Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

sekretoriaujant Neringai Tolvaišaitei-Aleksienei, Vilmai Armalytei, Dijanai Drizgienei, Jolantai Plungienei, Sonatai Rimdžiutei,

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities skyriaus Vaiko teisų apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Laurai Škielaitei-Tiškevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota bei faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nuo 2020-09-01 mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. N. veikos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimas

Motyvuojamoji dalis

2.17.9. iš 2020-10-20 akistatos tarp I. D. ir R. Š. protokolo matyti, jog I. D. parodė, kad per Snapchat susirašė su R. Š., tada visos keturios vyko į (duomenys neskelbtini), kur prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kitoje kelio pusėje, susitiko su R.. Ėjo kartu su G. V. pasiimti 2 tablečių, kurios kainavo 20 eurų. Tos mėlynos spalvos tabletės tai narkotinės medžiagos. Jai minėjo, kad tos tabletės tai 300 mg, kad jos pargabentos iš (duomenys neskelbtini), kad į (duomenys neskelbtini) gali atvažiuoti pasiimti. Tai buvo kovo 13 d. apie 17-18 val., buvo aptemę, buvo vakaras. Su R. Š. susisiekė per Snapchat programą, jis joje buvo pasivadinęs (duomenys neskelbtini), o vėliau, kai jas visas išmetė, buvo pasivadinęs (duomenys neskelbtini). Ten buvo jo nuotrauka, todėl mano, kad tai jo profilis. Jos prašė „šponkių“ pabandymui, o jis joms pasakė, kad jų turi, jos geros iš (duomenys neskelbtini). Sakė, kad pavartojusios gertų daug skysčio, o jei įkliūtų, jo neminėtų. Tą vakarą, kai jis sužinojo, kad jos pakliuvo policijai, jis jas visas išmetė iš draugų. Bandė jų pirmą ir paskutinį kartą. R. Š. jai buvo žinomas kaip vartotojas ir pardavinėtojas. Ji anksčiau su R. Š. nėra draugavusi, jis draugavo su jos drauge A., o ji su juo tik pasisveikindavo. Atsakydamas į akistatos metu I. D. duotus parodymus bei pateiktus klausimus, R. Š. paaiškino, kad I. D. bei G. V. psichotropinių medžiagų nepardavė, tokių dalykų išvis nebuvo. Visą tą laikotarpį jis praleido savo kaimelyje niekur neišeidamas, pats gyvena (duomenys neskelbtini). Ką tiksliai veikė 2020-03-13 nepamena, taip pat nepamena, kad kovo mėnesį būtų susitikęs su I. D. bei G. V.. Turi programą Snapchat, kaip vadinosi, nepamena, tačiau kovo mėnesį tokios programėlės neturėjo ir nenaudojo jokių programėlių. Jis yra nepagrįstai kaltinamas ir su juo niekas nesusisiekė. Jis draugavo su A., o su jos drauge I. D. pora nebuvo (1 t., b. l. 193–196, 197);

2.17.10. iš 2020-12-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad I. D. automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), parodė vietą, kur jas atvežęs S. K. pasistatė automobilį ir nuėjo į parduotuvę. Automobilyje liko sėdėti K. ir A., o ji su G. nuėjo susitikti su R. Š., kad įsigyti psichotropinių tablečių. Po to I. D. nurodė, kad ji su G. nuėjo į kitoje kelio pusėje esančią vietą, netoli autobusų įvažiavimo - išvažiavimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kur jų jau laukė ir su jomis susitiko R. Š.. Ten G. R. Š. padavė pinigus, o ji iš jo paėmė psichotropines tabletes, po ko abi grįžo į automobilį. Iš kur R. Š. atėjo, ji nematė (2 t., b. l. 2–3);

2.17.11. iš 2020-03-23 Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) R. T. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su nepilnamete G. V. matyti, kad G. V. jam paaiškino, jog 2020-03-13, apie 15 val., ji su seserimi A. P. nuvyko pas I. D. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ten dar buvo K. U.. Būdamos ten sugalvojo pabandyti pavartoti narkotinių medžiagų. I. iš savo klasiokės žinojo, kad R. Š. pardavinėja narkotines medžiagas, tad I. su juo susisiekė ir susitarė, kad įsigis narkotinių medžiagų „Ratų“, už 2 tabletes mokės 20 eurų. Bendravo per programėlę Snapchat. R. Š. pasivadinęs (duomenys neskelbtini). Tada visos keturios merginos susidėjo po 5 eurus ir susirado vairuotoją S. K., kuris jas apie 18 val. nuvežė į (duomenys neskelbtini). Ten vairuotojas su automobiliu liko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės, o susitikti su R. Š. išėjo ji ir I. D.. Nuėjo į kitą pusę gatvės prie aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten pamatė ateinantį R. Š.. Tada jam G. padavė 20 eurų kupiūromis po 5 ir 10. Dvi tabletes jis ištraukė iš kišenės ir padavė I.. Po to abi grįžo ir parvažiavo pas I. D. į namus. Ten pasidalino melsvos spalvos tabletes pusiau ir jos po tą pusę tabletės suvartojo (2 t., b. l. 20–21);

2.17.12. iš 2020-03-14 siuntimo atlikti medicininę apžiūrą matyti, kad 2020-03-14, 03.40 val. atlikus G. V. tyrimą, siekiant nustatyti, ar ji vartojo psichiką veikiančias medžiagas, gautas teigiamas testas ir nustatyta, kad ji yra vartojusi medžiagas: AMP, MET, MDMA (2 t., b. l. 22);

2.17.13. iš 2020-06-26 liudytojos G. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad 2020-03-13, penktadienį, liko nakvoti pas draugę I. (duomenys neskelbtini). Buvo ji, K., I. ir A.. Sumastė pavartoti narkotinių medžiagų. Gavosi taip, kad pradėjo kalbėti ir visos bendrai nusprendė. I. pažinojo R., kuris galėjo turėti narkotinių medžiagų, bet tuo metu jos neturėjo su kuo nuvažiuoti. Tada I. surado su kuo nuvažiuoti, nuvažiavo ir už 20 eurų nusipirko dvi tabletes „ratų“ po ko grįžo namo. Jas į (duomenys neskelbtini) prie stotelės nuvežė I. surastas vairuotojas S.. Tablečių įsigyti išėjo ji ir I., o K. su A. liko laukti mašinoje. Ji padavė pinigus, o jis I. tabletes, tada pasiėmė jas ir grįžo namo. Ji bijojo jam pasižiūrėti į veidą, tad nelabai įsidėmėjo jo veido bruožų. Gal apie 20 val. grįžo pas I. į namus ir ten per pusę pasidalino tabletes bei suvartojo. Pavartojus labai bijojo, daužėsi širdis, norėjo, kad tas poveikis greičiau pasibaigtų, po ko jos išėjo į lauką pasivaikščioti. Vėliau jas sulaikė policijos pareigūnai. Iš kur I. pažinojo R., nežino, ji tik buvo girdėjusi, kad toks yra ir kad turi narkotinių medžiagų. Matė, kad su tuo asmeniu I. susirašinėjo telefonu. Nežino, ar R. ką nors iš jų pažinojo. Jai atrodo, kad jis nežinojo kiek joms metų, ji jo nepažįsta. Pinigų pirkti narkotikams turėjo susitaupiusios ir visos susidėjo, ji pati davė gal 5 eurus (2 t., b. l. 28–29 );

2.17.14. iš 2020-10-20 akistatos tarp G. V. ir R. Š. protokolo matyti, kad G. V. parodė, jog su asmeniu dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo susisiekė I.. Gerai nematė, bet spėja, kad susisiekė Snapchat programėle. Susitiko (duomenys neskelbtini), prie stotelės. Tai buvo kovo 13 d. Ėjo pasiimti ji ir I., ji (G.) padavė pinigus, o I. paėmė narkotines medžiagas. Už dvi tabletes sumokėjo 20 eurų. Negali patvirtinti, ar prieš ją sėdintis asmuo yra tas pats iš kurio pirko psichotropines medžiagas, nes jo gerai nepamatė, nedrįso į jį pasižiūrėti, tik greit padavė pinigus ir išėjo (2 t., b. l. 34–37, 38);

2.17.15. iš 2020-12-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad G. V. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje parodė vietą, kur atvykus į (duomenys neskelbtini) įsigyti psichotropinių medžiagų buvo pastatytas automobilis. Paaiškino, kad po to automobilio vairuotojas nuėjo į parduotuvę, A. su K. liko automobilyje, o ji su I. nuėjo susitikti su vaikinu. Po to parodė vietą, kur susitiko su vaikinu ir šis joms pardavė psichotropines tabletes. Tuo metu jau pritemę, ji padavė pinigus, o I. iš to vaikino paėmė tabletes. Paduodama pinigus žiūrėjo į žemę, kur po to nuėjo R. Š. nematė. Jos sugrįžo į automobilį, po ko vairuotojas ir jos išvažiavo (2 t., b. l. 39–40);

2.17.16. iš 2020-03-23 Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) R. T. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su nepilnamete K. U. matyti, kad K. U. jam paaiškino, kad 2020-03-13 apie 16 val. ji nuvyko pas I. D. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ten dar buvo G. V., A. P.. Būdamos ten sugalvojo pabandyti pavartoti narkotinių medžiagų. I. iš savo klasiokės žinojo, kad R. Š. pardavinėja narkotines medžiagas, tad I. su juo susisiekė ir susitarė, kad įsigis narkotinių medžiagų „Ratų“, už 2 tabletes mokės 20 eurų. Bendravo per programėlę Snapchat. Tada visos keturios merginos susidėjo po 5 eurus ir susirado vairuotoją S. K., kuris jas apie 18 val. nuvežė į (duomenys neskelbtini). Ten vairuotojas su automobiliu liko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės, o susitikti su R. Š. išėjo G. V. ir I. D.. Nuėjo į kitą gatvės pusę prie aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). Po to jos abi grįžo ir parvažiavo pas I. D. į namus. Ten padalino melsvos spalvos tabletes pusiau ir jos po tą pusę tabletės suvartojo. Vėliau ją sulaikė policijos pareigūnai ir nuvežę atliko mini testą (2 t., b. l. 12–13 );

2.17.17. iš 2020-03-14 siuntimo atlikti medicininę apžiūrą matyti, kad 2020-03-14, 3.40 val., atlikus K. U. tyrimą, siekiant nustatyti, ar ji vartojo psichiką veikiančias medžiagas, gautas teigiamas testas ir nustatyta, kad ji yra vartojusi medžiagas: AMP, MET, MDMA (2 t., b. l. 14);

2.17.18. iš 2020-06-23 liudytojos K. U. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad tikslios datos neatsimena, trečiadienį ar ketvirtadienį, su draugėmis G. V., I. D. ir A. P. sugalvojo pabandyti narkotinių medžiagų. Kas pasiūlė, neatsimena, jos visos taip sugalvojo. Tą vakarą galvojo miegoti pas I., gal po pietų sutarė pabandyti. Atrodo, kad I. parašė R. Š.. Miestelyje jos žinojo, kad jis turi narkotinių medžiagų, ėjo tokios kalbos. Tada reikėjo susirasti su kuo nuvažiuoti jų pasiimti. Atrodo, kad I. parašė pažįstamam ir pamelavo, kad reikia nuvažiuoti pas pussesere pasiimti daiktų. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tada G. su I. nuėjo paimti, o jos su A. liko laukti mašinoje. Kaip jos ima tas narkotines medžiagas, nematė. Tada grįžo namo ir tas tabletes suvartojo. Buvo dvi tabletės, mokėjo 20 eurų. Turėjo pasitaupiusi, davė gal 7 eurus. Tas tabletes pasidalino per pusę. Iš pradžių ji nieko nejautė, po to pradėjo svaigti galva, gal atsirado šiek tiek drąsos, nelabai buvo malonu. Po to išėjo į lauką pasivaikščioti, nes buvo girdėjusios, kad, būnant grynam ore, greičiau viskas išsiskaido. Vėliau jas sulaikė policijos pareigūnai. Narkotines medžiagas vartojo pirmą kartą, anksčiau jų nėra bandžiusi. Nežino, ar R. žinojo kiek joms metų. Tos tabletės buvo mėlynos, atrodė kaip paprastos. Galvojo, kad po vieną tabletę gali būti per daug, todėl nusprendė pabandyti per pusę. Pačios sugalvojo, kad reikia pirkti dvi tabletes (2 t., b. l. 18–19);

2.17.19. iš 2020-03-23 Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) R. T. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su nepilnamete A. P. matyti, kad A. P. jam paaiškino, jog 2020-03-13 apie 15 val., ji su seserimi G. V. nuvyko pas I. D. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Būdamos ten sugalvojo pabandyti pavartoti narkotinių medžiagų. I. iš savo klasiokės A. S. gyv. (duomenys neskelbtini) žinojo, kad jos buvęs draugas R. Š. pardavinėja narkotines medžiagas, tad I. su juo susisiekė ir susitarė, kad įsigis narkotinių medžiagų „Ratų“, už 2 tabletes mokės 20 eurų. Tada ji, G. V., I. D. ir K. U. susidėjo po 5 eurus ir susirado vairuotoją S. K., kuris jas apie 18 val. nuvežė į (duomenys neskelbtini). Ten vairuotojas su automobiliu liko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės, o susitikti su R. Š. išėjo G. V. ir I. D.. Po 5-10 min. jos parėjo ir po to visos grįžo atgal pas I. D. į namus. Ten pasidalino melsvos spalvos tabletes pusiau ir jos po tą pusę tabletės suvartojo (2 t., b. l. 41–42);

2.17.20. iš 2020-03-13 siuntimo atlikti medicininę apžiūrą matyti, kad 2020-03-13, 23.15 val. atlikus A. P. tyrimą, siekiant nustatyti, ar ji vartojo psichiką veikiančias medžiagas, gautas teigiamas testas ir nustatyta, kad ji yra vartojusi medžiagas: AMP, MET, MOP, MDMA (2 t., b. l. 43);

2.17.21. iš 2020-06-26 liudytojos A. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad ji tikslios datos nepamena, sugalvojo miegoti pas draugę I.. Buvo ji, K., I. ir G.. Jau prieš kokias dvi dienas buvo sugalvojusios pasiimti ir pabandyti. Tada I. surado tą vaikiną, iš kurio galėjo gauti narkotikų, ji pati jo nepažinojo, tada važiavo į (duomenys neskelbtini), jas nuvežė kažkoks I. pažįstamas, jį irgi surado I.. Jos su K. pasiliko mašinoje, o G. su I. nuėjo paimti. Į (duomenys neskelbtini) važiavo gal apie 18-19 val. Jos nuvažiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, G. su I. nuėjo paimti, o jos liko sėdėti mašinoje. Jas atvežęs vyriškis nuėjo į parduotuvę. Po to grįžo namo, tas tabletes pasidalino per pusę ir suvartojo. Buvo nusipirkusios dvi tabletes už 20 eurų, kuriuos susimetė visos. Ji davė gal 3 eurus. Po to jos išėjo į lauką pavedžioti šuns, ėjo į centrą ir atvažiavo policija. Jie patikrino akis ir liepė eiti pasikalbėti, po to nuvežė tyrimui. Padarė testą ir grįžo namo. Tas R. jų negalėjo pažinoti, gal tik taip jis buvo jas matęs, ji mano, kad jis nežinojo, kiek joms metų. Galbūt ir galėjo žinoti, kad jos mokinės, o kad nepilnametės, nelabai (2 t., b. l 48–49);

2.17.22. iš 2020-10-20 akistatos tarp I. D. ir A. S. protokolo matyti, kad I. D. parodė, jog apie tai, kad psichotropinių medžiagų galima įsigyti pas R. Š., žinojo iš A. ir iš aplinkinių. R. Š. ir taip buvo žinomas, kad tokius dalykus – narkotikus stumdo ir pardavinėja. Iš A. apie tai, kad R. Š. vartoja, stumdo, pardavinėja narkotines medžiagas, sužinojo, kai pastaroji pradėjo bendrauti su R. Š.. Psichotropinių medžiagų įsigijimo dieną ji su A. dėl R. Š. nebendravo, su ja susitiko vėliau, kai ši grįžo iš (duomenys neskelbtini). Su R. Š. susisiekė per Snapchat programėlę, su juo taip pat bendravo ir per Messenger programą. R. Š. buvo galima rasti Facebooke, be to programoje Snapchat jis buvo jos draugų sąraše, nors su juo nebendravo. Atsakydama į tai, A. S. paneigė, kad jos I. D. klausė iš kur gali įsigyti narkotinių medžiagų, jos tarpusavyje ne taip artimai bendravo. Anksčiau buvo geriausios draugės, tačiau susipyko ir jų bendravimas tolo. Kuomet I. D. kartu su savo draugėmis prarijo tabletes, jos tuo metu kartu nebuvo (2 t., b. l. 84–86, 87).

2.18. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

2.18.1. Nors kaltinamasis R. Š. nuo pat pirmosios jo apklausos, kuri, kaip pažymi teismas, buvo atlikta tik 2020 m. liepos 28 d., o įvykis dėl kurio jis kaltinamas buvo 2020 m. kovo 13 d., nuosekliai teigė, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, jog yra apkalbamas I. D., santykiai su kuria yra nedraugiški, jo kaltė yra patvirtinama byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat patvirtino šią savo pateiktą versiją bei nurodė, jog jo nekaltumą įrodo jo namuose atliktos kratos, kurios metu nieko draudžiamo nebuvo rasta bei jokio susirašinėjimo tarp jo ir I. D. nebuvimas jo socialiniuose tinkluose.

2.18.2. Teismo vertinimu pateikta kaltinamojo R. Š. versija dėl jo apkalbėjimo bei narkotinės ir psichotropinės medžiagos nepardavimo nepilnamečiams yra paneigiamas byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

2.18.2.1. Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančio kratos protokolo, krata kaltinamojo R. Š. gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose buvo atlikta tik 2020 m. liepos 28 d. (1 t., b. l. 109–113), todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo pagrįstai tikėtis, kad nuo įvykio praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams ir apie jį žinant kaltinamajam, jo gyvenamojoje vietoje buvo galima rasti kokių nors narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Jau iš minėto kratos protokolo matyti, kad buvo paimtas kaltinamajam priklausantis mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), kurio apžiūros metu nebuvo rasta jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis socialiniuose tinkluose būtų bendravęs su I. D.. Tai, be jokios abejonės, yra vėlgi patvirtinama tuo, kad nuo įvykio iki telefono apžiūros praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį kaltinamasis galėjo iš telefono pašalinti visus duomenis apie jo bei I. D. bendravimą. Šis faktas yra pagrindžiamas ir liudytojos I. D. parodymais akistatos su kaltinamuoju R. Š. metu apie tai, kad „tą vakarą, kai jis sužinojo, kad jos pakliuvo policijai, jis jas visas išmetė iš draugų“ (1 t., b. l. 193–196) bei jos visose apklausose, taip pat ir teisme, nurodyta aplinkybe, jog su kaltinamuoju dėl tablečių įsigijimo buvo bendraujama per Snapchat internetinę programėlę, kuria, pagal visuotinai prieinamą informaciją, galima dalintis vaizdo ir garso failais bei susirašinėti ir ši informacija programėlėje yra saugoma tik ribotą laiką, po kurio tampa neprieinama ir panaikinama. Taigi vertinant šią aplinkybę, teismo nuomone, akivaizdu jog nuo įvykio iki telefono apžiūros praėjus, kaip jau buvo minėta, daugiau nei keturiems mėnesiams, netgi pagal programos Snapchat technines galimybes susirašinėjimas tarp kaltinamojo ir I. D. objektyviai jau buvo panaikintas pačios programos. Nežiūrint to, kaltinamojo telefono apžiūros metu jame buvo rasta informacija – susirašinėjimas programoje Facebook Massenger, su kitais asmenimis iš kurio turinio atlikus jo analizę, galima spręsti, jog susirašinėjimo metu buvo naudojamos sąvokos ir bendrauta būtent dėl narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 128–130, 131–133).

2.18.2.2. Kaltinamasis R. Š. duodamas parodymus teismui tvirtino, kad liudytojos I. D. paaiškinimus reikia vertinti kritiškai, nes ji apkalba jį, kadangi jų tarpusavio santykiai buvo įtempti ir nedraugiški. Tačiau teismas tokią kaltinamojo poziciją vertina kaip siekį sumenkinti minėtos liudytojos parodymų svarbą, patikimumą ir kaltinamojo iškeltą versiją, kuria kritikuojami liudytojos parodymai, atmeta. I. D. visų jos apklausų metu nuosekliai ir detaliai nurodė, kad dėl tablečių įsigijimo ji bendravo programa Snapchat būtent su kaltinamuoju R. Š., kuris minėtoje programoje buvo įsivardinęs kaip (duomenys neskelbtini), o vėliau, jau po įvykio, įsivardino kaip (duomenys neskelbtini). Tai, kad minėtos liudytojos parodymai vertintini kaip patikimi, patvirtina ir aplinkybė, kad I. D. kartu su ja buvusioms K. U., G. V., A. P. dar iki jas sulaikant policijos pareigūnams jau sakė, jog sutarė „tabletes“ įsigyti iš R. Š.. Teismo vertinimu tuo metu, t. y. iki policijos įsikišimo, I. D. neturėjo jokio pagrindo apkalbėti kaltinamąjį R. Š., nes narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo faktas nebuvo nustatytas, todėl nebuvo reikalo kaltinti R. Š. nusikalstamos veikos darymu. Liudytojų I. D., G. V. parodymų patikimumas yra patvirtinamas ir jų parodymų patikrinimo vietoje metu duotais paaiškinimais bei nurodymais kurioje konkrečioje vietoje buvo gautos narkotinės medžiagos. Tai, kad buvo vykta prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) patvirtinama ir apklausto apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimą nieko nežinojusio liudytojo S. K. parodymais.

2.18.3. Apibendrinant teismo nurodytus įrodymus matyti, kad jie vienas kitą nuosekliai papildo ir sujungia į logišką įvykių aiškinimą, jog būtent iš kaltinamojo R. Š. buvo įgytos vėliau I. D., K. U., G. V., A. P. suvartotos narkotinės ir psichotropinės medžiagos.

2.18.4. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo ir jo gynėjo buvo taip pat nurodytas, jog liudytojų parodymų patikimumas turėtų būti vertinamas ir tuo aspektu, jog atlikto tyrimo metu dviejų liudytojų I. D. ir A. P. tyrimo mėginiuose buvo rastos keturios medžiagos – AMP, MET, MOP ir MDMA, o tuo tarpu kitų dviejų – K. U. ir G. V. rastos tik trys medžiagos, t. y. AMP, MET ir MDMA. Tuo klausimu apklaustas ekspertas R. O. nurodė, kad tokia situacija yra galima dėl to, kad morfino (MOP) pusiau skilimo periodas yra nuo valandos dvidešimt minučių iki trijų valandų, todėl toms mergaitėms, kurioms buvo darytas tyrimas praėjus nuo pavartojimo 3 valandoms ir 15-20 minučių morfinas dar galėjo išlikti, o kitoms dviem mergaitėms, jei jos visos keturios vienu metu suvartojo, iki testavimo buvo praėjusios 7-8 valandos ir, jei morfinas buvo pavartotas, galėjo būti nebeaptiktas. Taigi ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti liudytojų parodymais, kad jos iš kaltinamojo įsigytas dvi tabletes pasidalino per pusę ir visos kartu suvartojo.

I. N. veikos kvalifikavimas

3. Kaltinamasis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. Š. 2020 m. kovo 13 d., laikotarpiu tarp 18.00 – 19.00 val., netoli autobusų sustojimo, esančio (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad I. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės, neteisėtai už 20 eurų pardavė joms 2 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas kiekis psichotropinių medžiagų – MDMA (ekstazi), AMP (amfetamino), MET (metamfetamino) bei nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos MOP (morfino), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 261 straipsnį.

3.1. BK 261 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą labiausiai nuo kvaišalų pažeidžiamai, lengvai pasiduodančiai negatyviai pašalinei įtakai socialinei grupei – nepilnamečiams. Todėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiam asmeniui įstatymų leidėjas laiko pavojingesne veika nei tų pačių medžiagų platinimą suaugusiems asmenims. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiamas asmuo, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2009, 2K-252/2010, 2K-395/2010, 2K-18/2012, 2K-369-788/2016). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui. Platinimas gali būti ne tik šių medžiagų pardavimas, bet ir dovanojimas, davimas už atliktus darbus, paslaugas, davimas skolon ir kita. Teismų praktikoje platinimu pripažintinas ir neatlygintinas narkotinės medžiagos davimas parūkyti kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286/2006). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį kyla nepriklausomai nuo platinamų nepilnamečiui narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio. Traukiant baudžiamojon atsakomybėn už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą, BK 261 straipsnis yra specialioji norma BK 260 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Jei kaltininkas nepilnamečiui platino didelį ar labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji BK 261 straipsnyje ir 260 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytų nusikaltimų sutaptis.

3.1.1. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos pagal BK 269 straipsnio 1 dalį – tai medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Teismų praktikoje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Kaltinamojo R. Š. nepilnametėms I. D. ir G. V. parduotose vartoti skirtose tabletėse, kaip patvirtina atlikti tyrimai, buvo medžiagos – nenustatytas kiekis psichotropinių medžiagų - MDMA (ekstazi), AMP (amfetamino), MET (metamfetamino) bei nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos MOP (morfino), kurios į aukščiau nurodytus sąrašus įtrauktos. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ kaltinamojo R. Š. neteisėtai disponuotos psichotropinės ir narkotinės medžiagos – MDMA (ekstazi), AMP (amfetamino), MET (metamfetamino) bei narkotinės medžiagos MOP (morfino) dvejose tabletėse buvęs kiekis tiksliai nenustatytas - todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 261 straipsnį ir spęsti klausimo dėl jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalis nėra teisinio pagrindo. Kadangi, kaip jau buvo minėta, BK 261 straipsnis yra specialioji norma BK 260 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, kaltinamojo R. Š. veiksmai neteisėtai disponuojant psichotropinėmis ir narkotine medžiagomis – MDMA (ekstazi), AMP (amfetamino), MET (metamfetamino) bei MOP (morfino), nesusiję su jos platinimu nepilnametėms, papildomai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nekvalifikuotini.

3.1.2. Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-7-201/2013, 2K-43/2014 ir kt.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis R. Š. suvokė, kad platina parduodamas psichotropines ir narkotines medžiagas, disponavimas kuriomis be teisėto pagrindo Lietuvos Respublikoje uždraustas, žinojo, kad šią narkotinę medžiagą parduoda vartoti nepilnametei, ir norėjo ją platinti parduodamas vartoti nepilnametei, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apie tai, kad kaltinamajam R. Š. neabejotinai buvo žinoma, jog I. D. yra nepilnametė, teismo nuomone, patvirtinama jo bendravimu socialiniuose tinkluose bei betarpiškai – šokiuose.

3.1.3. Pažymėtina, kad BK 261 straipsnyje nėra nuorodų į tai, kad už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams gali atsakyti tik pilnametystės sulaukęs ar kitus specialiuosius požymius turintis asmuo. Remiantis bendruoju amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, teisiniu reguliavimu (BK 13 straipsnis), už nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje, atsako asmuo, kuriam iki šios veikos padarymo buvo suėję 16 metų. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-788/2016).

3.2. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėjas išreiškė samprotavimus apie tai, kad už psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimą taip pat turėtų atsakomybėn traukiama ir liudytoja I. D., kuri perdavė įsigytas medžiagas suvartoti trims savo nepilnametės draugėms. Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes kaip matyti iš apklaustų liudytojų I. D., K. U., G. V., A. P. parodymų, jos nuosekliai tvirtino, jog nusipirkti „tablečių“, t. y. psichotropinių ir narkotinių medžiagų, sutarė bendrai, tai nebuvo vienos I. D. idėja ir pasiūlymas, pinigus šių medžiagų įsigijimui susidėjo bendrai, kartu važiavo į vietą kur buvo sutarta šias nurodytas medžiagas įgyti ir šie veiksmai patvirtina, jog jų visų tyčia ir siekis buvo bendras - įgyti psichotropinių ir narkotinių medžiagų, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo I. D. reikšti kaltinimus pagal BK 261 straipsnį.

IV. Bausmės skyrimas

4. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

4.1. Kadangi kaltinamasis R. Š. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė jam nesuėjus aštuoniolikai metų, jo atžvilgiu taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti BK XI skyriuje (BK 81 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia ir į: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; jo sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Terminuotas laisvės atėmimas nepilnamečiui gali būti skiriamas tik BK 91 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.

4.2. Kaltinamasis R. Š. anksčiau neteistas, įvykdė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 5), nedirba, bet šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), kur yra charakterizuojamas palankiai (3 t., b. l. 10), yra sveikas, neregistruotas (duomenys neskelbtini) savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų registre (3 t., b. l. 21), yra darbingas, specialiųjų poreikių neturi, gyvena su mama, dėde ir seneliu, šeimai atvejo vadyba nebuvo taikyta, globėjas tinkamai vykdo pareigas (3 t., b. l. 15–17).

4.3. Kaltinamasis R. Š. nuo pat pirmos apklausos neprisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

4.4. Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 261 straipsnio sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dvylikos metų be jokių kitų alternatyvių bausmių. Tiesa, BK 91 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai nepilnamečiui skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnyje, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Tačiau baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmę. Šiuo atveju taikyti R. Š. BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nėra šiose teisės normose numatytų pagrindų. Tačiau, kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepašalina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005 ir kitos). Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o būtent išvados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

4.4.1. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

4.4.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje.

4.4.3. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. Š. psichotropines ir narkotines medžiagas – MDMA (ekstazi), AMP (amfetamino), MET (metamfetamino) bei MOP (morfino) platino nepilnametėms I. D. ir G. V. parduodamos joms už 20 eurų 2 vienetus tablečių su šiomis medžiagomis. Skiriant bausmę R. Š. atsižvelgtina į tai, kad, nors byloje ir yra netiesioginių duomenų apie tai, kad kaltinamasis R. Š. ir iki šio įvykio yra užsiėmęs narkotinių ir psichotropinių medžiagų realizavimu, tačiau šie duomenys yra nepatvirtinti objektyviais įrodymais, todėl teismas atmesdamas šią informaciją konstatuoja, jog šis pardavimas buvo vienetinis. Taip pat byloje nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis mokosi, mokymosi įstaigos yra palankiai charakterizuojamas. Visos šios aplinkybės lemia mažesnį kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, palyginus su rūšiniu šių nusikalstamų veikų pavojingumu. O tai yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui, padaryti. Be to, kaltinamojo R. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą, palyginus su rūšiniu šių nusikalstamų veikų pavojingumu, lemia ir tai, kad jis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnamečiu.

4.4.4. Be to, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbu vaidmenį vaidina kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Be to, kadangi R. Š. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, būtina įvertinti ir BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai jau buvo minėta, kaltinamasis R. Š. anksčiau neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu net nebuvo baustas administracine tvarka, jam anksčiau nebuvo taikytos jokios kitos poveikio priemonės, jis šiuo metu mokosi, mokymosi įstaigoje charakterizuojamas palankiai, planuoja baigti Šiaulių profesinį rengimo centrą ir įgyti specialybę. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad po nusikalstamos veikos, už kurią teisiamas, padarymo kaltinamasis naujų teisės pažeidimų nepadarė, toliau tęsia savo mokslus Šiaulių profesinio rengimo centre. Taip pat svarbu ir tai, kad kaltinamasis gyvena kartu su mama, seneliu ir dėde, kaltinamojo šeima neįrašyta į probleminių šeimų sąrašą, motina tinkamai prižiūri ir rūpinasi kaltinamuoju. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo dėsninga kaltinamojo R. Š. ankstesnio gyvenimo pasekmė, o jo pozityvus elgesys po nusikaltimo įvykdymo parodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Be to, įvertintina ir tai, kad kaltinamojo ilgalaikis atskyrimas nuo jau vykdomo specialybės mokymosi, šeimos ir visuomenės gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti paskiriant jam nors ir minimalią BK 261 straipsnio sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę.

4.4.5. Atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad visuma duomenų (padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltinamojo asmenybė), leidžia daryti išvadą, jog BK 261 straipsnio sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė (1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo (BK 91 straipsnio 3 dalis) nėra teisinga, išeinanti iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka kaltinamojo asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui. Todėl kaltinamajam už BK 261 straipsnyje numatytą nusikaltimą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė bausmė, negu šio straipsnio sankcijose už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, tai yra laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis). Nustatant laisvės apribojimo terminą bei įpareigojimus atsižvelgtina į jau anksčiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę (ypač į amžių, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas bei mokymąsi).

4.5. Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 179–181).

V. Dėl turto konfiskavimo

5. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Be to, įstatyme nustatytas privalomasis turto konfiskavimo pobūdis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Įstatyme kalbama ir apie kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančio turto konfiskavimą. Antai BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

5.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. Š. parduodamas nepilnametėms I. D. ir G. V. 2 vienetus tablečių su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis gavo 20 eurų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pripažintina, kad iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, padarymo, kaltinamasis gavo 20 eurų neteisėtų pajamų, ši pinigų suma pripažintina kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, rezultatu bei pajamomis ir konfiskuotina (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).

V. Daiktai ir kiti klausimai

6. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

6.1. Mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, paimtas 2020-07-28 kratos metu (1 t., b. l. 109–113), 2020-10-20 nutarimu grąžintas saugojimui savininkui R. Š. pasižadant jį saugoti iki tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai R. Š. nuosavybei (1 t., b. l. 134–135).

6.2. Prie bylos 3 tomo Pakete Nr. 1, esančios kompaktinės plokštelės:

6.2.1. CD kompaktinė plokštelė (1 vnt.) su numerių išklotinėmis už laikotarpį nuo 2020-03-01 iki 2020-03-26 prie 2020-04-07 tarnybinio pranešimo dėl gautų duomenų (1 t., b. l. 92);

6.2.2. DVD kompaktinė plokštelė (1 vnt.) prie nepilnamečių liudytojų G. V. ir A. P. apklausų protokolų (2 t., b. l. 28–29, 48–49), apklausos atliktos pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2020-06-26;

6.2.3. DVD kompaktinė plokštelė (1 vnt.) prie nepilnamečių liudytojų I. D. ir K. U. apklausų protokolų (1 t., b. l. 185–186, 2 t., b. l. 18–19), apklausos atliktos pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2020-06-23;

6.2.4. DVD kompaktinė plokštelė (1 vnt.) prie 2020-07-23 nepilnametės liudytojos A. S. apklausos protokolo (2 t., b. l. 64–66, 67);

6.2.5. DVD kompaktinė plokštelė (1 vnt.) prie 2020-10-20 akistatos tarp nepilnamečių liudytojų I. D. ir A. S. protokolo (2 t., b. l. 84–86, 87);

6.2.6. DVD kompaktinė plokštelė (1 vnt.) prie 2020-10-20 akistatos tarp nepilnametės liudytojos I. D. ir įtariamojo R. Š. protokolo (1 t., b. l. 193–196, 197);

6.2.7. DVD kompaktinė plokštelė (1 vnt.) prie 2020-10-20 akistatos tarp nepilnametės liudytojos G. V. ir įtariamojo R. Š. protokolo (2 t., b. l. 34–37, 38);

6.2.8. CD kompaktinė plokštelė (1 vnt.) prie nepilnamečių liudytojų I. D. ir G. V. 2020-12-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolų (2 t., b. l. 2–3, 39–40);

6.2.9. DVD kompaktinė plokštelė prie 2020-12-02 papildomos nepilnametės liudytojos I. D. apklausos protokolo (2 t., b. l. 7–10, 11);

6.2.10. DVD kompaktinė plokštelė prie 2020-12-30 nepilnametės liudytojos G. D. apklausos protokolo (2 t., b. l. 144–146, 147),

nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 straipsnyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, išskyrus atvejus, kai iš namų būtina išvykti dėl mokslo ar darbo, per laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat visą bausmės laiką mokytis, dirbti arba ieškoti darbo per Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

R. Š. iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti iš R. Š. 20 eurų gautų iš nusikalstamos veikos.

Mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, paimtus 2020-07-28 kratos metu ir 2020-10-20 nutarimu grąžintus saugojimui savininkui R. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai R. Š. nuosavybei.

Prie bylos 3 tomo Pakete Nr. 1, esančias kompaktines plokšteles: 1. CD kompaktinę plokštelę (1 vnt.) su numerių išklotinėmis už laikotarpį nuo 2020-03-01 iki 2020-03-26 prie 2020-04-07 tarnybinio pranešimo dėl gautų duomenų; 2. DVD kompaktinė plokštelę (1 vnt.) prie nepilnamečių liudytojų G. V. ir A. P. apklausų protokolų pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2020-06-26; 3. DVD kompaktinę plokštelę (1 vnt.) prie nepilnamečių liudytojų I. D. ir K. U. apklausų protokolų pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2020-06-23; 4. DVD kompaktinę plokštelę (1 vnt.) prie 2020-07-23 nepilnametės liudytojos A. S. apklausos protokolo; 5. DVD kompaktinę plokštelę (1 vnt.) prie 2020-10-20 akistatos tarp nepilnamečių liudytojų I. D. ir A. S. protokolo; 6. DVD kompaktinę plokštelę (1 vnt.) prie 2020-10-20 akistatos tarp nepilnametės liudytojos I. D. ir įtariamojo R. Š. protokolo; 7. DVD kompaktinę plokštelę (1 vnt.) prie 2020-10-20 akistatos tarp nepilnametės liudytojos G. V. ir įtariamojo R. Š. protokolo; 8. CD kompaktinę plokštelę (1 vnt.) prie nepilnamečių liudytojų I. D. ir G. V. 2020-12-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolų; 9. DVD kompaktinę plokštelę prie 2020-12-02 papildomos nepilnametės liudytojos I. D. apklausos protokolo; 10. DVD kompaktinę plokštelę prie 2020-12-30 nepilnametės liudytojos G. D. apklausos protokolo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.