- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-14
- Bylos Nr.
- e2A-53-912/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00043-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Tomas Venckus, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Urbanavičienės, Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „CyberX LT“ ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 177 863,63 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas bei teismo iniciatyva konstatuoti, kad šalių 2020 m. gruodžio 1 d. ir 2022 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutartys yra niekinės ir negalioja nuo jų sudarymo momento.
2. Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „CyberX LT“ 2023 m. lapkričio 23 d. kreditorių susirinkime kreditoriai vienbalsiai nutarė ieškovės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Juniver“.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad šalys 2020 m. gruodžio 1 d. ir 2022 m. rugsėjo 1 d. sudarė paskolos sutartis, pagal kurias ieškovė paskolino atsakovui 80 000 Eur ir 120 000 Eur. Atsakovas nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. spalio 25 d. pervedė 46 097 Eur iš bendrovės sąskaitos į savo sąskaitą, nurodydamas mokėjimo paskirtį „pagal sutartį“. Atsakovas nuo 2022 m. sausio 17 d. iki 2023 m. spalio 25 d. iš bendrovės kasos išsiėmė 183 609 Eur, nurodydamas pagrindą „paskola pagal sutartį“. Ieškovė mano, kad atsakovas pasisavino 229 706 Eur, bet neturi visų buhalterinės apskaitos dokumentų. Bendrovė buvo nemoki nuo 2020 m. gruodžio 31 d., todėl atsakovas, išsimokėdamas sau lėšas, sąmoningai blogino bendrovės finansinę padėtį. Teismas turėtų ex officio (pagal pareigas) konstatuoti, kad atsakovo sudarytos paskolos sutartys prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, todėl yra niekinės ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Bendrovė nuosavo kapitalo neturėjo, todėl negalėjo teikti paskolų. Bendrovė bankrutavo dėl tyčinių kreditoriaus J. S. P. ir atsakovo veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimu patenkino ieškinį: ex officio konstatavo, kad šalių 2020 m. gruodžio 1 d. ir 2022 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutartys yra niekinės ir negalioja nuo jų sudarymo; pritaikė restituciją: priteisė ieškovei iš atsakovo 177 863,63 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas, valstybei – 2 324,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad bendrovė skolinga kreditoriui akcininkui A. D. (A. D.) 830 510 Eur. Paskolos atsakovui suteiktos panaudojus bendrovei paskolintas lėšas. Teismas nenustatė kito bendrovės finansavimo šaltinio.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo finansinių sunkumų. Bendrovė turėjo 170 541 Eur vertės turtą, 186 422 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų. Atsakovas, veikdamas bendrovės vardu, nepranešęs akcininkui, 2020 m. gruodžio 1 d. pasiskolino sau 80 000 Eur iki 2025 m. gruodžio 31 d. Jis nenurodė paskolos paskirties. Ieškovė 2021 metais turėjo 406 122 Eur vertės turtą, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo iki 596 600 Eur. Bendrovės padėtis prastėjo, bet ji 2022 m. rugsėjo 1 d. sudarė dar vieną paskolos sutartį, kuria paskolino atsakovui 120 000 Eur iki 2027 m. gruodžio 31 d. Ieškovė sudarė sandorius, nors neturėjo teisės ir negalėjo skolinti pinigų, nes neturėjo nuosavo kapitalo. Atsakovas neįvykdė prievolės nedelsiant pranešti kitiems juridinio asmens organams apie sudarytus sandorius.
7. Teismas įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad 2021 metais pradėtas filmuoti ir 2022 metų rugsėjo mėn. išleistas „GO3“ televizijos serialas „Tinklas“ apie kompiuterių žinovus, kuriame vaidino atsakovas; 2022 metais per „TV3“ televiziją rodyta laida „Bokso akademija“, kurią vedė atsakovas, dalyviai vilkėjo „GGArenos“ marškinėlius; leidinyje „15 min.“ visus metus buvo rašoma ir filmuojama ieškovės veikla, atsakovo teiginį, jog jis susitarė su akcininku, kad ieškovės veiklos sėkmės atveju paskolas „užskaitys kaip premiją“. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog jis panaudojo paskolintas lėšas ieškovės reklamai organizuoti. Teismas nurodė, kad šalys sudarytais sandoriais nesiekė sukurti paskolos teisinių santykių.
8. Teismas nustatė, kad paskola dalimis pervesta į atsakovo sąskaitą, lėšos paimtos iš bendrovės kasos arba išgrynintos bankomatuose. Sutartyse nenustatytos operacijos grynaisiais pinigais. Atsakovas nuo 2022 m. sausio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d. devynis kartus išėmė iš kasos maždaug po 8 000 Eur, iš viso – 67 000 Eur; nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. spalio 25 d. – trisdešimt du kartus maždaug po 4 000 Eur, iš viso – 116 609 Eur, todėl sandoriai turėjo būti patvirtinti notaro (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 4 dalis).
9. Teismas nustatė, kad šalys sudarė 2022 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutartį, nors atsakovas nebuvo grąžinęs ieškovei paskolos ar jos dalies pagal 2020 m. gruodžio 1 d. sutartį, nemokėjo 3 proc. palūkanų. Atsakovas nesiekė vykdyti paskolos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų.
10. Atsakovas neperdavė nemokumo administratorei bendrovės turto ir dokumentų, taip pat ir paskolos sutarčių.
11. Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 4 dalies ir 34 straipsnio 5 dalies pažeidimo, nes ieškovės įstatuose nenustatyta, jog bendrovės vadovas, prieš priimdamas sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė (ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 3 punktas), turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo ar stebėtojų tarybos pritarimą.
12. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas (toliau – AGPRĮ) įsigaliojo 2022 m. lapkričio1 d., todėl jo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai netaikytini pirmiau nurodytoms paskolų sutartims (AGPRĮ 8 straipsnio 3 dalis).
13. Teismas įvertino, nemokumo administratorės 2024 m. sausio 22 d. reikalavimą per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos grąžinti nustatytą 177 863,63 Eur skolą kaip pranešimą apie sutarčių nutraukimą, nes atsakovas nevykdė sutarčių. Atsakovas tyčia neįvykdė prievolės, nemokėjo bendrovei 3 proc. metinių palūkanų, todėl padarė esminį sutarčių pažeidimą. Ieškovės nemokumo administratorė neturėjo pagrindo manyti, kad sutartys bus įvykdytos ateityje. Elektroniniu paštu atsakovui pranešimas įteiktas 2024 m. sausio 24 d. Jis neatsakė į nemokumo administratorės reikalavimą, neįvykdė prievolės per nustatytą terminą, todėl nemokumo administratorė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartis nuo 2024 m. vasario 24 d.
14. Teismas konstatavo, kad šalių 2020 m. gruodžio 1 d. ir 2022 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutartys yra niekinės (CK 1.78 straipsnis, 1.80 straipsnio 1 dalis).
15. Teismas nurodė, kad nutrauktų ar pripažintų niekinėmis sutarčių pasekmė – restitucija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniame skunde atsakovas R. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės administravimui skirtų lėšų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Ieškovė neginčijo paskolos sutarčių, bet teigė, kad teismas savo iniciatyva turi jas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis bei taikyti restituciją. Teismas turėjo atsisakyti panaikinti sandorius ex officio, nes nebuvo teisinio pagrindo ir viešasis interesas nebuvo pakankamai pažeistas. Ieškovė reikalavimus dėl sandorių nuginčijimo turėjo pareikšti bankroto byloje, kurioje galėjo būti keliamas viešo intereso pažeidimo klausimas. Ieškovės bankroto procedūra vykdoma ne teismo tvarka, todėl negalima nutraukti sandorių. Sandorių pripažinimas niekiniais ex officio yra išimtis, bet ne taisyklė. Šalių ginčas kilo dėl civilinių teisių pažeidimo, kuris nėra pakankamas pagrindas ex officio pripažinti sandorius niekiniais. Teismas negalėjo imtis veiksmų savo iniciatyva.
16.2. CK 1.78–1.96 straipsniuose nėra įtvirtintų pagrindų, pagal kuriuos šalių sudaryti sandoriai galėjo būti pripažinti negaliojančiais teismo iniciatyva.
16.3. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo.
16.4. Ieškovė neturi teisės reikalauti atsakovo įvykdyti prievolę tol, kol nesuėjo prievolės įvykdymo terminas. Atsakovas pateikė į bylą paskolos sutartis, kurių grąžinimo terminas nebuvo suėjęs. Dėl to ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovas grąžintų skolą.
16.5. Kreditorius ir akcininkas A. D. žinojo apie visus bendrovės sandorius ir mokėjimus. Jo iniciatyva ieškovės nemokumo procedūra vykdoma ne teismo tvarka. Atsakovas organizavo ieškovės reklamą. A. D. už reklamą priklausantį atlygį paprašė įforminti kaip paskolą, kuri bus užskaityta kaip atsakovo premija, kai ieškovės veikla taps pelninga. A. D. įvykdė neteisėtus veiksmus, kuriais perėmė ieškovės verslo kontrolę.
16.6. Ieškovė nenurodo jai mažiau palankių įrodymų. Atsakovas 2024 m. sausio 15 d. bankrutuojančios bendrovės patalpose paliko segtuvus su dokumentais, bet jie neperduoti pagal priėmimo–perdavimo aktą, nebuvo sunumeruoti. Ieškovė neneigia, kad atsakovas paliko visus bendrovės dokumentus, taip pat ir antrus paskolų sutarčių egzempliorius jos patalpose.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į atsakovo R. V. apeliacinį skundą ieškovė BUA „Cyberx LT“ prašo atmesti skundą ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Paskolos sutartys, kurių pagrindu atsakovas gavo iš ieškovės 183 609 Eur grynaisiais pinigais, nebuvo notarinės formos, t. y. sudarytos nesilaikant CK 6.871 straipsnio imperatyviųjų normų. Ieškovė – bankrutuojanti bendrovė, todėl teismas privalėjo būti aktyvus, atsižvelgti į bendrovės ir jos kreditorių interesus.
17.2. Apeliantas paskolos sutartis sudarė vienašališkai. Ieškovė buvo nemoki, todėl atsakovas 2020 metais turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė neturėjo nuosavo kapitalo, atsakovui suteiktos paskolos iš skolintų lėšų. Paskolos sutartys pablogino nemokios ieškovės finansinę padėtį. Paskolintos lėšos panaudotos ne bendrovės veiklai vykdyti, bet jos direktoriaus asmeniams poreikiams patenkinti. Atsakovas 2023 m. liepos mėn. įkeitė visą likvidų turtą kreditoriui J. S. P. Pastarojo paskolintų lėšų didelė dalis perskolinta atsakovui. Ieškovė nevykdė įsipareigojimų UAB „BK investicija“, iš kurios ji nuomojo patalpas. Paskolos sutarčių pagrindu išsiimdamas grynuosius pinigus iš bendrovės kasos, atsakovas pažeidė imperatyvias AGPRĮ ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) normas. Suteikdamas sau paskolas atsakovas negavo bendrovės akcininko sutikimo. Paskolos sutartys turėjo būti rašytinės formos.
17.3. Ieškovė buvo nemoki vėliausiai 2020 m. gruodžio 31 d. Jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo turtą kiekvienais metais. Ieškovė sudarė sandorius, kai neturėjo teisės juos sudaryti ir negalėjo skolinti pinigų, nes neturėjo nuosavo kapitalo. Atsakovas neįrodė, kad įvykdė prievolę apie sudarytus sandorius nedelsiant pranešti kitiems juridinio asmens organams.
17.4. Atsakovas 2024 m. sausio 15 d. paliko bendrovės patalpose dokumentų segtuvus. Dokumentai nesunumeruoti, neperduoti pagal priėmimo–perdavimo aktą. Dalį dokumentų nemokumo administratorei perdavė paskutinis ieškovės vadovas J. L.. Atlikus nemokumo administratorei perduotų ieškovės dokumentų analizę, nustatyta, kad trūkta pirminių ieškovės dokumentų ir buhalterinės apskaitos registrų. Atsakovas pažeidė pareigą perduoti naujam vadovui buhalterinės apskaitos dokumentus. Atsakovas neįrodė, kad perdavė nemokumo administratorei paskolų sutartis.
17.5. Atsakovas nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. spalio 25 d. iš ieškovės sąskaitos į savo sąskaitą pervedė 46 097 Eur. Jis 2021–2023 metais iš bendrovės kasos išėmė 183 609 Eur. Galbūt atsakovas pasisavino 229 706 Eur. Ieškovė, neturėdama visų buhalterinių dokumentų, rėmėsi Didžiosios knygos balansine sąskaita, pagal kurią atsakovas skolingas ieškovei 177 863,63 Eur. Ieškovė 2024 m. sausio 22 d. elektroniniu laišku išsiuntė atsakovui pranešimą–reikalavimą. Atsakovas negrąžino skolos per įstatyme nustatytą terminą, todėl ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį.
17.6. Ieškovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas nuo 2020 m. gruodžio 31 d. Sudarytos paskolos sutartys nuostolingos, ekonomiškai nenaudingos. Ieškovės gautos lėšos panaudotos ne bendrovės interesais, bet atsakovui finansuoti.
17.7. Atsakovas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti žyminį mokestį. Jis nėra bankrutuojantis asmuo ir nedalyvauja ieškovės bankroto procese kaip šalis, todėl netaikytinas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne.
19. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Byloje kilo paskolos sutarčių galiojimo ir restitucijos taikymo klausimai.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės kreditorių susirinkimas 2023 m. lapkričio 23 d. nutarė bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, nemokumo administratore paskyrė UAB „Juniver“ (1 t., b. l. 20–22). Apeliantas ėjo ieškovės vadovo pareigas iki 2023 m. spalio 25 d.
22. Ieškovės Didžiojoje knygoje užfiksuota, kad nuo 2023 m. sausio 1 d iki 2023 m. spalio 31 d. apelianto skola bendrovei padidėjo nuo 69 867,38 Eur iki 177 863,63 Eur (1 t., b. l. 10; 2 t., b. l. 25–55).
23. Ieškovė, atstovaujama apelianto, kaip bendrovės vadovo, ir apeliantas 2020 m. gruodžio 1 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo suteikti apeliantui iki 80 000 Eur paskolą dalimis, pervesdama pinigus į apelianto sąskaitą arba suteikdama leidimą juos išgryninti kortele iš bankomato arba grynaisiais pinigais pasiimti iš kasos (2.1.1 papunktis). Šalys susitarė, kad paskola turi būti grąžinta iki 2025 m. gruodžio 31 d. (2.2.1 papunktis). Apeliantas įsipareigojo mokėti ieškovei 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą grąžinti paskolą dieną (2.2.2 papunktis). Paskolos paskirtis paskolos gavėjui nenustatyta, apeliantas už naudojimąsi paskola įsipareigojo mokėti ieškovei 3 proc. palūkanas grynaisiais pinigais į bendrovės kasą arba pervesti jas į jos sąskaitą (3.1 papunktis) (1 t., b. l. 186).
24. Ieškovė ir apeliantas 2022 m. rugsėjo 1 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo suteikti apeliantui iki 120 000 Eur paskolą dalimis, pervesdama pinigus į apelianto sąskaitą arba suteikdama leidimą juos išgryninti kortele iš bankomato arba grynaisiais pinigais pasiimti iš kasos (2.1.1 papunktis). Apeliantas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2027 m. gruodžio 31 d., sumokėti ieškovei 3 proc. metines palūkanas už naudojimąsi paskola ir 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą grąžinti paskolą dieną (2.2.1, 2.2.2, 3.1 papunkčiai) (1 t., b. l. 187).
25. Ieškovė iš savo sąskaitos banke nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. išmokėjo apeliantui 6 500 Eur, 2022 metais – 29 010 Eur, 2023 metais – 10 587 Eur (1 t., b. l. 27–36, 80–167).
26. Ieškovės 2022, 2023 metų kasos išraše ir kasos išlaidų orderiuose užfiksuota, kad ieškovė nuo 2022 m. sausio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d. išmokėjo apeliantui 67 000 Eur: 2022 m. sausio 17 d. – 8 000 Eur; 2022 m. vasario 21 d. – 9 000 Eur; 2022 m. kovo 25 d. ir 2022 m. balandžio 22 d. – po 8 000 Eur; 2022 m. birželio 23 d. – 7 000 Eur; 2022 m. liepos 21 d. – 4 000 Eur; 2022 m. rugpjūčio 25 d. – 7 000 Eur; 2022 rugsėjo 26 d. – 8 000 Eur;
27. Pirmiau nurodytuose dokumentuose taip pat užfiksuota, kad ieškovė nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. spalio 25 d. išmokėjo apeliantui 116 609 Eur: 2023 m. sausio 3, 6, 17, 20 d. – po 4 000 Eur; 2023 m. sausio 24 d. – 3 000 Eur; 2023 m. sausio 31 d. – 3 900 Eur; 2023 m. vasario 7, 21 d. – po 3 000 Eur; 2023 m. vasario 28 d. – 2 000 Eur; 2023 m. kovo 31 d. – 3 000 Eur; 2023 m. balandžio 14 d. – 3 800 Eur; 2023 m. balandžio 24, 30 d.; 2023 m. gegužės 10 d. – po 3 000 Eur; 2023 m. gegužės 15, 31 d. – po 4 000 Eur; 2023 m. birželio 5 d. – 3 000 Eur; 2023 m. birželio 16 d. – 3 500 Eur; 2023 m. birželio 30 d. – 4 500 Eur; 2023 m. liepos 4 d. – 4 000 Eur; 2023 m. liepos 17, 31 d., 2023 m. rugpjūčio 8 d. – po 4 500 Eur; 2023 m. rugpjūčio 14 d. – 4 000 Eur; 2023 m. rugpjūčio 31 d. – 4 500 Eur; 2023 m. rugsėjo 7 d. – 4 000 Eur; 2023 m. rugsėjo 15 d. – 2 800 Eur; 2023 m. rugsėjo 22 d. – 3 200 Eur; 2023 m. rugsėjo 29 d. – 4 300 Eur; 2023 m. spalio 16 d. – 3 400 Eur; 2023 m. spalio 20 d. – 4 000 Eur; 2023 m. spalio 25 d. – 3 209 Eur. Kasos išlaidų orderiuose nurodytas lėšų išmokėjimo pagrindas „paskola pagal sutartį“ (1 t., b. l. 37–79).
28. Nemokumo administratorė 2024 m. sausio 22 d. pareikalavo, kad apeliantas sumokėtų 177 863,63 Eur ne vėliau kaip per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos (1 t., b. l. 13, 16).
29. Nemokumo administratorė 2024 m. balandžio 24 d. kreipėsi į ieškovės kreditorių A. D., prašydama informuoti, ar ieškovė mokėjo jam palūkanas už jai suteiktas paskolas, taip pat, ar jam buvo žinoma apie bendrovės suteiktas paskolas apeliantui (2 t. b. l. 60, 61). A. D. 2024 m. balandžio 25 d. rašte nurodė, kad bendrovė nemokėjo jam palūkanų, jis nebuvo informuotas apie apeliantui suteiktas paskolas (2 t., b. l. 64–65).
Dėl paskolos sutarčių vertinimo
30. Apeliantas teigia, kad nebuvo teisinio pagrindo teismui ex officio pripažinti šalių sudarytas paskolos sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis bei taikyti restituciją.
31. Sandorio forma – tai sandorį sudarančių šalių valios išraiška tam tikru būdu. Įstatymo nustatytus reikalavimus sandorio formai lemia sandorio sudėtingumas, reikšmė, sandorio dalyko pobūdis. Priklausomai nuo sudėtingumo ir kitų aptartų kriterijų, sandoriai sudaromi konkliudentiniais veiksmais, žodžiu ar paprasta rašytine forma (CK 1.71–1.73 straipsniai), o įstatymo nustatytais atvejais – notarine forma (CK 1.74 straipsnis). Sandorių, kuriems nenustatyta privalomo notarinio tvirtinimo, formos nesilaikymas nedaro jų negaliojančių, išskyrus atvejus, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis) bei sukuria tam tikrus šalių siekiamus teisinius padarinius ir tik kilus ginčui pasunkina tokio sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), o įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymas visais atvejais daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020, 22 punktas)
32. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
33. Paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką paskolos davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014; 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022, 33 punktas).
34. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas paskolos sutartį sudaryti notarine forma, jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais. imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
35. Byloje nustatyta, kad šalys 2020 m. gruodžio 1 d ir 2022 m. rugsėjo 1 d. sudarė dvi paskolos sutartis, pagal kurias ieškovė paskolino apeliantui – tuometiniam bendrovės vadovui – 80 000 Eur ir 120 000 Eur. Ieškovės 2022, 2023 metų kasos išraše ir kasos išlaidų orderiuose užfiksuota, kad ieškovė nuo 2022 m. sausio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d. išmokėjo apeliantui 67 000 Eur; nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. spalio 25 d. – 116 609 Eur grynaisiais pinigais. Nurodytas sutartis šalys sudarė rašytine, bet ne notarine forma. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas daryti išvadą, kad šalys sudarydamos 2020 m. gruodžio 1 d ir 2022 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutartis ir jas vykdydamos grynaisiais pinigais pažeidė imperatyvią įstatymo nuostatą (CK 6.871 straipsnio 4 dalis).
36. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis organizavo ieškovės reklamą, 2021 metais pats pradėjo filmuoti ir 2022 m. rugsėjo mėn. išleido „GO3“ televizijos serialą „Tinklas“ apie kompiuterių žinovus, 2022 metais vedė realybės laidą „Bokso akademija“, dalyviai vilkėjo „GGArenos“ marškinėlius, bendradarbiavo su tinklaraščio „15 min.“ redakcija, nėra pagrindas kitaip kvalifikuoti šalis siejusius teisinius santykius. Apeliantas teigia, kad A. D. už reklamą priklausantį atlygį paprašė įforminti kaip paskolą, kuri bus užskaityta kaip apelianto premija, kai ieškovės veikla taps pelninga. A. D. rašte nemokumo administratorei nurodė, kad jis nežino apie šalių sudarytas paskolos sutartis. Taigi, nors paskolų sutartyse nenurodyta, kokiu tikslu apeliantui suteiktos paskolos, jose nurodyta paskolos suma, kuri bus išmokėta dalimis įvairiais būdais, taip pat ir grynaisiais pinigais, nustatyta pareiga ją grąžinti, sumokėti palūkanas, kasos išlaidų orderiuose užfiksuota, kad pagal paskolos sutartis apeliantui išmokėtos sumos grynaisiais pinigais, ieškovės Didžiojoje knygoje užfiksuota, kad 2023 m. spalio 31 d. apelianto skola bendrovei – 177 863,63 Eur. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad apeliantui išmokėti iš bendrovės kasos grynieji pinigai ne pagal pirmiau nurodytas paskolos sutartis.
37. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003; 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020, 29 punktas).
39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių 2020 m. gruodžio 1 d ir 2022 m. rugsėjo 1 d. sudarytų paskolų sutarčių negaliojimo pagrindas yra akivaizdus – sutartys sudarytos nesilaikant įstatyme imperatyviai nustatytos notarinės formos, todėl pirmosios instancijos teismas nurodytas sutartis teisingai pripažino negaliojančiomis ir taikė niekinio sandorio teisinius padarinius (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nustačius, jog pripažintos negaliojančiomis šalių sudarytos paskolos sutartys laikomos negaliojančiomis ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Negaliojančios ab initio sutartys negali būti vykdomos ar nutrauktos. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nemokumo administratorė turėjo teisę nutraukti paskolos sutartis. Visgi ši neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada neturi įtakos galutiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui. Nagrinėjamoje byloje restitucija taikoma kaip sandorių negaliojimo padarinys, bet ne kaip sutarčių nutraukimo pasekmė.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, dėl kitų apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentų išsamiau nepasisako, nes jie, vertinant nurodytas ir nustatytas aplinkybes, neturi esminės reikšmės apskųsto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
41. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuotas imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, teisingai įvertino bylos įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo sprendimą, todėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
42. Ieškovė nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.