Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. S., atsakovo atstovei advokatei V. K., trečiajam asmeniui D. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams R. J. ir L. M. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nuolatinės globos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo D. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti (pvz., jie yra alkoholikai, narkomanai, nuteisti už nusikaltimą ir pan.), kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017; ir kt.). Tokio pobūdžio bylose teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnametės T. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovė R. J. ir atsakovas L. M.. 2022 m. spalio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eS2-6824-305/2022, buvo leista paimti T. M. iš jos motinos R. J. ir tėvo L. M., konstatavus, kad šeimai nuo 2020 m. birželio 10 d. Vilkaviškio socialinės pagalbos centre buvo taikytas atvejo vadybos procesas ir teiktos socialinių įgūdžių ugdymo bei palaikymo paslaugos (pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimas buvo atliktas gavus informaciją, kad R. J. laukiasi kūdikio ir galima socialinių įgūdžių stoka). Šio proceso metu buvo nustatyta, kad tėvams trūksta socialinių įgūdžių, kaip tinkamai rūpintis vaiku ir jį prižiūrėti; motinai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; tėvui diagnozuota (duomenys neskelbtini)a; R. J. ir L. M. dėl sveikatos būklės gali tik iš dalies rūpintis vaiku ir jiems būtina pagalba. Vilkaviškio socialinės pagalbos centro 2022 m. vasario 10 d. rašte fiksuota informacija, kad R. J. ir L. M. nesuvokia pateikiamos informacijos, negeba savarankiškai pakartoti ugdytų higienos, švaros ir tvarkos palaikymo, maisto gamybos įgūdžių. Jie negeba dukrai užtikrinti švarios ir tvarkingos aplinkos. T. M. drabužiai, vaikštynės užvalkalas dažnai būna nešvarūs, lovytė pilna trupinių, dulkių, kartais šeimos namuose būna šalta, krosnis būna nepakurta. Konsultacijų metu tik su socialinio darbuotojo ir socialinio darbuotojo padėjėjo pagalba R. J. ir L. M. užtikrina bazinius dukros poreikius, tačiau sekančios konsultacijos metu teigiamų pokyčių nebūna. R. J. ir L. M. negeba savarankiškai lavinti dukros, ją mankštinti, mokyti vaikščioti. R. J. ir L. M. negeba savarankiškai užtikrinti tinkamos dukros mitybos, nesuvokia, kada reikia maitinti dukrą, kokie yra taisyklingos mitybos principai. R. J. ir L. M. negeba savarankiškai užtikrinti tinkamos dukros sveikatos priežiūros, laiku nenuvyksta į paskirtas konsultacijas, mankštas. R. J. ir L. M. dažnai tarpusavyje konfliktuoja, konfliktų metu R. J. ištinka panikos, pykčio priepuoliai. R. J. jai paskirtus gydytojo psichiatro medikamentus vartoja ne pagal gydytojų rekomendacijas, kartais vaistų iš vis nevartoja. Konsultacijų metu L. M. neadekvačiai reaguoja į situacijas, kaltina darbuotojus nebūtais dalykais, kalba pakeltu balso tonu, nesuvokia savo netinkamo elgesio pasekmių, gydytojo neurologo paskirtus medikamentus galimai vartoja nereguliariai. R. J. ir L. M. negeba tinkamai paskirstyti ir panaudoti gaunamų pajamų, ne visada užtikrina, kad namuose būtų dukros sveikatos priežiūrai reikiami medikamentai, maisto produktai.

2022 m. vasario 11 d. buvo atliktas nepilnametės T. M. situacijos vertinimas, kurio metu buvo nustatytas didelės rizikos veiksnys, lemiantis vaiko apsaugos poreikio nustatymą, rizikos veiksnys buvo nustatytas abiem vaiko tėvams, nustatytas jaunesniam nei 3 metų amžiaus vaikui, o apsaugos veiksnių nenustatyta: R. J. ir L. M. ypatingai trūksta tėvystės ir socialinių įgūdžių, jie dėl sveikatos būklės nėra pajėgūs savarankiškai rūpintis vaiku, užtikrinti jo teises ir teisėtus interesus, nemoka sukurti dukrai fiziškai ir emociškai saugios aplinkos, tėvai nepriima teikiamų paslaugų, negeba keisti gyvenimo būdo, nesiekia teigimų pokyčių šeimoje, nebendradarbiauja su specialistais; R. J. nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas, įtakojanti diagnozė – ((duomenys neskelbtini), yra ryškus elgesio pakitimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo), nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; L. M. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, įtakojanti diagnozė – ( duomenys neskelbtini) ir, tėvas dokumentų dėl neįgalumo lygio nustatymo pratęsimo nesusitvarkė; R. J. ir L. M. dėl sveikatos būklės gali tik iš dalies rūpintis vaiku ir jiems būtina pagalba. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas sprendimas nustatyti vaikui apsaugos poreikį ir taikyti vaiko laikinąją priežiūrą. Siekiant R. J. ir L. M. suteikti galimybę pakeisti savo elgesį, nepriimant sprendimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, nepilnametei T. M. nuo 2022 m. vasario 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. buvo nustatyta laikinoji priežiūra, nepilnametę T. M. kartu su tėvais apgyvendinant socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje – Vilkaviškio rajono Kybartų socialinių paslaugų centre.

Laikinosios priežiūros nepilnametei T. M. taikymo metu R. J. ir L. M. įsipareigojo bendrauti ir bendradarbiauti su specialistais, teikiančiais paslaugas šeimai, teikti teisingą informaciją apie situaciją šeimoje, vykdyti pagalbos plane numatytus įsipareigojimus, užtikrinti tinkamą dukros higieną, lavinimą, užtikrinti tinkamą dukros mitybą, tinkamą sveikatos priežiūrą, rūpintis savo psichine sveikata, tikslingai planuoti ir paskirstyti gaunamas šeimos pajamas, gerinti šeimos materialinę padėtį, L. M. įsipareigojo spręsti alkoholio vartojimo problemą, tęsti dokumentų tvarkymą dėl neįgalumo pratęsimo.

R. J. pagalbos plane numatytus įsipareigojimus vykdė tik su intensyvia darbuotojų priežiūra ir motyvavimu. R. J. nebuvo linkusi bendrauti ir bendradarbiauti, priimti teikiamas socialines paslaugas. Ji nesugebėjo savarankiškai užtikrina tinkamos dukros priežiūros, be darbuotojų priminimo ir motyvacinių pokalbių dukros nemaudė, nemokė valytis dantų, nepilnametės rūbai dažnai būdavo nešvarūs. R. J. neužtikrino ir tinkamos dukros mitybos, pusryčius, pietus ir vakarienę dukrai gamino tik įstaigos darbuotojų motyvuojama. R. J. dukros neauklėjo, neugdė ir nelavino. Dukros sveikatos priežiūra R. J. pasirūpindavo tik su darbuotojų priežiūra ir nuolatiniu motyvavimu. R. J. negebėjo atliepti ir atpažinti dukros emocijų, dukros nepriglausdavo, dažnai su dukra kalbėdavo pakeltu tonu, vartodavo necenzūrinius žodžius dukros atžvilgiu. R. J. atsisakė įstaigos darbuotojų pagalbos planuojant ir leidžiant gaunamas pajams, ji atsisakė psichologės konsultacijų. Nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. R. J. gydytojo psichiatro paskirtus medikamentus vartojo nereguliariai, dėl ko jos emocinė būklė ir toliau išliko nestabili.

L. M. 2022 m. birželio 10 d. atsisakė toliau gyventi socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje bei rūpintis savo dukra, iš Centro išvyko. Laikotarpyje nuo 2022 m. birželio 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. L. M. dukrą aplankyti Centre buvo atvykęs du kartus, tris kartus domėjosi dukros sveikata bei ugdymu telefonu. L. M. 2022 m. rugpjūčio 29 d. dukrą ir jos motiną R. J. išsivežė iš Centro apie tai neinformavęs Centro darbuotojų. L. M. nesirūpino savo fizine sveikata, paskirtus šeimos gydytojo medikamentus vartojo nereguliariai, į paskirtas šeimos gydytojo ar gydytojo psichiatro konsultacijas nenuvykdavo. L. M. būsto, nuolatinio darbo neieškojo, savo materialinės padėties negerino. L. M. konsultacijų metu socialinėms darbuotojoms nuolat teikė neteisingą informaciją.

Teismas leido paimti nepilnametę T. M. iš jos tėvų nusprendęs, kad laikinosios priežiūros priemonės taikymo metu visos pagalbos priemonės šeimai buvo išnaudotos, tačiau buvo neveiksmingos – aplinkybės, dėl ko T. M. buvo nustatyta laikinoji priežiūra, neišnyko: T. M. tėvams ir toliau trūko tėvystės bei socialinių įgūdžių, jie dėl sveikatos būklės nebuvo pajėgūs savarankiškai rūpintis dukra, užtikrinti jos teisių ir teisėtų interesų, nemokėjo sukurti dukrai fiziškai ir emociškai saugios aplinkos. Tėvai nepriima teikiamų paslaugų, negeba keisti gyvenimo būdo, nesiekia teigimų pokyčių šeimoje, nebendradarbiauja su specialistais, dėl ko ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei T. M. nustačius laikinąją globą, jos globėja skiriant D. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini),

Iš 2023 m. sausio 24 d. Vilkaviškio socialinės pagalbos centro pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ir po teismo leidimo paimti nepilnametę dukrą ir apgyvendinus ją pas globėją nei atsakovė R. J., nei atsakovas L. M. iš esmės nepakeitė savo elgesio bei gyvenimo būdo: nuolat keitė gyvenamąją vietą, pagalbos plane numatytų įsipareigojimų nevykdė, su socialine darbuotoja nebendradarbiavo, nuolat apie save teikė melagingą informaciją. Rašte paminėta, kad atsakovų tarpusavio santykiai ir toliau išlieka nepastovūs, jie dažnai konfliktuoja. Atsakovai nesuvokia turintys problemų, negeba savarankiškai pasirūpinti savimi, gaunamas netekto darbingumo ir šalpos neįgalumo pensijas paskirsto netinkamai, gaunamų pajamų neužtenka pragyvenimui, patys nededa pastangų keisti gyvenimo būdo, taip pat nesiekia, kad dukra grįžtų gyventi į šeimą. Požymių, kad šeimos situacija keistųsi nėra, visos galimos pagalbos priemonės buvo išnaudotos

Tarnyba, vertindama vaiko apsaugos poreikį, remiantis Aprašu, vaikui nustatė Apraše numatytus rizikos veiksnius: 30.11 - nes vaiko tėvams ypatingai trūksta tėvystės ir socialinių įgūdžių, jie dėl sveikatos būklės (nustatytų diagnozių) nėra pajėgūs savarankiškai rūpintis vaiku, užtikrinti jo teises ir teisėtus interesus, nemoka sukurti dukrai fiziškai ir emociškai saugios aplinkos, tėvai nepriima teikiamų paslaugų, negeba keisti gyvenimo būdo, nesiekia teigimų pokyčių šeimoje, nebendradarbiauja su specialistais.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė pritarė pareikšto ieškinio pagrinde nurodytoms aplinkybėms ir reikalavimams, jų neginčijo, iš esmės juos pripažino. Trečiasis asmuo taip pat palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Pažymėtina, kad dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo teisę pripažinti ieškinį CPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. Tai, ar ieškinio reikalavimų savanoriškas patenkinimas bylos nagrinėjimo metu gali būti vertinamas kaip ieškinio pripažinimas CPK 140 straipsnio 2 dalies prasme, spręstina atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

Atsižvelgiant į šias nuostatas ir atsakovo ieškinio pripažinimą dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų bei laikinos gyvenamosios vietos nustatymo iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nepilnamečio nuolatinės rūpybos nustatymo (neprieštaravimą ieškinio pagrinde nurodytoms aplinkybėms ir ieškinio reikalavimams), teismas CPK 268 straipsnio 5 dalies pagrindu šioje dalyje surašo sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Kaip minėta, CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020). Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju atsakovų nesirūpinimas nepilnamečiu vaiku yra nulemtas objektyvių aplinkybių – atsakovams diagnozuotų ligų (motinai, R. J., nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas, įtakojanti diagnozė – (duomenys neskelbtini), yra ryškus elgesio pakitimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo), nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; tėvui, L. M., iki 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, įtakojanti diagnozė – (duomenys neskelbtini), neminint sunkiai gydomos (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesuinteresuoti keisti savo gyvenimo būdo, nepriima teikiamos socialinės pagalbos, nevartoja medikamentų savo turimų ligų būklei pagerinti. Šioms aplinkybėms byloje iš esmės pritarė tiek Tarnybos specialistai, tiek atsakovų atstovė, tiek trečiasis asmuo. Tai patvirtina ir bylos medžiaga. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas nepilnametį vaiką T. M. atskirti nuo jo tėvų R. J. ir L. M..

Atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaikus nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, jog vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas.

CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl vaiko atskyrimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Ieškiniu ieškovas prašo iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti T. M. gyvenamąją vietą su senele D. J.. Byloje pateiktas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo T. M. laikinąja globėja paskirta D. J.. Globėja atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje pateiktų Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto 2022 m. spalio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, vaiko rūpyba vyksta sklandžiai, sudarytos tinkamos vaiko gyvenimo sąlygos, užtikrintos sąlygos gauti sveikatos priežiūrą ir ugdymą, todėl, teismo vertinimu, ieškovo prašymas iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti T. M. gyvenamąją vietą su senele D. J., tenkintinas.

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti iš atsakovų turi būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur.

Atsakovų atstovė teismo posėdyje dėl priteistino išlaikymo dydžio neprieštaravo, todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes dėl atsakovų galimybių teikti išlaikymą bei nepilnamečio vaiko poreikius, sprendžia, kad iš atsakovų dukters išlaikymui priteistina po 100,00 Eur kas mėnesį kiekvieno jų mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvo atskyrimo ir iš atsakovų priteisus išlaikymą, nustatytina, jog iš atsakovų priteistą išlaikymą uzufrukto teise valdo nepilnamečio globėja D. J..

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalys dėl vaiko atskyrimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje pareikštas ieškinys dėl vaiko atskyrimo, išlaikymo priteisimo. Ieškovai šioje byloje atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. kovo 23 d. sprendimais Nr. (8.2MrATP-C-23-02770) ir Nr. (8.2Mr) ATP-C-23-02771 atsakovams teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovams yra 100 procentų, taip pat atsakovai 100 procentų atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimų 7 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti nepilnametį vaiką, T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo jos tėvų: motinos R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir tėvo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai T. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 28 d.) iki dukters pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai, T. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 28 d.) iki dukters pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti nepilnamečio vaiko T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su laikinąja globėja D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Laikinąją globėją D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti iš atsakovų priteistų lėšų vaiko išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko atskyrimo vykdyti skubiai, kitą sprendimo dalį vykdyti teismo sprendimui įsiteisėjus.

Priėmus sprendimą inicijuoti bylą dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir vaiko nuolatinio rūpintojo paskyrimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.