- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- 2YT-44-867/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10420-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Pareiškėjas
- R. Ž.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Ž. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., Swedbank AB ir V. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. lapkričio 9 d. teisme buvo gautas pareiškėjo skundas dėl antstolės B. T. veiksmų, kuriuo prašoma: nedelsiant nutraukti antstolės neteisėtai vykdomą priverstinį 80 351,30 Eur išieškojimą iš jam priklausančio turto; panaikinti 2018 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymą Nr. S-18-5- 21064 dėl piniginių lėšų išieškojimo iš jo, 2018 m. rugpjūčio 20 d. turto arešto aktą Nr. S-18015573 ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-21067; grąžinti jam visas remiantis skundžiamu patvarkymu ir nurodymu nepagrįstai išieškotas sumas. Reikalavimo pagrindu nurodo, kad antstolės žinioje buvo dvi vykdomosios bylos, tai yra vykdomoji byloje Nr. 0005/16/01412 antstolė vykdo 1 324,43 Eur išieškojimą jo atžvilgiu išieškotojui Swedbank AB pagal Vilniaus apygardos teismo 2016-06-29 išduotą vykdomąjį raštą, o vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/01386 vykdo 810 495,99 Eur (likutis 404 870,19 Eur) išieškojimą iš skolininko V. Ž. išieškotojui Swedbank AB pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 lapkričio 30 d. išduotą nutartį Nr. 2-8881-144/2011. Antstolė sujungė šias dvi vykdomąsias bylas ir pradėjo priverstinį vykdymą dėl 81 675,73 Eur išieškojimo iš jam priklausančio turto. Su antstolės priimtais sprendimais nesutinka ir prašo panaikinti skundžiamus procesinius sprendimus, motyvuojant tuo, kad jis yra įvykdęs Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2A-93-464/2016, nes teismo nutartimi nustatytą prievolę grąžinti V. Ž. visas iš Palangos savivaldybės administracijos gautas sumas jis įvykdė 2016 m. vasario 18 d., atlikęs vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl jo prievolė grąžinti V. Ž. antstolės nurodomą 80 351,30 Eur sumą pasibaigė. Nesutinka, kad jis nėra įvykdęs antstolės 2016 d. gruodžio 14 d. pratvarkymo dėl įpareigojimo nedelsiant vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį, nes informavo antstolę, kad patvarkymas negali ir nebus vykdomas, kadangi 2016 m. vasario 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra įvykdyta 2016 m. vasario 18 d. atliktu įskaitymu. Nesutinka su antstolės teiginiu, kad atliktas vienašalis priešpriešinių reikalavimų įskaitymas neturi įtakos priverstinai vykdant Vilniaus apygardos teismo išduotą 2016 m. birželio 29 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-750-881/2014. Jo 2016 m. vasario 18 d. atliktas vienašalis priešpriešinių reikalavimų įskaitymas yra galiojantis ir nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Išieškotojas savo teise ginčyti teismine tvarka jo vienašališkai atliktą mokėjimą nepasinaudojo, todėl 2016 m. vasario 18 d. atliktas įskaitymas šiai dienai nėra ginčijamas ar nuginčytas. Nurodo, kad jis vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį ir šios nutarties pagrindu turėdamas prievolę grąžinti gautą 80 351,30 Eur sumą V. Ž., turėjo teisę šią sumą įskaityti į savo turimą priešpriešinį reikalavimą V. Ž., nes 2016 m. vasario 17 d. nutartimi buvo nustatytas aiškus įpareigojimas jam visas iš Palangos miesto savivaldybės administracijos gautas sumas grąžinti V. Ž.. Jo gautos piniginės lėšos iš Palangos miesto savivaldybės administracijos nebuvo areštuotos. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5225-881/2013 buvo areštuota jo iš V. Ž. įgyta turtinė/reikalavimo teisė į Palangos miesto savivaldybės administraciją ir ši areštuota reikalavimo teisė nebuvo niekam perleista ir grįžo V. Ž. pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį.
Antstolė B. T., išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2018 m. lapkričio 8 d. patvarkymu jo netenkino ir kartu su vykdomąja byla, persiuntė Klaipėdos apylinkės teismui. Antstolė nurodė jog R. Ž. atliktas vienašalis priešpriešinių reikalavimų įskaitymas neturi jokios įtakos skundžiamų jos patvarkymų teisėtumui, todėl šie patvarkymai negali būti naikinami pareiškėjo skundo argumentais. Nurodė, jog dėl restitucijos taikymo su ieškiniu į teismą kreipėsi kreditorius Swedbank AB, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016, teisines pasekmes sukelia tik ieškovui „Swedbank“ AB. Sutinka su pareiškėjo nuomone, kad tik teismas gali pripažinti vienašalį priešpriešinių prievolių įskaitymą negaliojančiu, todėl R. Ž. 2016 m. vasario 18 d. datuotas pranešimas apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą neturi įtakos priverstinai vykdant Vilniaus apygardos teismo išduotą 2016 m. birželio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-750-881/2014, kadangi šis vienašalis priešpriešinių reikalavimų įskaitymas nesukelia jokių teisinių pasekmių kreditoriui Swedbank AB, teismine tvarka nuginčijusiam skolininko V. Ž. sandorį sudarytą su pareiškėjų R. Ž.. Mano, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 17 d. priimdamas nutartį, kuria nutarė taikyti restituciją ir grąžino šalis į padėtį buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, įpareigojo R. Ž. grąžinti V. Ž. visas sumas gautas iš Palangos miesto savivaldybės, kurios buvo pareiškėjui išmokėtos 2013 m. kovo 21 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, o būtent pinigines lėšas, ir nenurodė, kad yra galimas kitoks sutarties įvykdymas. Nurodo, kad galiojant 2013 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus apygardos teismo taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms - R. Ž. priklausančio turto areštas, uždraudžiant R. Ž. ne tik disponuoti, bet ir valdyti bei naudotis areštuota turtine teise, pareiškėjas R. Ž. negalėjo atlikti areštuotų piniginių lėšų priešpriešinio įskaitymo, nes būtent laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė ir yra užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo realų įvykdymą. Mano, kad realus skolos išieškojimas yra galimas tik iš pareiškėjo R. Ž., nes vykdymo procese yra areštuotas jam priklausantis turtas, o išieškojimas V. Ž. yra ribotas, o pareiškėjas suprasdamas šią situaciją 2016 m. vasario 18 d. surašė pranešimą apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Įskaityme pareiškėjas nurodė, jog V. Ž. prievolė grąžinti 43 443 Eur po priešpriešinių reikalavimų įskaitymo mažinama iki 21 009,61 Eur, tačiau antstolių informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas 2016 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į antstolį A. S. dėl visų 43 443,00 Eur išieškojimo iš skolininko V. Ž., taip tik patvirtindamas, kad joks priešpriešinių reikalavimų įskaitymas nėra įvykęs.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Swedbank AB atsiliepime į skundą nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo pateiktu skundu ir prašo jo netenkinti. Nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad bankas nėra prasinaudojęs teise ginčyti pareiškėjo 2016 m. vasario 18 d. pranešimu atliktą vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nes bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šio pranešimo pripažinimo negaliojančiu ab initio ir šis ieškinys 2018 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4217-258/2018 buvo patenkintas. Teismas ne tik pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento pareiškėjo 2016 m. vasario 18 d. pranešimą apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą adresuotą V. Ž., bet ir taikė restituciją - pareiškėją įpareigojo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-750-881/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016 priteistą 80 357,39 Eur sumą sumokėti tiesiogiai bankui. Sutinka su antstolės patvarkyme išdėstytais argumentais, jog net tuo atveju, jei pareiškėjo 2016 m. vasario 18 d. pranešimas apie vienašalį reikalavimų įskaitymą ir nebūtų pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, šis pranešimas vis tiek nesukeltu jokių teisinių pasekmių ir nedarytu antstolės atliktų veiksmų neteisėtais. Nurodė, jog pareiškėjas neturėjo teisės atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl tokiu būdu negalėjo pasibaigti ir jo pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016 nebuvo įvykdyta, antstolė B. T. pasielgė teisėtai ir teisingai. Šiuo atveju nebuvo esminės sąlygos, leidžiančios atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą - pareiškėjo ir V. Ž. nesiejo priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, kuriuos būtų buvę galima įskaityti. Mano, kad pareiškėjas neturėjo teisės atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nes Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-750-881/2014 nukreipė išieškojimo pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8881-144/2011 vykdymą į atsakovui V. Ž. grąžintiną turtą. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nebuvo pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016, todėl privalėjo būti vykdoma ir turtas V. Ž. privalėjo būti gražintas tam, kad Bankas galėtų patenkinti savo reikalavimus.
2018 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-14796-1071/2018 atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės B. T. veiksmų.
2019 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs R. Ž. atskirąjį skundą dėl 2018 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties, nutarė panaikinti 2018 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir perduoti šį klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2019 m. gegužės 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmu nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas pagal pareiškėjo R. Ž. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų buvo sustabdytas iki Lietuvos apeliaciniame teisme buvos išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-767-XX/2019.
2021 m. vasario 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmu nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintinas, nes išnyko aplinkybės dėl kurių civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas. Minėta teismo nutartimi šalims iki 2021 m. vasario 26 d. buvo pasiūlyta pateikti atsilepimą į pateiktą skundą, rašytinius paaiškinimus, o pareiškėjui nurodyti ar jis palaiko savo skundo reikalavimus.
Nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys iki teismo posėdžio nepateikė jokių procesinių dokumentų, rašytinių įrodymų ar rašytinių paaiškinimų dėl skundo. Šalys apie teismo posėdžio datą ir laiką informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teisės ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas teikdamas skundą dėl antstolės veiksmų prašo: nedelsiant nutraukti antstolės neteisėtai vykdomą priverstinį 80 351,30 Eur išieškojimą iš jam priklausančio turto; panaikinti 2018 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymą Nr. S-18-5-21064 dėl piniginių lėšų išieškojimo iš jo, 2018 m. rugpjūčio 20 d. turto arešto aktą Nr. S-18015573 ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-21067; grąžinti jam visas remiantis skundžiamu patvarkymu ir nurodymu nepagrįstai išieškotas sumas. Pareiškėjas savo skundą iš esmės grindė tuo, kad antstolė nepagrįstai vykdo išieškojimą jo atžvilgiu, nes jis yra įvykdęs Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016, todėl antstolės priimti patvarkymai yra neteisėti ir turi būti panaikinti. Kaip įrodymą, jog jis yra įvykdęs Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016 pateikė jo V. Ž. adresuotą 2016 m. vasario 18 d. pranešimą apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Pareiškėjas taip pat mano, kad antstolė nepagrįstai sujungė dvi vykdomąsias bylas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, prie skundo pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0005/12/01386 ir Nr. 0005/16/01412 nustatyta, kad antstolė B. T. 2016 m. rugpjūčio 22 d. priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-750-881/2014 dėl 1 324,43 Eur išieškojimo iš skolininko R. Ž. išieškotojo Swedbank AB naudai ir yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0005/16/01412. Šiame vykdomajame dokumente nurodyta: ,,pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovų V. Ž. ir R. Ž. 2013 m. kovo 21 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį į 500 000 Lt (144 810,01 Eur) skolos, 5547,95 Lt (1606,80 Eur) palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir 9 055 Lt (2622,51 Eur) žyminio mokesčio išieškojimą iš Palangos miesto savivaldybės. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi taikyti restituciją ir grąžinti šalis į padėtį buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, t. y. įpareigoti atsakovą R. Ž. (grąžinti atsakovui V. Ž. visas sumas, kurias Palangos miesto savivaldybės administracija išmokėjo R. Ž. 2013 m. kovo 21 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, o taip pat visas kitas likusias turtines/reikalavimo teises į Palangos miesto savivaldybės administraciją pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-846-538/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1695/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-2012, o atsakovą V. Ž. įpareigoti grąžinti atsakovui R. Ž. 43 443 Eur. Nukreipti išieškojimą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8881-144/2011 vykdymui į atsakovui V. Ž. grąžintiną turtą. Priteisti AB ,,Swedbank“ iš atsakovų V. Ž. ir R. Ž. lygiomis dalimis 2 648,86 Eur (9 146 Lt) bylinėjimosi išlaidų“.
Taip pat nustatyta, kad antstolė B. T. nuo 2012 m. birželio 28 d. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/12/01386 dėl 810 495,99 Eur (likutis - 404870,19 Eur) skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. Ž. išieškotojos Swedbank AB naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį Nr. 2-8881-144/2011. 2013 m. liepos 24 d. antstolės patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/01386 nutarta areštuoti skolininko V. Ž. lėšas 1630928,54 Lt sumai. Minėtu patvarkymu skolininkui uždrausta priimti bet kokį reikalavimo įvykdymą, bei reikalavimo teisę perleisti kitiems asmenims. Antstolė 2013 m. liepos 26 d. priėmėm patvarkymą Nr. S-13020502 dėl turtinių teisių arešto, kuriuo areštavo skolininko V. Ž. turtines (reikalavimo) teises, uždraudė skolininkui priimti bet kokį reikalavimo įvykdymą valdyti ar disponuoti turtine teise ir įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją pervesti V. Ž. mokėtinas sumas į antstolės depozitinę sąskaitą. Nustatyta, kad antstolės kontoroje 2016 m. kovo 9 d. buvo gautas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 4 d. raštas Nr. (19.5.)-D3-580 dėl informacijos pateikimo, kuriuo antstolė informuota, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pagal 2013 m. kovo 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria V. Ž. perleido R. Ž. teisę į piniginės prievolės reikalavimą, kylantį iš Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo, civilinė byla Nr. 2-846-538/212, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarties, civilinė byla Nr. 2A-1695/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties, civilinė byla 3K-3-559/2012, 2013 m. birželio 21 d. išmokėjo 57 924,00 Eur; 2013 m. liepos 11 d. – 22 427,30 Eur, iš viso 80 351,30 Eur sumą. Nustatyta, kad antstolė B. T. 2016 m. gruodžio 14 d. surašė patvarkymą dėl teismo nutarties vykdymo Nr. S-16031075, kuriuo skolininkas R. Ž. įpareigotas nedelsiant vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016, t. y. pervesti V. Ž. mokėtinas pinigines lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą neviršijant 40 4870,19 Eur sumos, kuri priklauso ar priklausys V. Ž.. Antstolė informavo banką apie tai, jog pareiškėjas R. Ž. atsisako vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016 teigdamas, kad ši nutartis buvo pilnai įvykdyta R. Ž. 2016 m. vasario 18 d. atlikus vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.
Nustatyta, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-5225-881/2013, Turto arešto aktų registre 2013 m. rugpjūčio 19 d. yra įregistruotas turto arešto aktas Nr.2013043844, kuriuo areštuotos R. Ž. turtinės/ reikalavimo teisės įgytos iš V. Ž. pagal 2013 m. kovo 21 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, uždraudžiant jomis naudotis, valdyti ir disponuoti. Nustatyta, kad antstolė B. T. 2018 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu dėl piniginių lėšų išieškojimo iš R. Ž., informavo R. Ž. ir V. Ž., jog pradeda priverstinį 81 675,73 Eur išieškojimą iš R. Ž. priklausančio turto; siekdama išieškoti nurodytą sumą iš R. Ž., sujungia vykdomąsias bylas Nr. 0005/16/01412 ir Nr. 0005/12/01386, kadangi Vilniaus apygardos teismo išduotame 2016 m. birželio 29 d. vykdomajame rašte Nr. 2-750-881/2014, nurodyta, kad išieškojimas nukreipiamas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-8881-144/2011, į V. Ž. grąžintiną turtą. 2018 m. rugpjūčio 20 d. turto arešto aktu Nr.S-18015573 antstolė B. T. areštavo R. Ž. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini). Antstolė 2018 m. rugpjūčio 20 d. Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai, nurodymu Nr. S-18-5-21067 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas visose R. Ž. sąskaitose sumoje 81 675,73 Eur ir pervesti į antstolės nurodytą sąskaitą. Pašto siunta įteikta gavėjui 2018 m. spalio 8 d.
Antstolė B. T. 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkymu dėl teismo nutarties vykdymo Nr. S-16031075, įpareigojo skolininką R. Ž. nedelsiant vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016, t. y. pervesti V. Ž. mokėtinas pinigines lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą neviršijant 40 4870,19 Eur sumos, kuri priklauso ar priklausys V. Ž.. Antstolė informavo banką apie tai, jog pareiškėjas R. Ž. atsisako vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016 teigdamas, kad ši nutartis buvo pilnai įvykdyta R. Ž. 2016 m. vasario 18 d. atlikus vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5225-881/2013 pagrindu turto arešto aktų registre 2013 m. rugpjūčio 19 d. yra įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2013043844, kuriuo areštuotos R. Ž. turtinės/reikalavimo teisės įgytos iš V. Ž. pagal 2013 m. kovo 21 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, uždraudžiant jomis naudotis, valdyti ir disponuoti.
Antstolė B. T. 2018 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu dėl piniginių lėšų išieškojimo iš R. Ž., informavo R. Ž. ir V. Ž., jog pradeda priverstinį 81 675,73 Eur išieškojimą iš R. Ž. priklausančio turto; siekiant išieškoti nurodytą sumą iš R. Ž., sujungia vykdomąsias bylas Nr. 0005/16/01412 ir Nr. 0005/12/01386, kadangi Vilniaus apygardos teismo išduotame 2016 m. birželio 29 d. vykdomajame rašte Nr. 2-750-881/2014, nurodyta, kad išieškojimas nukreipiamas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-8881-144/2011, į V. Ž. grąžintiną turtą. 2018 m. rugpjūčio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-18015573 antstolė B. T. areštavo R. Ž. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 20 d. antstolė, piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai, nurodymu Nr.S-18-5-21067 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas visose R. Ž. sąskaitose sumoje 81 675,73 Eur ir pervesti į antstolės nurodytą sąskaitą. Pašto siunta įteikta gavėjui 2018-10-08.
Nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4217-258/2018 patenkino ieškovės Swedbank AB ieškinį atsakovams R. Ž., V. Ž. dėl 2016 m. vasario 18 d. pranešimo apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pripažinimo negaliojančiu, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento R. Ž. 2016 m. vasario 18 d. pranešimą apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą adresuotą atsakovui V. Ž., taikė restituciją ir R. Ž. įpareigojo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-750-881/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016 priteistą 80 357,39 Eur sumą sumokėti tiesiogiai ieškovei Swedbank AB.
2020 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-80-258/2020 pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento R. Ž. 2016 m. vasario 18 d. pranešimas apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą adresuotą atsakovui V. Ž.; taikyta restitucija iš R. Ž. priteisti 80 357,39 Eur pirmąja eile patenkinant reikalavimus išieškoti išlaikymą pagal antstolio A. S. žinioje esantį vykdomąjį dokumentą (vykdomoji byla Nr. 0010/16/03519), likusi priteistos sumos išieškota dalis mokama Swedbank AB. 2021 m. vasario 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-78-407/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas, patikslinta sprendimo rezoliucinės dalies antra ir trečia pastraipos, išdėstant jas taip: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento R. Ž. 2016 m. vasario 18 d. pranešimą apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, adresuotą atsakovui V. Ž..
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės žinioje yra vykdomos dvi vykdomosios bylos, kuriose yra atliekamas išieškojimas išieškotojo Swdebank AB naudai, tačiau skolininkai skirtingi.
Iš pateiktų vykdomųjų bylų taip pat nustatyta, kad R. Ž. iš Palangos miesto savivaldybės administracijos yra gavęs 80 351,30 Eur sumą, nes 2013 m. birželio 21 d. jam buvo išmokėta 57 924,00 Eur suma, o 2013 m. liepos 11 d. -22 427,30 Eur suma ir šios sumos R. Ž. buvo pervestos pagal 2013 m. kovo 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria V. Ž. perleido R. Ž. teisę į piniginės prievolės reikalavimą, kylantį iš Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-846-538/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m.. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-165/2012, Lietuvis Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2012.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarką reglamentuoja CPK 650 ir 651 straipsniai. CPK 651 straipsnio 2 dalis numato pavyzdinį sąrašą aplinkybių, pagal kurias sprendžiama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad antstolė neteisėtai ar pažeisdama įstatymo reikalavimus priėmė vykdomuosius raštus ir pradėjo išieškojimą iš skolininkų.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; kt.).
Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir, nors įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja vykdomųjų bylų apjungimo ar sujungimo, tačiau vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nustato konkrečius atvejus, kada tam tikri procesiniai veiksmai keliose vykdomosiose bylose atliekami kartu. Antstolė nėra įpareigota vykdyti visus vykdymo veiksmus kiekvienoje byloje atskirai. Teismo vertinimu antstolė siekdama kuo ekonomiškesnio ir operatyvesnio vykdymo proceso turi teisę sujungti jos žinioje vykdomas bylas. Be to, pareiškėjas skunde tik nurodo, kad nesutinka jos dvi vykdomosios bylos būtų sujungtos, tačiau nenurodo, kaip šių vykdomųjų bylų sujungimas pažeidžia jo teises.
Įsiteisėję teismų sprendimai kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, turi prejudicinių faktų galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Byloje nustatyta, kad po antstolės priimtų skundžiamų patvarkymų 2020 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-80-258/2020 bei 2021 m. vasario 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-78-407/2021, R. Ž. 2016 m. vasario 18 d. pranešimas apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, adresuotas V. Ž. yra pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento. Pripažinus negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. vasario 18 d. pranešimu atliktą vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, R. Ž. prievolė grąžinti 80 357,39 Eur sumą V. Ž. lieka galioti pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-750-881/2014, iš dalies pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016, todėl konstatuotina, kad antstolės 2018 m. rugpjūčio 20 d. priimtas patvarkymas Nr. S-18-5-21064 dėl piniginių lėšų išieškojimo, 2018 m. rugpjūčio 20 d. turto arešto aktas Nr. S-18015573 ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-21067 yra pagrįsti ir teisėti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta išieškotojas Swedbank AB gindamas savo kaip kreditoriaus teises kreipėsi į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tai yra dėl 2013 m. kovo 21 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties ir ieškinys buvo patenkintas. Teismas sutinka su antstolės 2018 m. lapkričio 8 d. patvarkyme nurodytais motyvais, kad pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalies nuostatas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016, teisines pasekmes sukelia tik Swedbank AB, nes jis pareiškė ieškinį actio Pauliana, o 2016 m. vasario 18 d. pranešimas apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą nesukelia jokių pasekmių išieškotojui Swedbank AB.
Pareiškėjas nurodo, kad iš Palangos miesto savivaldybės administracijos gautos piniginės lėšos areštuotos nebuvo, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5225-881/2013 buvo areštuota jo iš V. Ž. įgyta turtinė/reikalavimo teisė į Palangos miesto savivaldybės administraciją, kuri nebuvo niekam perleista ir grįžo V. Ž. vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi.
Nustatyta, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 2-5225-881/2013, turto arešto aktų registre 2013 m. rugpjūčio 19 d. buvo įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2013043844, kuriuo areštuotos R. Ž. turtinės/reikalavimo teisės įgytos iš V. Ž. pagal 2013 m. kovo 21 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, uždraudžiant jomis naudotis, valdyti ir disponuoti. Teismų praktikoje nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas panaikintas nebuvo, R. Ž. prievolė grąžinti 80 357,39 Eur sumą V. Ž. yra galioti pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-750-881/2014, iš dalies pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016, tiek 2013 m. kovo 21 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, tiek 2016 m. vasario 18 d. pranešimas apie atliktą vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą yra pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento, todėl teismo vertinimu, R. Ž., atlikdamas areštuotų piniginių lėšų priešpriešinį įskaitymą, akivaizdžiai pažeidė teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių esmę.
Išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus vykdomųjų bylų medžiagą, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė įstatymo nuostatų ir teisėtai atliko vykdymo veiksmus, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo ir skundas atmestinas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo R. Ž. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0005/16/01412 ir 0005/12/01386 grąžinti antstolei B. T..
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.