Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2020-06-01 · Civilinė byla Nr. e2-720-503/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-01
Bylos Nr.
e2-720-503/2020
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00007-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
viešosios įstaigos Alvito Šv
Atsakovas
A. K.
Civilinė byla Nr. e2-720-503/2020Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00007-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos : 2.3.4.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.1.6 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 1 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B.,

trečiojo asmens viešosios įstaigos Alvito Šv. Kazimiero namų atstovei V. P.,nedalyvaujant atsakovei A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei A. K. dėl laikino motinos valdžios apribojimo pakeitimo į neterminuotą motinos valdžios apribojimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo teismą pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d., nutartimi nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų – G. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. K., gim. (duomenys neskelbtini). ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu į neterminuotą motinos valdžios apribojimą.

Ieškovas ieškinyje nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovė yra nepilnamečių vaikų: G. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., (duomenys neskelbtini), motina. Nepilnamečių vaikų tėvas G. K. nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. atliko bausmę įkalinimo įstaigoje. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-169- 633/2016 A. K., gim. (duomenys neskelbtini), neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų G. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, sustabdant asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų. Tuo pačiu teismo sprendimu nepilnamečiams G. K., L. K. ir G. K. buvo nustatyta nuolatinė globa, jų nuolatiniu globėju skiriant viešąją įstaigą Alvito Šv. Kazimiero namus, iš atsakovės A. K. buvo priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams G. K., L. K. ir G. K. periodinėmis išmokomis po 60 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 8 d., įsakymu Nr. B-ĮV-989 A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl to, kad vaikams nustatyta laikinoji globa. Nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. spalio 3 d. A. K. šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos. VTAS specialistai ir socialiniai darbuotojai ne kartą bandė įpareigoti atsakovę kiek įmanoma aktyviau dalyvauti vaikų gyvenime, bendrauti su vaikų globėju viešąja įstaiga Alvito Šv. Kazimiero namais, reguliariai domėtis vaikų sveikata, ugdymu, teikti priteistą išlaikymą vaikams, tačiau šis darbas teigiamų pokyčių nedavė. Atsakovė retai lanko vaikus globos namuose, su vaikais telefonu bendrauja retai ir didesnė iniciatyva yra iš vaikų pusės, t. y. vaikai mamai skambinai, o ne priešingai, tačiau paskutiniu metu vaikai motinai skambina retai, nes motina į vaikų skambučius dažnai neatsiliepia, vengia bendrauti, taip pat nevykdo įsipareigojimų ir nesistengia vaikų susigrąžinti į šeimą. Nuo 2019 m. birželio 3 d. iki dabar atsakovė vaikų sveikata, augimu, ugdymu nesidomėjo, tarpusavio ryšys tarp motinos ir vaikų silpnas, motina nesistengia šio ryšio stiprinti, jai trūksta įgūdžių bendrauti su vaikais, taip pat ji nuteikinėja vaikus vieną prieš kitą, prieš kitus brolius ir seseris, tėvą, globos namų darbuotojus. Dažnai po motinos apsilankymo globos įstaigoje ar pokalbio telefonu vaikai tarpusavyje supriešinami, ko pasėkoje, vaikai tarpusavyje pykstasi, tampa agresyvūs vienas kito atžvilgiu. Atsakovė būdama su vaikais kursto juos neklausyti darbuotojų, negerti vaistų, kursto nesantaiką tarp vaikų kalbėdama, kad kurio nors vaiko nepasiims namo, įtraukia vaikus į savo šeimynines problemas. Kartais atsakovė vaikams pažada atvykti aplankyti, tačiau neatvyksta. Toks motinos elgesys turi įtakos vaikų elgesiui mokykloje, mokytojai tokiomis dienomis skundžiasi dėl nevaldomo vaikų elgesio pamokų metu, vaikai tampa agresyvesni, nesukalbami, konfliktuoja tarpusavyje (b. l. 2-4), (2020 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 34 sek. – 19 min. 5 sek.).

Atsakovė A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, prašymų nepateikė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo viešoji įstaiga Alvito Šv. Kazimiero namai pateiktame atsiliepime ir papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė A. K. vaikams teikia nereguliarų materialinį išlaikymą, teigia, kad šiuo metu nedirba, paskutinį kartą ji globos namuose lankėsi 2019 m. rugsėjo 4 d., jos skambučiai į globos įstaigą suretėję, pokalbiai su vaikais retesni, trumpesni, o reikšmingų vaikų elgesio ar emocijų pokyčių po pokalbių su motina, nepastebima. Sūnaus G. K. ryšys su motina yra silpniausias, jis vengia su motina kalbėti telefonu, dukra L. K. dažniausiai iš vaikų bendrauja su motina, tačiau pastaruoju metu ji mažiau skambina motinai, o sūnus G. K. su motina bendrauja retai (b. l. 102), (2020 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 12 sek. – 20 min. 30 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

Bylos rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad nepilnamečių vaikų G. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė A. K. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-169- 633/2016 A. K., gim. (duomenys neskelbtini), neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų G. K., L. K. ir G. K. atžvilgiu, sustabdant asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų. Tuo pačiu teismo sprendimu nepilnamečiams G. K., L. K. ir G. K. buvo nustatyta nuolatinė globa, jų nuolatiniu globėju skiriant viešąją įstaigą Alvito Šv. Kazimiero namus, iš atsakovės A. K. buvo priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 60 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-40-324/2017 pakeitė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą, motinos valdžią A. K., nepilnamečių vaikų G. K. L. K. ir G. K., atžvilgiu, apribojo laikinai.

Situacijai nesikeičiant Marijampolės savivaldybės administracija, atstovaujanti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, pakartotinai kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus su ieškiniu dėl neterminuoto A. K. motinos valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų: G. K., L. K. ir G. K., atžvilgiu, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1865-305/2018 ieškinį atmetė. Nuo to laiko situacija atsakovės šeimoje nepagerėjo, A. K. buvo teikiamos socialinės paslaugos, buvo teikiamos įvairios konsultacijas. VTAS specialistai ir socialiniai darbuotojai ne kartą bandė įpareigoti atsakovę kiek įmanoma aktyviau dalyvauti vaikų gyvenime, bendrauti su vaikų globėju viešąja įstaiga Alvito Šv. Kazimiero namais, tačiau atsakovei teikiama socialinė pagalba, taikytos poveikio priemonės teigiamų rezultatų nedavė, atsakovė savo gyvenimo būdo ir požiūrio į vaiko priežiūrą nekeitė. Atsakovė nevykdė nurodymų, kurie nurodyti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje - bendradarbiauti su šeima dirbančiomis institucijomis (ieškove, Vilkaviškio socialinės pagalbos centru, vaikų globos įstaigomis), vykdyti nurodymus dėl tėvystės įgūdžių ugdymo, rūpintis savo psichikos sveikata sveikatos priežiūros įstaigoje, reguliariai lankytis vaiko globos institucijoje, raštu, elektroniniu paštu ar telefonu domėtis vaikų ugdymu, elgesiu, pasiekimais, sveikata, bendradarbiauti su vaikų globos įstaigomis, jų lankomos ugdymo įstaigomis, teikti vaikams materialinį išlaikymą, kad atsirastų pagrindai panaikinti motinos valdžios apribojimą.

Nustatyta, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 8 d., įsakymu Nr. B-ĮV-989 A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl to, kad vaikams nustatyta laikinoji globa. Nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. spalio 3 d. A. K. šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, buvo konsultuojama 1-2 kartus per savaitę, tačiau atsakovė namuose būdavo retai, apie savo buvimo vietą informacijos neteikė, vengė bendrauti ir bendradarbiauti su VTAS specialistais ir socialine darbuotoja, nevykdė jai skirtų įpareigojimų: nelankė vaikų globos namuose, su vaikais bendravo tik telefonu, neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, nedėjo pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, vengė susirasti nuolatinį darbą, neatliko visuomenei naudingų darbų už gaunama socialinę piniginę paramą. A. K. santykiai su vaikais yra nepastovūs, po mamos apsilankymo ar pokalbio vaikai pykstasi, tampa agresyvūs vienas kito atžvelgiu. Nuo 2018 m. spalio 3 d., socialinis paslaugų teikimas šeimai buvo nutrauktas, kadangi atsakovė atsisako suteikti informaciją, kur šiuo metu gyvena, todėl darytina išvada, kad socialinis darbas su šeima nevyksta dėl atsakovės kaltės ir abejingumo. Nuo 2018 m. birželio 12 d., pokyčiai atsakovės šeimoje yra tik formalūs, nepakankami, kad būtų daroma išvada, kad atsakovė savo elgesį keičia iš esmės, todėl darytina išvada, kad nepilnamečiams vaikams augti atsakovės šeimoje nėra tinkamų sąlygų.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad nustačius laikinąją motinos valdžios apribojimą, situacija atsakovės šeimoje nepasikeitė, motina A. K. nededa pastangų susigrąžinti nepilnamečius vaikus į šeimą. Nustatyta, kad socialinė darbuotoja nuvykusi į šeimą konsultacijai, namuose dažniausiai nieko nerasdavo, todėl dažniau konsultuodavo telefonu, o taip pat sužinojo, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d., atsakovė nebegyvena (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau atsakovė atsisakydavo suteikti informaciją apie savo gyvenamą vietą ir šiuo metu VTAS duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą neturi. Be to, atsakovė nebendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) mokyklos-daugiafunkcinio centro pedagogais ir nesidomėjo sūnaus G. K. elgesiu, ugdymu ir pasiekimais, taip pat nuo 2018 m. birželio 12 d. iki dabar nebendrauja su (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos darbuotojais ir nesidomi sūnaus G. K. ugdymu, elgesiu ir pasiekimais, atsakovės dukra L. K. mokosi (duomenys neskelbtini) specialiojo ugdymo centre, tačiau atsakovė į centrą dėl mergaitės ugdymosi taip pat nei karto nesikreipė.

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis).

Atsakovė reguliaraus ir pakankamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikia, pagal antstolio Algimanto Maliukevičiaus pateiktus duomenis 2019 m. lapkričio 21 d. atsakovės išlaikymo įsiskolinimas vaikams buvo 7 734,77 Eur. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo klausimai išspręsti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-169-633/2016.

Nustatyta, kad atsakovė šiuo metu yra bedarbė, nededa pastangų susirasti nuolatinį darbą, gerinti šeimos finansinę padėtį, todėl manytina, kad atsakovė nesugebės užtikrinti vaikų poreikių. Atsakovė turėjo galimybę pakeisti savo elgesį ir įrodyti, kad gali pati auginti ir auklėti savo vaikus, tačiau to nedarė dėl savo pačios kaltės, dėl pasirinkto gyvenimo būdo, aplaidumo ir abejingumo savo pareigoms. Be to, ir viso šios civilinės bylos proceso metu stebimas jos pasyvumas: atsiliepimo į ieškinį neteikė, į posėdžius neatvyko, paaiškinimų, atsikirtimų į ieškinio argumentus neteikė. O tai sudaro prielaidas manyti, kad atsakovei jos vaikų likimas visiškai nerūpi. Todėl spręstina, kad esama situacija nesikeis, nes nėra jokių duomenų apie realias atsakovės pastangas ar bent jau siekius vaikus susigrąžinti ir tinkamai įgyvendinti motinos valdžią.

Teismas nenustatė aplinkybių, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti ir atsakovė pradės tinkamai rūpintis ir prižiūrėti, auklėti nepilnamečius vaikus, todėl vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 3 dalimi, ieškovės prašymas neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečių vaikų G. K., L. K. ir G. K. atžvilgiu pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovų sutikimo vaikai gali būti įvaikinti (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo vykdytina skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečių vaikų G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), L. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, sustabdant asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Valdas Petraitis