Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį.

1. Kaltinamasis N. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2023 m. lapkričio 19 d., apie 2.59 val., Vytauto g., Palangoje, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,01 promilių neblaivumas.

2. Kaltinamasis N. P. padėjo pagaminti netikras asmens tapatybės korteles ir jas laikė, o būtent: 2023 metų gegužės mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, naudodamasis bendravimo platforma „Telegram“, nenustatytam asmeniui perdavė priemones netikriems dokumentams pagaminti – savo nuotraukas, žinodamas, kad šios priemonės bus panaudotos netikroms Latvijos Respublikos piliečių asmens tapatybės kortelėms pagaminti ir tokiu būdu padėjo nenustatytam asmeniui pagaminti netikras Latvijos Respublikos piliečių asmens tapatybės korteles Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Po trijų dienų nuo nuotraukų perdavimo, Rygos mieste, Latvijos Respublikoje, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, nenustatytam asmeniui perdavė 700 Eur atlygį už žinomai netikras Latvijos Respublikos piliečių asmens tapatybes korteles Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir jas gavęs, laikė šiuos dokumentus automobilyje „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, o nuo 2023 m. lapkričio 18 d. - Lietuvos Respublikoje kol 2023 m. lapkričio 19 d., apie 2.59 val., ties pastatu Vytauto g. 6, Palangoje, jas minėtame automobilyje rado ir išėmė policijos pareigūnai.

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad norėdamas atsidaryti sąskaitas pinigų perlaidų platformoje (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės mėnesį įsigijo netikras Latvijos Respublikos korteles, ant abiejų asmens tapatybės kortelių yra jo nuotraukos. Savo nuotraukas per „Telegram“ bendravimo platformą nusiuntė asmeniui, su kuriuo tarėsi dėl kortelių įsigijimo. Nesitarė su tuo asmeniu kokio asmens vardu bus pagamintos minėtos kortelės. Korteles užsakė per „Telegram“ platformą ir jos buvo pagamintos per tris dienas. Korteles įsigijo už 700 eurų, viena kortelė kainavo 350 Eur. 2023 m. gegužę su nepažįstamu asmeniu (su kuriuo tarėsi dėl kortelių) susitiko Rygoje ir ten jis perdavė dvi minėtas padirbtas Latvijos Respublikos asmens tapatybės korteles. Įgytas kortelės 2023 m. gegužės mėnesį įdėjo į draugo E. V. automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) daiktadėžę. Automobiliu naudojosi 2023 gegužės, lapkričio mėnesiais. E. V. tikriausiai nepastebėjo, kad ten yra tos kortelės, nes apie jas nėra užsiminęs. 2023 m. lapkričio 18 d. automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvyko į Lietuvą ir apsistojo viešbutyje „Kerpė“. Tą dieną susipyko su sutuoktine, po ko nuvažiavo į J. Basanavičiaus gatvėje esantį restoraną (duomenys neskelbtini), kur vartojo viskį. Nusprendęs vykti į viešbutį automobiliu, suprato, kad yra stipriai išgėręs, tačiau nežinojo kaip išsikviesti „Taxi“. Palangoje buvo pirmą kartą, todėl nežinojo kur važiuoti, kur eiti. Nepamena kas vyko toliau, nes buvo stipriai apsvaigęs.

4. Kaltinamasis N. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažino, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltinamojo gynėja ir prokuroras neprieštaravo, kad byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

5. Be kaltinamojo N. P. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

5.1. Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie restorano (duomenys neskelbtini) baro buvo nepažįstamas, kuris vartojo viskį, pradėjo bendrauti. Suprato, kad vyras iš Latvijos. Išėjus į lauką parūkyti, vyras nuėjo ir atvažiavo automobiliu prie pat restorano. Įsėdus, tas vyras vairavo automobilį, važinėjosi po Palangą, Ramybės, Vytauto gatvėmis. J. Basanavičiaus gatvėje vyras vairavo 160 km per valandą greičiu, jis tai nufilmavo. Po to Vytauto gatve važiavo link Nemirsetos. Kažkokiu metu važiavo pagal Vytauto gatvę einančiu dviračių - pėsčiųjų taku. Nuvažiavus nuo tako per kelio bortelius, sprogo dešinė priekinė padanga ir tada sustojo. Išlipo iš automobilio, o vyriškis liko sėdėti vairuotojo vietoje ir užmigo. Jis iškvietė policijos pareigūnus (t. 1, b. l. 39-40).

5.2. 2023 m. lapkričio 19 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 19 d. policijos pareigūnams dirbant ekipaže (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, 02.59 val., iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas, jog adresu Vytauto g., Palangoje, pranešėjas bare susipažino su Latvijos piliečiu ir kartu išvažiavo su automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Pilietis važiavo pėsčiųjų taku, dideliu greičiu Basanavičiaus gatve, kol nuvažiavo nuo bortelio ir sprogo padanga. Vairuotojas neblaivus ir galbūt kažko pavartojęs. Policijos pareigūnai važiuodami 03.09 val., Vytauto gatve, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, važiuojamojoje kelio dalyje, pastebėjo stovintį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (latviški numeriai), vairuotojo vietoje miegojo vyras, kaip vėliau nustatyta, tai galimai Latvijos Respublikos pilietis N. P., prie automobilio stovėjo pranešėjas V. G., kuriam nustatytas 1,61 promilės neblaivumas. V. G. paaiškino, jog bare (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) susipažino su N. P., su juo kartu vartojo alkoholinius gėrimus. V. G. nurodė, jog vyras kalbėjo latviškai ir angliškai. Apie 02.30 val., V. G. su N. P. išėjo iš baro, įsėdo į N. P. automobilį „Mercedes Benz“, kurį vairavo N. P., važinėjo J. Basanavičiaus gatve didesniu kaip 100 km per valandą greičiu (peržiūrint Palangos m. vaizdo stebėjimo kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) apie 02.40 val., matomas dideliu greičiu J. Basanavičiaus gatve važiuojantis automobilis „Mercedes Benz“, taip pat V. G. pateikė vaizdo įrašą, kurį nufilmavo važiuojant J. Basanavičiaus gatve), vėliau jie važiavo Vytauto gatve Klaipėdos kryptimi, kur ties Vytauto g. (duomenys neskelbtini) esančiu namu apsisuko, užvažiavo ant pėsčiųjų tako ir juo važiavo 160 km per valandą greičiu, pasuko į važiuojamąją kelio dalį ir nuvažiuojant nuo kelio bortelio prakirto priekinę dešinės pusės padangą. V. G. pasakius, kad prakirsta automobilio padanga N. P. automobilį sustabdė ir užmigo. Tada V. G. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį, iki atvykstant policijos pareigūnams V. G. visą laiką buvo šalia N. P. Atvykus policijos pareigūnams automobilio vairuotojo vietoje miegojo N. P., kurį pažadinus šis nesiorientavo jį supančioje aplinkoje, nieko nepaaiškino ir visai nekalbėjo. Jam buvo nurodyta, jog reikia pasitikrinti neblaivumą. Pirmu tikrinimu 2023 m. lapkričio 19 d., 03.41 val., alkotesteriu Alcotest 7510 ARKA-0049 Nr. 1941570, nustatytas 2,01 promilės neblaivumas, antru tikrinimu – 03.58 val., nustatytas 2,09 promilės neblaivumas. N. P. pateikė Latvijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus transporto priemonę, per vidurį esančioje daiktadėžėje rastos dvi galbūt suklastotos Latvijos Respublikos asmens tapatybės kortelės, viena jų priklauso A. Z., kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (gimimo data nesutampa su asmens kodu), kita R. V., kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). N. P. sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatą (t. 1, b. l. 14-16).

5.3. Bendrosios pagalbos pranešimų išrašu nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 19 d., 03.05 val., pranešėjas V. G. paskambinęs telefono numeriu 112, nurodė, kad jis susipažino bare su Latvijos Respublikos piliečiu ir kartu išvažiavo su automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Pilietis važiavo pėsčiųjų taku, dideliu greičiu Basanavičiaus gatve, kol nuvažiavo nuo bortelio ir sprogo padanga, Vairuotojas buvo neblaivus ir galimai kažko pavartojęs. Pareigūnų abu laukia vietoje (t. 1, b. l. 21-25).

5.4. 2023 m. lapkričio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Vytauto g. (duomenys neskelbtini), Palangoje. Protokole užfiksuota, kad Vytauto gatvėje, Palangos mieste, stovi automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija). Priekinis dešinysis sparnas ir priekinis dešinysis ratlankis apgadinti. Automobilio salone rastos Latvijos Respublikos asmens tapatybes kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26-34).

5.5. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu pateikė vaizdo įrašą (t. 1, b. l. 53).

5.6. 2023 m. lapkričio 19 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad policijos pareigūnas priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (latviški numeriai), iš Vytauto g. (duomenys neskelbtini), Palangoje, į UAB „Okreta“, Tiekėjų g. 32, Kretingoje (t. 1, b. l. 56).

5.7. VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad vidutinė automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija) kaina Lietuvos Respublikoje yra 10920 eurų (su PVM) (t. 1, b. l. 59).

5.8. 2023 m. gruodžio 8 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuota, kad pateikti tirti dokumentų (Latvijos Respublikos asmens tapatybės kortelių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) blankai yra atspausdinti ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jie yra netikri ištisai (t. 1, b. l. 63-68).

5.9. 2023 m. lapkričio 19 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad N. P. 2023 m. lapkričio 19 d., 3.41 val. nustatytas - 2,01 promilės, o 3.58 val. - 2,09 promilės, girtumas (t. 1, b. l. 69).

5.10. Patikros sertifikatu Nr. 1941570 nustatyta, kad alkotesteris Alcotest 7510, Nr. ARKA-0049, kuriuo buvo tikrinamas N. P. girtumas, yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. vasario 6 d. (t. 1, b. l. 70).

III. Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veiksmų padarymo ir jų kvalifikavimo

6. BK 281¹ straipsnio 1 dalis reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Teismas, išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis N. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamojo kaltę padarius šiuos nusikalstamus veiksmus patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas, bet ir liudytojo V. G. parodymai, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros, savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Taigi šiuo atveju visų įrodymų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio), visuma, susiejant juos į vientisą loginę grandinę, neabejotinai patvirtina ir leidžia daryti teismui išvadą, kad N. P. 2023 m. lapkričio 19 d., apie 2.59 val., Vytauto g., Palangoje, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamojo N. P. kaltė įrodyta, todėl jo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Nusikaltimą N. P. padarė tiesiogine tyčia - jis suvokė, kad vairavo transporto priemonę, išgėręs alkoholinių gėrimų, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

8. BK 300 straipsnio 2 dalis reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio straipsnio dalies dispozicijoje numatytos veikos išvardytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-788/2015). Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, kai kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-303/2021, 19 punktas). Netikro dokumento laikymas – tai tokio dokumento turėjimas savo žinioje, neatsižvelgiant į jo turėjimo trukmę. Kaltininkas netikrą ar suklastotą dokumentą gali laikyti gyvenamojoje ar darbovietės patalpoje, automobilyje, slėptuvėje, drabužių kišenėje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.

9. Teismas, išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, daro išvadą kaltinamasis N. P. padėjo pagaminti netikras asmens tapatybės korteles ir jas laikė. Kaltinamojo kaltę padarius šiuos nusikalstamus veiksmus patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas, bet ir tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Taigi šiuo atveju visų įrodymų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio), visuma, susiejant juos į vientisą loginę grandinę, neabejotinai patvirtina ir leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinamasis N. P. 2023 metų gegužės mėnesį, naudodamasis bendravimo platforma „Telegram“, nenustatytam asmeniui perdavė priemones netikriems dokumentams pagaminti – savo nuotraukas, žinodamas, kad šios priemonės bus panaudotos netikroms Latvijos Respublikos piliečių asmens tapatybės kortelėms pagaminti ir tokiu būdu padėjo nenustatytam asmeniui pagaminti netikras Latvijos Respublikos piliečių asmens tapatybės korteles Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Po trijų dienų nuo nuotraukų perdavimo, Rygos mieste, Latvijos Respublikoje, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, nenustatytam asmeniui perdavė 700 eurų atlygį už žinomai netikras Latvijos Respublikos piliečių asmens tapatybes korteles Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir jas gavęs, laikė šiuos dokumentus automobilyje „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje, o nuo 2023 m. lapkričio 18 d. - Lietuvos Respublikoje, kol 2023 m. lapkričio 19 d., apie 2.59 val., ties pastatu Vytauto g. (duomenys neskelbtini), Palangoje, jas minėtame automobilyje rado ir išėmė policijos pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kaltinamasis N. P. susitarė su nenustatytu asmeniu dėl netikrų Latvijos Respublikos piliečių asmens tapatybės kortelių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo, pateikdamas savo nuotraukas, t. y. teikdamas priemones, ir suprato, kad taip padeda nenustatytam asmeniui pagaminti netikras Latvijos Respublikos piliečių asmens tapatybės korteles, taip pat turėdamas savo žinioje šias žinomai netikras tapatybės korteles laikė transporto priemonėje ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamojo N. P. kaltė įrodyta, todėl jo pirmiau paminėti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

IV. Teismo motyvai ir išvados dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

10. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022, 12 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

11. Pagal BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (BK 61 straipsnio 4 dalis).

12. Kaltinamasis N. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, N. P. prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

13. Kaltinamasis N. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje. Jis Lietuvos Respublikoje teisiamas pirmą kartą (t. 1, b. l. 72), tačiau Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis Latvijos Respublikoje anksčiau buvo teistas aštuonis kartus, už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. už vagystę, sukčiavimą, nusikaltimus valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui, valstybės nuosavybei arba visuomenės interesams, ekonominius ir su prekyba susijusius nusikaltimus, taip pat jis teistas tris kartus ir už vairavimą neblaiviam, bausmes yra įvykdęs, duomenų apie teistumų išnykimą ir/ar panaikinimą nėra (t. 1, b. l. 73-85). Kaltinamasis N. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, kaip nurodė pats vykdo individualią veiklą, turi dvi individualias įmones, esančias Čekijoje ir Estijoje, yra jų savininkas, savo žinioje turi aštuonis darbuotojus, yra vedęs, augina mažametį vaiką. Duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

14. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šiuo nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, paskyrus kaltinamajam švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos bausmę, dydį nustatant mažesnį už vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam už vairavimą neblaiviam skirtina 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

15. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmei individualizuoti, sprendžiama, jog už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, N. P. kaip pirmą kartą Lietuvoje teisiamam, turinčiam nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, dirbančiam, nuoširdžiai besigailinčiam padarius nusikalstamą veiką asmeniui, straipsnio sankcijoje numatytos arešto ir laisvės atėmimo bausmės yra per griežtos, todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam už šio nusikaltimo padarymą skiriama baudos bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už vidurkį, t. y. 200 MGL (10 000 Eur). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė N. P., atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.

16. Galutinę subendrintą bausmę kaltinamajam N. P. teismas skiria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi. Parinkdamas bausmių subendrinimo būdą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, sudarančias realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl taikomas BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytas dalinis bausmių subendrinimo būdas – prie griežčiausios bausmės pridedama dalis švelnesnės bausmės. Nustatant pridedamos bausmės dydį, teismas visų pirmą atsižvelgia BK 63 straipsnio 4 dalies reglamentavimą, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog skiriant baudą už nesunkų nusikaltimą minimalus baudos dydis yra 50 MGL (2500 Eur). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi.

17. Baudos sumokėjimo terminas, atsižvelgiant į paskirtų baudos bausmių dydžius ir kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, leidžiančią įvertinti jo finansinę padėtį, nustatomas ilgesnis, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje.

18. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalis numato, jog laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog N. P. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2023 m. lapkričio 19 d., 3.45 val., iki 2023 m. lapkričio 20 d., 16.06 val. (t. 1, b. l. 86-90, 128-130) Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą baudos bausmę įskaitomas N. P. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. lapkričio 19 d., 3.45 val., iki 2023 m. lapkričio 20 d., 16.06 val. (viena para), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise, taikymo

19. Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

20. Šioje byloje nustatyta, kad N. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,01 promilės neblaivumo laipsnis. Šis kiekis daugiau nei penkis kartus viršija minimalų leistiną girtumo laipsnį. Įvykio metu N. P. buvo tokio girtumo laipsnio, kad be jokių abejonių turėjo suprasti esantis neblaivus ir tokios būsenos negalintis vairuoti automobilio, tačiau nepaisydamas to, jis vairavo būdamas neblaivus, važiavo pėsčiųjų taku, dideliu greičiu miesto centre, kol nuvažiavo nuo bortelio ir sprogo jo automobilio padanga. Liudytojui V. G. pasakius, kad prakirsta automobilio padanga N. P. automobilį sustabdė ir užmigo, o atvykus policijos pareigūnams automobilio vairuotojo vietoje miegojo N. P., kurį pažadinus šis nesiorientavo jį supančioje aplinkoje, nieko nepaaiškino ir visai nekalbėjo. Tokios aplinkybės rodo itin didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tai neabejotinai reiškia, kad N. P. nusikalstama veika akivaizdžiai kėlė grėsmę tiek jo paties gyvybei, tiek kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui.

21. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pavojingumo laipsnį, į nustatytą neblaivumo laipsnį, įvertinęs byloje esančius N. P. charakterizuojančius duomenis, į tai kad jis Lietuvoje neteistas, tačiau už analogišką veiką jis tris kartus teistas Latvijoje, kur jam jau taikytas teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas, į atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, teismas mano, kad baudžiamojo poveikio paskirtis gali būti visiškai pasiekta N. P. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam penkerių metų terminui. Teismo nuomone, įvertinus N. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir aplinkybes, darytina išvada, kad teismo paskirta aptariama baudžiamojo poveikio priemonė savo trukme yra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, jo asmenybei, ji neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo jo teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas N. P. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai ir vėl nepasikartotų, – kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevairuotų transporto priemonės ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

22. Kaltinamajam N. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. lapkričio 20 d., kuomet prokuroro nutarimu N. P. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 162-165).

23. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą spręsti dėl tokios priemonės konfiskavimo. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje išaiškinta, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019).

24. Pažymėtina tai, kad pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018). Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-186-942/2018).

25. Aptariamo baudžiamojo įstatymo nuostatos nereglamentuoja išimčių, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas. Minėta, kad kasacinis teismas išaiškino, jog taikydami šią baudžiamojo poveikio priemonę, teismai turi įvertinti ir šios priemonės taikymo proporcingumą. Už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-80-511/2018). Nustatęs, kad, paskyrus turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimą, būtų pažeistas proporcingumo principas, teismas turi teisę neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės.

26. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam N. P., įvertintina, kad jis padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ne tik vairavo neblaivus, kai jam alkotesteriu nustatyta 2,01 promilės neblaivumas. Šią nusikalstamą veiką jis padarė naudodamasis automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis registruotas kito asmens vardu – automobilis nuosavybės teise priklauso E. V., kuris minėtą automobilį yra įkeitęs bendrovei (duomenys neskelbtini), ir kurį laikinam naudojimui buvo paskolinęs kaltinamajam (t. 1, b. l. 52, 57, 58). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog automobilio savininkas E. V. būtų žinojęs, apie tai, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms, konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

27. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą neabejotinai vertinamas ir šios baudžiamojo poveikio proporcingumas, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Visoms šiam klausimui išspręsti reikšmingoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

28. Baudžiamojoje byloje esančiais VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad vidutinė automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija) kaina Lietuvos Respublikoje yra 10920 Eur (su PVM) (t. 1, b. l. 59).

29. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne finansiškai sužlugdyti asmenį, o padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju, nors N. P. nustatytas 2,01 promilės neblaivumas, ir jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra šiurkštus, tačiau N. P. Lietuvoje neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis nėra baustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, jis turi šeimą, augina mažametį vaiką, turi nuolatinį darbą, jo pajamas iš darbinių santykių sudaro apie 5000 Eur per mėnesį, jo sutuoktinė šiuo metu nedirba, ir N. P. šiuo metu yra vienintelis asmuo, išlaikantis materialiai tiek save, tiek savo šeimą, taip pat atsižvelgtina į tai, kad šiuo nuosprendžiu N. P. paskirta ir ženkli piniginė bausmė, kurią kaltinamasis privalės įvykdyti, todėl teismas, atsižvelgdamas į transporto priemonės pakankamai didelę vertę, daro išvadą, jog šiuo atveju siekiamus prevencinius tikslus užtikrins bei tikėtina atgrasys N. P. nuo pakartotinio automobilio vairavimo būnant neblaiviam, išieškojus konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 6000,00 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas nevertintinas kaip neproporcingas siekiamiems tikslams, neprieštaraus teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimams.

30. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2024 m. kovo 29 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam N. P., kurias sudaro 677,91 Eur.

31. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

32. Baudžiamąją bylą nagrinėjant gynėjo dalyvavimas būtinas, kai nagrinėjama asmenų nemokančių proceso kalbos bylas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šioje byloje kaltinamasis N. P. nemoka proceso kalbos, dėl to gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas siekiant užtikrinti tinkamą N. P. teisę į gynybą, taigi, kaltinamajam N. P. gynėjas buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, jog kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos pilietis šioje byloje N. P. paskirtų bausmių, kurias jis privalės įvykdyti, bei konfiskuotino turto vertės dydžius, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš N. P. neišieškotinos.

33. Kaltinamajam N. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

34. Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmena su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotina byloje; netikros Latvijos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), saugomos Klaipėdos apskrities policijos komisariate, esančiame Kauno g. 6, Klaipėda, sunaikintinos (t. 1, b. l. 63-65, 160).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

N. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

N. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti N. P. subendrintą bausmę – 250 MGL (12 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą baudos bausmę įskaityti N. P. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. lapkričio 19 d., 3.45 val., iki 2023 m. lapkričio 20 d., 16.06 val. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti N. P. galutinę bausmę – 248 MGL (12 400 Eur) baudą.

Bauda savanoriškai turi būti sumokėta per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas. Kaltinamasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, N. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 20 d..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, paskirti N. P. – turto konfiskavimą, išieškant iš N. P. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalies vertę atitinkančią pinigų sumą – 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų ir 00 ct).

Kardomąsias priemones, paskirtas N. P., - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir uždraudimą naudotis specialia teise, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Neišieškoti iš nuteistojo N. P. valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmeną su vaizdo įrašu, saugoti byloje; netikras Latvijos Respublikos asmens tapatybės korteles Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Klaipėdos apskrities policijos komisariate, esančiame Kauno g. 6, Klaipėda, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą Palangos rūmus.