Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. G.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui E. J. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, trečiasis asmuo – E. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Įvertinus teismui pateiktus dokumentus, nustatyta, jog nepilnamečio E. N. J. tėvas yra atsakovas E. J., o motina – E. B.. Vaiko motina E. B. mirė (duomenys neskelbtini). E. J. ir E. B. šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaiko teisių pažeidimų. Nuo 2018 m. liepos 1 d. ieškovas nebuvo gavęs pranešimų apie galimus nepilnamečių teisių ir geriausių interesų pažeidimus šeimoje, nebuvo fiksuota pranešimų iš ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigų dėl netinkamos nepilnamečių priežiūros.

Ieškovas 2020 m. vasario 5 d. gavo prašymą iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateikti E. S. pradinį įvertinimą dėl nepilnamečio brolio E. N. J. globos. 2020 m. vasario 12 d. ieškovas užfiksavo nepilnamečio vaiko nuomonę. E. N. J. nurodė, kad gyvena su broliu E. S., o su tėvu nebendrauja, kadangi neturi poreikio, savo ateitį sieja su broliu. Nepilnametis taip pat nurodė, kad gyventi su tėčiu, jei atsirastų tokia galimybė, nenori. 2020 m. vasario 13 d. ieškovas užpildė Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 2 priedą - nepilnamečio E. N. J. vaiko situacijos vertinimo anketą. Joje pažymėta, kad nepilnametis yra likęs be tėvų globos, įstatyminio atstovo. Pats vaikas išreiškė norą būti paimtas iš vaiko atstovo pagal įstatymą, t.y. tėvo E. J.. Taip pat 2020 m. vasario 13 d. ieškovas elektroninėmis ryšio priemonėmis susisiekė su vaiko tėvu E. J., kuris nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir neprieštarauja dėl sūnaus globos. Remiantis Gyventojų registro duomenimis, atsakovo gyvenamoji vieta nuo 2017 m. vasario 27 d. yra deklaruota (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2020 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2753-759/2020 tenkino ieškovo prašymą ir leido paimti nepilnametį E. N. J. iš jo tėvo E. J.. 2020 m. vasario 25 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), likusiam be tėvų rūpybos nepilnamečiui E. N. J. buvo nustatyta vaiko laikinoji rūpyba nuo 2020 m. vasario 25 d., vaiko rūpintoju paskirtas E. S., vaiko laikinosios rūpybos vieta nustatyta adresu: (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 27 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nepilnamečio E. N. J. mažai kalba apie tėvą. Tėvas su jais ir mama gyveno labai trumpai. Turi kitą šeimą. Vaikinas su juo gali bendrauti nuotoliniu būdu, bet nenori. Iš atsakovo siųstų elektroninių laiškų ieškovui matyti, kad 2021 m. sausio 11 d. E. J. pateikė atsakymą, kad artimiausiu metu neturi siekio susigrąžinti ir auginti nepilnametį sūnų E. N. J., prašė suteikti nuolatines globos teises sūnaus broliui E. S., kadangi pats atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad paskutinį kartą sūnų matė prieš 2,5 metų, finansiškai jį remia - kas mėnesį siunčia po 1200 eurų. Atsakovas patvirtino, kad palaiko pastovų ryšį su sūnaus globėju, bendrauja pagal galimybes ir poreikius telefonu arba elektroniniu paštu, susisiekia bent kartą per mėnesį, jeigu yra reikalas, tada dažniau.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Ieškovas prašo laikinai apriboti atsakovo E. J. tėvo valdžią jo nepilnamečiui sūnui E. N. J.. Nurodo, jog atsakovas savo vaiku nesirūpina, nors ir prisideda prie sūnaus išlaikymo, tačiau yra visiškai nusišalinęs nuo jo auginimo ir priežiūros. Situacija atsakovo šeimoje, buvusi iki nepilnamečio E. N. J. paėmimo, tiek ir po jos iš esmės niekuo nėra pasikeitusi. Atsakovas sūnaus nematė apie du su pusę metų, gyvena (duomenys neskelbtini), daug keliauja ir neplanuoja grįžti gyventi į Lietuvą. Nepilnametį vaiką nuolat prižiūri ir juo faktiškai rūpinasi trečiasis asmuo E. S.. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo elgesys jo sūnaus atžvilgiu artimiausioje ateityje gali pasikeisti, todėl tikslinga atsakovui apriboti tėvo valdžią laikinai. Atsakovas sutinka, jog jo tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus atžvilgiu būtų apribota laikinai.

Remiantis CK 3.180 straipsniu, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, <...> nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas, nepilnamečio E. N. J. neaugina ir juo nesirūpina. Nustatyta, kad atsakovas nelankė savo sūnaus jau dvejus su puse metų, tarpusavyje nebendrauja, nepalaiko jokio tėvo ir sūnaus ryšio. Nepilnametis E. N. J. yra išreiškęs savo nuomonę ir nurodęs, jog su atsakovu nepalaiko jokio ryšio, nori gyventi su broliu. Atsakovas materialiai išlaiko savo nepilnametį vaiką, domisi juo per vaiko brolį, t.y. trečiąjį asmenį E. S., skambina jam kartą į mėnesį. Atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), dėl darbo pobūdžio keliauja, į Lietuvą grįžti neplanuoja, o grįžęs negalėtų išlaikyti savo keturių nepilnamečių vaikų, iš kurių trys gyvena (duomenys neskelbtini). Jis suvokia savo pareigas sūnaus atžvilgiu, išreiškė norą jį susigrąžinti ateityje, tačiau dabartiniu laikotarpiu nesiekia jo auginti, nesiekia įgyvendinti savo kaip tėvo teisių ir pareigų sūnaus atžvilgiu.

Šioje byloje nustatyta, kad nepilnametis E. N. J. gyvena ir auga kartu su savo broliu E. S.. Brolius sieja stiprus emocinis ryšys. Vaikui pas laikinąjį rūpintoją yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, užtikrinta saugi, jo amžių ir poreikius atitinkanti aplinka. Šeimoje nebuvo fiksuoti vaiko teisių pažeidimai. Nepilnametis E. N. J. lanko gimnaziją, mokosi labai gerai, domisi knygomis, yra motyvuotas mokytis. Vaikas atsisako bendrauti su tėvu dėl asmeninių priežasčių, nori ir toliau gyventi bei būti prižiūrimas brolio.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas nesiekia įgyvendinti savo kaip tėvo pareigų, nėra išreiškęs noro auginti savo sūnaus, teismo posėdžio metu sutiko, kad vaikas ir toliau liktų gyventi pas laikinąjį rūpintoją – savo brolį. Atsakovas epizodiškai bendrauja tik su trečiuoju asmeniu. Jis neturi tvirto ryšio su sūnumi. Nepilnametis vaikas taip pat nesiekia bendrauti su atsakovu, teigia jo nepažįstantis. Iš teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad nepilnametis vaikas ir atsakovas nesiekia sukurti tarpusavio ryšio, atsakovas nors ir materialiai išlaiko vaiką, tačiau nesiima jokių aktyvių veiksmų kaip tėvas bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo gyvenime.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovo elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas: atsakovas nuolatos ir pasikartojančiu elgesiu vengia atlikti savo pareigas ir nesirūpina vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl jo kaltė pasireiškia neveikimu. Akivaizdu, kad šiuo metu atsakovas negali auginti savo nepilnamečio sūnaus ir užtikrinti jam tinkamas sąlygas vystytis ir lavėti: dėl atsakomybės ir noro auginti savo vaiką stokos atsakovas visapusiškai nesirūpina savo vaiku. Nepaisant to, byloje yra duomenų, kurie sudaro prielaidas tikėtis, jog ateityje situacija gali gerėti. Atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą, į tai, kad atsakovas materialiai vaiką išlaiko, per trečiąjį asmenį epizodiškai domisi savo sūnumi, tačiau šiuo metu neturi galimybių susigrąžinti vaiko į šeimą, gyvena užsienyje ir ten turi nuolatinį darbą, augina kitus tris nepilnamečius vaikus, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovo prašymą tenkinti visiškai ir laikinai apriboti atsakovo E. J. tėvo valdžią jo nepilnamečiui sūnui E. N. J. (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovas prašo, priėmus sprendimą apriboti tėvo valdžią, nepilnamečio E. N. J. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti kartu su laikinuoju rūpintoju E. S. jo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini).

CPK 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametis E. N. J. šiuo metu gyvena su savo broliu E. S., kuris juo tinkamai rūpinamasi, vaikui yra užtikrintos geros sąlygos augti, vystytis ir tobulėti. Brolio šeimoje jis jaučiasi saugus, yra sukūręs pastovius ryšius ir saugią aplinką, yra rūpinamasi vaiko sveikatos būkle, auklėjimu, sudarytos visos buities ir mokymosi sąlygos. Teismas neturi duomenų, kad laikinas rūpintojas savo pareigas vykdytų netinkamai, todėl ieškovo prašymas tenkintinas ir nepilnamečio E. N. J. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina dabartinėje jo gyvenamojoje vietoje – trečiojo asmens E. S. šeimoje, gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) (CPK 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovas patikslinęs reikalavimą ir atsakovui sutikus pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui E. N. J. po 800 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat pavesti nepilnamečio vaiko piniginėmis lėšomis disponuoti laikiną rūpintoją – trečiąjį asmenį E. S..

CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą, priimant sprendimą apriboti tėvų valdžią, priteisti išlaikymą vaikui. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Nepilnametis E. N. J. šiuo metu yra 16 metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Vaikas yra paauglys, sveikatos problemų neturi, yra ramaus būdo, noriai lanko mokyklą ir labai gerai mokosi. Ieškovas nurodė, jog nepilnamečio vaiko būtiniausiems poreikiams per mėnesį reikia 200 Eur. Teismo posėdžio metu patikslino ieškinį ir prašomą priteisti išlaikymo sumą padidino iki 800 Eur per mėnesį atsakovui sutikus. Vertinant atsakovo E. J. turtinę padėtį, nustatyta, jog atsakovas dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), dažnai keliauja darbo reikalais. Dirba muzikantu. Jo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 3000 - 4000 Eur pandemijos metu, 4000 – 5000 Eur kitu metu. Atsakovas nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto nėra įgijęs. Duomenų, patvirtinančių apie atsakovui nustatytą neįgalumą ar specialiuosius poreikius, teisme nėra gauta. Teismo posėdžio metu išsiaiškinta, jog atsakovas išlaiko dar tris nepilnamečius vaikus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Išlaikymą nepilnamečiui E. N. J. teikia nuolat po 1200 Eur, prisideda papildomai esant poreikiui. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko ir toliau sūnui teikti 1200 Eur dydžio išlaikymą, tačiau prašė priteisti iš jo po 800 Eur, atsižvelgdamas į tai, kad pandemijos laikotarpiu jo pajamos nėra pastovios ir gali sumažėti. Vertinant atsakovo indėlį į savo nepilnamečio sūnaus išlaikymą, nustatyta, jog atsakovas finansiškai prie vaiko išlaikymo prisideda pastaruosius trejus metus, tačiau sūnaus nelanko, su juo negyvena.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, ekonominę situaciją Lietuvoje, minimalų mėnesinės algos dydį, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie nepilnamečio E. N. J. poreikius, atsakovo poziciją ir jo turtinę padėtį, ieškovo prašymą dėl išlaikymo priteisimo tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovo E. J. išlaikymą nepilnamečiui E. N. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 800 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2021 m. vasario 2 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, 800 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas jo poreikiams ir jo tėvo turtinei padėčiai bei galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju iki teismo sprendimo dėl E. N. J. nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo paskiriamas laikinas rūpintojas E. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

CPK 496¹ straipsnio 1-2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir tą pačią dieną (sprendimo priėmimo dieną) nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat į tai, kad nepilnamečiam vaikui laikinoji globa buvo nustatyta 2020 m. vasario 25 d. ir jau yra suėję CK 3.253 straipsnio 2 dalyje numatyti laikinosios globos vykdymo terminai (12 arba 18 mėn.), teismas savo iniciatyva pradeda bylos dėl nepilnamečio E. N. J. nuolatinės rūpybos nustatymo, vaiko nuolatinio rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Už pareikštą ieškinį mokėtinas 129 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 129 Eur dydžio žyminis mokestis, priteistinas valstybės naudai iš atsakovo (96 straipsnio 1 dalis).

Byloje susidariusi pašto išlaidų suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečiui E. N. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio E. N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su rūpintoju E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui E. N. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2021 m. vasario 2 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti nepilnamečio E. N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų tvarkytoju iki teismo sprendimo dėl E. N. J. nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo laikiną rūpintoją E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 129 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų) žyminį mokestį valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5660.

Sprendimo dalis dėl tėvo laikino valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.