- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- e2YT-3156-793/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00537-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Pareiškėjas
- H. V., K. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonė „Registrų centas“, Klaipėdos miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų H. V. ir K. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonė „Registrų centas“, Klaipėdos miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami: nustatyti faktą, jog K. M. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/2 dalį 1227,66 kv. m. bendro ploto Pastato - Gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); nustatyti faktą, jog H. V. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/2 dalį 1227,66 kv. m. bendro ploto Pastato - Gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 1976 m. birželio 1 d. Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) (tuo metu – (duomenys neskelbtini)) tarybiniam ūkiui Klaipėdos rajono valstybinė statybos – architektūros inspekcija išdavė leidimą Nr. 18 ūkio būdu pagal tipinį projektą Nr. 249-2Ti-64 vykdyti motininių kiaulių kiaulidės, esančios Klaipėdos rajone (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio (duomenys neskelbtini) gamybiniame centre, statybą. Šis statinys buvo pastatytas ir valstybinės komisijos priimtas naudoti 1977 m. gruodžio 30 d. Po 1989 m. balandžio 27 d. kiaulidžių komplekso statiniai buvo nurašyti ir pradėti nuomoti privatiems asmenims, vėliau nurašyti kiaulidžių komplekso statiniai parduoti tuometiniams nuomininkams kaip statybinės medžiagos nusigriovimui, o pirkėjai turėjo perimti vykdymą dalyje dėl perduotų statinių nugriovimo. Tokiu būdu vienas iš minėto kiaulidžių komplekso statinių, t. y. pastatas Nr. 3 1992 m. lapkritį perimtas K. M. individualios įmonės „G.“, atstovaujamos K. M., ir H. V.. Už šį objektą (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 189000,00 talonų. Minėti statiniai liko asmenų, kurie 1992 m. lapkritį juos perėmė nusigriovimui (kaip statybines medžiagas), žinioje. Nors buvusio kiaulidžių komplekso statiniai nebuvo suformuoti ir įregistruoti kaip nekilnojamojo turto objektai, pastatus perėmę asmenys neįgijo nuosavybės teisės į juos kaip nekilnojamuosius daiktus (įgijo nuosavybės teisę į statybines medžiagas po nugriovimo), jie šiuos pastatus remontavo, prižiūrėjo, rūpinosi jų išlaikymu, patys vykdė veiklą, nuomodavo patalpas juose kitiems asmenims ir pan. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) valstybinis ūkis kaip juridinis asmuo baigė savo veiklą ir (duomenys neskelbtini) buvo išregistruotas. Tokiu būdu kiaulidžių komplekso statinius iš (duomenys neskelbtini) perėmę asmenys tapo teisėtais šių statinių valdytojais.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo teismo pareiškimo pagrįstumą spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus. Nurodė, kad pareiškėjų minimas Pastatas - Gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), stovi valstybinėje žemėje, tačiau atskiras žemės sklypas šio pastato eksploatacijai nėra suformuotas, tačiau norint įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą pastato eksploatacijai, visų pirma privaloma pastatą valdyti nuosavybės teise. Priimtas teismo sprendimas nesukels Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos teisių ir pareigų, kadangi Pastatas - Gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), o mieste esančią žemę patikėjimo teise valdo Klaipėdos miesto savivaldybė. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neturi duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių Pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes apie Pastatą - Gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jai taip pat nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjų prašomą nustatyti juridinį faktą.
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Registrų centas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo teismo pareiškimą nagrinėti savo nuožiūra. Nurodė, kad nekilnojamojo turto registre (toliau ir Registras) pastatas – Gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), (toliau ir Pastatas) bei daiktinės teisės į jį neįregistruoti. Pastatas yra valstybinėje žemėje, žemės sklypas nesuformuotas ir Registre neįregistruotas. Į Registrų centro Klaipėdos filialą 2009 m. gruodžio 7 d. kreipėsi H. V., K. M., V. D. ir V. S. dėl Pastato ir nuosavybės teisių į jį registravimo, kurių prašymai buvo atmesti, nes pateikta Pastato kadastro duomenų byla neatitiko teisės aktų reikalavimų bei nepateikti dokumentai Pastato kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nuosavybės teisių įregistravimui Registre. 2010 m. gruodžio 14 d. į Registrų centro Klaipėdos filialą kreipėsi H. V. ir K. M. dėl Pastato kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą ir bendrosios dalinės nuosavybės teisių į jį po 1/2 dalį registravimo Registre. Kadastro tvarkytojas 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. (4.7.11)KS-405 atsisakė tenkinti K. M. prašymą, nes pateikti dokumentai nėra pakankamas pagrindas Pastato kadastro duomenų įrašymui į Kadastrą. Teritorinis registratorius 2010-12-29 sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1003 atsisakė tenkinti K. M. prašymą, nurodydamas, kad tik įregistravus nekilnojamąjį daiktą galimas nuosavybės teisių į jį registravimas. Kadastro tvarkytojas 2010-12-14 sprendimu Nr. (4.7.11)KS-404 atsisakė tenkinti H. V. prašymą, nes pateikti dokumentai nėra pakankamas pagrindas Pastato kadastro duomenų įrašymui į Kadastrą. Teritorinis registratorius 2010-12-29 sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1002 atsisakė tenkinti H. V. prašymą, nurodydamas, kad tik įregistravus nekilnojamąjį daiktą galimas nuosavybės teisių į jį registravimas. Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų komisija (toliau ir Komisija) 2011 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 42, išnagrinėjusi Pareiškėjų kartu su kitais asmenimis pateiktą skundą dėl Kadastro tvarkytojo 2010-12-14 sprendimo Nr. (4.7.11)KS-404 ir 2010-12-14 sprendimo Nr. (4.7.11)KS-405, Teritorinio registratoriaus 2010-12-29 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-1002 ir 2010-12-29 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-1003 bei kitų skundžiamų sprendimų, paliko juos galioti. Komisija be kita ko sprendė, kad Pastatas iš (duomenys neskelbtini) įsigytas nusigriovimui, t. y. kaip statybinės medžiagos; pareiškėjai įgijo tiek teisių ir pareigų kiek jų turėjo iš (duomenys neskelbtini) pastatus įgiję asmenys – K. M. individuali įmonė „G.“ ir H. V., todėl tenkinti pareiškėjų prašymus įrašyti Pastato kadastro duomenis į Kadastrą nėra teisinio pagrindo. 2009 metais kartu su pareiškėjais dėl Pastato ir nuosavybės teisių į jį registravimo kreipėsi V. D. ir V. S., tačiau šie asmenys į bylą neįtraukti. Valstybės įmonė „Registrų centas“ mano, kad spęstinas klausimas dėl šių asmenų įtraukimo į civilinės bylos nagrinėjimą.
4. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškėjų prašymą, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, jog yra pagrindas ir sąlygos konstatuoti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Nurodė, kad teritorijoje, kurioje yra pareiškime nurodytas pastatas nepriklausė Klaipėdos miesto savivaldybei, nurodytu adresu nuosavybės neturi, todėl Klaipėdos miesto savivaldybė neturi suinteresuotumo. Klaipėdos miesto savivaldybė nebuvo / nėra nei valstybinių ūkių (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)), nei sandorio metu buvusios valstybinės atstovaujamosios valdžios (šiuo atveju Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto) teisių ir pareigų perėmėjas. Klaipėdos miesto savivaldybė neturi jokių duomenų apie prašomo pripažinti pastato nuosavybės teises, nesiekia šio turto nuosavybės teises įgyti.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo teismo pareiškėjų H. V. ir K. M. pareiškimo pagal šiuo metu byloje esančius rašytinius įrodymus netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjų pareiškimas galėtų būti patenkintas, tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas aukščiau minėtas įstatymo nustatytas sąlygas. Duomenų apie pareiškėjų pareiškime nurodytą turtą ir jo valdymą neturi. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus pareiškime nurodytas pastatas, į kurią pareiškėjai ketina įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, yra 1975 metų statybos. Į bylą pateikti šio pastato duomenys patvirtina, kad šis pastatas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Statinys yra valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, kuri perduota Klaipėdos miesto savivaldybei. 1989 m. balandžio 27 d. potvarkiu Nr. 94 p buvo nuspręsta nugriauti minėtą pastatą ir jo užimtą žemę iki 1993 m. gruodžio 31 d. perduoti Klaipėdos miestui. Taigi susidariusioje teisinėje situacijoje dėl minėto pastato valdymo ar jo nugriovimo turėtų būti sprendžiama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės išdėstytą poziciją šioje civilinėje byloje. Pareiškėjai dėl minėto pastato valdymo turėtų pateikti papildomus rašytinius įrodymus, turimus nuo 2003 metų ir nurodyti kokie valstybės institucijų sprendimai papildomai buvo priimti dėl šio statinio.
6. Pareiškėjai, atsižvelgdami į suinteresuotų asmenų valstybės įmonės „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonės „Registrų centras“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir nurodytas aplinkybes pateikė į bylą papildomus įrodymus, nurodė, kad 2009 m. gruodžio 7 d. prašymais V. D. ir V. S. neprašė valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialo įregistruoti savo nuosavybės teisių konkrečiai į Pastatą - Gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisės įgijimo faktą pagal įgyjamąją senatį nagrinėjamoje byloje prašo nustatyti pareiškėjai. V. D. (netiesiogiai per savo sutuoktinio L. D. individualią statybos įmonę „P“) kartu su J. K. tokiu pačiu pagrindu (pagal atskirą aktą su (duomenys neskelbtini) perimtą kaip statybines medžiagas nusigriovimui) valdė kitą statinį - Gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2009 m. rugpjūčio 17 d. kadastrinių matavimų bylos plane buvo pažymėtas (duomenys neskelbtini) V. D. ir J. K. nuosavybės teisės įgijimo į šį pastatą pagal įgyjamąją senatį juridinis faktas buvo nustatytas Klaipėdos apylinkės teismo 2016 11 08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11286-991/2016. V. S. (netiesiogiai per V. S. individualią įmonę) tokiu pačiu pagrindu (pagal atskirą aktą su (duomenys neskelbtini) perimtą kaip statybines medžiagas nusigriovimui) valdė dar kitą statinį - Gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2009 m. rugpjūčio 17 d. kadastrinių matavimų bylos plane buvo pažymėtas (duomenys neskelbtini) Iš pradžių Klaipėdos apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6898-730/2009 buvo nustatytas buvusios V. S. sutuoktinės J. T. (ankstesnė pavardė – S.) nuosavybės teisės įgijimo į šį pastatą pagal įgyjamąją senatį juridinis faktas. Pareiškėjai kreipėsi į teismą nustatyti, jog jie ne 1992 m. lapkričio perdavimo – priėmimo akto pagrindu, o po sąžiningo ir daugiau nei dešimt metų trukusio valdymo įgyjamosios senaties pagrindu įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1227,66 kv. m bendro ploto Pastatą - Gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, 1992 m. lapkričio perdavimo – priėmimo akto turinys yra svarbus tik tiek, kiek nuo jo sudarymo momento yra pagrindas skaičiuoti besitęsiantį pareiškėjų pastato valdymą. Nei valstybė, nei Klaipėdos miesto savivaldybė niekuomet nepretendavo nei į minėtus kiaulidžių komplekso statinius (duomenys neskelbtini) (vėliau ir (duomenys neskelbtini)) gamybiniame centre, nei į žemę po šiais statiniais, ką patvirtino tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. sausio 29 d. atsiliepime išdėstyta pozicija, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės 2025 m. vasario 11 d. atsiliepime nurodytos aplinkybės. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog dėl valstybės įmonės „Turto bankas“ atsiliepime išdėstytų argumentų nėra jokio pagrindo netenkinti pareiškėjų prašymo. Priešingai, ir kartu su pareiškimu pateiktų įrodymų matyti, jog yra daugiau nei reikalinga rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad pareiškėjai sąžiningai 1992 m. lapkričio perdavimo – priėmimo akto pagrindu perėmė iš (duomenys neskelbtini) vieną iš kiaulidžių komplekso statinių – pastatą Nr. 3 ir sąžiningai jį valdė visą valdymo laiką.
7. Teismas 2025 m. sausio 21 d. nutartimi Lietuvos Respublikos Cilvilinio proceso kodekso 532 straipsnyje numatyta tvarka viešo paskelbimo būdu paskelbė pranešimą apie bylos nagrinėjimą, tačiau kiti tretieji asmenys atsiliepimų ar kitų dokumentų, nurodančių savo poziciją į bylą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
8. Valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas neginčijamas, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 533 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1976 balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) (tuo metu – (duomenys neskelbtini)) tarybiniam ūkiui Klaipėdos rajono valstybinė statybos – architektūros inspekcija išdavė leidimą Nr. 18 ūkio būdu pagal tipinį projektą Nr. 249-2Ti-64 vykdyti motininių kiaulių kiaulidės, esančios Klaipėdos rajone (duomenys neskelbtini) gamybiniame centre, statybą. Šis statinys buvo pastatytas ir valstybinės komisijos priimtas naudoti 1977 m. gruodžio 30 d. Nuo 1985 m. spalio iki 1986 m. rugsėjo buvo vykdoma viso kiaulidžių komplekso, esančio (duomenys neskelbtini) gamybiniame centre, rekonstrukcija. 1986 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės priėmimo komisijos aktu apie atidavimą užbaigto gamybinio objekto eksploatacijai kiaulidžių kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini) gamybiniame centre, po rekonstrukcijos buvo priimtas eksploatuoti. (duomenys neskelbtini) 1992 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 19 buvo nuspręsta kiaulidžių komplekso statinius parduoti tuometiniams nuomininkams kaip statybines medžiagas nusigriovimui, o pirkėjai turėjo perimti Lietuvos T. S. Respublikos Ministrų Tarybos 1989 m. balandžio 27 d. potvarkio Nr. 94p vykdymą dalyje dėl perduotų statinių nugriovimo. Tokiu būdu 1992 m. lapkričio perdavimo – priėmimo aktu K. M. individuali įmonė „G.“, atstovaujama direktoriaus K. M., ir H. V. iš (duomenys neskelbtini) nusigriovimui (kaip statybines medžiagas) perėmė vieną iš minėto kiaulidžių komplekso statinių t. y. pastatą Nr. 3. Už šį objektą (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 189000,00 talonų. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išrašą apie (duomenys neskelbtini), šis juridinis asmuo baigė savo veiklą ir (duomenys neskelbtini) buvo išregistruotas iš tuometinio Lietuvos įmonių registro. Pareiškėjai nurodo, kad 1992 m. lapkričio perdavimo – priėmimo aktu įgytu turtu rūpinosi, vykdė veiklą per K. M. individualią įmonę „G.“.
10. Pareiškėjai K. M. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir H. V. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) 2009 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymus VĮ „Registrų centras“, Klaipėdos filialą dėl nuosavybės teisės į pastatą – Gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir pastatas), įregistravimo ir dėl minėto pastato kadastro duomenų registravimą į nekilnojamojo turto kadastrą.
11. VĮ „Registrų centras“, Klaipėdos filialas 2009 m. gruodžio 14 d. Sprendimais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė pareiškėjų prašymus dėl pastato kadastro duomenų registravimą į nekilnojamojo turto kadastrą, nes pareiškėjų pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitiko Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimų, t. y. kadastro duomenų byla sudaryta nesilaikant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių - neteisingai užpildyta 1A forma - neteisingai nurodyti statybos pabaigos metai, nurodyta kad yra vandentiekis bei kanalizacija, o brėžiniuose nepažymėta santechninė įranga, įkainojimo formoje nurodytas neteisingas vietovės pataisos koeficientas, dėl to neteisingai atliktas pastato įkainojimas. VĮ „Registrų centras“, Klaipėdos filialas 2009 m. gruodžio 21 d. Sprendimais dėl daiktinių teisių registravimo nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė pareiškėjų prašymus dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą registravimo, nes priimtas 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą.
12. 2010 m. spalio 14 d. pareiškėjai K. M. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir H. V. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) pakartotinai kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, Klaipėdos filialą dėl Pastato kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir bendrosios dalinės nuosavybės teisių į jį po 1/2 dalį registravimo Nekilnojamojo turto registre. VĮ „Registrų centras“, Klaipėdos filialas 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimais Nr. (4.7.11)KS-404, Nr. (4.7.11)KS-405 atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymus dėl Pastato kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes pareiškėjų pateikti dokumentai nėra pakankamas pagrindas Pastato kadastro duomenų įrašymui į Kadastrą, pareiškėjų pateiktas 1992 m. lapkričio perdavimo – priėmimo aktas negali būti pagrindas nekilnojamojo turto įregistravimui. VĮ „Registrų centras“, Klaipėdos filialas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimais Nr. (4.6.10.)RS-1002, Nr. (4.6.10.)RS-1003 atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių į pastatą po 1/2 dalį registravimo nurodydamas, kad tik įregistravus nekilnojamąjį daiktą galimas nuosavybės teisių į jį registravimas.
13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. M. individuali įmonė “G.” ir H. V. bendrai tvarkė ir valdė pastatą, bendrai prisidėjo prie jo pertvarkymo, gerinimo, išlaikymo. Iki 1995 m. gruodžio 31 d. veikla perimtame pastate daugiausia buvo vykdoma per K. M. individualią įmonę „G.“, kurios savininku buvo K. M.. Nuo 1990 m. pastatas buvo eksploatuojamas kaip saugomas garažas automobiliams laikyti. Pareiškėjai į bylą pateikė pavyzdinę sutartį, kurios data - 1992 m. gruodžio 1 d. su Lietuvos jūrų laivininkyste. 1993 m. kovo 1 d. telekomunikacinių paslaugų sutartimi Nr. 67-6113111 į Pastatą buvo įvesta telefono linija. Pastate buvo pradėtos įrenginėti atskiros patalpos, įrengta aikštelė automobiliams, privažiavimai prie pastato ir pan. (1994 m. rugpjūčio 5 d. prekių gabenimo važtaraštis Nr. 497157, 1995 m. balandžio 4 d. prekių gabenimo važtaraštis Nr. 03050062). Pastate suformuotos patalpos būdavo perduodamos naudotis tretiesiems asmenims panaudos arba nuomos pagrindais (1994 m. sausio 15 d. nuomos sutartis su UAB „L.“). Pagal 1996 m. sausio 10 d. UAB “Ū.” akcininkų susirinkimo protokolą ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija apie UAB „Ū.“ nustatyta, kad nuo 1996 m. sausio 10 d. K. M. individualios įmonės „G.“ teisėtai valdytos pastato idealiosios dalies valdymą perėmė uždaroji akcinė bendrovė „Ū.“, kurios akcininkais buvo K. M. ir jo sutuoktinė V. M., tokiu būdu nuo 1996 m. sausio 1 d. pastato teisėtu valdytoju kartu su H. V. tapo UAB „Ū“. UAB „Ū“ pastate vykdė drabužių siuvimo veiklą. Patalpos Pastate buvo nuomojamos. H. V. 2012 m. rugsėjo 14 d. sudarė sutartį Nr. 120917 su V. G. individualia įmone dėl apsaugos signalizacijos įrengimo. 2017 m. UAB „Ū.“ baigus vykdyti veiklą, Pastato dalies valdymą asmeniškai perėmė K. M.. Jis 2018 m. balandžio 26 d. sudarė trišalį susitarimą dėl atsiskaitymo už elektros energiją pagal tiekimo klientui sutartį Nr. 606575-53512/180203 su AB „E.“, UAB „E.“ 2019 m. gruodžio 16 d. sudarė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 87152162178. Nuo 2018 m. pradžios K. M. taip pat pradėjo tiesiogiai tretiesiems asmenims nuomoti arba suteikti panaudai patalpas, kurias anksčiau nuomodavo arba suteikdavo panaudai uždaroji akcinė bendrovė „Ū“. H. V. pratęsinėjo anksčiau sudarytas patalpų panaudos sutartis, toliau rūpinosi pastato apsauga. Pareiškėjai apmokėjo dėl Pastatui teikiamų paslaugų išrašomas PVM sąskaitas faktūras.
14. Vadovaujantis CPK 532 straipsnio reikalavimais, 2024 m. gegužės 17 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. paskelbus pranešimą apie bylos nagrinėjimą, kiti suinteresuoti asmenys į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė, iki rašytinio teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas pareiškėjų valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.
15. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.
16. CK 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.69 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.).
18. Nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68-4.71 straipsniai).
19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į pareiškime aptariamą statinį (1227,66 kv. m bendro ploto Pastatą - Gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai būtų įgiję vienu iš įstatyme (CK 4.47 straipsnis) įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Bylos duomenimis nustatyta, kad Pastatą K. M. individuali įmonė „G.“ ir H. V. kartu perėmė iš (duomenys neskelbtini) kaip statybines medžiagas 1992 m. lapkričio perdavimo – priėmimo akto pagrindu už 189000,00 talonų, taip pat perimant iš (duomenys neskelbtini) įsipareigojimą iki 1993 m. gruodžio 31 d. nugriauti Pastatą ir atlaisvinti Klaipėdos miestui išskirtą žemę.
20. Pareiškėjai įpareigojimo nugriauti Pastatą neįgyvendino, nes tuo metu sparčiai keičiantis Lietuvos valstybės santvarkai nebeliko poreikio jokiai statybai reikalingos žemės ir nebeliko institucijų, kurios buvo atsakingos už Lietuvos T. S. Respublikos Ministrų Tarybos 1989 m. balandžio 27 d. potvarkio Nr. 94p, kuriuo nuspręsta atlaisvinti žemę įgyvendinimą. Pareiškėjai patvirtina, kad nei valstybė, nei Klaipėdos miesto savivaldybė niekuomet nepretendavo nei į Pastatą ar kitus kiaulidžių komplekso statinius ar į žemę po šiais statiniais. Pareiškėjų nurodytas aplinkybes į bylą pateiktais atsiliepimais patvirtino suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Klaipėdos miesto savivaldybė.
21. Pareiškėjų teigimu kiti buvusio kiaulidžių komplekso statiniai analogišku būdu (nusigriovimui kaip statybinės medžiagos) buvo perduoti kitiems privatiems asmenims (tuometiniams nuomininkams). Šią pareiškėjų aplinkybę patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, kad teismas nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktus: į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) - Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 2-14103-328/2012; į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) – Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11286-991/2016; į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) – Klaipėdos apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6898-730/2009, Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-250-563/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1374-163/2015 ir Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-250-980/2015; į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) – Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 2-1754-637/2014.
22. Iš šio sprendimo 13 punkto matyti, kad pareiškėjai, per juridinius asmenis (K. M. individualią įmonę ir UAB „Ū.“) arba asmeniškai sąžiningai valdė Pastatą nuo jo perėmimo momento 1992 m. lapkritį t. y. daugiau nei trisdešimt dvejus metus. Pareiškėjai Pastate įvedė komunikacijų linijas, vykdė statybos darbus, rūpinosi Pastato apsauga, komunalinių aptarnavimų teikimu, vykdė komercinę veiklą, sudarinėjo sutartis dėl Pastato patalpų nuomos tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, kurios pagrįstos pareiškėjų pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai Pastatu rūpinosi, tvarkė, prižiūrėjo, saugojo, naudojo ir sąžiningai bei nepertraukiamai valdė ir valdo iki šiol.
23. Byloje nenustatyta, kad Pastatas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, byloje nėra duomenų, jog viešame registre Pastatas įregistruotas kitų asmenų vardu, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai būtų atsisakę valdymo, ar kad Pastatą būtų užvaldęs kas nors kitas.
24. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys nereiškė pretenzijų dėl Pastato nuosavybės teisės. Byloje taip pat nebuvo gauta prieštaravimų iš kitų asmenų. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai elgėsi kaip daikto savininkai – Pastatą nepertraukiamai kaip savą valdė daugiau kaip trisdešimt du metus. Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).
25. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog yra visos būtinosios sąlygos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, todėl pareiškėjų prašymas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės į aptariamus pastatus įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (CK 4.68 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 270, 279, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/2 dalį 1227,66 kv. m. bendro ploto Pastato - Gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas H. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/2 dalį 1227,66 kv. m. bendro ploto Pastato - Gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.