Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rasai Blažaitienei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, – viešosios įstaigos Alvito Šv. Kazimiero namai atstovui direktoriui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – viešoji įstaiga Alvito Šv. Kazimiero namai, bei pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Alvito Šv. Kazimiero namai, institucija, teikianti išvadą, – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo teismą neterminuotai apriboti atsakovei A. K. motinos valdžią į vaikus: G. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini); sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-169-633/2018 A. K. neterminuotai apribojo motinos valdžią nepilnamečiams vaikams: dukrai M. K. (šiuo metu pilnametė), gimusiai (duomenys neskelbtini), sūnui G. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), dukrai L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir sūnui G. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), sustabdant asmenines ir turtines teise, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų. Tuo pačiu teismo sprendimu iš atsakovės buvo priteistas išlaikymas aukščiau minimiems vaikams periodinėmis išmokomis po 60 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gruodžio 23 d. iki pilnametystės. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-40-324/2017 pakeitė minėtą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą, motinos A. K. valdžią sprendime nurodytiems nepilnamečiams vaikams apribojant laikinai. Likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.183 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Nuo 2017 m. kovo 30 d., kuomet įsiteisėjo Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-40-324/2017, praėjo beveik metai, tačiau situacija atsakovės šeimoje nepagerėjo ir jos elgesyje su vaikais teigiamų pokyčių nėra. 2016 m. rugsėjo 8 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) iniciatyva buvo atnaujintas socialinis darbas su atsakovės šeima, šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. VTAS specialistai ir socialiniai darbuotojai ne kartą bandė įpareigoti atsakovę vykdyti tėvų valdžią: kiek įmanoma aktyviau dalyvauti vaikų gyvenime, bendradarbiauti su vaikų globėju viešąja įstaiga (toliau – VšĮ) Alvito Šv. Kazimiero namais, domėtis jų sveikata, ugdymusi, teikti priteistą vaikams skirtą išlaikymą, tačiau šis darbas teigiamų pokyčių nedavė. Atsakovė retai lanko vaikus globos namuose. Jai trūksta įgūdžių bendrauti ir stiprinti ryšį su vaikais. Atsakovė mažai dėmesio skiria švarai ir tvarkai namuose palaikyti, nesistengia gerinti gyvenimo sąlygų. Atsakovė nemotyvuota susirasti nuolatinį darbą, gerinti šeimos finansinę padėtį. Ji negeba racionaliai panaudoti gaunamas pajamas, dažnai nepakanka pinigų būtiniausiems poreikiams tenkinti. Tai pat pažymima ir tai, kad atsakovė dažnai atsisako bendradarbiauti su socialine darbuotoja, nepriima teikiamos pagalbos (į psichologo konsultacijas buvo nuvykusi tik du kartus, tolimesnių rekomendacijų nevykdė) ir informacijos bei teikia neteisingą informaciją apie šeimos padėtį. Atsakovės išlaikymo skola 2018 m. vasario 1 d. yra 4 639,68 EUR. Antstolio vykdymo byloje Nr. 0135/17/01305 nėra duomenų apie teikta išlaikymą vaikams per visą išieškojimo laikotarpį. Atsakovės pragyvenimo pajamos – tik socialinė pašalpa. Dėl pašalpos gavimo atsakovė kreipiasi laiku, tačiau visuomenei naudingų darbų dėl sveikatos problemų nedirba (tačiau medicininių pažymų dėl neįgalumo ar kt. taip pat nepateikia). Atsakovė per 2017 metus vaikus globos įstaigoje aplankė 10 kartų. Atsakovė su vaikais dažnai palaiko ryšį telefonu, tačiau didesnė iniciatyva yra iš vaikų pusės, t. y. vaikai mamai skambina, o ne priešingai. Atsakovei lankantis globos namuose bendravimas su vaikais vyksta, tačiau nėra sklandus, atsakovė nėra linkusi domėtis vaikų pasiekimais mokykloje bei kokios problemos iškyla juos auklėjant, nesuteikia vaikams pagalbos ruošiant namų darbus. Atsakovė neteikė/neteikia išlaikymo vaikams. Toks atsakovės elgesys parodo visišką nusišalinimą nuo savo kaip motinos vienintelės pareigos (teikti vaikams priteistą išlaikymą) ir teisės lankyti bei pagal galimybes kiek įmanoma stiprinti ryšį su vaikais atlikimo, abejingą požiūrį į savo vaikų gerovę. Atsakovė iki šiol visiškai nesistengia suartėti su savo vaikais. Tėvo ir motinos vaidmenį atliko/atlieka jų globėjas (rūpintojas) VšĮ Alvito Šv. Kazimiero namai. Kadangi atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų savo vaikams vykdymo, neteikia vaikams priteisto materialinio išlaikymo, nesistengia jų susigrąžinti, ir šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad toks atsakovės elgesys daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, t. y. jog atsakovė ateityje tinkamai vykdys motinos pareigas, vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 1 ir 3 dalimi atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžia į vaikus: G. K., L. K. ir G. K.. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tačiau VTAS reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nereiškia, nes šie klausimai yra išspręsti ir įtvirtinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-169-633/2018 (b. l. 2-5, t. II). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Rasa Blažaitienė ieškinį pilnai palaikė ieškinyje išdėstytais argumentais. Taip pat papildomai nurodė, kad pagal įsigaliojusį teismo sprendimą atsakovė privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, tačiau atsakovė šios pareigos nevykdo – 2018 m. gegužės 1 d. išlaikymo skola yra 5 206,68 Eur – ir net nemato reikalo vykdyti šios savo pareigos, nors ji turėjo galimybes bent iš dalies tą daryti. Atsakovė vaikus nuo 2017 m. kovo mėnesio aplankė tik 6 kartus. Gal ir yra bendravimas telefonus su vaikais, bet mano, kad to yra per mažai formuojant su vaikais betarpišką ryšį, gebėjimą suvokti jų tikruosius poreikius, įsigilinti į esamą situaciją. Mama, kai atvykdavo į įstaigą, nesidomi vaikais, į kontaktą su globėju neina. Sako, kad ji viską žino iš vaikų, bet juk vien bendraujant trumpai su vaikais negali sužinoti tikrosios padėties. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų savarankiškai lankiusis vaikų ugdymo įstaigoje ir domėjusis vaikų ugdymu, kad ji būtų pasisiūliusi padėti vaikams pamokų ruošoje ar pan. Vaikai yra su specialiaisiais poreikiais, turi ne tik sveikatos sutrikimų, bet ir elgesio sutrikimų, netgi linkę į aplinkinių žalojimą. Todėl čia reikia ypatingai būti pačiai stabiliai, tvirtos asmenybės, su tvirtais pagrindais ir tvirtai žinančiai, ką ji gali šiai dienai dėl savęs ir dėl vaikų. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė tą suvokia, stabiliai „stovi“ ir gali užtikrinti vaikų poreikius. Šiai dienai atsakovė darbo neturi, pajamų neturi, pastangų nededa, turėjo realių pasiūlymų, bet jų nepriėmė. Ir tas bendravimas yra minimalus ir nėra pakankamas, kad drąsiai būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė galės užtikrinti vaikų teises. Nors praėjo beveik metai po laikino tėvų valdžios apribojimo, bet nėra pasiekti tokie rezultatai, kad vaikai drąsiai galėtų būti grąžinti į šeimą, nesibaiminant, kad juos tuoj vėl reikės paimti iš šeimos (2018 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 1.31-1.34 min., 2.11-10.58 min., 1.33.47-1.37.32 min.).Atsakovė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama panaikinti motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečių vaikų L. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir panaikinti iš jos priteistą išlaikymą.Atsakovė savo prašyme nurodė, kad 2014 m. vasario 7 d. iš namų buvo paimta nuo tėvo G. K. seksualinės prievartos nukentėjusi jos dukra L. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2014 m. liepos 31 d. paimti ir likusieji trys nepilnamečiai vaikai: M. K., G. K. ir G. K.. Jiems buvo nustatyta laikina globa, kurią pradžioje vykdė Kybartų vaikų globos namai, vėliau, – VšĮ Alvito Šv. Kazimiero namai, kuri nuo pat paėmimo iš šeimos jau globojo L. K.. Šiuo metu globos namuose gyvena trys jos vaikai: L., G. ir G., nes M. sulaukusi pilnametystės iš globos namų išėjo. 2016 m. kovo 9 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu jai ir vaikų tėvui G. K. neterminuotai apribojo teises į keturis nepilnamečius vaikus, sustabdant asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymu, paskiriant VšĮ Alvito Šv. Kazimiero namus nuolatiniu globėju, priteisė iš jos ir vaikų tėvo visiems vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 60 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gruodžio 23 d. iki pilnametystės, uzufrukto teisę į šias vaikų išlaikymo lėšas nustatant nuolatiniam jų globėjui. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi pakeitė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir jos valdžią sprendime nurodytiems nepilnamečiams vaikams apribojo laikinai, likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi CK 3.181 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimui ji privalo bendradarbiauti su šeima dirbančiomis institucijomis, vykdyti jų nurodymus dėl tėvystės įgūdžių ugdymo, rūpintis savo psichikos sveikata sveikatos priežiūros įstaigoje, reguliariai lankyti vaikus globos institucijoje, raštu, elektroniniu paštu ar telefonu domėtis vaikų ugdymu, elgesiu, pasiekimais, sveikata, bendradarbiauti su vaikų globos įstaigomis, jų lankomomis ugdymo įstaigomis, teikti vaikams materialinį išlaikymą. Apribojus tėvų valdžią išlieka nuostata, kad jei yra galimybė, vaikus turi auginti ir auklėti tėvai. Tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Prioritetas visuomet turi būti teikiamas vaiko grąžinimui į tėvų šeimą. Vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje. Šeima yra svarbiausia terpė, kurioje vaikas gali sėkmingai augti, vystytis ir tobulėti. Kad ir buvo laikinai apribota tėvų valdžia jos atžvilgiu, niekada nebuvo nutraukusi ryšių su savo vaikais. Nuolat bendrauja su socialine darbuotoja, klauso jos patarimų. Po lankymųsi pas psichologę, pakeitė savo elgesį, požiūrį į vaikų auginimą ir auklėjimą, vaikai taip pat išreiškia norą bendrauti ir kuo greičiau grįžti namo, pas mamą. Pagal galimybes lanko juos globos namuose, pastoviai bendrauja telefonu, teikia moralinį palaikymą, kelis kartus vaikai buvo parvežti į namus. Domisi vaikų sveikata, mokymosi rezultatais. Šiuo metu niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje, darbo biržos siuntimu dalyvauju profesinio mokymo programoje, mokinasi valytojos profesijos. Pabaigusi mokymus tikisi susirasti darbą. 2017 m. birželio 22 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nutraukta jos ir vaikų tėvo G. K. santuoka. Šiuo metu pragyvena iš socialinės pašalpos. Prie namų esančiame žemės sklype užsiaugina daržovių. Vasarą ir rudenį prisirenka uogų, grybų, visko turi prisimarinavusi. Name yra du kambariai, viename iš jų miegos sūnūs, kitame miegos ji su dukra, vaikams bus tinkamos sąlygos augti ir mokytis namuose, jie visada bus pavalgę ir prižiūrėti. Įsipareigoja tinkamai vykdyti motinos valdžią vaikų atžvilgiu, dalyvauti vaikų auklėjime, rūpintis jų sveikata, ugdyti įgimtus ir įgytus gebėjimus, iškilus problemoms bendradarbiauti su VTAS, socialiniais darbuotojais ir kitais specialistais (b. l. 2-3, t. I). Teismo posėdžio metu atsakovė savo pareiškimą pilnai palaikė, prašė jį tenkinti. Taip pat papildomai nurodė, kad ji telefonu su vaikais tikrai bendrauja, telefonu ji pati skambina į G. telefoną. Ir socialinei darbuotojai skambino telefonu, klausė, kaip vaikai laikosi, kaip jų sveikata. Ir su auklytėm ne sykį kalbėjosi. Nuvažiuoja aplankyti į mėnesį 1 kartą, kai gauna socialinę pašalpą Dažniau neaplanko, kadangi darbo dienomis vaikai eina į mokyklą, o šeštadienį, sekmadienį nėra autobuso, kad galėtų nuvažiuoti pas vaikus ir grįžti, o samdyti asmeniškai mašiną negali, nes didelės kainos (20 Eur). Ji norėtų pasiimti vaikus ir savaitgaliais, bet neleidžia. Iš globos įstaigos ji bendrauja su socialine darbuotoja – ar telefonu, ar atvažiavusi paklausia, kaip vaikai, kaip jų sveikata, ar nebūna konfliktų, ši apie viską jai papasakoja. Kai bendrauja su vaikais, jie papasakoja, kaip jiems sekasi, ką nuveikė, kur buvo. Dėl vaikų išlaikymo – ji pinigų patiems vaikams duoda į rankas, ir antstolis yra nurašęs dalį lėšų nuo jos sąskaitos – sprendžia, kad vaikų išlaikymui, be to, ji siūliusi paramą globos namams daržovėmis (šių metų pavasarį davė bulvių). Anksčiau dirbo, darbo santykius nutraukė dėl sveikatos (kojos traumos). Mano, kad vaikams sugrįžus į namus vis tiek negalėtų dirbti, nes reikėtų būti namuose, jog galėtų tinkamai vaikais rūpintis (pakurti krosnį, padaryti valgyti ir pan., ko vaikai patys nesugebės padaryti). Sąlygos pas ją neblogos, vaikai galėtų gyventi. Ji lankėsi pas psichologę D. L., baigė visą kursą (2018 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 11.42-29.19 min., 1.29.41-1.31.00 min., 1.33.25-1.33.28 min.).Trečiasis asmuo VšĮ Alvito Šv. Kazimiero namai atsiliepime į ieškinį ir atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškiniu sutinka, o su pareiškėjos A. K. pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad VšĮ Alvito Šv. Kazimiero namuose gyvena 3 atsakovės vaikai: G. K., L. K. ir G. K.. Visiems trims vaikams nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, vaikams nustatytas didelis specialiųjų poreikių dydis, reikalingos nuolatinės psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos. A. K. savo vaikus lanko retai; per pastaruosius 7 mėnesius atsakovė vaikais domėjosi mažai, atsakovės apsilankymai retėjo, domėjimasis vaikų sveikata, mokymosi rezultatais sumažėjęs; tarpusavio ryšys silpnas, trūkinėjantis, po susitikimo su mama vaikai tampa irzlūs, vienas kitą kaltina dėl esamos situacijos, pykstasi (b. l. 36, 38, t. II).Teismo posėdžio metu trečiojo asmens VšĮ Alvito Šv. Kazimiero namų atstovas V. K. nurodė, kad atsiliepimuose išdėstytą poziciją palaiko. Papildomai paaiškino, kad L. globoja nuo 2014 m., o G. ir G. – nuo 2015 m. Nuo pat pradžių stengėsi rūpintis jų sveikata: kai pas juo buvo apgyvendintas G., jam jau buvo nustatytas neįgalumas, vėliau vidutinis neįgalumas buvo nustatytas ir L., o paskiausiai – G.. Vaikams yra protinė negalia, emociniai, elgesio sutrikimai. Kai vaikus gavo, matėsi, kad vaikų sveikata yra labai apleista, nes jiems reikėjo ir gydytojų, ir psichiatrų pagalbos, ypatingai G., kuriam net ir dabar didesni nerviniai priepuoliai būna. L. ir G. psichiatrės yra paskirti vaistai, kad tas emocijas šiek tiek valdyti. Vaikai bendrauja su atsakove, daugiausia telefonu, vaikai iniciatyvą bendrauti daugiau rodo. Pradžioje atsakovės bendravimas su L. buvo labai sudėtingas, nes ją kaltindavo dėl esamos situacijos. Šiai dienai mato, kad santykiai tarp atsakovės ir L. šilti, mergaitė laukia mamos. Stebint praėjusiais, šiais metais, matosi, kad mama tikrai stengiasi, atvykdama lauktuvių atveža. Tačiau taip pat yra pastebėję, kad po motinos apsilankymo pasireikšdavo vaikų pyktis, vaikai būdavo daugiau susipriešinę, nenorėdavo įsijungti į bendras veiklas, būdavo pyktis, agresija, keiksmažodžiai. Dėl to vėl reikia kreiptis į psichologus. Vaikai labai laukia atvykstant mamos, jie turi tą ryšį su mama. Tačiau vis dėlto atsakovės ir vaikų tarpusavio ryšys nėra pastovus, jis silpnas, trūkinėjantis: atrodo, kad jau šiltas bendravimas tarp atsakovės ir vaikų atsiradęs, bet po to ir vėl – daug pažadų vaikams duota, netesi jų, atsiranda neigiamos emocijos. Atsakovė neteikia vaikams išlaikymo, nors ne kartą kalbėta, kad bent po kelis eurus duotų, bet atsakovė to negirdi. Ji jam skambinusi, jie bendravę. Ji domisi vaikų sveikata, mokslais, bet tas domėjimasis nėra labai gilus, nėra taip, kad kiekvieną vaiką po valandą aptartų, išsiaiškintų, kaip jam sekasi: atrodo, kad atsakovė paklausia kažko tik dėl to, kad reikia paklausti, ir jis bei kiti darbuotojai daugiau jai pasakoja, nei ji pati domisi. Vaikus reikia lavinti, į ugdymo įstaigas leisti, padėti ruošti pamokas, vaikai turi emocinių problemų ir užsispyrimo, reikia daug darbo su vaikais. Ir jų sveikata reikia rūpintis, L. ir G. reguliariai turi būti išrašomi vaistai, reikia dažnai vežti juos pas gydytojus (2018 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 1.11.30-1.29.40 min.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-169-633/2018 A. K. buvo neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečiams vaikams: dukrai M. K. (šiuo metu pilnametė), gimusiai (duomenys neskelbtini), sūnui G. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), dukrai L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir sūnui G. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), sustabdant asmenines ir turtines teise, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų; G. K., L. K. ir G. K. nustatyta nuolatinė globa, o M. K. – nuolatinė rūpyba, nepilnamečių vaikų nuolatiniu globėju (rūpintoju) paskirta VšĮ Alvito Šv. Kazimiero namai; nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta jų nuolatinės globos (rūpybos) įstaigoje; iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 60 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gruodžio 23 d. iki pilnametystės. Minėtu sprendimu be viso kito buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 10 d. iki 2014 m. liepos 31 d. atsakovė A. K. sistemingai vartojo psichologinį smurtą, o atskirais veiksmais netgi terorizavo tiek šeimoje dar likusius tris nepilnamečius vaikus (ribodama ar slėpdama nuo jų maistą, išjungdama namuose elektrą, kaltindama juos dėl savo ir sutuoktinio (jų tėvo) padėties ir kt.), tiek ir aplankiusi globos įstaigoje nuo tėvo nusikaltimo nukentėjusią dukrą L.. Nuo vaikų paėmimo iš šeimos momento atsakovė A. K. išlaikymo vaikams neteikė, išskyrus globos įstaigai perduotus kaip materialinę paramą vaikams 2 maišus bulvių, kitaip prie vaikų išlaikymo, išskyrus paminėtą vienkartinį ir neesminį atvejį, neprisidėjo, taip pat neprisidėjo ir prie vaikų sveikatos priežiūros, lavinimo, auklėjimo ir nevykdė kitų tėvų pareigų nepilnamečiams vaikams. Atsakovė, pati neturėdama socialinių įgūdžių, neišmokė vaikų elementarios higienos (prausimosi, dantų valymo, vaikų drabužiai būdavo nešvarūs), atsakovės socialinių įgūdžių stoka neigiamai paveikė vaikų raidą – vyresnieji prastai mokėsi, mažesnieji buvo labai baikštūs (bijojo žmonių, slėpdavosi), nemokėjo elgtis viešumoje; turėdama keletą hektarų asmeninio ūkio žemės, o atsakovui ir dirbant, atsakovė nesugebėjo vaikų materialiai aprūpinti (namie trūko maisto, kuro). Ypač svarbus atsakovės psichologinis smurtavimas prieš vaikus: vaikus ji keikė, ant jų šaukė, ribojo maistą (iš vaikų paaiškinimų matyti, kad dešrą laikė tik parodymui vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui), ribojo pamokų ruošą atjungdama elektrą, dėl ko vyresniosios dukros S. ir M. pačios kreipėsi dėl paėmimo į globos įstaigą. Toks A. K. elgesys paaštrėjo po sutuoktinio nuteisimo už neįgalios mažametės dukters L. seksualinį išnaudojimą, dėl kurio ji kaltino dukrą, ją atstūmė, teigė, kad vaikas tėvą apkalbėjo ir sugriovė šeimą (civilinės bylos Nr. 2-169-633/2018 l. 51-59, t. II). Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-40-324/2017 pakeitė minėtą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą – A. K. motinos valdžią apribojo laikinai, kadangi nusprendė, jog nėra pagrindo apriboti motinos valdžią neterminuotai: sprendė, kad yra duomenų, jog padėtis gali keistis: nustatyta, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio atsakovė dirba, darbovietė pateikė teigiamą jos charakteristiką (geba dirbti kolektyve, komunikabili, korektiška), atsakovės buities sąlygos tvarkingos, nors šiuo metu dėl vietos trūkumo ir nepakankamos šeimai apgyvendinti; nors ir formaliai, laikinosios globos planuose numatytus įpareigojimus atsakovė vykdė – 2015 m. vasario 27 d. išklausė tėvystės ugdymo įgūdžių kursą, 4 kartus konsultavosi pas psichologę VšĮ Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centre; nuo 2015 m. spalio mėnesio ji gauna darbo užmokestį; atsakovės paaiškinimai – pripažino, kad anksčiau bendraujant su vaikais jai trūko kantrybės, juos lankė retokai, nes neturėjo iš ko, po bylos iškėlimo lanko dažnai – rodo požiūrio į motinos pareigų turinį pokyčius: ji pripažįsta ankstesnes klaidas, stengiasi bendrauti su vaikais globos įstaigose, po bylos iškėlimo juos septynis kartus aplankė, su dukra Monika bendrauja telefonu, 2015 m. rugsėjo 14 d. inicijavo santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, byloje nėra duomenų, jog atsakovės gyvenimo būdas būtų asocialus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CK 3.181 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimui (kad būtų pagrindas panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą) atsakovė privalo: 1) bendradarbiauti su šeima dirbančiomis institucijomis (ieškove, Vilkaviškio socialinės pagalbos centru, vaikų globos įstaigomis), 2) vykdyti jų nurodymus dėl tėvystės įgūdžių ugdymo, 3) rūpintis savo psichikos sveikata sveikatos priežiūros įstaigoje, 4) reguliariai lankyti vaikus globos institucijoje, 5) raštu, elektroniniu paštu ar telefonu domėtis vaikų ugdymu, elgesiu, pasiekimais, sveikata, 6) bendradarbiauti su vaikų globos įstaigomis, jų lankomomis ugdymo įstaigomis, 7) teikti vaikams materialinį išlaikymą (civilinės bylos Nr. 2-169-633/2018 l. 95-102, t. II).Atsakovės nepilnamečiai vaikai G. K., L. K. ir G. K. iki šiol gyvena VšĮ Alvito Šv. Kazimiero namuose, kuriuose yra globojami. Visiems trims nepilnamečiams vaikams nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, vaikams nustatytas didelis specialiųjų poreikių dydis, jiems reikalingos nuolatinės psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos (b. l. 36-38, t. II). L. ir G. reguliariai turi būti išrašomi vaistai, dėl vienų ar kitų sveikatos problemų jiems reikalinga dažna gydytojų pagalba. G. K. ištinka nerviniai priepuoliai, dėl ko neretai tenka kreiptis į psichologus ir psichiatrus pagalbos (2018 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 1.11.30-1.29.40 min.).Laikotarpyje nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. atsakovė vaikus globos namuose aplankė 6 kartus: 2017 m. spalio 16 d., 2017 m. gruodžio 23 d., 2018 m. vasario 19 d., 2018 m. balandžio 27 d., 2018 m. balandžio 28 d., 2018 m. gegužės 24 d. (b. l. 38, t. II). Su vaikais atsakovė dažniau bendrauja telefonu (remiantis atsakovės A. K. ir trečiojo asmens atstovo V. K. paaiškinimais (2018 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 11.42-29.19 min., 1.11.30-1.29.40 min.)). Laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. vaikai, lydimi įstaigos darbuotojų, 3 kartus aplankė savo motiną (b. l. 8).Nepilnamečiai vaikai G. K., L. K. ir G. K. motinos, atsakovės A. K., apsilankymų globos namuose visuomet labai laukia, bet globos namų personalas yra pastebėjęs, kad būdavo atvejų, kai po motinos apsilankymo pasireikšdavo vaikų pyktis, vaikai būdavo daugiau susipriešinę, nenorėdavo įsijungti į bendras veiklas, būdavo agresija, keiksmažodžiai ir pan. Santykiai tarp atsakovės ir dukros L. K., anksčiau buvę įtempti, jau kuris laikas yra geri, šilti (trečiojo asmens atstovo V. K. paaiškinimai (2018 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 1.11.30-1.29.40 min.)).Atsakovė, tiesiogiai ar telefonu bendraudama su globos namų personalu, domisi vaikų sveikata, jų mokslais, tačiau globos namų personalas yra išsakęs savo pastebėjus, kad tas domėjimasis nėra labai gilus, nėra taip, kad kiekvieną vaiką po valandą aptartų, išsiaiškintų, kaip jam sekasi, darbuotojai daugiau jai pasakoja, nei ji pati domisi (trečiojo asmens atstovo V. K. paaiškinimai (2018 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 1.11.30-1.29.40 min.)). Duomenų, kad atsakovė bendrautų ir su ugdymo įstaigų atstovais dėl vaikų mokinimosi, pasiekimų, nėra.Su atsakove socialinį darbą dirba ir jai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas teikia Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinė darbuotoja (b. l. 11, t. II). Iki 2018 m. pradžios socialinės darbuotojos kontaktas su atsakove būdavo apsunkintas t. y. atsakovė piktybiškai nenorėdavo bendrauti ir bendradarbiauti, nepriėmė teikiamos pagalbos, tačiau nuo 2018 m. sausio mėnesio pradžios situacija pradėjo gerėti ir ji po truputį vis gerėja (liudytojos I. J. parodymai (2018 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 30.22-44.29 min.)).Atsakovė lankėsi pas psichologę; konsultacijų metu buvo kelti tikslai sumažinti įtampą, išmokti atpažinti savo ir vaikų jausmus, mokytis įsiklausyti vieniems į kitus (b. l. 10, t. I).Atsakovė šiuo metu nedirba, yra registruota Marijampolės teritorinėje darbo biržoje (b. l. 10, t. II). Su Marijampolės teritorine darbo birža 2018 m. vasario 8 d. atsakovė buvo sudariusi dvišalę sutartį, pagal kurią įsipareigojo mokytis ir iki 2018 m. kovo 30 d. įgyti valytojo kvalifikaciją bei įsidarbinti (b. l. 3, 6-9, t. I), bet duomenų, kad atsakovė būtų įsidarbinusi valytoja, nėra. Atsakovė ne tik, kad pati savarankiškai darbo nesiieško, bet netgi nesiima veiksmų pasidomėti dėl socialinės darbuotojos nurodytų galimų darbo vietų (remiantis liudytojos I. J. parodymais (2018 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 30.22-44.29 min.)). Ne visus darbus atsakovė gali dirbti dėl sveikatos problemų (nepakelia karščio, yra patyrusi kojos traumą) (remiantis liudytojos A. B. parodymais (2018 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 45.43-1.00.45 min.). Iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu atsispindėjo, kad pati atsakovė nėra suinteresuota ieškotis darbo ir dirbti: teigė, kad jei vaikai būtų jai grąžinti, ji vis tiek negalėtų dirbti, nes vaikams būtų reikalinga priežiūra, pagalba namuose (2018 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 1.33.25-1.33.28 min.). Šiuo metu atsakovės vienintelės pajamos – gaunama socialinė pašalpa (b. l. 10, 11, t. I). Nors yra duomenų, kad atsakovė nuosavybės teise turi žemės (civilinės bylos Nr. 2-169-633/2018 l. 132-134, t. I), bet duomenų, kad atsakovė verstųsi ūkiškai ir iš to pragyventų, nėra. Atsakovė reguliaraus ir pakankamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikia: pagal antstolio Algimanto Maliukevičiaus pateiktus duomenis, 2018 m. gegužės 1 d. atsakovės išlaikymo įsiskolinimas vaikams buvo 5 206,68 Eur (b. l. 55, t. II); atsakovė tik retkarčiais, aplankiusi vaikus globos namuose, jiems atveža lauktuvių, duoda šiek tiek pinigų, 2018 m. vieną kartą VšĮ Alvito Šv. Kazimiero namams atsakovė davė bulvių, kaip materialinę paramą vaikams (remiantis A. K. ir trečiojo asmens atstovo V. K. paaiškinimais (2018 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 1.33.25-1.33.28 min., 1.11.30-1.29.40 min.)).

Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios neterminuotas (laikinas) apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo, jo panaikinimo klausimą, vadovaujasi vaiko interesais, jo teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į sprendimo 12-18 pastraipose išdėstytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja sąlygos neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią, t. y. pagal nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė daro ypatingą žalą savo vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Kaip minėta, nustatyta, jog atsakovė, nors dažniausiai telefonu, bet reguliariai bendrauja su savo vaikais, taip pat bendrauja su globos namų personalu, domisi vaikų sveikata, jų ugdymusi. Prieš tai buvę ypatingai įtempti atsakovės ir jos dukros L. tarpusavio santykiai tapo šilti. Nustatyta, kad visi atsakovės nepilnamečiai vaikai laukia atsakovės apsilankymų, iš to spręstina, kad su visais nepilnamečiais vaikais atsakovės santykiai yra geri. Pripažintina, kad atsakovė vaikus globos namuose aplanko retai, tačiau pagal esamus duomenis pastaruoju metu tie aplankymai tapę dažnesni (2017 m. atsakovė vaikus aplankydavo kas antrą mėnesį, pastaruoju metu aplankė kartą ar net du per mėnesį). Taip pat įvertintina tai, kad reti vaikų aplankymai globos namuose nulemti iš dalies ir objektyvių aplinkybių: vaikai gyvena globos namuose, kurie nuo atsakovės gyvenamosios vietos nutolę apie 20 km atstumu (pagal internetinio tinklalapio maps.lt duomenis), todėl atsakovės galimybė aplankyti vaikus yra sąlygota viešojo transporto grafiko ir, žinoma, turimų lėšų kelionei. Nors atsakovė neteikia reguliaraus ir pakankamo išlaikymo vaikams, tačiau aplankydama vaikus atveža jiems lauktuvių, duoda retkarčiais pinigų. Be to, nustatyta, jog atsakovės bendravimas ir bendradarbiavimas su socialine darbuotoja nuo 2018 m. pradžios taip pat yra pasikeitęs į gerąją pusę. Pagal visa tai spręstina, kad esama situacija, nors ir labai iš lėto, bet keičiasi į gerąją pusę.Kita vertus, teismas pritaria ieškovo nuomonei, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad vaikų grąžinimas motinai šiai dienai atitiks vaikų interesus, t. y., teismo vertinimu, pagal bylos duomenis galima spręsti, kad šiai dienai atsakovė dar nėra materialiai ir moraliai pasirengusi vaikų sugrįžimui į šeimą. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-40-324/2017, buvo labai konkrečiai nurodyta, kokių veiksmų atsakovė turi imtis, kad būtų pagrindas panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą. Atsakovė nepilnai šiuos nurodymus vykdė ir vykdo: iki 2018 m. pradžios atsakovė su socialine darbuotoja bendraudavo nenoriai, vengė bendradarbiauti, nepriėmė teikiamos pagalbos, ir tik nuo 2018 m. pradžios jų bendravimas pradėjo po truputį gerėti; su globos įstaigos darbuotojais atsakovė bendrauja, domisi vaikų sveikata ir mokslu, bet tas domėjimasis yra paviršutiniškas, nesistengia įsigilinti į kiekvieno vaiko atskirus poreikius; vaikus lanko per retai, dėl ko atsakovei nėra galimybės pilnaverčiai dalyvauti vaikų gyvenime, formuoti betarpišką ryšį, gebėjimą suvokti vaikų tikruosius poreikius; neteikia vaikams priteisto materialinio išlaikymo. Kaip minėta, visiems trims atsakovės nepilnamečiams vaikams nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, didelis specialiųjų poreikių dydis, dėl ko vaikams dažnai reikalinga psichologų, psichiatrų, gydytojų pagalba, tenka vartoti vaistus. Todėl tam, kad atsakovė turėtų galimybę užtikrinti savo vaikų poreikius, ji, pirmiausia, turi imtis realių, aktyvių veiksmų savo materialinei padėčiai gerinti. Tačiau, remiantis bylos duomenis, atsakovė yra pasyvi, ji ne tik nesiima aktyvių veiksmų ieškantis darbo ar gaunant kitaip pajamų, pvz., iš žemės ūkio produkcijos, bet net ir nemato tam poreikio. Atsakovė turėtų keisti tokią savo poziciją. Pažymėtina, kad geresnė materialinė padėtis nulemtų jos galimybes dažniau lankyti vaikus globos namuose, teikti jiems išlaikymą, o vaikams sugrįžus – užtikrinti jų poreikius. Atsakovė, siekdama, kad būtų panaikintas laikinas motinos valdžios apribojimas, turi rodyti aktyvias pastangas keisti šiuo metu esamą sunkią materialinę padėtį, gerinti buities sąlygas, jas sudarant tinkamas vaikams augti. Atsakovė taip pat turėtų noriai bendradarbiauti, įsiklausyti ir vykdyti socialinės darbuotojos nurodymus ir patarimus, kuriais iš tiesų siekiama padėti atsakovei ugdyti socialinius įgūdžius, sudaryti galimybes gerinti gyvenimo sąlygas. Taip pat teismas pažymi, kad išlaikyti vaiką yra vaiko tėvų (tiek motinos, tiek tėvo), o ne valstybės pareiga, ir šią pareigą jie turi vykdyti, nepaisant to, kad gyvena atskirai nuo vaiko (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.192 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovė turėtų pati bent kažkiek prisidėti prie vaikų išlaikymo, o ne tik vaikų tėvui ir valstybei permesti vaikų išlaikymo pareigą. Tam, kad atsakovė sugebėtų suvokti vaikų poreikius ir žinoti, kaip juos tenkinti, reikalingas dažnesnis jos ir vaikų bendravimas, įsitraukimas į vaikų gyvenimą, taip pat kuo dažnesnis komunikavimas su globos namų darbuotojais, aiškinantis vaikų poreikius ir jų tenkinimo sąlygas. Čia, manytina, ir institucijos (VTAS, globos namai) galėtų sudaryti sąlygas atsakovei kuo dažniau matytis bei bendrauti su vaikais ir taip stiprinti su jais ryšį (pvz., dažniau leisti vaikams pasisvečiuoti namuose).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tiek VTAS ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tiek A. K. pareiškimas dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo atmestini; toliau tęstinas Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-40-324/2017 nustatytas A. K. laikinas motinos valdžios apribojimas (CK 3.183 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalis). Kadangi tiek VTAS ieškinys, tiek A. K. pareiškimas atmesti, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 8,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, – priteistinos iš šalių lygiomis dalimis, t. y. po 4,20 Eur (8,40 Eur : 2) (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 270, 307, 310, 376, 406 straipsniais,

nusprendžia:

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo atmesti.

A. K. pareiškimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo atmesti.

Tęsti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-40-324/2017 nustatytą A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), L. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (j. a. k. 188774441, adresas S. Nėries g. 1, Vilkaviškis), valstybės naudai 4,20 Eur (keturis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Priteisti iš A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 4,20 Eur (keturis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.