- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-09
- Bylos Nr.
- 2-169-633/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-02008-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Vilkaviškio
- Atsakovas
- G. K., A. K.
dalyvaujant : ieškovo Vilkaviškio r. sav. administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams R. B. ir M. D., atsakovams G. K. ir A. K., trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje viešos įstaigos Alvito Šv. Kazimiero namų atstovui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilkaviškio r. sav. administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. K. ir A. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) vaikams steigimo, nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Šalių reikalavimai
Ieškovas prašo teismą : a) neterminuotai apriboti abiejų atsakovų tėvų valdžią į nepilnamečius vaikus : dukrą M. K., gim. 1998-04-18, sūnų G. K., gim. 2002-06-19, dukrą L. K., gim. 2004-03-06, ir sūnų G. K., gim. 2006-07-11; b) panaikinti laikiną ir nustatyti šiems vaikams nuolatinę globą (rūpybą); c) paskirti nuolatiniu vaikų globėju (rūpintoju) trečiąjį asmenį viešą įstaigą Alvito Šv. Kazimiero namus; d) vaikų globos (rūpybos) vietoje nustatyti vaikų nuolatines gyvenamąsias vietas; e) priteisti iš atsakovų išlaikymą visiems keturiems vaikams periodinėmis išmokomis po 60 EUR kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas nustatyti nuolatiniam globėjui (rūpintojui) trečiajam asmeniui viešai įstaigai Alvito Šv. Kazimiero namams;
Atsakovai priešinių reikalavimų byloje nepareiškė.
II. Šalių ir kt. proceso dalyvių paaiškinimai.
Ieškovas procesiniuose dokumentuose pažymėjo ir jo atstovai teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad atsakovų šeima nuo 1994-10-20 iki 2010-12-09 ir nuo 2014-02-11 iki dabar buvo ir yra įrašyta į ieškovo tvarkomą Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, o antruoju etapu (nuo 2014 m.) - dar ir dėl to, kad atsakovas G. K. seksualiai išnaudojo mažametę dukrą L. K.. Ieškovo specialistai bendradarbiaudami su socialiniais darbuotojais, policija, vykdė nuolatinę šeimos stebėseną, stengėsi suteikti vaikus namuose auginusiems atsakovams (nuo 2015 m. rugpjūčio – vienai atsakovei A. K.) visokeriopą socialinę ir kt. pagalbą, tačiau atsakovai, ypač A. K., vaikų interesais su ieškovo ir socialinio darbo specialistais iš esmės nebendradarbiavo ir šiuo metu to nedaro, siūlytos socialinės, psichologinės ir pan. pagalbos atsisakydavo, o jeigu ir priimdavo, tai labai formaliai, su asmeniniais išskaičiavimais, todėl teigiamų pokyčių šis darbas nedavė. Pakeisti atsakovės A. K. gyvenimo nuostatas ir elgesį nepilnamečių vaikų atžvilgiu nepavyko ir pradėjus administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str., teiseną bei teismui paskyrus jai administracinę nuobaudą, vaikų motina taip pat jau 9 kartus nuo vaikų paėmimo iš šeimos buvo kviesta į socialinio darbo planų peržiūras, tačiau atsakovė ir jų metu atsisakė bendradarbiavimo, socialinių įgūdžių neturėjimo (jų trūkumo) pati nepripažįsta, nesugeba konstruktyviai priimti ne tik vaikų, bet ir jos pačios, kaip vaikų, motinos interesais siūlomos socialinės, psichologų ir kitokios jai nemokamos pagalbos, išliko konfliktiška ne tik su vaiko teisių apsaugos ir socialiniais darbuotojais, bet ir su vaikais, - bendri susitikimai, dalyvaujant ir vaikams, dažniausiai pasibaigdavo atsakovės šaukimu ir keiksmais ne tik specialistų atžvilgiu, bet ir pačių vaikų, atsakovė visiškai nesavikritiškai ir dėl pašlijusių santykių su vaikais, visuomet kaltino ir kaltina pačius vaikus ir specialistus, kad neva šie nuteikinėja vaikus prieš ją, nori jai pakenkti. Ieškovo nuomone atsakovė A. K. ne tik nenori priimti siūlomos pagalbos, bet ir to negali padaryti dėl savo, kaip asmenybės, trūkumų. Socialinių įgūdžių neturėjimas abiejų atsakovų asmenyse pasireiškė nesugebėjimu, dažnai ir nenorėjimu, tinkamai vykdyti tėvų pareigas savo vaikams, dėl ko vaikai neturėjo elementarių higienos įgūdžių, dažnai būdavo nesiprausę, nešvariais drabužiais, neprisižiūrėjo dantų, išviso nemokėjo to daryti, namuose arba išviso nebuvo, arba trūkdavo ne tik asmens higienos priemonių, bet ir maisto produktų, ką pavalgyti, šaltuoju metu laiku kuro ir t.t. Tėvų socialinių įgūdžių stoka labai neigiamai veikė ir vaikų raidą, jų elgesį, - vyresnieji vaikai prastai mokėsi, mažesnieji buvo labai baikštūs, bijojo žmonių, slėpdavosi, nemokėjo elgtis viešumoje ir pan. Atsakovai, turėdami nuosavus namus kaime, taip pat asmeninio ūkio žemės, atsakovui G. K. dar ir dirbant pavienius darbus pas aplinkinius ūkininkus, materialiai vaikų aprūpinti patys nesugebėjo, o socialiniams darbuotojams net keletą kartų paaiškinus ir paraginus pateikti prašymą ir papildomus dokumentus socialinei pašalpai gauti, net nesugebėjo surinkti reikiamus dokumentus ir pateiktus prašymą pašalpai, dėl ko tokia niekad šeimai ir nebuvo paskirta, nors pagal šeimos situaciją įstatymas teisę į ją garantavo (atsakovai pašalpą tikrai būtų gavę). Nepilnamečių vaikų padėtis šioje šeimoje ypač pablogėjo paaiškėjus atsakovo G. K. seksualiniam nusikaltimui prieš dukrą Lijaną ir atsakovą suėmus. Motina dar mažiau rūpinosi vaikais, nuolat ant jų šaukė, juos keikė, ėmė riboti jiems maistą, netgi jį slėpti, riboti pamokų ruošą ir kt. lavinimą, išjungdama namuose elektrą, - dėl šios padėties atsakovų vyresniosios dukros Sidona (šiuo metu jau pilnametė) ir Monika net pačios su raštišku prašymu kreipėsi pagalbos į ieškovą ir pasiprašė būti paimtos iš tėvų namų, nes vaikai ištisai patyrė motinos psichologinį smurtą, terorą, netgi 2014-02-07 iš namų paimta nukentėjusi nuo tėvo seksualinės prievartos dukra L. K., - motina ne tik kad ja visiškai netikėjo, neįsiklausė į jos paaiškinimus, bet ir kaltino ją melagingai apkalbėjus tėvą, sugriovus jų šeimą, dėl ko tėvas neva netgi ketinantis nusižudyti, įtikinėjusi dukrą pakeisti parodymus tėvo naudai. Toks motinos elgesys su ja dukrą labai traumavo, nors nežiūrint viso to mergaitė linko į motiną, siekė jos atjautos ir paguodos, tačiau ši dukrą iki pastarosios bylos iškėlimo aplankė vos kelis kartus, o ir šių itin retų aplankymų metu su ja labai mažai bendravo, ją netgi atstūmė. Vėliau ieškovo specialistui atsakovė A. K. prasitarusi, jog ji numaniusi, įtarusi vyrą seksualiai išnaudojus jų dukrą, žinojusi, kad tai nusikaltimas, tačiau nieko dėl to nedariusi, netgi nepranešusi apie tai. Šias aplinkybes baudžiamojo proceso metu tvirtino ir pati nukentėjusi mažametė. 2014-07-31 vietoje nustačius, kad atsakovų vaikams yra iškilęs fizinės, emocinės, socialinės grėsmės pavojus, buvo nutarta iš šeimos paimti ir likusius 3 nepilnamečius atsakovų vaikus, - jiems buvo nustatyta laikina globa (rūpyba), kurią pradžioje vykdė Kybartų vaikų globos namai, vėliau, - trečiasis asmuo vieša įstaiga Alvito Šv. Kazmiero namai, kuri nuo pat jos paėmimo iš šeimos jau globojo L. K.. Nors ir po vaikų paėmimo iš šeimos specialistai susitikimų metu motyvavo motiną priimti pagalbą, nenutraukti ir stiprinti ryšius su globos namuose gyvenančiais vaikais, tačiau atsakovė vaikus iki pradedant šią bylą teisme lankė itin retai, o ir šių lankymų metu bendravo formaliai, šaltai, dėl ko vaikai nelaukdavo motinos ar netgi atsisakydavo eiti su ja susitikti ar kalbėtis telefonu, buvo akivaizdu, kad vaikai patiria stresą, pergyvena dėl savo padėties ir jaučia nusivylimą motina. Patys atsakovai nuo vaikų paėmimo iš šeimos, ieškovo turimomis žiniomis, neteikė vaikams išlaikymo, jokia dalimi, nei nuolat nei su pertraukomis, nors apie tokią pareigą jiems buvo ne kartą priminta ir paraginta ją bent kokia tai apimtimi vykdyti. Laikinasis vaikų globėjas (rūpintojas) savo pareigas vaikams atlieka gerai, vaikai gyvenimo ir lavinimo sąlygomis patenkinti, gerėja ne tik vaikų socialiniai įgūdžiai, bet ir jų sveikata, mokymosi pažangumas. Mažamečiai L. K. ir G. K. taip pat turi nustatytą neįgalumą dėl brandos ir psichikos sutrikimų, o dėl to ir papildomus, specialius poreikius, kuriems tenkinti abu atsakovai socialinių įgūdžių neturi ir tai akivaizdžiai kenkia vaikams. Atsižvelgiant į abiejų atsakovų asmeninę ir turtinę padėtis, prašomas priteisti iš jų praktiškai minimalus išlaikymas jų vaikams.
Atsakovas G. K. su ieškiniu sutinka dalinai, - sutinkantis, kad jam tėvų valdžia vaikams būtų apribota, tačiau tik laikinai, maždaug 3 metams, kol jis baigs atlikti bausmę, kurią šiuo metu atlieka, neprieštaraujantis siūlomam skirti vaikams globėjui. Atsakovas teisme pripažino, jog yra nuteistas ir atlieka bausmę už dukros L. K. seksualinį išnaudojimą (nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.), nors savo kaltės ir dabar nepripažįstantis ir kaltu nesijaučiantis, todėl manantis, kad paleistas iš įkalinimo įstaigos toliau galės tinkamai pats auginti vaikus, tame tarpe ir dukrą Lijaną. Atsakovas taip pat sutiko, kad visi vaikai žino ir suvokia, kodėl ir už ką jis yra nuteistas. Atsakovas taip pat pripažino, kad nuo bausmės atlikimo pradžios jo ryšiai su vaikais visiškai nutrūkę, - nė vienam ir nė karto jis neparašė laiško, nepaskambino ir kitaip nesusisiekė, patys vaikai jam taip pat nė vienas nė karto neparašė, neaplankė, kodėl, - teigia nežinantis. Atsakovas teismui taip pat patvirtino ieškovo atstovų teiginius, jog atsakovė, jo sutuoktinė A. K., yra labai sunkaus charakterio, neturi socialinių įgūdžių jų vaikams auginti, todėl manantis, jog jų vaikams globos namuose yra kur kas geriau nei būti grąžinamiems motinai, sutinkantis, kad atsakovei A. K. reikia apriboti motinos valdžią neterminuotai, nes nemanantis, jog atsakovė gali pasikeisti. Kitiems ieškovo reikalavimams prieštaravimų taip pat neturintis.
Šalies argumentai
Atsakovė A. K. su ieškiniu sutuoktinio atžvilgiu sutinka, tačiau su reikalavimais, pareikštais jai, - nesutinka ir prašo jų netenkinti. Atsakovė teismui pripažino, jog vaikams augant šeimoje, materialinė padėtis buvo sunki, būdavo, kad trūkdavo maisto, kuro krosniai pakurti. Ji taip pat pripažino, kad vaikai neturėjo higienos įgūdžių, tačiau dėl to kaltino pačių vaikų tinginystę, nenorą praustis ir t.t. Atsakovė taip pat pripažino, kad santykiai su vaikais buvo blogi, kad ji neturinti su jais kantrybės, todėl jai nesiseka su jais suartėti, nors tvirtinanti, kad paskutiniu metu su jais susitinka ir bendrauja telefonu dažniau, ir mananti, kad tai daryti jai sekasi geriau. Atsakovė pripažįstanti, kad iki šiol vaikus lankė retai, tačiau teismui save teisino aplinkybėmis, jog neturėjusi tam pakankamai lėšų, nors save pačią išlaikyti turėtų lėšų pakako. Ji negalėjusi patikėti vyru nusikaltimu ir tai lėmė jos elgesį tiek dukros Lijanos, tiek ir kitų vaikų atžvilgiu, atsakovė teisme taip pat neigė įtarusi, žinojusi apie vyro netinkamą seksualinį elgesį dukros atžvilgiu ir apie tai prisipažinusi vaiko teisių apsaugos specialistui. Atsakovė pareiškė, kad po vaikų paėmimo iš šeimos ji 4 kartus apsilankė pas psichologą konsultacijų, tai jai padėjo, - jai pavykę pasikeisti ir ji jau galinti pati toliau auginti vaikus.
Trečiojo asmens Alvito Šv. Kazimiero namų atstovas V. K. teismui pareiškė, kad įstaiga visiškai pritaria ieškovo reikalavimams, pareikštiems byloje. Atstovas paaiškino, kad atsakovų dukrą L. K. patalpinus įstaigoje iškarto po paėmimo iš šeimos, tėvas atsakovas G. K. iki bausmės atlikimo pradžios ją aplankė vos kelis kartus, bendravo trumpai, formaliai, atsakovui pradėjus atlikti bausmę, tarp mergaitės ir tėvo jokių ryšių nėra. Jeigu vaikai ir prisimena tėvą, tai sako norintys jį pamatyti, pasikalbėti, tačiau apie galimybę gyventi su juo po grįžimo iš įkalinimo įstaigos nė vienas nekalbėjo ir nekalba. Po kitų vaikų perkėlimo į jų įstaigą ir atsakovo suėmimo, motina pirmuosius metus vaikus aplankė vos 6 kartus, po bylos teisme iškėlimo iki šios dienos – dar 7 kartus. Dukrą Lijaną motina apsilankymų metu atvirai kaltino dėl tėvo padėties, ant jos šaukė, netgi neleido jai ją apsikabinti atsisveikinant, ir paskutiniųjų susitikimų metu motinos bendravimas su dukra taip pat šaltas, nenuoširdus. Kitų trijų įstaigos globojamų vaikų atsakovė aplankyti į įstaigą neatvyko nė karto, juos matė tik vienintelį kartą, - ir tai tik įstaigos iniciatyva, jiems patiems vaikus atvežus į jos namus. Vaikų laikinos globos pradžioje atsakovė į įstaigą atvežė du maišus bulvių kaip materialinę paramą vaikams, daugiau išlaikymo ar kitokios materialinės paramos vaikams nė karto neteikė, to nedarė ir pradėjusi dirbti, net nesidomėjo šios pareigos vaikams vykdymu. Įstaiga turinti geras sąlygas atsakovų vaikams globoti, visi jie lanko mokyklas, gerėja jų tiek socialiniai įgūdžiai, tiek pažangumas moksle, nors atsakovų dukra Lijana į įstaigą atvyko akivaizdžiai apleista.
Liudytojos V. S. (socialinė darbuotoja) ir A. V. (Kybartų vaikų globos namų vadovė) teisme visiškai patvirtino ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes, kurios yra fiksuotos ir atsakovų šeimos aplankymo aktuose bei socialinio darbo su šeima vertinimuose, t.y. patvirtino, jog atsakovai neturi reikiamų socialinių įgūdžių vaikams auginti, kad dar iki paėmimo iš šeimos vyresnieji vaikai socialinei darbuotojais skundėsi, kad namuose trūksta maisto arba motina jiems jo neduoda, jį slepia, nenuperka asmens higienos priemonių, šeimos aplankymų metu motina ant vaikų šaukdavo, net iškeikdavo juos, kaltino juos dėl savo nesėkmių ir bėdų, motinos nuostatos, požiūris į vaikus niekuo nepasikeitė ir po jų paėmimo iš šeimos. Po dukros Lijanos paėmimo iš šeimos, motinos santykiai su vaikais dar labiau pablogėjo, todėl bendrai su vaiko teisių apsaugos specialistais, policijos darbuotojais buvo priimtas sprendimas ir likusius vaikus paimti iš šeimos, nes šie kentė motinos psichologinį smurtą ir juos palikti su ja buvo labai nesaugu. Vaikų paėmimo iš šeimos metu atsakovė pati liepė vyresniuosius vaikus vežtis ir dėti kur patinka, o mažesniųjų paėmimui priešinusis. Atsakovė A. K. niekada netikėjusi sutuoktinio seksualiniu nusikaltimu prieš dukrą. Atsakovai nesugebėjo nė karto pateikti prašymo socialinės pašalpos šeimai skyrimui ir tik dėl jų pačių (tėvų) kaltės tokia šeimai nebuvo paskirta. Vaikai iki paėmimo iš šeimos buvo socialiai apleisti, neprižiūrėti, neturėjo asmens higienos įgūdžių, vengė bendravimo su žmonėmis. Vaikų atvykimo į Kybartų globos namus pačią pirmąją dieną čia taip pat atvykusi atsakovė viešai, prie darbuotojų apšaukė ir iškeikė dukras. Vėliau tėvas vaikus aplankė tik kelis kartus, motina 2014 m. – irgi tik du kartus, 2015 m. – 5 kartus. Vaikai į susitikimus ėjo nenoriai, vengė ar net atsisakė kalbėtis telefonu, skundėsi, jog motina jų nesupranta, ant jų šaukia ir juos keikia, artimesnių dvasinių ryšių tarp vaikų ir motinos tikrai nebuvo ir nėra. Vaikams gyvenant Kybartų vaikų globos namuose, atsakovai išlaikymo ar kitokios materialinės paramos vaikams visiškai neteikė ir tuo nesidomėjo.
Vaikas, - L. K. (12 m.) teisme paaiškino, jog jai gyventi globos įstaigoje gera, čia jai saugu, turi draugų tiek įstaigoje, tiek mokykloje, nori toliau likti gyventi būtent globos įstaigoje.
Vaikas, - M. K. (17 m.) teisme paaiškino, kad gyventi globos įstaigoje iš esmės jai yra gerai, nėra apsisprendusi, kur labiau norėtų gyventi ar globos įstaigoje, ar su mama, jai už kiek daugiau nei 1 mėnesio laiko sukaks pilnametystė, todėl neprieštaraujanti, kad liktų taip, kaip yra šiuo metu.
Vaikas, - G. K. (9 m.) teisme paaiškino, jog lanko mokyklą Alvite, turi mokykloje ir globos įstaigoje draugų, labai draugauja su sesėmis, toliau norintis gyventi tik kartu su vyresniąja seserimi Monika.
Vaikas, - G. K. (13 m.) teisme savo nuomonės dėl ieškovo reikalavimų neišsakė. Buvo labai apsunkinto kontakto ir su teismu nebendravo.
III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Teismas, posėdyje išklausęs ginčo šalis (jų atstovus), trečiąjį asmenį, apklausęs ieškovo prašytus apklausti teisme liudytojus, išklausęs vaikus, ištyręs rašytinius bylos duomenis (šeimos aplankymo aktus, administracinius aktus dėl laikinos globos steigimo, abiejų globos įstaigų taip pat buvusios vaikų mokyklos (duomenys neskelbtini) duomenis apie blogą vaikų psichologinę būklę ir menkus socialinius įgūdžius, atsakovų labai retą apsilankymą globos įstaigose ir itin menką dalyvavimą vaikų gyvenime, atsakovės A. K. akivaizdžiai netinkamą elgesį įstaigose su lankytais vaikais, psichologinį smurtą mažametės dukters L. K. atžvilgiu dėl jos parodymų tiriant prieš ją įvykdyto tėvo seksualinio nusikaltimo aplinkybes, policijos įstaigos pažymą apie gautus pranešimus dėl atsakovų netinkamo tėvų valdžios vaikams vykdymo (jos nevykdymo), atsakovų pilnametės dukters S. K. ir nepilnametės M. K. rašytinius paaiškinimus bylos ieškovo specialistams, duomenis Vilkaviškio socialinės pagalbos centro pažymose ir kt. įstaigos darbo organizavimo dokumentuose dėl atsakovės A. K. aiškios motinystės, socialinių įgūdžių stokos, socialinio darbo nerezultatyvumo atsakovei atsisakant socialinės pagalbos priemonių, jų nepriimant, taip pat duomenis apie abiejų atsakovų baustumus už administracinės teisės pažeidimus, atsakovo G. K. teistumą, jo atžvilgiu vykdomus 2015-03-31 Kauno apygardos teismo ir 2015-06-22 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžius), sprendžia nustatęs tokias esmines faktines bylos aplinkybes, reikšmingas jai teisingai išspręsti : nuo 1994-10-20 iki 2010-12-09, ir pakartotinai nuo 2014-02-11iki šiol atsakovų šeima buvo ir yra įtraukta į Vilkaviškio r. sav. administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus (ieškovo) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl abiejų atsakovų socialinių įgūdžių stokos, o pastarąjį kartą, - dar ir dėl atsakovo G. K. seksualinio pobūdžio nusikaltimo mažametės dukters L. K. atžvilgiu. Šeimoje augo (iki paėmimo ir laikinos globos steigimo) keturi nepilnamečiai vaikai : M. K., gim. 1998-04-18, G. K., gim. 2002-06-19, L. K., gim. 2004-03-06, ir G. K., gim. 2006-07-11, atsakovai yra jų tėvai. Laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2014-02-07 atsakovas G. K. šeimos namuose tęstinai seksualiai išnaudojo mažametę dukrą L. K., įvykdydamas labai sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., 2015-03-31 Kauno apygardos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2015-06-22 nuosprendžiu, už tai nuteistas 3 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme, kurią atlieka nuo 2015-09-03. Dėl šio nusikaltimo įvykio paaiškėjimo 2014-02-07 dieną seksualinę prievartą iš tėvo patyrusi mažametė L. K. buvo paimta iš šeimos, 2014-02-10 savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu jai nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas trečiasis asmuo vieša įstaiga Alvito Šv. Kazimiero namai. Laikotarpiu nuo 2014-02-10 iki 2014-07-31 atsakovė A. K. sistemingai vartojo psichologinį smurtą, o atskirais veiksmais netgi terorizavo tiek šeimoje dar likusius tris nepilnamečius vaikus (ribodama ar slėpdama nuo jų maistą, išjungdama namuose elektrą, kaltindama juos dėl savo ir sutuoktinio (jų tėvo) padėties ir kt., kas minėta aprašant ieškovo atstovų paaiškinimus ir juos patvirtinusių liudytojų parodymus), tiek ir aplankiusi globos įstaigoje nuo tėvo nusikaltimo nukentėjusią dukrą (duomenys neskelbtini). Dėl akivaizdžiai grėsusios fizinės, emocinės ir socialinės grėsmės nepilnamečių sveikatai, kt. teisėms ir teisėtiems interesams, 2014-07-31 iš atsakovų šeimos buvo paimti likusieji 3 nepilnamečiai vaikai, 2014-08-01 savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais jiems nustatyta laikinoji globa, laikinu globėju paskirti Kybartų vaikų globos namai, o nuo 2015-08-25, - trečiasis asmuo vieša įstaiga Alvito Šv. Kazimiero namai. Nuo vaikų paėmimo iš šeimos momento atsakovai išlaikymo vaikams neteikė, išskyrus atsakovės A. K. globos įstaigai perduotus kaip materialinę paramą vaikams 2 maišus bulvių, kitaip prie vaikų išlaikymo, išskyrus paminėtą vienkartinį ir neesminį atvejį, neprisidėjo, taip pat neprisidėjo ir prie vaikų sveikatos priežiūros, lavinimo, auklėjimo ir nevykdė kitų tėvų pareigų nepilnamečiams vaikams. Su atsakovais buvo dirbamas prevencinis ieškovo specialistų, policijos darbas, šeimai siūloma labai dažna ir visokeriopa savivaldybės socialinių darbuotojų pagalba, tačiau iš esmės teigiamų pokyčių pasiekti nepavyko. Šias aprašytas reikšmingas bylai teisingai spręsti aplinkybes, nustatytas byloje ieškovo atstovų ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimais, patvirtintais teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais ir aukščiau aptartų rašytinių įrodymų duomenų visuma, teisme iš esmės pripažino ir abu atsakovai, todėl jas teismas vertina be kitų duomenų ir šalių pripažinimu paremtais bylos faktais (Lietuvos Respublikos CPK (toliau, - CPK) 182 str. 5 p., 187 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo išvados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.
Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra viena iš tėvų valdžios ribojimo vaikams rūšių ir pati griežčiausia, siekiant apginti pastarųjų teises ir interesus tais atvejais, kai tėvai (ar vienas iš jų) tyčia, ar dėl socialinių įgūdžių neturėjimo, ar dėl kitų nuo jų galinčių priklausyti aplinkybių neatlieka pareigos auklėti vaikus, ar juos neprižiūri, ar piktnaudžiauja tėvų valdžia, ar žiauriai elgiasi su vaikais, tuo daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos CK (toliau, - CK) 3.180 str. 1 ir 2 d. d.).
Atsakovas G. K. yra teismo nuteistas ir atlieka bausmę už tai, kad gana ilgą laiką šeimos namuose seksualiai išnaudojo mažametę dukrą, vieną iš 4 vaikų, kuriems prašoma neterminuotai apriboti šio atsakovo tėvo valdžią. Atsakovas kaltu baudžiamosios bylos procese neprisipažino, savęs kaltu nelaiko ir šiuo metu, dėl savo padėties iš esmės kaltina ieškovą, policiją, kt. valstybės, savivaldybės institucijas ir pačią dukrą, kad ši neva pasidavusi institucijų darbuotojų įtakai. Iš to akivaizdu, kad atsakovas nesavikritiškas, nelinkęs pripažinti neteisėtų savo poelgių, iš esmės minimalizuoja ir nesuvokia tokio savo elgesio pasekmių mažametės ir taip jau neįgalios dukters psichinei sveikatai ir jų tarpusavio šeimos ryšiams. Jau apie pusantrų metų socialiniai ryšiai tarp atsakovo ir visų keturių vaikų yra visiškai nutrūkę, nė viena pusė iš esmės nededa pastangų juos atkurti ir palaikyti, atsakovo bausmės atlikimas truks dar beveik trejus metus, taigi faktinė situacija dar tokį pakankamai ilgą laiką nesikeis ir, teismo vertinimu, atsakovo asmenybė, aiški socialinių įgūdžių stoka, aukščiau aptartas elgesys vaikų atžvilgiu pradėjus atlikti bausmę, įvykdyto prieš dukrą nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis, paties atsakovo subjektyvus jo suvokimas ir vertinimus, taip pat aplinkybė, jog nusikaltimo faktas niekur neišnyks ir jį ignoruoti santykiuose su nepilnamečiais vaikais atsakovui nepavyks, neduoda pagrindo pagrįstai tikėtis, kad padėtis dėl šio atsakovo gali pasikeisti. Teismo vertinimu, atsakovo įvykdytas nusikaltimas, atsižvelgiant į tai, kur, kiek laiko truko, kokiomis aplinkybėmis buvo įvykdytas ir kaip buvo priimtas bei įvertintas abiejų atsakovų, yra nesuderinamas su tolimesniu tėvų valdžios vykdymu tiek tiesiogiai nukentėjusiam nuo jo, tiek ir kitiems nepilnamečiams vaikams. Dėl to tėvų valdžia šiam atsakovui apribotina ne laikinai, o neterminuotai (CK 3.180 str. 2 d.).
Teismui taip pat nekelia abejonių tai, kad ir atsakovės A. K. elgesys, išsamiau aprašytas teismo aukščiau, pasireiškiantis socialinių įgūdžių, tame tarpe ir kaip auginti nepilnamečius bei papildomų, specialių poreikių turinčius neįgalius vaikus, neturėjimu ir neturėjimu valios, motyvacijos, nedėjimu apčiuopiamų, realių pastangų tokius įgūdžius kad ir pavėluotai kaip galima sparčiau ir didesne apimtimi įgyti (išsiugdyti), taip pat sistemingu psichologiniu smurtu (šaukimu, keikimu, žeminimu, nepagrįstais kaltinimais dėl nenusisekusio tėvų gyvenimo ir kt.) savo nepilnamečių vaikų, taigi ir neįgalių, atžvilgiu, peraugusiu netgi į jų terorizavimą, taip pat atsakovės asmenybės ypatumai (aiškiai riboti įgimti ir vėliau įgyti motinystės, bendravimo su vaikais įgūdžiai, nesugebėjimas įsiklausyti ir priimti kt. nuomonę ir pan.), nusišalinimas nuo vaikų išlaikymo pareigos, siūlytų ir tebesiūlomų socialinės pagalbos priemonių atsisakymas, jų nepriėmimas, nesuvokimas, jog to pirmiausiai reikia ne jai, o nepilnamečiams jos vaikams, kad šie pasijustų saugiau, labiau mylimi, suprantami, reikalingi ir geidžiami šeimos namuose ir t.t., yra neabejotinai amoralus, darė ir daro ypatingą žalą mažamečiams ir neįgaliems vaikams (jų vystymuisi, psichikai ir kt.), be to, kas labai svarbu, nėra patikimais duomenimis pagrindžiamo pagrindo spręsti, jog ši padėtis gali pasikeisti. Nors atsakovė ieškiniui atsikerta pareiškimu, kad apsilankiusi 4 kartus pas psichologą konsultacijoms, įstengė kaip asmenybė iš esmės pasikeisti, tačiau bylos duomenys to nepatvirtina, priešingai, atsakovės laikysena teismo posėdžio eigoje rodo esant priešingai, be to, tiesiog neįtikima, jog keletas psichologo konsultacijų gali iš esmės pakeisti brandaus amžiaus sulaukusio žmogaus asmenybę, šiuo atveju netgi įgimtus dalykus, kita vertus, tokios priemonės, jų taikymo intensyvumas bei trukmė yra akivaizdžiai nepakankamos tam, kad atsakovė būtų galėjusi įgyti lig šiol neturėtų socialinių įgūdžių, jų įgyti pakankamai, be to, ir psichologo konsultacijos, kaip pagalbos asmeniui priemonės, pobūdis ir paskirtis yra iš esmės kitokie.
Apibendrindamas teismas sprendžia, jog keturių nepilnamečių, tame tarpe 3 mažamečių, 2 neįgalių, vaikų interesais yra tiek faktinis pagrindas, tiek neabejotinas poreikis ieškovo reikalavimus tenkinti ir abiejų atsakovų tėvų valdžią vaikams apriboti griežčiausia forma, t.y. neterminuotai (CK 3.180 str. 2 d.). Kartu teismas pažymi, jog net ir ši, pati griežčiausia, tėvų valdžios ribojimo forma (neterminuotas tėvų valdžios apribojimas) nėra absoliuti ir neatšaukiama, - teisiniu reguliavimu CK 3.181 str. 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinta galimybė ateityje teismo tvarka panaikinti neterminuotą tėvo (motinos) valdžios apribojimą, jeigu teisme bus įrodyta, kad tėvai (ar vienas kuris iš jų) pakeitė savo elgesį, iš esmės ir stabiliai, gali auginti ir auklėti vaikus, su sąlygomis : jeigu tai neprieštarauja vaikų interesams ir vaikai nėra įvaikinti (to paties straipsnio 2 ir 6 dalys).
Kadangi neterminuotai apribojus atsakovų valdžią nepilnamečiams jų vaikams, pastarieji dar negali savarankiškai įgyvendinti ir ginti savo teisių bei interesų, vykdyti pareigų, jiems naikintina laikina ir įsteigtina nuolatinė globa (trims mažesniesiems), o 17 m. turinčiai M. K. - rūpyba (CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str. 1 d., 3.252 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 1 ir 3 p. p., 3.261 str. 1 d., 3.259 str. 3 d. bei 3.263 str.), nuolatiniu vaikų globėju (rūpintoju) ir toliau paskirtinas trečiasis asmuo viešoji įstaiga Alvito Šv. Kazimiero namai, – to ne tik prašo ieškovas, tačiau ir savo nuomonę teisme norėję ir sugebėję pareikšti vaikai, o pagrindo manyti, kad toks vaikų noras prieštarauja jų pačių interesams, nėra (CK 3.264 str. 3 d.). Šioje globos (rūpybos) įstaigoje nustatytina ir tolimesnė nuolatinė šių vaikų gyvenamoji vieta (CK 3. 265 str. 1 p.), alternatyvų tam byloje nenustatyta, kliūčių šiai įstaigai toliau vykdyti nepilnamečių globą (rūpybą) – taip pat, pagal bylos duomenis įstaiga tai sėkmingai daro per laikinos globos laiką, atitinkamai 2 metus L. K. bei 7 mėn. kitiems nepilnamečiams.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų materialinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams augti ir vystytis sąlygas. Be to, ši imperatyvaus pobūdžio tėvų pareiga išlaikyti vaikus išlieka ir neterminuotai apribojus jų, tėvų, valdžią šiems vaikams (CK 3.195 str.).
Ieškovas prašo vaikams priteisti išlaikymą periodinių kasmėnesinių išmokų forma, kaip labiau atitinkančia vaikų interesus, kurių dydį prašoma nustatyta pagal teismų praktiką iš esmės minimalų (60 eurų vienam vaikui iš kiekvieno). Teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į atsakovų visišką darbingumą, darbingą jų amžių, aplinkybę, kad dėl dabartinės savo padėties (įkalinimo už tyčinį nusikaltimą) atsakovas G. K. yra pats kaltas, gauti pajamas ir jomis prisidėti prie savo vaikų išlaikymo jis, nors ir ribotai, tačiau dirbdamas gali ir įkalinimo įstaigoje, taip pat atsižvelgiant į pačių vaikų amžių ir dviem iš jų nustatytus sveikatos sutrikimus, neįgalumą bei to sąlygotus papildomus ir specialiuosius poreikius, kuriuos teks tenkinti nuolatiniam jų globėjui, taip pat aplinkybę, kad neterminuoto tėvų valdžios apribojimo laiku atsakovai dėl asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste su vaikais ir nustatytų įstatymais, jiems sustabdymo nevykdys kasdienės šių vaikų globos, priežiūros ir kitaip jų patys neaugins, - nėra pagrindo nukrypti nuo kiekvieno iš vaikų tėvų jų išlaikymo pareigos lygybės prezumpcijos ir išlaikymo naštą atsakovams dar labiau mažinti ir (ar) nustatyti nevienodai (CK 3.192 str., 3.194 str. 1 ir 3 d.d., 3.195 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str. bei 3.202 str. 1 d. ), uzufrukto teisė į šias lėšas nustatytina nuolatiniam vaikų globėjui (rūpintojui).
Aukščiau padarytų teismo išvadų visumos pagrindu ieškinys pripažįstamas pareikštu teisėtu pagrindu, pakankamai ir leistinai pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai.
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Pats ieškovas šiame procese pagal bylos duomenis išlaidų nepatyrė ir reikalavimo tokias jam atlyginti byloje nepareiškė.
Bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro : a) 10,40 EUR bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 3), b) 86 EUR žyminio mokesčio dėl turtinio reikalavimo priteisti iš atsakovų išlaikymą vaikams, c) 41 EUR žyminio mokesčio dėl visų kitų neturtinių reikalavimų. Ieškovas nuo aptariamų išlaidų mokėjimo yra atleistas įstatymu, tačiau nėra atleisti atsakovai. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, visas pažymėtas išlaidas privalo atlyginti būtent atsakovai (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d.) lygiomis dalimis, t.y. po 63,50 EUR.
Šis sprendimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 279, 307, 400-409 str.str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti motinos – A. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) valdžią nepilnamečiams vaikams : dukrai M. K., gim. 1998-04-18, sūnui G. K., gim. 2002-06-19, dukrai L. K., gim. 2004-03-06, ir sūnui G. K., gim. 2006-07-11, sustabdant asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.
Neterminuotai apriboti tėvo – G. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) valdžią nepilnamečiams vaikams : dukrai M. K., gim. 1998-04-18, sūnui G. K., gim. 2002-06-19, dukrai L. K., gim. 2004-03-06, ir sūnui G. K., gim. 2006-07-11, sustabdant asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.
Panaikinti vaikams : M. K., gim. 1998-04-18, G. K., gim. 2002-06-19, L. K., gim. 2004-03-06, ir G. K., gim. 2006-07-11, laikinąją globą (rūpybą) ir nustatyti G. K., L. K. ir G. K. nuolatinę globą, o M. K., - nuolatinę rūpybą.
Paskirti viešąją įstaigą Alvito Šv. Kazimiero namus, kodas – 185481522, buveinės adresas – Ežero g. 18, Alvito km, Vilkaviškio r. sav., nepilnamečių vaikų : M. K., gim. 1998-04-18, G. K., gim. 2002-06-19, L. K., gim. 2004-03-06, ir G. K., gim. 2006-07-11, nuolatiniu globėju (rūpintoju).
Nustatyti nepilnamečių vaikų : M. K., gim. 1998-04-18, G. K., gim. 2002-06-19, L. K., gim. 2004-03-06, ir G. K., gim. 2006-07-11, gyvenamąją vietą jų nuolatinės globos (rūpybos) įstaigoje Alvito Šv. Kazimiero namuose, - Ežero g. 18, Alvito km, Vilkaviškio r. sav.
Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams : M. K., gim. 1998-04-18, G. K., gim. 2002-06-19, L. K., gim. 2004-03-06, ir G. K., gim. 2006-07-11, periodinėmis išmokomis po šešiasdešimt eurų (60 EUR) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme 2015-12-23 dienos iki pilnametystės. Uzufrukto teisę į šias vaikų išlaikymo lėšas nustatyti nuolatiniam jų globėjui (rūpintojui) – viešai įstaigai Alvito Šv. Kazimiero namams, kodas – 185481522, buveinės adresas – Ežero g. 18, Alvito km, Vilkaviškio r. sav.
Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams : M. K., gim. 1998-04-18, G. K., gim. 2002-06-19, L. K., gim. 2004-03-06, ir G. K., gim. 2006-07-11, periodinėmis išmokomis po šešiasdešimt eurų (60 EUR) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme 2015-12-23 dienos iki pilnametystės. Uzufrukto teisę į šias vaikų išlaikymo lėšas nustatyti nuolatiniam jų globėjui (rūpintojui) – viešai įstaigai Alvito Šv. Kazimiero namams, kodas – 185481522, buveinės adresas – Ežero g. 18, Alvito km, Vilkaviškio r. sav.
Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) šešiasdešimt tris eurus 50 euro ct. (63,50 EUR) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.
Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) šešiasdešimt tris eurus 50 euro ct. (63,50 EUR) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.
(Bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos/išieškomos – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš kiekvieno atsakovo perduoti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.