Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Brigitai Vaitkutei-Unikienei, Laimai Mickevičiūtei, Vildai Verikaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarkas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) teistas:

1. 2011 m. rugpjūčio 8 d. Didžiosios Britanijos Stratfordo magistratų teismo (Stratford magistrates court) nuosprendžiu dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, atsisakymo pateikti mėginį tyrimui (dėl vairavimo ar bandymo vairuoti), jam skirtos bausmės – 300 svarų sterlingų bauda, 87 svarų sterlingų piniginė sankcija, teisės vairuoti atėmimo sumažinimas, jei išklausomi kursai, uždraudimas vairuoti privalomam 12 mėnesių terminui, 15 svarų sterlingų bauda, mokėtina konkrečiam gavėjui;

2. 2011 m. spalio 18 d. Didžiosios Britanijos Voltam Foresto magistratų teismo (Waltham Forest magistrates court) nuosprendžiu dėl užpuolimo, jam skirtos bausmės – 100 svarų sterlingų bauda, 85 svarų sterlingų piniginė sankcija, 50 svarų sterlingų kompensacija, 15 svarų sterlingų bauda, mokėtina konkrečiam gavėjui;

3. 2013 m. spalio 21 d. Didžiosios Britanijos Rytų Londono magistratų teismo (East London magistrates court) nuosprendžiu dėl nusikaltimo valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus, visuomenės rimties sutrikdymo ir jam skirtos bausmės – 100 svarų sterlingų bauda, 20 svarų sterlingų bauda, mokėtina konkrečiam gavėjui, 85 svarų sterlingų piniginė sankcija;

4. 2014 m. birželio 30 d. Didžiosios Britanijos Snaresbruko karūnos teismo (Snaresbrook crown court) nuosprendžiu dėl seksualinio prievartavimo ir dėl nusikaltimo valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus, jam skirtos bausmės – laisvės atėmimas 168 dienoms, įpareigojimas 10 metų teikti teisminėms institucijoms specialią informaciją, 80 svarų sterlingų bauda, mokėtina konkrečiam gavėjui;

5. 2014 m. rugsėjo 10 d. Didžiosios Britanijos Rytų Londono magistratų teismo (East London magistrates court) nuosprendžiu dėl nusikaltimo viešajai tvarkai, visuomenės rimties sutrikdymo, jam skirtos bausmės – 250 svarų sterlingų bauda, 85 svarų sterlingų piniginė sankcija, 25 svarų sterlingų bauda, mokėtina konkrečiam gavėjui;

6. 2015 m. vasario 4 d. Didžiosios Britanijos Šiaurės rytų Londono magistratų teismo (North East London magistrates court) nuosprendžiu dėl nesunkaus kūno sužalojimo ir jam skirta bausmė – 100 svarų sterlingų kompensacija, 80 svarų sterlingų bauda, mokėtina konkrečiam gavėjui, 85 svarų sterlingų piniginė sankcija, 98 dienų laisvės atėmimas;

7. 2015 m. liepos 13 d. Didžiosios Britanijos Šiaurės rytų Londono magistratų teismo (North East London magistrates court) nuosprendžiu dėl nusikaltimo valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus, jam skirta bausmė – 98 dienų laisvės atėmimas;

8. 2015 m. liepos 13 d. Didžiosios Britanijos Šiaurės rytų Londono magistratų teismo (North East London magistrates court) nuosprendžiu dėl nusikaltimo valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus (dėl skirtos bausmės rūšies byloje duomenų nėra);

9. 2015 m. spalio 23 d. Didžiosios Britanijos Šiaurės rytų Londono magistratų teismo (North East London magistrates court) nuosprendžiu dėl nusikaltimo viešajai tvarkai, visuomenės rimties sutrikdymo, jam skirtos bausmės – 150 svarų sterlingų bauda, 25 svarų sterlingų bauda, mokėtina konkrečiam gavėjui, 150 svarų sterlingų piniginė sankcija;

10. 2017 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam skirta bausmė – 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, praleistas laikinajame sulaikyme – 3 paros, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutine bausme laikytina 34 MGL (1280,44 eurų) dydžio bauda;

11. 2019 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, nuosprendžiu paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė subendrinta su 2017 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 34 MGL (1280,44 eurų) dydžio bauda, jas visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių ir 34 MGL (1280,44 eurų) dydžio bauda;

12. 2019 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė 5 mėnesiai ir 20 dienų laisvės atėmimo ir 34 MGL (1280,44 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2020 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę;

13. 2020 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant D. M. bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, neatlygintinai dirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 34 MGL (1280,44 eurų) dydžio bauda, bausmės neatlikęs;

14. 2020 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, 34 MGL (1280,44 eurų) dydžio bauda;

15. 2020 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2019 m. liepos 6 d., apie 20 val. 55 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,63 promilių), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir agresyviai nusiteikęs, per namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, penktajame aukšte esančio savo buto Nr. 102, balkoną prieš nukentėjusios E. M. valią bandė patekti į nukentėjusiosios buto balkoną, daužė namo sieną bei baugino nukentėjusiąją E. M., grasindamas jai žodžiais lytine prievarta ir užmušti, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, įbaugintai nukentėjusiajai E. M. išėjus iš savo namų į minėto namo kiemą laukti atvykstančių policijos pareigūnų, būdamas savo penktajame aukšte esančio buto balkone, keikė nukentėjusiąją E. M. įžeidžiančio pobūdžio necenzūriniais žodžiais (nurodyti kaltinamajame akte) bei pakartotinai grasindamas ją užmušti tyčia iš balkono metė į nukentėjusiosios E. M. pusę skalbinių džiovyklę, tačiau į nukentėjusiąją nepataikė, nes ši laiku pasitraukė į šoną, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų akivaizdoje agresyviai grasino nukentėjusiajai E. M. ją pasmaugti, pradanginti, pakastai, tokiais aktyviais veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą nukentėjusiajai E. M. manyti, kad grasinimai ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdyti.

2019 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad įdėjus kompaktinę plokštelę į kompiuterį ir ją paleidus matome diske įrašytą vieną vaizdo įrašą, kurio trukmė 03.20 min. Paleidus vaizdo įrašą, vaizdo įrašo kairės pusės apačioje matyti data – 2019 m. liepos 6 d. Vaizdo įrašas yra iš automobilio salono, kuriame matyti vaizdas per automobilio priekinį stiklą. Vaizdo įraše matyti, jog automobilis važiuoja miesto gatvėmis ir pasuka po dešine puse į esančius kiemus, kol privažiuoja penkių aukštų daugiabutį gyvenamąjį namą ir sustoja ties trečia laiptine. Vaizdo įraše matyti, jog prie pareigūnų tarnybinio automobilio prieina moteris (E. M.). Kurį laiką automobilis stovi vietoje, 01.46 vaizdo įrašo minutę matyti, jog automobilis pajuda atbuline eiga, o E. M. atsisėda prie trečios laiptinės ant suoliuko. Vaizdo įraše matyti, jog automobiliui judant atbuline eiga, 02.12 vaizdo įrašo minutę matyti, jog E. M. atsistoja nuo suoliuko, galvą pakelia į viršų ir 02.17 vaizdo įrašo minutę greitu žingsniu nueina nuo laiptinės, nes tuo metu matyti, jog iš aukštai nukrenta skalbinių džiovyklė. 02.27 vaizdo įrašo minutę matyti, jog iš dešinės automobilio pusės, priešais automobilį atsistoja policijos pareigūnas ir galvą pakelia į viršų. 02.40 vaizdo įrašo minutę matyti, jog iš kairės automobilio pusės, priešais automobilį atsistoja antras uniformuotas policijos pareigūnas, galvą pakelia į viršų ir kalba, dešine ranka pamoja, kviesdamas pas save, kurį laiką policijos pareigūnai bendrauja galvą pakėlę į viršų (1 t., b. l. 72-75).

2019 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2019 m. liepos 17 d. raštu Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skambučių skaitmeninės garso įrašo kopijos apžiūros atlikimo eiga. Garso įrašai gauti į tarnybinį el. paštą viktorija.vaznaityte@policija.lt. Įrašas perklausytas tarnybinio kompiuterio pagalba „VLC leistuve“. Perklausius pirmąjį garso įrašą nustatyta, kad kalbasi 2 asmenys, t. y. dvi moterys. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja, žymima – A, skambinanti moteris, žymima – B:A: 112.B: Sveiki, skambinu iš Kauno, (duomenys neskelbtini).A: 48 ir butas 48?B: Ne, namas 48, butas 89.A: Mhm, durų kodas į laiptinę yra? B: 246A: Kelintas aukštasB: Penktas. A: Kas čia nutiko? B: Dėl kaimyno skambinu, pripurškiau jam dujų, tai dar jis čia per balkoną pas mane lipo. Kaip čia gali nenubausti žmogaus per tiek laiko. A: Palaukit, kaimynas jums pripurškė dujų? B: Aš pripurškiau jam dujų, nes jis eilinį kartą (nesuprantamas tekstas) vėl vakarėliai, šiandien kvietė policiją dėl tų dujų. Pripurškiau dujų, nes jis veržėsi pas mane per balkoną. A: Čia jis iš savo balkono, ar kaip? B: Jis iš savo balkono pas mane į balkoną lenda, taip. A: O tai dabar ir vėl jis bando ten patekti pas jus? : Dabar jis, kaip apipurškiau dingo. A: O tai jūs norit dabar rašyt pareiškimą? B: Taip, noriu. A: Prieš tai nerašėte? B: Daugybę esu prirašius. A: Ne, ne, šiandien, sakot kaip kvietėt. B: Šiandien ne, ne, nerašiau. A: Mhm, o tas kaimynas, jisai, nu žinot kelinta, bute ten gyvena, ar ne? B: Taip, taip, penktame aukšte, 105 jeigu neklystu butas. A: Mhm, o medikų nereikia? B: Ne, ne tikrai ne. A: Jūsų vardas, pavardė? B: E. M.. A: Čia prieš kiek laiko bandė patekti į butą? B: Čia prieš, dabar prieš 5 minutes. Kol jums paskambinau. A: Mhm, jis ten neblaivus yra? B: Greičiausiai taip, nes čia jau šiandien visą dieną, kaip girdžiu ir muziką ir triukšmas ir taip toliau. A: Gerai informuojame tada pareigūnus, laukite. B: Gerai, dėkui. A: Mhm, prašau, viso geriausio.

Perklausius antrąjį garso įrašą nustatyta, kad kalbasi 2 asmenys, t. y. dvi moterys. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja, žymima – A, skambinanti moteris, žymima – B:A: 112B: Aš ką tik jums skambinau, dabar jis tikrai lipa pas mane į balkoną, daužo čia viską. Aš labai bijau. (Fone girdisi šaukimas. Vyriškas balsas.)A: Kaunas, (duomenys neskelbtini)?B: Taip, taip, jo. Jis daužo dabar viską ten. Aš labai bijau. A: Nu aš matau kad jūs ką tik pranešėte. O jūs ten vaikų yra? B: Ne, tiktai šuniukas. A: O jūs viena namuose? B: Viena, jo. A: Supratau, E. M. čia būsit? B: Taip, jo, aha. A: (duomenys neskelbtini) taip? Durų kodas (duomenys neskelbtini) penktas aukštas. B: Jo, gal man išeit į aukštą ar kaip, aš nežinau. A: Išeikit, kad būtumėt saugi tada, gerai, už durų, tada nieko neatsitiks, gerai? B: Gerai. A: Laukite tada laiptinėje, gerai. B: Mhm. A: Mhm, iki (b. l. 68-69).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas, įrodymai

BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Svarbu ir tai, jog šios veikos esmė – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Be to, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Kaltinamasis D. M. kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos prisipažino. Teisme jis parodė, kad susipyko su kaimyne ir išmetė džiovyklę iš balkono, turėjo tikslą įbauginti nukentėjusiąją, kad jo bijotų. Veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus. Kaltinamajam buvo nustatytas 2,63 promilių neblaivumas. Posėdžio metu D. M. pripažino, kad nukentėjusioji galėjo išsigąsti jo daromų veiksmų. Liudytojų Aurimo Skirmanto, Mindaugo Adomavičiaus, Gražvydo Mazur, J. K., G. K. ir nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad D. M. bandė lipti į nukentėjusiosios butą per balkoną, o nukentėjusiajai išėjus į lauką metė į ja skalbinių džiovyklę. Nukentėjusiosios parodymai ir 2019 m. liepos 18 d. bei 2019 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokolai patvirtina, jog nukentėjusioji buvo išsigandusi, nerimavo dėl savo saugumo. Iš 2019 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo taip pat matyti, kaip iš balkono yra išmesta džiovyklė. Džiovyklė mesta į nukentėjusiąją jau atvykus policijos pareigūnams.

Kaip ir minėta, pagal BK 145 straipsnį baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik realūs (ne tariami) grasinimai. Pagal teismų praktiką pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-553-942/2015, 2K-172-788/2017 ir kt.). Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nors grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-12/2011, 2K-94/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017, Nr. 2K-96-489/2018, 2K-131-1073/2018, 2K-203-489/2018 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007). Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi, tą patvirtino apklausti liudytojai, skambučiai bendrajam pagalbos centrui. Vien tai, kad nukentėjusiajai buvo rekomenduota laukti atvykstančių pareigūnų bendro naudojimo patalpose, o ne savo namuose rodo, kad ji buvo išsigandusi, pasimetusi ir nežinojo kaip elgtis. Be to, kaltinamojo veika buvo intensyvi, tęsėsi pakankamai ilgą laiką. Bylos duomenimis nustatyta, kad jis ne tik išsakė grasinimus žodžiais, bet ir veržėsi į nukentėjusiosios privačią teritoriją, sugadino lenteles balkone, atvykus policjos pareigūnams metė į nukentėjusiąją per balkoną skalbinių džiovyklę, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tai nebuvo nevykęs pokštas ar vien tik pykčio priepuolis, ar tiesiog išsprūdę žodžiai. Vien tai, kad į nukentėjusiąją buvo metamas daiktas, dėl ko galėjo būti sutrikdyta pastarosios sveikata, leidžia pagrįstai manyti, jog D. M. ateityje gali įvykdyti ketinimus.

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis D. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra.

D. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad kaltinamasis D. M. suprato, jog grasina nužudyti nukentėjusiąją E. M., kai nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, to siekė ir norėjo taip veikti, todėl teismas laiko, kad jis padarė nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia.

Dėl bausmės skyrimo

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę D. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams, veikdamas tyčia, nusikaltimas yra baigtas, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Vertinant D. M. asmenybę, pažymėtina, kad jis jau teistas už smurtinę nusikalstamą veiką, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, baustas administracine tvarka, teismo psichiatrinės ekspertizės skirti netikslinga, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, jog nusikaltimų darymas yra dėsninga D. M. gyvenimo būdo išraiška. Teismas sprendžia, kad siekiant sulaikyti D. M. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis skaičiuotinas nuo vidurkio iki maksimumo.

Kadangi kaltinamasis D. M. savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis yra neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių, todėl bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, į bausmę įskaitytinas laikas atliktas pagal ankstesnį nuosprendį.

Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas – 2 paros.

Ikiteisminio tyrimo metu D. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Nukentėjusioji prašo priteisti 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 210 eurų turtinei žalai atlyginti. Turtinė žala grindžiama prekių (paslaugų) prikimo-pardavimo kvitu, kuriame nurodyta, kad statybos darbai kainavo 250 eurų (1 t., b. l. 40). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad į statybos darbus įeina ir anksčiau išdaužto stiklo pakeitimas, kuris kainavo 40 eurų, todėl neturtinei žalai atlyginti yra reikalinga 210 eurų suma.

Tačiau BPK tvarka nagrinėjami ieškiniai dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam neinkriminuota aplinkybės, kad buvo sulaužytos lentelės, neikriminuota nusikalstama veika dėl turto sugadinimo, todėl akivaizdu, kad ši žala padaryta ne nagrinėjamu nusikaltimu, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, išaiškinant, jog toks ginčas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Byla teisme nagrinėjama tik pareikšto kaltinimo ribose.

Neturtinė žala grindžiama tuo, kad nukentėjusioji E. M. dėl D. M. padarytos nusikalstamos veikos patyrė gilų emocinį šoką, dvasinį diskomfortą bei nervinį sukrėtimą. Jaučiasi nesaugi. Dėl išgyvenimų turėjo gerti stipresnius raminamuosius vaistus, pasikeitė gyvenimo būdas – negali normaliai miegoti naktimis, persekioja baimė, turėjo persikraustyti į kitą miestą.

Įvertinęs visus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Byloje nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusiajai buvo pagrasinta ją nužudyti ir nukentėjusioji turėjo realų pagrindą tikėti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas. Dėl tokių veiksmų nukentėjusioji iš tiesų galėjo jausti baimę, nerimą, galėjo sutrikti miegas. Tačiau, vertindamas neigiamų dvasinių išgyvenimų pobūdį ir ilgalaikiškumą, teismas taip pat atsižvelgia ir įvertina tai, kad nukentėjusioji vėliau persikėlė į kitą miestą. Gyvenant kitame mieste nukentėjusioji jaučiasi saugiai, ji gali ramiai išsimiegoti, jai nebėra reikalingi raminamieji. Šios aplinkybės teismui leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog dėl nusikalstamos veikos patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai nebuvo ilgalaikiai, nėra įrodymų, kad būtų išliekamieji reiškiniai.

Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas tyčinis, nesunkus, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, yra jaunas ir ateityje galėtų dirbti, teismo vertinimu, dėl nusikaltimo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti nukentėjusiajai priteistina 500 eurų dydžio suma.

Dokumentai – kompaktiniais diskai su vaizdo kameros įrašu ir garso įrašu (1 t., b. l. 67, 71), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297–299 straipsniais, 301–305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir D. M. skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ir 65 straipsnio 2 dalimi, prie griežčiausios Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmės ir 34 MGL (1280,44 Eur) dydžio baudos bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose ir 34 MGL, tai yra 1280,44 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų 44 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti 2 (dvi) dienas jo išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. liepos 6 d. 21.34 iki 2019 m. liepos 8 d. 13.15 val., jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Į bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios E. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiosios E. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. M. nukentėjusiajai E. M. 500 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

D. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

Dokumentus – kompaktinius diskus – esančius byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.