Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui P. Z., trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nekonkuravimo sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo ir turtinės žalos atlyginimo bei atsakovo P. Z. priešieškinį ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo sutarties papildymų ir pakeitimų sutarties pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos nustatyta, kad 2006-03-23 tarp ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo P. Z. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 10, pagal kurią atsakovas priimtas dirbti pas ieškovą vadybininko-technologo pareigoms, mokant 1100,00 Lt dydžio darbo užmokestį, ieškovo iniciatyva atsakovui buvo nustatyytas 3 menesių išbandymo laikotarpis (1 t., b.l. 34-37). 2006-06-27 ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutarties Nr. 10 papildymus ir pakeitimus, kuriais ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui mėnesinį atlyginimą ir priedus, iš kurių 15 procentų laikoma kompensacija darbuotojui už šių sutarties papildymų ir pakeitimų 2.1., 3.2. ir 3.3. punktuose nurodytų įsipareigojimų prisiėmimą ir laikymąsi (1 t., b.l. 31-33). Atsakovo darbo sutartis buvo pakeista šalims susitarus, kad nuo 2006-07-01 atsakovui bus mokamas 2350,00 Lt darbo užmokestois bei priedai, priklausomai nuo darbo rezultatų (1 t., b.l. 125). Atsakovo darbo sutartis buvo pakeista dar kartą šalims susitarus, kad nuo 2007-07-01 atsakovo darbo užmokestis yra 2722,00 Lt bei priedai, priklausomai nuo darbo rezultatų (1 t., b.l. 126). Atsakovo darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2013-03-15 Lietuvos Respublikos DK 127 str. 1 d. pagrindu. 2013-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į P. Z. su pretenzija dėl sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo, kuria pareikalavo grąžinti visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta atsakovui kompensaciją arba nutraukti visus teisinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkuruojančia įmone ir nedaryti savo veiksmais ar neveikimu žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l. 26-27). Ieškovas paskaičiavo, kad per laikotarpį nuo 2006-03-23 iki 2013-03-15 atsakovui išmokėjo nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio ir priedų 15 procentų dydžio komensaciją – 40057,03 Lt (1 t., b.l. 22-24). Nuo 2013-04-02 P. Z. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininko pareigose, gaunamas mėnesinis darbo užmokstis sudaro 3948,00 Lt (neatskaičius mokesčių), pagrindinės atsakovo darbo funkcijos yra susijusios su sandėlyje laikomų materialių vertybių apsauga, jų apskaitos vykdymu bei pristatymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientams (1 t., b.l. 52, 53-55, 194).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo bei šalių sudaryto nekonkuravimo susitarimo galiojimui įstatyme keliamų reikalavimų. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo taisykles neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį turi įrodinėti ieškovas, o kaltę paneigti yra atsakovo pareiga (Lietuvos Respublikos CK 6.246 - 6.249 str.). Be to, kiekviena iš šalių, nepaisant kuriai tenka įrodinėjimo pareigos, turi teisę teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies argumentus (Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 178 str.). Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad šios kategorijos bylose įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia reikia remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti, nagrinėjant šios kategorijos bylas, nes priešingu atveju dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir dėl to gaunant pelną (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką, keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo). Kita vertus, tai nereiškia, kad ieškovui pakanka deklaruoti tam tikras faktines aplinkybes, kurios, nors ir gali daryti tam tikras prielaidas atsakovo atsakomybei, nėra įrodinėjamos ir ieškovui prieinamomis priemonėmis.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2006-03-23 atsakovas įsdarbino ieškovo įmonėje vadybininko -technologo pareigose, 2006-06-27 ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutarties sąlygų papildymo ir pakeitimo susitarimą, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui sutarties galiojimo metu ir 24 mėnesius po jos pasibaigimo būti lojaliu, neatskleisti jokių bendrovės gamybos, komercinių (verslo) paslapčių ar kitų aplinkybių, apie kurias jis sužinojo vykdydamas savo veiklą, ar kurios jam buvo patikėtos bet kokiu būdu, ir kurių konfidencialumu ieškovė yra teisėtai suinteresuota, 2013-03-15 darbo sutartis tarp šalių buvo nutraukta pagal Lietuvos Respublikos DK 127 str. 1 d.

Ieškovas nurodo, kad nutraukus darbo sutartį, atsakovui liko įsipareigojimai, jog jis nekonkuruos, neįsidarbins pas konkurentus, kurie užsiima tapačia veikla kaip ir ieškovas, neatskleis tretiesiems asmenims konfidencialios informacijos bei nedarys ieškovui savo veiksmais ir/ ar neveikimu žalos, tačiau atsakovas, nutraukęs darbo sutartį su UAB „Kemitek“, nedelsiant įsidarbino pas ieškovo konkurentą UAB (duomenys neskelbtini)“, kuris užsiima tokia pat veikla kaip ir ieškovas: chemijos pramonė, gaminiai, higienos reikmenys ir pan. Ieškovas nurodė, kad atsakovas aktyviais veiksmais daro žalą ieškovui, nes važinėdamas pas ieškovo klientus kaip UAB „Rankšluostukas“ atstovas, siūlo jiems prekes ir paslaugas mažesnėmis kainomis nei ieškovo. Dėl tokių atsakovo veiksmų, buvo nutrauktos sutartys tarp ieškovo ir jo klientų, kurie nurodė, jog nutraukia sutartis, nes sudarė sutartis su įmone, kurioje dirba atsakovas. Ieškovas į bylą pateikė Lietuvos Respublikos V. R. ministerijos Polisio ir reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“, K. K. firmos „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Įrangos panaudos suraties nutraukimo protokolus ir Tiekimo sutarties nutraukimo aktus (1 t., b.l. 15-17). Ieškovas nurodė, jog tokių protokolų ir aktų pildymas bei surinkimas yra yprastinė įmonės praktika, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėti dokumentai buvo užpildyti laikotarpyje nuo 2013-05-24 iki 2013-05-27, t.y. praėjus kuriam laikui (beveik po mėnesio) po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į P. Z. su pretenzija dėl sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo. Tokiu atveju atkivaizdu, kad ieškovas atsakovui išsiuntė pretenziją neturėdamas realių įrodymų apie jo įmonei daromą žalą. Apinkybę, kad minėti protokolai ir aktai buvo surinkti kaip atsakovą kompromituojanti medžiaga prieš pateikiant ieškinį teismui, patvirtina atsakovo į bylą pateikti pranešimai apie tai, kad sutarties nutraukimo tekstą ir priežastį sukūrė bei paprašė įrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. P. (1 t., b.l. 56, 57). K. K. firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininkas J. K. patvirtino, kad derybos dėl naujos 2013-03-25 Tiekimo sutarties Nr. K03 bei kainų vykos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju L. K.. Analogiškas aplinkybes nurodė informaciniame pranešime ir Lietuvos Respublikos V. R. ministerijos Polisio ir reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (1 t., b.l. 57). Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad nauja K. K. firmos „(duomenys neskelbtini)“ tiekimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta dar iki atsakovui įsidarbinant naujoje darbovietėje. Vėlesniu bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė į bylą ir daugiau sutarčių nutraukimo aktų, tačiau atsakovas į bylą pateikė priešpriešinius įrodymus apie tai, kad sutarties nutraukimo tekstą ir priežastį sukūrė bei paprašė įrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. P. (2 t., b.l. 93, 100), todėl šiuos įrodymus teismas verta kritiškai.

Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus negalima daryti vienareikšmškos išvados, kad informaciją apie ieškovo teikiamos produkcijos ar paslaugų kainas bei klientus trečiajam asmeniui perdavė būtent atsakovas ir kad šios informacijos tretysis asmeuo negalėjo sužinoti anksčiau ir iš kitų šaltinių. Į bylą pateiktas trečiojo asmens komercinis pasiūlymas tik įrodo, kad ieškovui taip pat yra žinomas trečiojo asmens siūlomų prekių asortimentas bei šių prekių kainos. Tačiau šis dokumentas neįrodo ieškovo nurodytos aplinkybės, kad trečiojo asmens siūloma produkcija ar jos kainos kaip nors yra susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais, t.y. informacijos apie ieškovo siūlomos produkcijos ar jos kainų atskleidimu. Ieškovo į bylą pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinis pasiūlymas kelia abejones dėl jų tikrumo: komercinio pasiūlymo gavimo faktas jokioje įmonėje rezoliuciniu antspaudu neužfiksuotas, adresatai nenurodyti. Taip pat ir atsakovo vizitinės kortelės ar atsakovo telefono nurodymas trečiojo asmens klientams teikiamuose pasiūlymuose neįrodo ieškovo komercinių paslapčių atskleidimo ir susitarimu prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymo. Ieškovas įrodinėja atsakovą konkurencinėje veikloje įgijus pranašumą pasinaudojant ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, tačiau teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog ieškovas neįrodė atsakovą naudojusis ieškovo komercine informacija tikslu konkuruoti su ieškovu. Tam tikrų klientų perėjimas iš vienos analogiškas paslaugas teikiančios įmonės į kitą dėl to, kad joms pasiūlytos palankesnės sąlygos, negali būti vertinama kaip įstatymo draudžiamas veiksmas. Teismas pripažįsta, kad ieškovas nepagrindė, kokią konkrečiai jo komercinę paslaptį sudarančią informaciją atsakovas pasinaudojo perviliodamas įmones, kurios nutraukė sutartis su ieškovu. Ieškovas nurodė, kad jo buvę klientai buvo pervilioti, be to, ir pasinaudojant ieškovo komercine paslaptimi apie jų turimus bei naudojamus įrenginius. Taigi, šias aplinkybes ieškovas turėtų įrodinėti, juo labiau, kad negalima paneigti rinkos dalyvio (užsakovo) teisės pačiam pasirinkti su kokiais kitais rinkoje esančias tokias pat paslaugas teikiančiais subjektais (rangovais) sudaryti sutartis arba apskritai nebesudarinėti su kuo nors konkrečiai, o to priežastys gali būti įvairios, pavyzdžiui, netenkina ankstesnio teikėjo paslaugų (prekių) kokybė, pernelyg aukštos kainos ir pan. Atsakovas pateikė į bylą duomenis iš internetinio puslapio, kur nurodžius prekę, kuria prekiauja ieškovas, surandama eilė įmonių, kurios taip pat šia preke prekiauja (1 t., b.l. 147-155). Šiuo atveju ieškovas ieškinyje iš esmės apsiribojo fakto, kad kai kurie buvę jo klientai sudarė sutartis su UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, konstatavimu ir vien patį šį faktą a priori vertino kaip neteisėtų veiksmų atlikimą – klientų viliojimą, nors faktiškai jokių bent kiek konkretesnių aplinkybių viliojimo turiniui atskleisti taip ir nenurodė.

Pažymėtina, kad iš teismui pateiktų atsakovo pareiginių nuostatų akivaizdu, kad atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, neturi nei teisės, nei galimybių užsiimti klientų paieška, konsultavimu, sutarčių sąlygų derinimu ar pan. Šias funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo šios bendrovės pardavimų vadovas L. K.. Aplinkybę, kad šis darbuotojas, vykdydamas savo darbo funkcijas, lankosi Klaipėdos regione patvirtina pardavimų Lietuvoje detalizacija (1 t., b.l. 58). Atsakovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ komerciniai pasiūlymai apie prekes yra vieša informacija, taip pat kaip ir ieškovo informacija. Nesąžiningos konkurencijos veiksmai iš atsakovo pusės galėtų būti konstatuoti tik nustačius asmeniškai šio asmens veiksmų neteisėtumą. Įrodymų, kad atsakovui įsidarbinant UAB “ (duomenys neskelbtini) ” ar jo veikloje būtų buvusi panaudota ieškovo komercinę paslaptį sudaranti informacija (klientų sąrašai, kainų politika ir pan.), byloje nepateikta (Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 178 str.). Vien tik atsakovo įsidarbinimas UAB “ (duomenys neskelbtini) ” faktas per se nereiškia, kad jo veikloje būtų buvusi panaudota ieškovo komercinę paslaptį sudaranti informacija. Atsakovas nurodė, kad ieškovas turi visas klientų sutartis, vadybininkai už jų saugojimą neatsako, prie bendros ieškovo duomenų bazės gali prieiti bet kuris ieškovo darbuotojas, telefonu bendravo su UAB “ (duomenys neskelbtini) ” darbuotojais, kurie anksčiau dirbo ieškovo įmonėje, ir šių teiginių ieškovas neginčijo. Papildomai atsakovas paaiškino, kad trečiojo asmens įmonėje įsidarbino ne iš karto, beveik 3 savaites ieškojosi darbo kitose įmonėse, iš UAB “ (duomenys neskelbtini) ” išėjo savo noru dėl darbe atsiradusios įtampos. Ieškovui išiaiškintina, kad įsidarbinimas konkuruojančioje įmonėje pats savaime nereiškia konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nereiškia žalos padarymo kitam subjektui vien dėl to, kad pastarojo apyvarta sumažėjo.

Ieškovas nurodė, kad atsakovui mokamas per didelis darbo užmokestis ir tam nėra jokio loginio paaiškinimo, tačiau neįvertino to, kad šiai dienai Lietuvos ekonominė situacija yra ženkliai pagerėjusi lyginant su krizės laikotarpiu, be to, byloje nesant duomenų apie kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų gaunamą darbo užmokestį negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie tai, kad atsakovo gaunamas atlyginimas yra neprotingai didelis.

Ieškovas pateikė į bylą vaizdo įrašą (1 t., b.l. 204), kuriuo įrodinėta tai, kad atsakovas rengia komercinius pasiūlymus ir pristato juos klientams, konsultuoja ir atlieka kitus veiksmus, kurie sudaro ieškovo komercinę paslaptį, tačiau teismas, įvertinęs pateiktą vaizdo įrašą, vienareikšmiškos išvados apie tai padaryti negali, nes vaizdo įraše matyti kaip atsakovas atveža klientams produkciją, paima sąskaitą-faktūrą ir išvažiuoja, t.y. jokių kitų veiksmų, kuriuos nurodo ieškovas, atsakovas neatlieka.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas, dirbdamas pas ieškovą, žinojo produkcijos kainas ir kitą komercinę (verslo) informaciją, kuri turi komercinę vertę, todėl dabar dirbdamas pas konkurentą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir veikdamas pastarojo interesais – važinėja pas ieškovo klientus ir siūlo mažesnėmis kainomis tokią pačią produkciją, kokia prekiauja ir ieškovas bei taip perima potencialius klientus dėl ko ieškovas patiria žalos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nurodęs apie patiriamą žalą, jos dydžio nedetalizavo ir nepaskaičiavo. Taip pat ieškovo teiginius paneigia trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo M. M. ir liudytojo L. K. paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, kur M. M. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) prekių asortimentas pakankamai didelis, tačiau chemijos priemonės neturi nieko bendro su UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi to paties gamintojo produkcijos, tačiau jos savybės ir pavadinimai yra skirtingi, kainodara taip pat skiriasi, papildomai paaiškino, kad pats yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku-technologu, šiai dienai palaiko draugiškus santykius su keliais UAB „(duomenys neskelbtini) darbuotojais, darbo sutartį su ieškovu nutraukė prieš 5 metus, tačiau jokių susitarimų kaip atsakovas su ieškovu, neturėjo (1 t., b.l. 179-180). Teismas reikšmingais laiko ir liudytojo L. K., dirbančio UAB „Rankšluostukas“, duotus paaiškinimus apie tai, kad sutartis su klientais pasirašo įmonės direktorius, šiai dienai jis yra vienintelis įmonėje dirbantis vadybininkas, kuris ieško klientų, dirba su jais asmeniškai, važinėja ir siūlo savo produkcija, o atsakovas yra atsakingas už sandėlį Klaipėdos regione ir prekių pristatymą klientams šiame regione, sudarius sutartį klientas pats skambina į sandėlį, pasako kokios prekės jam reikia ir prekės pristatomos, vadybininkui skambina tik tuo atveju, jei perka didesnį kiekį vienu metu ir nori gauti specialią kainą, taip pat pats vadybininkas atlieka dozatorių reguliavo darbus, į atsakovo, t.y. sandėlininko funkcijas tai neįeina (1 t., b.l. 180). Papildomai paaiškino, kad pats seniau dirbo ieškovo įmonėje vadybininku – technologu, tačiau jokių susitarimų kaip atsakovas su ieškovu, neturėjo. Pažymėtina, kad nei viename ieškovo pateiktame rašytiniame pranešime, neva įrodančiame, kad atsakovas reguliavo indaplovių dozatorius ir atliko kitus tam tikrus darbus, kurie sudaro ieškovo komercinę paslaptį, tokia informacija nenurodyta ir nedetalizuota. Kalbant bendrai, vertinant ieškovo teismui pateiktus pranešimus, dauguma kurių buvo paneigti atsakovo į bylą pateiktais pranešimais, jie deklaratyvūs, neišsamūs, neatspindintys, kokių konkrečiai produktų tiekimo ir naudojimo klausimais atsakovas juos konsultavo, kokią produkciją konkrečiai tiekė, kiek ir kokių komercinių pasiūlymų pateikė, ar jie buvo svarstyti, priimti ar atmesti. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas tenka tai šaliai, kuri reiškia reikalavimą, t.y. ieškovui (Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 181 str.). Negalėdamas gauti ir pateikti teismui reikiamų dokumentų, ieškovas galėjo pateikti teismui prašymą dėl tokių dokumentų išreikalavimo, nurodydamas priežastį, kodėl negali pateikti reikalaujamų dokumentų (Lietuvos Respublikos CPK 135 str. 2 d.), tačiau tokia galimybe ieškovas nepasinaudojo.

Nekonkuravimo susitarimu darbuotojas įsipareigoja, pasibaigus darbo sutarčiai, sutartą laikotarpį nustatytomis sąlygomis nekonkuruoti su darbdaviu – nedirbti darbdavio konkurento įmonėje, nesteigti įmonės ar nedalyvauti versle, konkuruojančiame su buvusio darbdavio verslu. Kad sudarytas nekonkuravimo susitarimas būtų pripažįstamas galiojančiu, jis turi neprieštarauti įstatymui. Nekonkuravimo susitarimas teismų praktikoje laikomas civiliniu teisiniu sandoriu nepaisant to, kad jis sudarytas darbo sutarties šalių ir inkorporuotas į šalių sudarytą darbo sutartį kaip jos papildymas, atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, suteikiantį teisę šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat ir Lietuvos Respublikos CK nenumatytas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Respublikos CK 6.156 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nekonkuravimo susitarimo darbo teisiniuose santykiuose, yra konstatavęs, kad nagrinėjamam susitarimui pagal įstatymo analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos CK 2.164 str., reglamentuojantis konkurencijos draudimą, taip pat Lietuvos Respublikos CK šeštosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ normos, Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. Pažymėtina, kad CK 2.164 str., sprendžiant bylas dėl nekonkuravimo susitarimų, taikomas atsižvelgiant į juos sudarančių šalių ir susitarimų ypatumus, kuriuos lemia Konstitucijos normos. Kasacinis teismas formuojamoje teismų praktikoje dėl nekonkuravimo susitarimų yra nurodęs, kad tokie susitarimai turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nekonkuravimo susitarimai, atsižvelgiant į jų tikslus, interesų teisėtumą, negali būti sudaromi su bet kuriuo darbuotoju. Susitarime, be kita ko, turi būti nustatyta pusiausvyra tarp abiejų jos šalių interesų, vienos šalies (darbdavio) interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos šalies (darbuotojo) veiksmus, šios naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją.

Kadangi darbdavio ir darbuotojo sudaromu nekonkuravimo susitarimu apribojama Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą būtent toje srityje, kurioje darbuotojas turi aukštesnę kvalifikaciją, kartu ribojama jo galimybė gauti didesnes nei kitose srityse pajamas, tai už įsipareigojimą nekonkuruoti turi būti teisingai atlyginama. Dėl to tik nustačius teisingą kompensaciją už nurodytus darbuotojo teisių suvaržymus, šie suvaržymai nevertintini kaip neproporcingi ir pažeidžiantys darbuotojų konstitucines teises. Priešingu atveju nekonkuravimas laikytinas įtvirtinančiu esminę šalių nelygybę ir gali būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, vienai iš šalių kreipiantis į teismą.

Nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar susitarimas dėl nekonkuravimo ir mokamas užmokestis už tai apėmė laikotarpį ir po darbo sutarties nutraukimo. Taip pat svarbu nustatyti užmokesčio dydžio adekvatumą susitarimo turiniui.

A. D. sutarties Nr. 10 papildymų ir pakeitimų Susitarimo 1 punkte nurodyta: „Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui mėnesinį atlyginimą ir priedus. 15 % (penkiolika procentų) iš priskaičiuoto Atlyginimo su priedais dydžio suma laikoma kompensacija darbuotojui už šių Sutarties papildymų ir pakeitimų 2.1., 3.2. ir 3.3. punktuose nurodytų įsipareigojimų prisiėmimą ir laikymąsi.“ Kitų nuostatų dėl kompensacijos Susitarime nėra. Atskirai paminėtina ir tai, kad už nustatytus suvaržymus kompensacija, pasibaigus darbo sutarties galiojimui, nenumatyta. Ieškovas nurodė, kad 40057,03 Lt dydžio piniginė kompensacija laikytina kaip teisinga už 24 mėnesių laikotarpį, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad susitarime nenumatyta sąlyga apie tai, kad atsakovui išmokėta kompensacija turi būti užskaitoma 24 mėnesiams į priekį, t.y. po darbo santykių pabaigos. To paties susitarimo 3.3. punktu atsakovas įsipareigojo bent 24 mėnesius pasibaigus šiai sutarčiai nenaudoti jokios savo darbo metu Bendrovėje sužinotos informacijos tam, kad konkuruoti su bendrove, bei nekurti konkuruojančios įmonės, bei neįgyti konkuruojančios įmonės akcijų 24 mėnesius po šios sutarties pasibaigimo. Įsipareigojo neįsidarbinti (pagal darbo sutartį arba kitokią civilinės teisės sutartį) bei neteikti konsultacinių paslaugų įmonėje, kuri veikia toje pačioje veiklos srityje kaip Bendrovė be rašytinio vadovo sutikimo, t.y. nustatytų apribojimų apimtis yra labai plati.

Nekonkuravimo susitarimų, sudaromų tarp darbdavių ir darbuotojų, viena esminių galiojimo sąlygų yra teisingos kompensacijos už nustatytus apribojimus mokėjimas, t.y. už nustatomus veiklos laisvės apribojimus turi būti mokama suvaržomų teisių apimčiai proporcinga kompensacija. Susitarimas dėl kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimus dydžio, mokėjimo tvarkos turi būti aiškiai išreikštas, taip atskiriant kompensaciją nuo darbdavio ir darbuotojo sutartų kitos paskirties mokėjimų. Atskirai pažymėtina, kad kompensacija už nustatytus apribojimus turi būti teisinga, t.y. proporcinga suvaržomų teisių apimčiai. Lietuvos Respublikos teisės aktuose konkretus minimalus kompensacijos dydis nenustatytas, tačiau, atsižvelgiant į bendrąsias teisės normas, jis neturi pažeisti Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintų principų. Nustatant kompensacijos dydį per mėnesį turi būti įvertinama tai, kad nekonkuravimo susitarimu apribojama asmens galimybė panaudojant įgytą kvalifikaciją ir sukauptą darbo patirtį gauti pajamų pragyvenimui, taip pat į ribojimų apimtį bei kitas kiekvienu konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje, nors ieškovas nurodė, kad susitarimas, pasirašytas tarp bylos šalių yra tipinės formos, t.y. jį pasirašo visi ieškovo vadybininkai ir paskaičiavo, kad per laikotarpį nuo 2006-03-23 iki 2013-03-15 atsakovui išmokėjo nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio ir priedų 15 procentų dydžio komensaciją – 40057,03 Lt, teismas pritaria atsakovo atstovės įžvalgoms, kad 2013 m. sausio – vasario mėn. atasakaitoje, kurioje yra nurodyta iš ko susideda atsakovo darbo užmokestis, matoma, kad 15 proc. kompensacija paskaičiuota ne nuo darbo užmokesčio, o nuo visų priskaičiuotų sumų, tame tarpe ir nuo atosatoginių, kai tuo tarpu pagal susitarimą kompensacija turėtų būti skaičiuojama tik nuo darbo užmokesčio. Iš ieškovo pateiktos pažymos apie darbuotojo pajamas, 15 proc. nuo atsakovui priskaičiuotos sumos sudaro apie 450,00 Lt, o iš priskaičiuotos sumos atėmus mokėtinus mokesčius, realiai išmokama kompensacijos suma būtų dar mažesnė. Teismas pritaria atsakovo teiginiams, kad tokio dydžio suma, gaunama per mėnesį, negalėjo užtikrinti atsakovo ir jo šeimos net minimalių poreikių tenkinimo., t.y. kompensacijos dydis turi būti pakankamas, kad atsvertų konkurencijos draudimą ir pernelyg mažos kompensacijos įtvirtinimas susitarime yra esminis atsakovo turtinių interesų pažeidimas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad jo būtų netenkinęs gaunamo darbo užmokesčio dydis, tačiau šias aplinkybes patvirtina tai, kad atsakovas visgi pakeitė darbo vietą, kur gauna didesnį atlyginimą.

Atskirai paminėtina tai, kad susitarime nenumatytas kompensacijos mokėjimas atsakovui pasibaigus darbo sutarties galiojimui, tokiu būdu atsakovas 24 mėnesius po darbo sutarties pasibaigimo privalo laikytis nekonkuravimo įsipareigojimų už tai negaudamas jokios kompensacijos. Kai tuo tarpu pagal Lietuvos teismų formuojamą praktiką kompensacija turėtų būti mokema per visą nekonkuravimo laikotarpį, t.t. ir po darbo sutarties pasibaigimo, taip užtikrinant sąžiningą kompensavimą, bent iš dalies padengiantį darbuotojo finansinius praradimus.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas ginčo Susitarimo nuostatas, apibendrindamas konstatuoja, kad šiame Susitarime, nustačius plačios apimties darbuotojo teisių apribojimus, buvo nustatyta piniginė kompensacija, kuri yra būtina nekonkuravimo susitarimų, ribojančių darbuotojo konstitucines teises, galiojimo sąlyga, tačiau jos dydis nebuvo adekvatus susitarimo turiniui, o tai sudaro pagrindą pripažinti, kad susitarime, kuriame be teisingo atlyginimo suvaržant konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą ar verslą, įtvirtinta esminė šalių nelygybė, neatitinka teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str.), prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra negaliojantis ab initio (Lietuvos Respublikos CK 1.80 str.).

Nagrinėjamoje byloje teismui tinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių bei, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos CPK 185 str. reikalavimų, išsamiai, siekiant padaryti konkrečias išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, įvertinus byloje apklaustų šalių ir jų atstovų parodymus, išanalizavus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovo P. Z. priešieškinys tenkintinas ir 2006-06-27 darbo sutarties Nr. 10 papildymai ir pakeitimai pripažintini negaliojančiais nuo jų pasirašymo dienos, o ieškovo UAB „Kemitek“ ieškinys atsakovui P. Z. atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal į civilinę bylą pateiktus mokėjimo kvitus nustatyta, atsakovas, pateikdamas teismui priešieškinį, sumokėjo 500,00 Lt dydžio žyminį mokestį (1 t., b.l. 128) ir prašo šią sumą priteisti iš ieškovo.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovas už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme sumokėjo advokato padėjėjai 600,00 Lt, 2050,00 Lt, 1200,00 Lt, 1150,00 Lt, 700,00 Lt, 1800,00 Lt ir 225,00 Lt, t.y. viso 7725,00 Lt (1 t., b.l. 113-117A, 157-162, 201-203, 2 t., b.l. 27-29, 102-104) ir prašo šią sumą priteisti iš ieškovo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų astleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Resapublikos CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys buvo atmestas, o atsakovo priešieškinis tenkintas, iš ieškovo priteistina 500,00 Lt žyminio mokesčio ir 7725,00 Lt už teisinę pagalbą, t.y. viso 8225,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir 2004-03-26 Lietuvos advokatų tarybos nutarimu patvirtintos „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“).

Taip pat iš ieškovo priteistina 78,89 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, siunčiant procesinius dokumentus civilinėje byloje (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2013-06-13 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi (1 t., b.l. 38) atsakovo P. Z. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Turto arešto akto unikalus Nr. 2013030904) (Lietuvos Respublikos CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 268 str., 296 str. 1 d. 12 p., teismas

nusprendė:

ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui P. Z. dėl nekonkuravimo sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo ir turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

A. P. Z(duomenys neskelbtini) priešieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiais darbo sutarties Nr. 10 papildymus ir pakeitimus nuo 2006 m. birželio 27 d.

Priteisti iš ieškovo UAB (duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini) 1, 8225,00 Lt (aštuonis tūkstančius du šimtus dvidešimt penkis litus) (2382,12 Eur) bylinėjimosi išlaidų (500,00 Lt žyminis mokestis ir 7725,00 Lt teisinės pagalbos išlaidos), atsakovo P. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2013-06-03 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovo P. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones (Turto arešto akto unikalus Nr. 2013030904).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per šį teismą.