Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui J. S. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė. Į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, atsakovui šaukimas įteiktas 2019 m. gruodžio 12 d. viešo paskelbimo būdu.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą kurioje nurodė, kad ieškovė S. G. su sūnumi Elijumi gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute. Kartu gyvena ir ieškovės tėvai. Butas 2 kambarių, 39 m². Butas tvarkingas, švarus, šviesus, yra visi normaliai buičiai sudaryti ir tinkamoms gyvenimo sąlygoms sukurti reikalingi baldai, buities prietaisai, namų apyvokos daiktai. Ieškovė su sūnumi naudojasi atskiru kambariu, jų gyvenamasi kambarys tvarkingas, yra visi reikalingi ir vaiko amžių atitinkantys baldai, priemonės ir kiti daiktai. Ieškovė S. G. sudariusi tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis - žaisti, užsiimti savo kasdienine veikla, ugdytis, ilsėtis. Gyvenamoji aplinka atitinka vaiko poreikius, yra saugi. Mama rūpinasi vaiko sveikata, reguliariai lankosi pas gydytoją, prižiūri vaiko mitybą, tinkamai tenkina vaiko poreikius (fizinius, bendruosius, individualius, socialinius ir kt.). Ieškovė rūpinasi vaiko laisvalaikiu ir atitinkančiomis vaiko amžių pramogomis. Šalių sūnus ugdomas Druskininkų lopšelyje - darželyje „Žibutė“. Institucija įvertinusi ieškovės pateiktus vaiko poreikių paskaičiavimus neturi pagrindo manyti, jog ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo po 200 Eur. kas mėnesį teikiama vaiko išlaikymui suma būtų neatitinkanti vaiko poreikių ir ekonominės realybės. Paliekant laisvą bendravimo su vaiku tvarką ir nesant ginčo tarp šalių šiuo klausimu bei sudarant vaiko tėvui sąlygas nevaržomai ir betarpiškai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo gyvenime, vaiko teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia.

Institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes, su ieškovės ieškiniu sutiko visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei S. G. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. S.. Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. Vaiko gimimo įraše Nr. 200, nurodyta, kad E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas – atsakovas J. S..

I. D. nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsni), todėl teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, t. y. su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (CK 3 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys gyvena atskirai, ieškovė su sūnumi gyvena Druskininkų mieste, sūnaus gyvenamoji vieta deklaruota su ieškove. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi savo sūnumi, yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, tarp jų susiformavęs stiprus emocinis ryšys ir išsivystęs psichologinis vaiko prieraišumas, todėl sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir institucijos teikiančios išvadą atstovė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad sūnus su ieškove gyvena nuo pat gimimo, vaiko amžių, šalių sūnaus E. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes tai labiausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

I. D. išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti nepilnamečiui vaikui iš atsakovo 200,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl, sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui ieškovė nurodo, kad sūnaus poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį reikalinga suma yra 400 Eur. Šią sumą per mėnesį sudaro: maistui – 150 Eur; drabužiai, avalynė (pagal sezoniškumą) – 30,00 Eur; Higienos reikmenys – 40 Eur; Sveikatos priežiūrai (vaistams, vitaminams ir kt.) – 20 Eur; Komunaliniams patarnavimams (elektra, dujos, vanduo, šildymas) – 100 Eur; Ugdymo prekėms (žaislams, knygelėms ir kt.) – 20 Eur; Vaiko laisvalaikiui ir poilsio pramogos 10 Eur; Transportui – 15 Eur; Buities prekėms (valymo, skalbimo priemonės) – 20 Eur.

Bylos duomenimis ieškovės po sūnaus gimimo gautas pajamas sudaro 122 Eur gaunama socialinė pašalpa ir 58,52 Eur išmoka vaikui. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė su šalių sūnumi gyvena jos tėvams priklausančiame bute, ieškovė nurodo, kad prie vaiko išlaikymo labai daug prisideda jos tėvai, kurie perka maisto, higienos prekes, drabužius, moka už komunalines paslaugas. Nors tai ne senelių pareiga, o vaiko abiejų tėvų vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti. Teismas su tokiais ieškovės argumentais negali nesutikti. Pažymėtina, kad ieškovės artimieji išlaikyti šalių sūnų nei prievolės nei pareigos neturi ir tai priklauso tik nuo jų geranoriškumo. Ieškovės artimiesiems jų valia ar nuo tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių nutraukus pagalbą ieškovei, susiklostytų tokia situacija, kad šalių vaikas liktų be materialinio išlaikymo, tokiu būdu būtų pažeistos prioritetinės vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principas.

Įvertinus šalių sūnaus amžių (3 metai), jo poreikius, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomas 400 Eur išlaikymo dydis sūnui, teismo sprendimo priėmimo metu atitinka minimalius vaiko poreikius, proporcingumo ir protingumo principus, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui E. S. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki E. S. pilnametystės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1 – 2 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, 11 straipsnis). Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu atsakovas pajėgus ir gali teikti tokio dydžio išlaikymą. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turi pareigą ir prievolę teikti išlaikymą sūnui, duomenų, kad atsakovas dėl kokių nors priežasčių negalėtų teikti tokio išlaikymo dydžio, nėra.

I. D. išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių T. V. teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Taigi, vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsniu, išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neteikia vaikui išlaikymo nuo gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu prašo išlaikymą vaikui priteisti nuo jo gimimo dienos. Teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai išlaikymas nebuvo teikiamas, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas šalių sūnui nebuvo reikalingas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, iš atsakovo J. S. priteistinas sūnui išlaikymo įsiskolinimas po 200,00 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. įskaitytinai 4 200 Eur (21 x 200)

Nepilnamečio sūnaus E. S. išlaikymui skirtas lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad, pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei), jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

I. D. bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką. Įstatymas įpareigoja teismą nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti (atkurti jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs) vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas su sūnumi gali bendrauti be apribojimų, tik prieš dvi dienas suderinęs laiką ir vietą SMS žinute su vaiko motina. Pripažintina, kad tokia tvarka, nepažeistų abiejų tėvų interesų pusiausvyros, bei užtikrintų nepilnamečio sūnaus bendravimą su tėvu, todėl toks ieškovės reikalavimas tenkintinas.

I. D. bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-1703-6868 atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl atsakovas privalo atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikta VGTPT Kauno skyriaus 2020 m. sausio 7 d. pažymą Nr. (12.33) PT-96 patvirtina, kad valstybė už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 276,71 Eur išlaidas. Tuo pagrindu iš atsakovo priteistinos valstybei 276,71 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 99 straipsnio 2 dalis), 224 Eur žyminis mokestis (75 Eur už neturtinį reikalavimą ir 149 Eur už turtinius reikalavimus), nuo kurio ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis), ir 9,06 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 269 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 4 200 Eur (keturis tūkstančius du šimtus eurų) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. rugpjūčio 14 d.

Pavesti S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą išlaikymą ir turtą tvarkyti uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo pinigus pervesti iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į S. G., banko sąskaitą LT46 7300 0101 3383 3329.

Nustatyti, kad vaiko tėvas - J. S. galės be apribojimų dalyvauti nepilnamečio sūnaus auklėjime, bendravime, tik prieš 2 dienas suderinęs laiką ir vietą SMS žinute su vaiko motina S. G..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 276,71 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt vieno euro 71 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5630.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 224 Eur žyminį mokestį ir 9,06 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 233,06 Eur (dviejų šimtų trisdešimt trijų eurų 6 ct) bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor banke Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.