Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Besmegeniai“ ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Dėl ieškovės reikalavimo

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2012).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktame ieškinyje nurodo, kad šalys 2006 m. gruodžio 4 d. sudarė Interneto paslaugų teikimo sutartį Nr. 3301, 2011 m. birželio 9 d. Nr. 7012, o 2009 m. kovo 4 d. sudarė Kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutartį Nr. 1188, pagal kurias atsakovei buvo teikiamos paslaugos, tačiau atsakovė tinkamai nevykdė sutarčių, todėl ieškovė 2013 m. birželio 7 d. vienašališkai nutraukė sutartis be atskiro įspėjimo. Nutraukus sutartis atsakovė liko skolinga 134,47 Eur skolos.

Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kai paslaugos tiekėjas yra verslininkas, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2006).

Šiuo konkrečiu atveju ieškovė skolos susidarymo faktą grindžia trimis sudarytomis sutartimis su atsakove, tačiau teismui susipažinus su byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad atsakovė net keturis kartus pateikė prašymus ieškovei dėl sutarčių nutraukimo – 2007 m. lapkričio 22 d. dėl sutarties 3301; 2009 m. rugsėjo 3 d. dėl sutarties Nr. 3301/2; 2010 m. gruodžio 28 d. dėl sutarties 3301/3; 2010 m. gruodžio 28 d. dėl sutarties Nr. 3301. Pastebėtina, jog ieškovė į bylą nepateikė 2009 m. birželio 4 d. sutarties 3301/2 ir 2010 m. birželio 18 d. sutarties Nr. 3301/3. Byloje pateikti tik minėtų sutarčių priedai, kurie nėra pasirašyti kliento. Taip pat ieškovė byloje nepateikė jokių paaiškinimų ar dokumentų, kokiu pagrindu po atsakovės 2007 m. lapkričio 22 d. prašymo dėl sutarties Nr. 3301 nutraukimo nuo 2007 m. gruodžio 22 d., minėta sutartis nebuvo nutraukta, o buvo tik sustabdytas jos galiojimo terminas vieno mėnesio laikotarpiui. Pastebėtina, jog atsakovė 2010 m. gruodžio 28 d. pakartotinai kreipėsi į ieškovę dėl sutarties Nr. 3301, kuri jau anksčiau turėjo būti nutraukta, nutraukimo nuo 2011 m. sausio 28 d., ir tik tuomet ši sutartis galimai buvo nutraukta. Vis tik, iš byloje esančio mokėjimų išrašo matyti, kad atsakovė mokėjo įmokas pagal minėtas sutartis, o ginčo, kad buvo teikiamos paslaugos iki 2011 m. sausio 28 d. nekilo, taip pat iš mokėjimų išrašo matyti, kad nuo 2006 m. gruodžio 31 d. iki 2011 m. birželio 30 d. (2011 m. birželio 9 d. buvo sudaryta nauja Interneto paslaugų teikimo sutartis Nr. 7012) ieškovė apskaičiavo bendrą 501,38 Eur įmokų sumą, o atsakovė ieškovei sumokėjo bendrą 498,28 Eur sumą, taigi liko skolinga 3,10 Eur. Vis tik, kaip matyti iš mokėjimų išrašo nuo 2011 m. vasario 28 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. atsakovės periodinis (abonentinis) mokestis pagal sutartis siekė 4,34 Eur, tuo tarpu 2011 m. birželio 30 d. – 8,01 Eur, todėl darytina išvada, kad į 2011 m. birželio 30 d. mokėjimo sumą įtrauktas ir 2011 m. birželio 9 d. naujai sudarytos Interneto paslaugų teikimo sutarties Nr. 7012 periodinis (abonentinis) mokėjimas, kuris siekė 3,67 Eur. Nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. (2011 m. rugsėjo 27 d. buvo sudaryta nauja Kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutartis Nr. 1188) ieškovė apskaičiavo bendrą 35,34 Eur įmokų sumą, o atsakovė pagal apskaičiavimus ieškovei sumokėjo bendrą 39,96 Eur sumą, taigi prie 35,34 Eur susumavus pagal 2011 m. birželio 9 d. naujai sudarytos Interneto paslaugų teikimo sutarties Nr. 7012, 2011 m. birželio 30 d. likusį mokėjimą – 3,67 Eur, matyti, kad atsakovė pagal nustatytus mokėjimus iki 2011 m. rugsėjo 30 d. buvo visiškai su ieškove atskaičiusi pagal visas paminėtas sutartis. Jokių papildomų duomenų apie mokėjimų sumų apskaičiavimą ieškovė į bylą nepateikė, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė pagal iki 2011 m. birželio 9 d. sudarytas sutartis atsiskaitė visiškai. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą pagal 2006 m. gruodžio 4 d. sudarytą Interneto paslaugų teikimo sutartį Nr. 3301 ir 2009 m. kovo 4 d. Kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutartį Nr. 1188, nepagrįstas, todėl atmestinas visiškai.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovės skola susidariusi tik pagal 2011 m. birželio 9 d. sutartį Nr. 7012 ir 2009 m. rugsėjo 27 d. sutartį Nr. 1188, todėl teismas toliau pasisako dėl pagal šias sutartis susidariusios skolos. Atsakovė sudariusi minėtas sutartis su ieškove pasirašė priedu prie sutarčių, pagal kuriuos sutarė, jog ji įsipareigoja mažiausiai paslaugomis naudotis 12 mėnesių nuo sutarčių sudarymo. Pagal 2011 m. birželio 9 d. sutarties Nr. 7012 priedą atsakovės abonentinis mokestis siekė 5,79 Eur (20 LT), o pagal 2011 m. rugsėjo 27 d. sutarties Nr. 1188 priedą Nr. – 2,90 Eur (10 Lt), taigi bendra mokama suma pagal abi sutartis siekė 8,69 Eur. Vis tik nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. ieškovė atsakovei skaičiavo abonentinį mokestį siekiantį 8,98 Eur, nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. – 8,69 Eur, nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 spalio 1 d. – 10,14 Eur, nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d. – 13,03 Eur, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. – 10,14 Eur, ir galiausiai iki nuo 2012 m. birželio 1 d. iki sutarčių nutraukimo apskaičiavo 2,37 Eur sumą.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė su atsakove nei sutartyse, nei prieduose prie sutarčių, kitokių paslaugų teikimo kainų su atsakove neaptarė, kokiu pagrindu ieškovė keitė sutartą abonentinį mokestį atsakovei byloje duomenų nepateikė, paaiškinimų neteikė, todėl teismas įvertinęs sudarytų sutarčių sąlygas, nustatytą abonentinį mokestį, tokį ieškovės elgesį laiko nesąžiningu bei pripažįsta, kad pagal abi sutartis sutartas bendras abonentinis mokestis iki vienašališko sutarčių nutraukimo turėjo būti apskaičiuojamas taikant bendrą kasmėnesinę 8,69 Eur įmokų sumą. Tokiu atveju, atsižvelgus į tai, jog atsakovė iki 2011 m. rugsėjo 30 d. su ieškove buvo visiškai atsiskaičiusi, laikytina, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. iki sutarčių nutraukimo susidarė bendra 176,17 Eur abonentinio mokesčio įmokų suma (20 pilnų ir 1 ne pilnas mėnesis), tuo tarpu atsakovė minėtu laikotarpiu sumokėjo 63,15 Eur, taigi pagrįsta skolos suma laikytina 113,02 Eur, o nuo šios sumos paskaičiuoti delspinigiai – 40,69 Eur (113,02 x 0,2 proc. x 180 d.).

Nors atsakovė teigia, jog ji 2012 metų gegužės mėnesį pardavė turimą butą ir su buto pirkėju susitarė, jog šis persirašys sudarytas sutartis savo vardu, todėl jai faktiškai nebuvo teikiamos paslaugos ir ji nėra atsakinga už susidariusią skolą, tokie atsakovės teiginiai laikytini visiškai nepagrįstais. Pažymėtina, jog bylos šalys sutartimis susitarė, jog jeigu nei viena iš susitariančių šalių likus 1 mėnesiui iki sutarčių galiojimo termino pabaigos nepateiks raštiško pasiūlymo kitai šaliai nutraukti sutartis, tai sutartys laikomos neterminuotomis, automatiškai pratęsiamos kasmet vieneriems metams ir galioja tol, kol jų nenutrauks bet kuri šalis, pranešusi apie tai raštu kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki sutarčių nutraukimo (Sutarčių Nr. 1188 ir Nr. 7012 5.1. punktai). Taigi, pagal sutartis, pagrindinė sąlyga siekiant jas nutraukti yra raštiškas pranešimas dėl sutarties nutraukimo, kuris pateikiamas kitai šaliai prieš vieną mėnesį iki norimos sutarties nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė jokiais būdais nepranešė ieškovei, kad ji pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butą kuriame buvo teikiamos paslaugos, neinformavo ieškovės apie norą nutraukti sudarytas sutartis, todėl ieškovė neturėjo galimybės žinoti, kad atsakovei sutartimis sutartos teikiamos paslaugos nebereikalingos. Vien tai, jog atsakovė žodžiu sutarė su naujuoju buto savininku, kad šis persirašys su ieškove sudarytas sutartis nelaikytina pakankamu pagrindu pakeisti minėtas paslaugų sutartis, kadangi būtent atsakovė turėjo pareigą pranešti ieškovei apie buto savininko pasikeitimą ir pakeisti ar nutraukti sudarytas sutartis. Taip pat, pažymėtina ir tai, jog ieškovė sudarydama sutartis su klientais neprivalo tikrinti ar būtent būsto savininkas sudaro tokio pobūdžio sutartis, todėl atsakovės teiginiai, kad ji nėra atsakinga už susidariusią skolą, kadangi nekilnojamas turtas buvo parduotas, laikytinas nepagrįstu.

Dėl ieškinio senaties termino.

Pažymėtina, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ( CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva.

CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi šioje įstatymo normoje kaip atskira reikalavimų rūšis išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė. Iš CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo logikos išplaukia, kad tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip palūkanoms. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą. Nustatydamas sutrumpintą ieškinio senaties terminą periodinio pobūdžio išmokoms (įmokoms, mokesčiams), įstatymų leidėjas siekė užkirsti kelią susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iš einamųjų pajamų, išvengti beviltiškų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams. Periodinės išmokos (įmokos, mokesčiai) dėl savo dydžio paprastai gali būti mokamos iš skolininko einamųjų pajamų ir daro mažesnę įtaką jo finansinei padėčiai ir ūkinei veiklai negu vienkartinės didelės sumos, atitinkamai kreditoriui tenka mažesnė rizika, kad skolininkas neįvykdys prievolės dėl nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).

Nagrinėjamu atveju aktualus klausimas, ar sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, turi būti taikomas ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių pagrindu nustatytiems mokėjimams. Periodinė išmoka turi būti suprantama kaip tam tikros konkrečios piniginės sumos mokėjimas konkrečiais terminais (periodais). Šiuo konkrečiu atveju, išanalizavus ieškovės ir atsakovės sudarytas sutartis ir jų priedus matyti, kad šalys sutartyse susitarė, jog mėnesinis (abonentinis) mokestis pradedamas skaičiuoti nuo kliento prijungimo prie tinklo pasirašius abejoms šalims darbų atlikimo ir įrangos priėmimo-perdavimo aktą, kuris yra neatsiejama sutarčių dalis. Mėnesinės sąskaitos už paslaugas klientui pateikiamas paštu arba el. paštu kiekvieną mėnesį iki sekančio mėnesio 10 dienos. Mokestį klientas moka už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos (2011 m. birželio 9 d. Interneto paslaugų teikimo sutarties Nr. 7012 ir 2011 m. rugsėjo 27 d. Kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutarties Nr. 1188 2.3., 2.4. punktai). Sutarčių prieduose šalys numatė, kad pagal sutartį Nr. 1188 abonentinis mokestis siekia 2,90 Eur (10 Lt), o pagal sutartį Nr. 7012 – 5,79 Eur (20 Lt). Taigi iš sutarčių teksto ir jų priedų matyti, kad šalys mokamą mokestį už paslaugas įvardino abonentiniu mokesčiu, kuris periodiškai pasikartoja kiekvieną mėnesį šalių nustatytais pasikartojančiais intervalais ir kas mėnesį mokamas vienoda suma. Aptarto teisinio reglamentavimo analizės pagrindu teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, šalims susitarus dėl periodiškai mokamo kiekvieną mėnesį nekintančio mokesčio už suteiktas paslaugas turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, nurodydami, kad abonentiniam mokesčiui, kuris periodiškai pasikartoja ir turi būti mokamas kiekvieną mėnesį, turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-62-198/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-935-524/2015, Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-286-657/2020).

Šiuo atveju ieškovė sutartis su atsakove vienašališkai nutraukė 2013 m. birželio 7 d., tuo tarpu ieškinį teismui ieškovė pateikė tik 2020 m. liepos 7 d., t. y. praleidusi penkerių metų ieškinio pareiškimo teismui terminą. Ieškovė pareiškė reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą, todėl ieškinio senatis taikytina ir ieškinys šiuo pagrindu atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.