Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), išsituokusi, turinti negalią, administracine tvarka nebausta, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. S. pagrobė svetimą turtą bei neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o būtent 2023 m. liepos 19 d. laikotarpyje nuo 11.30 val. iki 12.00 val. būdama Mažeikiuose, Žemaitijos g. 20, prekybos centro „Maxima“, bendrojo naudojimo tualete rado mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 14 Purple“, 128 GB, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), priklausantį D. T. ir kartu pastarosios vardu išduotą banko AB „Swedbank“ bekontaktę mokėjimo kortelę „Debit“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įdėta į plastikinį telefono dėklą ir jų negrąžino savininkei, tokiu būdu pagrobė svetimą D. T. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 14 Purple“, 128 GB, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 899 eurų, tuo padarydama D. T. bendrą 899 eurų turtinę žalą, bei neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.

Be to, I. S. neteisėtai prisijungusi prie informacinės sistemos, neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2023 m. liepos 19 d. apie 18.50 val., Naujojoje Akmenėje, V. Kudirkos g. 18, prekybos centre „Maxima“, pasinaudodama D. T. vardu išduota AB „Swedbank“ banko bekontakte mokėjimo kortele „Debit“ Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, įdėjo banko kortelę į parduotuvėje esantį mokėjimo kortelių skaitytuvą ir identifikavusi save kaip teisėtą duomenų naudotoją, atsiskaitė už 13,67 Eur vertės prekes. Tęsdama nusikalstamą veiką 2023 m. liepos 19 d. apie 18.51 val., Naujojoje Akmenėje, V. Kudirkos g. 18, prekybos centre „Maxima“, esančioje parduotuvėje „Hipika“ pasinaudodama D. T. vardu išduota AB „Swedbank“ banko bekontakte mokėjimo kortele „Debit“ Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, įdėjo banko kortelę į parduotuvėje esantį mokėjimo kortelių skaitytuvą ir identifikavusi save kaip teisėtą duomenų naudotoją, atsiskaitė už 23,98 Eur vertės prekes, tokiu būdu ji neteisėtai prisijungusi prie informacinės sistemos pažeidė jos apsaugos priemones ir neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinėms operacijoms inicijuoti.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šias I. S. padarytas veikas yra numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamosios I. S. kaltė padarius veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

- 2023 m. liepos 31 d. prekybos įmonės UAB „Maxima LT“ regiono apsaugos vadovo A. P. pateiktais parduotuvės „Maxima“, esančios Naujojoje Akmenėje, V. Kudirkos g. 18, saugumo vaizdo kamerų vaizdo įrašais, kuriuose matyti, kaip įtariamoji I. S. praeina pro prekybos centro kasas ir banko kortele atsiskaito už prekes. Kitame vaizdo įraše matyti, kaip ji užeina į parduotuvę „Hipika“;

- 2023 m. rugsėjo 1 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad iš J. R. pareikalauta atiduoti AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, kuri priklauso D. T.. J. R., pateikė AB „Swedbank debit“ banko mokėjimo kortelę, kuri yra perpus perkirpta. Banko mokėjimo kortelė išduota D. T. vardu, kortelės numeris (duomenys neskelbtini), kortelė galioja iki 10/25;

- 2023 m. spalio 11 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta banko kortelė, kuri yra perkirpta pusiau. Banko kortelės priekyje dešiniajame šoniniame kampe yra užrašas AB „Swedbank“, banko kortelės dešiniajame kampe, apačioje yra užrašas „debit“. Kortelė šviesiai rožinės - elektrinės spalvos. Apvertus kitą kortelės pusę, viršuje matomas kortelės numeris „(duomenys neskelbtini)“, apačioje po kortelės numeriu yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Toliau apžiūrint kortelę matyti kortelės galiojimo data „10/25“, bei CVC kodas „769“. Kortelės dešiniajame kampe sidabriniame fone matomas užrašas „debit“. Kortelės apačioje baltomis mažomis raidėmis matomas užrašas „Swedbank: Lithuania, tel. +370 5 268 4444“. Pridėta foto lentelė.

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vagystė – svetimo turto pagrobimas. Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015).

Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012).

BK 215 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris neteisėtai inicijavo finansines operacijas, panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Informacinė sistema sudaryta tokiu būdu, kad ji priima komandą ir įvykdo operaciją, jei yra tinkamai surinkti sąskaitų turėtojų identifikaciniai kodai. Jei kodą surenka ir komandą duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų, jis pateikia operacinei sistemai save, kaip kitą asmenį, turintį tokią teisę, ir tokiu būdu suklaidina elektroninę sistemą. Prisijungimas prie elektroninės informacinės sistemos be teisėto pagrindo ir leidimo pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 198¹ straipsnio1 dalį. Informacinė sistema (nusikaltimo dalykas) - techninių ir programinių priemonių visuma, naudojama informacijai kurti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektroniniu būdu. Šio nusikaltimo (BK 198¹ straipsnis) objektas - informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų saugumas (konfidencialumas). Tuo tarpu BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektas - elektroninių mokėjimo priemonių naudojimo ir disponavimo tvarka. BK 198¹ straipsnyje numatytu nusikaltimu pažeidžiamos informacinių sistemų savininkų bei teisėtų naudotojų interesas šiomis sistemomis naudotis konfidencialiai, taip pat konfidencialiai disponuoti elektroniniais duomenimis.

Pagal BK 198¹ straipsnį atsakomybę užtraukia neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (be savininko ar teisėto valdytojo leidimo), prisijungimas pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Pažymėtina, kad prisijungimas pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones bus ne tik tuomet, kai įsibrovimas yra techninio pobūdžio (panaudojant specialius įrenginius, kompiuterines programas), bet ir kai sistema yra pažeidžiama naudojant ne savo slaptažodį, prisistatant kitu vartotoju ir naudojant svetimus kodus (procedūrinis pažeidimas). Ir vienu, ir kitu atveju asmuo neteisėtai prisijungia prie elektroninės informacinės sistemos pažeisdamas jos apsaugos priemones.

Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko.

Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Taigi, tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus).

Byloje nustatyta bei kaltinimas kaltinamajai I. S. pareikštas, jog ji 2023 m. liepos 19 d. apie 18.50 val., Naujojoje Akmenėje, V. Kudirkos g. 18, prekybos centre „Maxima“, pasinaudodama D. T. vardu išduota AB „Swedbank“ banko bekontakte mokėjimo kortele „Debit“ Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, įdėjo banko kortelę į parduotuvėje esantį mokėjimo kortelių skaitytuvą ir identifikavusi save kaip teisėtą duomenų naudotoją, atsiskaitė už 13,67 Eur vertės prekes. Taip pat ji 2023 m. liepos 19 d. apie 18.51 val., Naujojoje Akmenėje, V. Kudirkos g. 18, prekybos centre „Maxima“, esančioje parduotuvėje „Hipika“ pasinaudodama D. T. vardu išduota AB „Swedbank“ banko bekontakte mokėjimo kortele „Debit“ Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, įdėjo banko kortelę į parduotuvėje esantį mokėjimo kortelių skaitytuvą ir identifikavusi save kaip teisėtą duomenų naudotoją, atsiskaitė už 23,98 Eur vertės prekes. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog I. S. įvykdė tęstines veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, todėl netoleruotina, jog identiškos veikos kvalifikuotos kaip atskiros veikos, todėl teismas šias atskirai kvalifikuotas veikas sujungia į tęstinę veiką.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamosios I. S. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jos įvykdytas nusikalstamas veikas, kadangi ji viešajame tualete radusi mobilaus ryšio telefoną su banko kortele, juos pasisavino ir negrąžino nukentėjusiajai, tokiu būdu užvaldė nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną bei elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent banko kortelę, kurią vėliau du kartus panaudojo atsiskaitymui parduotuvėse už įvairiais prekes, taip pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, įdėjo banko kortelę į parduotuvėje esantį mokėjimo kortelių skaitytuvą ir identifikavusi save kaip teisėtą duomenų naudotoją neteisėtai prisijungusi prie informacinės sistemos pažeidė jos apsaugos priemones ir neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinėms operacijoms inicijuoti.

Bylos aplinkybės yra aiškios, I. S. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – ji kaltę pripažino visiškai bei jos kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. pareiškimu, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios D. T., liudytojos J. R. parodymais, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, daiktų apžiūros protokolais, vaizdo įrašais bei foto lentelėmis, taip pat kita byloje esančia medžiaga.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 178 straipsnio 1 dalies, 198¹ straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2023 m. spalio 10 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji I. S. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko.

Kaltinamosios I. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad ji prisipažino padariusi minėtas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, savo noru atlygino padarytą žalą bei atsiprašė nukentėjusios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 2 dalis). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajai I. S. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją: padaryti du nesunkūs nusikaltimai, numatyti BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei du apysunkiai nusikaltimai, numatyti BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis), visos veikos baigtos, į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamosios asmenybę – anksčiau teismo neteista, administracine tvarka nebausta, išsituokusi, turinti negalią bei sveikatos sutrikimų, UAB Akmenės sveikatos centro psichikos centro įskaitoje dėl pasikartojančio depresijos sutrikimo, vidutinio sunkumo epizodo.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 178 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas paskiriant minėtų straipsnių sankcijose numatytą vieną iš griežčiausių bausmės rūšių – areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir skirtina subendrinta bausmė – areštas.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, I. S. paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal LAT išaiškinimą, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).

Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jog veikos padarytos dėl lengvabūdiškumo bei spontaniškumo, duomenis apibūdinančius kaltinamąją, jog ji anksčiau teismo neteista, administracine tvarka nebausta, yra garbaus amžiaus (73 metai), turinti negalią bei sveikatos sutrikimų, savo noru visiškai atlygino padarytą žalą bei atsiprašė nukentėjusios, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 6 ir 8 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas I. S. atidėtinas, atsižvelgiant į jos amžių bei sveikatos būklę, neskiriant intensyvios priežiūros.

I. S. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 339 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus: mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 14, Purple“, kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas nukentėjusiajai D. T., vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu paliktinas grąžintas teisėtai savininkei - nukentėjusiajai D. T.; AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė, išduota D. T. vardu, kuri yra netinkama naudoti (perkirpta), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu sunaikintina, naikinimo darbus pavedant atlikti Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui; D. T. AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašas, esantis baudžiamojoje byloje, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktinas baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 15 (penkiolika) parų arešto.

I. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 20 (dvidešimt) parų arešto.

I. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

I. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. S. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 6 ir 8 punktais I. S. paskirtos 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią I. S. skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

I. S. privalo atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo I. S. kardomosios priemonės neskirti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 14, Purple“, kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas nukentėjusiajai D. T., palikti grąžintą teisėtai savininkei - nukentėjusiajai D. T.;

- AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, išduotą D. T. vardu, kuri yra netinkama naudoti (perkirpta), sunaikinti, naikinimo darbus pavedant atlikti Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui;

- D. T. AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašą palikti saugoti baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti I. S..

Išaiškinti I. S., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.