymu, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo duomenimis, nustatyta, kad G. T. praeityje teistas 12 kartų, šiuo metu atlieka subendrintą galutinę 6 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nusprendžiu.

Nagrinėjamu atveju yra aktualūs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d., 2022 m. balandžio 1 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. G. T. atžvilgiu priimti nuosprendžiai, kuriais paskirtas bausmes iš esmės apima viena galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

G. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą dėl to, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją. Nusikalstamos veikos, dėl kurios G. T. pripažintas kaltu, padarymo metu (2021 m. gegužės 27 d.) galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-500) buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numatė alternatyvias baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje naujoje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) veiką kvalifikuojantis alternatyvus objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis – pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, buvo perkeltas į BK 178 straipsnio 3 dalį. Naujoje BK 178 straipsnio 3 dalies redakcijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcija numato alternatyvias baudos arba laisvės apribojimo arba arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. Taigi pagal naują įstatymo redakciją formaliai G. T. padaryta veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Visgi palyginus BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir BK 178 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), matyti, kad iš esmės vagystės iš saugomos teritorijos kvalifikavimas nepasikeitė, o ir bausmės rūšys bei dydžiai už tokio pobūdžio veikas tiek senoje įstatymo redakcijoje, tiek ir naujoje įstatymo redakcijoje yra vienodi. Straipsnio dalies pakeitimas ir atsakomybės ribų perkėlimas į kitą straipsnio dalį, neturi įtakos šioje byloje nuteisto G. T. teisinei padėčiai (nei švelnina bausmę, nei įtakoja teistumą, nei vagystės kvalifikaciją), todėl nėra pagrindo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą.

G. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad BK 135 straipsnio 1 dalies nuostatos , priėmus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymą Nr. XIV-1925, nebuvo koreguotos ar pakeistos, todėl peržiūrėti pagal šiuos straipsnius paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo.

G. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo fizinio asmens dokumentą ir, pasinaudodamas neteisėtai įgytu kito asmens dokumentu, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, kurio vertė 800 Eur. Pažymėtina, kad BK 302 straipsnio 1 dalies nuostatos, priėmus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymą Nr. XIV-1925, nebuvo koreguotos ar pakeistos, todėl peržiūrėti pagal šį straipsnį paskirtos bausmės nėra teisinio pagrindo.

G. T. minėtu nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį. Nors BK 182 straipsnio 1 dalies teisinis reguliavimas pagal naują įstatymo redakciją nebuvo koreguotas, tačiau BK 190 straipsnyje pakeisti turto vertės išraiškų dydžiai turi įtakos nusikalstamų veikų kvalifikavimui. G. T. nusikalstamos veikos padarymo metu (2021 m. gruodžio 2 d.) galiojusiose BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijose buvo nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (iki 2023 m. birželio 1 d.). Įstatymų leidėjas 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., naujai išaiškino nedidelės vertės turto sąvoką – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Palyginus BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją turtas, neviršijantis 10 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Taip pat ankstesnėse BK 190 straipsnio redakcijose įstatymų leidėjas buvo numatęs, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 buvo pakeista BK 190 straipsnio 1 dalis, išaiškinant, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. BK 190 straipsnio 2 dalies naujoje redakcijoje nurodyta, kad turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju G. T. pasikėsinta apgaule įgyti turto vertė buvo 800 Eur, taigi pasikėsinto apgaule įgyti turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) ir atitinka objektyviuosius BK 182 straipsnio 1 dalyje (tiek įstatymo redakcijos galiojusios iki 2023 m. birželio 1 d., tiek ir įstatymo redakcijos galiojančios nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl šio nuosprendžio atveju G. T. teisinė padėtis nesikeičia, jo veikos perkvalifikuoti pagal kitą BK 182 straipsnio dalį nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad taikant 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 nuostatas G. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d., 2022 m. balandžio 1 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių švelninti nėra pagrindo, todėl nuteistojo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo G. T. prašymą dėl bausmės sušvelninimo atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.