Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-169-633/2016 pagal ieškovo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. K., A. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) vaikams steigimo, nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui viešajai įstaigai Alvito Šv. Kazimiero namams, išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

neterminuotai apriboti atsakovų G. K. ir A. K. tėvų valdžią į nepilnamečius vaikus dukrą M. K., gimusią (duomenys neskelbtini), sūnų G. K., gimusį (duomenys neskelbtini), dukrą L. K., gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų G. K., gimusį (duomenys neskelbtini);

panaikinti laikiną ir nustatyti vaikams nuolatinę globą (rūpybą);

paskirti nuolatiniu vaikų globėju (rūpintoju) VšĮ Alvito Šv. Kazimiero namus;

vaikų globos (rūpybos) vietoje nustatyti vaikų nuolatines gyvenamąsias vietas;

priteisti iš atsakovų išlaikymą keturiems vaikams periodinėmis išmokomis po 60 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas nustatyti nuolatiniam globėjui (rūpintojui) VšĮ Alvito Šv. Kazimiero namams.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai neterminuotai apribojo motinos valdžią nepilnamečiams vaikams. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. D. P.; bylos Nr. 3K-3-995/2003).

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008, yra pažymėjusi, kad tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad, nuspręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurią CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą sąlygą atsakovė pažeidė, ir nenustatė jos pasyviosios kaltės.

Apeliacine tvarka vertinamame sprendime nurodyta, kad atsakovė, pati neturėdama socialinių įgūdžių, neišmokė vaikų elementarios higienos (prausimosi, dantų valymo, vaikų drabužiai būdavo nešvarūs), atsakovės socialinių įgūdžių stoka neigiamai paveikė vaikų raidą – vyresnieji prastai mokėsi, mažesnieji buvo labai baikštūs (bijojo žmonių, slėpdavosi), nemokėjo elgtis viešumoje; turėdama keletą hektarų asmeninio ūkio žemės, o atsakovui ir dirbant, atsakovė nesugebėjo vaikų materialiai aprūpinti (namie trūko maisto, kuro), surinkti reikiamų dokumentų ir pateikti prašymą pašalpai gauti, nors socialiniai darbuotojai tuo tikslu buvo suteikę reikalingą pagalbą (dėl atsakovės neveikimo pašalpa nebuvo paskirta). Ypač svarbus atsakovės psichologinis smurtavimas prieš vaikus: vaikus ji keikė, ant jų šaukė, ribojo maistą (iš vaikų paaiškinimų matyti, kad dešrą laikė tik parodymui vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui), ribojo pamokų ruošą atjungdama elektrą, dėl ko vyresniosios dukros S. ir M. pačios kreipėsi dėl paėmimo į globos įstaigą. Toks atsakovės elgesys paaštrėjo po atsakovo nuteisimo už neįgalios mažametės dukters L. seksualinį išnaudojimą nuo 2013 metų iki 2014 m. vasario 4 d., dėl kurio ji kaltino dukrą, ją atstūmė, teigė, kad vaikas tėvą apkalbėjo ir sugriovė šeimą. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-319/2015, kurioje atsakovas G. K. yra nuteistas pagal LR BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 5 metams už lytinės aistros tenkinimą su mažamete dukra, pasinaudojant bejėgiška jos būkle, nustatyta, kad apie tokius tėvo veiksmus nukentėjusioji papasakojo mamai, kuri dėl to susibardavo su tėvu, tačiau nesikreipė į policiją; mokyklos, kurioje mokėsi nukentėjusioji, psichologė parodė, jog nukentėjusioji pasakojo apie atsakovės poveikį nesakyti, ką su ja darė tėvas. Iš vaikų paaiškinimų matyti, jog atsakovė 2014 m. liepos mėn. grasino jiems pasikarsianti, nedavė valgyti, liepė graužti medį, grasino sušersianti šunims, tąsė už plaukų, daužė indus, keikė necenzūriniais žodžiais, atjungė elektrą, neleidžia naudoti dujų.

Atmestini apeliantės argumentai dėl pasyviosios kaltės nebuvimo – akivaizdu, jog išvardinto pobūdžio jos elgesys, priešingas vaikų interesams, yra aktyvus. Už motinos valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams atsakovė buvo nubausta 2014 m. rugsėjo 16 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, pasyvioji kaltė pasireiškia veiksmų, susijusių su vaikų fiziniu ir psichiniu ugdymu, neatlikimu, socialinio pobūdžio priemonių, skirtų šeimos išlaikymui, nesiėmimu.

Šie veiksmai iš esmės atitinka visas CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytas tėvų valdžios apribojimo sąlygas – vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiavimą motinos valdžia, žiaurų elgesį su vaikais, nesirūpinimą jais. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad keturi vaikai yra neįgalūs, turi ne tik įprastinių, bet ir specialiųjų poreikių, kurių patenkinti atsakovė neturi nei įgūdžių, nei nedėjo realių pastangų tokius įgūdžius išsiugdyti; į vyravusį atsakovės sistemingą psichologinį smurtavimą, susijusį ne tik su vaikų žeminimu, bet ir kaltinimu dėl jų paėmimo į globos namus (t. 1 b.l. 39-41); į mažametės, nuo tėvo seksualinio smurto nukentėjusios dukros atstūmimą (bylos nagrinėjimo metu Alvito Šv. Kazimiero namų atstovas nurodė, jog atsakovė ją atvirai kaltino dėl tėvo nuteisimo, ant jos šaukė, neleido apkabinti atsisveikinant); į akivaizdų atsakovės nesuvokimą, kokie jos vaikų poreikiai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė daro ypatingą žalą mažamečiams ir neįgaliems vaikams (fiziniam ir psichiniam jų vystymuisi).

Išvardinti faktai rodo, jog apeliacinio skundo argumentai apie atsakovės įgyvendinamas tėvų pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, yra deklaratyvūs. Konkrečiu atveju motinos valdžios apribojimo pagrindai yra svarbūs ir pakankami.

CK 3.180 straipsnio 2 dalis nustato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus dėl asmenybės pokyčių, grįstų keturiais apsilankymais konsultuotis pas psichologą, laikydamas „neįtikima, jog keletas psichologo konsultacijų gali iš esmės pakeisti brandaus amžiaus sulaukusio žmogaus asmenybę, šiuo atveju netgi įgimtus dalykus, kita vertus, tokios priemonės, jų taikymo intensyvumas bei trukmė yra akivaizdžiai nepakankamos tam, kad atsakovė būtų galėjusi įgyti lig šiol neturėtų socialinių įgūdžių, jų įgyti pakankamai, be to, ir psichologo konsultacijos, kaip pagalbos asmeniui priemonės, pobūdis ir paskirtis yra iš esmės kitokie“. Nurodė, kad atsakovės laikysena teismo posėdžio eigoje rodo esant priešingai, todėl nėra realių duomenų, jog ši padėtis gali pasikeisti.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Nustatyta, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio atsakovė dirba, darbovietė pateikė teigiamą jos charakteristiką (geba dirbti kolektyve, komunikabili, korektiška), atsakovės buities sąlygos tvarkingos, nors šiuo metu dėl vietos trūkumo ir nepakankamos šeimai apgyvendinti. Iš 2016 m. sausio 20 d. ieškovės rašto Nr. VT14-125 matyti, kad, nors ir formaliai, laikinosios globos planuose numatytus įpareigojimus atsakovė vykdė – 2015 m. vasario 27 d. išklausė tėvystės ugdymo įgūdžių kursą per 11 mėnesių, kai įpareigojimas buvo duotas 2014 m. kovo 6 d. ir kursą buvo galima išklausyti per du mėnesius, keturis kartus konsultavosi pas psichologę VšĮ Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centre. Nuo 2015 m. spalio mėnesio ji gauna darbo užmokestį. 2016 m. kovo 7 d. teismo posėdyje pripažino, kad anksčiau bendraujant su vaikais jai trūko kantrybės, juos lankė retokai, nes neturėjo iš ko, po bylos iškėlimo lanko dažnai. Išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės laikysenos, rodančios jos asmenybės pokyčių negalimumą. Pažymėtina, kad pastaroji išvada nėra pagrįsta specialiomis žiniomis (atsakovės psichologiniu ištyrimu ar pan.), kita vertus, atsakovės paaiškinimai rodo požiūrio į motinos pareigų turinį pokyčius – ji pripažįsta ankstesnes klaidas, stengiasi bendrauti su vaikais globos įstaigose, po bylos iškėlimo juos septynis kartus aplankė, su dukra M. bendrauja telefonu, 2015 m. rugsėjo 14 d. inicijavo santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, byloje nėra duomenų, jog atsakovės gyvenimo būdas būtų asocialus. Nurodyti pokyčiai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad padėtis, dėl kurios atsakovei pagrįstai apribota motinos valdžia, gali pasikeisti, todėl yra pagrindas taikyti laikiną jos valdžios apribojimą.

Remiantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. CK 3.181 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimui atsakovė privalo bendradarbiauti su šeima dirbančiomis institucijomis (ieškove, Vilkaviškio socialinės pagalbos centru, vaikų globos įstaigomis), vykdyti jų nurodymus dėl tėvystės įgūdžių ugdymo, rūpintis savo psichikos sveikata sveikatos priežiūros įstaigoje (apie tokį poreikį spręstina iš atsakovės emocinės būklės santykiuose su vaikais iki jų paėmimo į globos įstaigą), reguliariai lankyti vaikus globos institucijoje, raštu, elektroniniu paštu ar telefonu domėtis vaikų ugdymu, elgesiu, pasiekimais, sveikata, bendradarbiauti su vaikų globos įstaigomis, jų lankomomis ugdymo įstaigomis, teikti vaikams materialinį išlaikymą.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog nėra duomenų apie tai, kad nustatyta atsakovės nesirūpinimo vaikais padėtis, daranti jiems ypatingą žalą, gali pasikeisti, todėl netinkamai pritaikė motinos valdžios apribojimo būdą nustatančią materialinės teisės normą. Sprendimas pakeistinas, atsakovės valdžią vaikams apribojant laikinai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų nekeistina ir nepriteistinos valstybės patirtos apeliantės atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, nes sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo iš esmės nekeičiamas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą, motinos A. K. valdžią sprendime nurodytiems nepilnamečiams vaikams apribojant laikinai.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.